Nr. 3P-1448/2019
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-12430-2016-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. rugpjūčio 27 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,
susipažinusi su 2019 m. rugpjūčio 21 d. gautu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CKI baldai“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarties peržiūrėjimo.
Kasaciniame skunde ieškovė nurodo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176–185 straipsniai) ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo: įvertino ne visus įrodymus, nevertino jų viseto, neanalizavo faktinių duomenų prieštaravimų ir jų nepašalino, nemotyvuotai nesirėmė tam tikrais įrodymais, netyrė ir nevertino visų turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas UAB „CKI baldai“ ieškinį, sprendime konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtų kreipęsis į pardavėjus dėl buhalterinės apskaitos dokumentų – pirminių apskaitos dokumentų kopijų gavimo, ieškovas nepageidavo pasinaudoti galimybe pateikti į bylą pirminių apskaitos dokumentų kopijas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį, nustatantį, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, taip pat už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai perkėlė ieškovei įrodinėjimo pareigą.
Nr. 3P-1448/2019
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-12430-2016-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. rugpjūčio 27 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,
susipažinusi su 2019 m. rugpjūčio 21 d. gautu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CKI baldai“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarties peržiūrėjimo.
Kasaciniame skunde ieškovė nurodo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176–185 straipsniai) ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo: įvertino ne visus įrodymus, nevertino jų viseto, neanalizavo faktinių duomenų prieštaravimų ir jų nepašalino, nemotyvuotai nesirėmė tam tikrais įrodymais, netyrė ir nevertino visų turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas UAB „CKI baldai“ ieškinį, sprendime konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtų kreipęsis į pardavėjus dėl buhalterinės apskaitos dokumentų – pirminių apskaitos dokumentų kopijų gavimo, ieškovas nepageidavo pasinaudoti galimybe pateikti į bylą pirminių apskaitos dokumentų kopijas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį, nustatantį, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, taip pat už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai perkėlė ieškovei įrodinėjimo pareigą.
Kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Susipažinusi su ieškovės kasaciniu skundu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą. Todėl pateiktą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.
Atsisakius priimti kasacinį skundą, už ieškovę sumokėjusiai R. M. grąžintinas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti už ieškovę UAB „CKI baldai“ (j. a. k. 302710048) sumokėjusiai R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 157 (vieną šimtą penkiasdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. rugpjūčio 20 d. AB „Swedbank“.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Sigita Rudėnaitė
Gediminas Sagatys
