Baudžiamoji byla Nr. 2PA-88/2019
Teisminio proceso Nr. 1-02-7-00003-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Aurelijaus Gutausko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),
išnagrinėjo nuteistosios R. A. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 19 d. nuosprendžiu, be kita ko, R. A. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 21 straipsnio 1 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį už tai, kad, pasitelkusi A. C. ir veikdama bendrininkų grupe su juo, pasinaudodama savo pažintimis su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju V. A. ir deklaruodama A. C. tariamą įtaką jam, sudarydama A. C. įspūdį, jog veikia V. A. vardu, susitarė su A. C. ir pažadėjo per jį (A. C.), o A. C., pasinaudodamas savo pažintimi su V. G. ir tariama R. A. įtaka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui V. A., pažadėjo R. A. pareikalauti iš V. G. kyšį neva V. A. naudai už tai, kad šis, būdamas baudžiamąją bylą Nr. 2K-304-976/2016 kasacine tvarka nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkas, paveiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegiją ir jos priimamą sprendimą taip, kad jis būtų palankus nuteistajam tos baudžiamosios bylos proceso metu V. G. Kartu R. A. susitarė su A. C. ir veikdami bendrai rengėsi pareikalauti iš V. G. didesnės negu 250 MGL vertės dydžio kyšio už jųdviejų pastangas paveikiant V. A.
R. A. ir A. C., vykdydami nusikalstamus veiksmus, ne vėliau kaip nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d., naudodamiesi elektroninių ryšių tinklais (mobiliaisiais telefonais) ir susitikinėdami įvairiose Vilniaus miesto viešojo maitinimo įstaigose, – spalio 3 d. ir gruodžio 12 d. „Manami“, spalio 19 d. „Čili kaime“, gruodžio 21 d. „Pizza Jazz“, – aptarinėjo, kada ir kiek pinigų V. A., A. C. ir R. A. naudai paprašyti iš sprendimu baudžiamojoje byloje suinteresuoto V. G., R. A. įtikinėjo A. C. nebūtomis savo pastangomis paveikti V. A. ir kartu nebūtomis kliūtimis ir V. A. pastangomis paveikti likusią teisėjų kolegiją, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-976/2016 būtų palikta galioti 2016 m. vasario 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis. Toliau, jiems vykdant nusikalstamus veiksmus, 2016 m. gruodžio 21 d. Vilniuje, „Akropolio“ prekybos centre esančioje maitinimo įstaigoje „Pizza Jazz“, 12.19–13.00 val. laikotarpiu vykusio susitikimo su A. C. metu R. A. įvardijo jam kyšio V. A. sumą, susitarė su A. C. pareikalauti iš V. G. 15 000 Eur sau už pastangas paveikiant V. A. bei apgaunant V. G. ir dar labiau pasipelnant, pareikalauti trigubai didesnės piniginės sumos nei, pasak R. A., paprašė V. A., tačiau pinigai iš V. G. nebuvo išreikalauti dėl tyrimo nenustatytų, nuo rengimosi dalyvių R. A. ir A. C. valios nepriklausančių aplinkybių.
2. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, be kita ko, R. A. veika perkvalifikuota iš BK 21 straipsnio 1 dalies ir 226 straipsnio 4 dalies į 226 straipsnio 4 dalį, pripažinus, kad buvo padarytas baigtas nusikaltimas. Šiuo nuosprendžiu R. A. nuteista už tai, kad, pasitelkusi A. C. ir su juo veikdama bendrininkų grupe, pasinaudodama savo pažintimis su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju V. A. ir deklaruodama A. C. tariamą įtaką jam, sudarydama A. C. įspūdį, jog veikia V. A. vardu, susitarė su A. C. ir pažadėjo per jį (A. C.), o A. C., pasinaudodamas savo pažintimi su V. G. ir tariama R. A. įtaka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui V. A., pažadėjo R. A. pareikalauti iš V. G. kyšio neva V. A. naudai už tai, kad šis, būdamas baudžiamąją bylą Nr. 2K-304-976/2016 kasacine tvarka nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkas, paveiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegiją ir jos priimamą sprendimą taip, kad jis būtų palankus nuteistajam tos baudžiamosios bylos proceso metu V. G. Taip pat R. A. susitarė su A. C. pareikalauti iš V. G. didesnės negu 250 MGL vertės dydžio kyšio už jųdviejų pastangas paveikiant V. A. Vykdydami nusikalstamus veiksmus, R. A. ir A. C., ne vėliau kaip nuo 2016 m. spalio 3 d. iki gruodžio 22 d. naudodamiesi elektroninių ryšių tinklais (mobiliuoju telefonu) ir susitikinėdami įvairiose Vilniaus miesto viešojo maitinimo įstaigose, t. y. 2016 m. spalio 3 d. ir 2016 m. gruodžio 12 d. kavinėje „Manami“, 2016 m. spalio 19 d. kavinėje „Čili kaimas“, 2016 m. gruodžio 21 d. kavinėje „Pizza Jazz“, aptarinėjo, kada ir kiek pinigų V. A. ir jų pačių (R. A. ir A. C.) naudai paprašyti iš sprendimu baudžiamojoje byloje suinteresuoto V. G., V. A. pastangas paveikti likusią teisėjų kolegiją tuo, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-976/2016 būtų palikta galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartis. 2016 m. gruodžio 21 d. Vilniuje, „Akropolio“ prekybos centre esančioje maitinimo įstaigoje „Pizza Jazz“, nuo 12.19 val. iki 13.00 val. vykusio susitikimo metu R. A. įvardijo A. C. kyšio V. A. sumą ir jie susitarė, kad A. C. pareikalaus iš V. G. ne mažiau kaip 15 000 Eur. Vykdydamas bendrai suplanuotą ir parengtą nusikalstamą veiką, A. C. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip 2016 m. gruodžio 21 d. 13.04 val. ir ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 22 d. 13.02 val. vykusių susitikimų su V. G. metu, iš pastarojo už pastangas paveikiant V. A. pareikalavo ne mažesnio kaip 15 000 Eur dydžio kyšio.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. birželio 20 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendį, be kita ko, pakeitė: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino teismo nustatytą aplinkybę, kad A. C., vykdydamas bendrai suplanuotą ir parengtą nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau nei 2016 m. gruodžio 21 d. 13.04 val. ir ne vėliau nei 2016 m. gruodžio 22 d. 13.02 val. vykusių susitikimų su V. G. metu, iš pastarojo už pastangas paveikiant V. A. pareikalavo ne mažesnio kaip 15 000 Eur dydžio kyšio, ir R. A. nusikalstamą veiką iš BK 226 straipsnio 4 dalies perkvalifikavo į BK 21 straipsnio 1 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
4. Pareiškimu nuteistoji R. A. prašo atnaujinti baudžiamąją bylą, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nuosprendį, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 20 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Pareiškime nuteistoji nurodo:
4.1. Pagal Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad pareiškėjai akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos, nusikalstama veika kvalifikuota ne pagal tą BK 226 straipsnio dalį, pagal kurią tai reikėjo daryti). Baudžiamasis įstatymas netinkamai pritaikytas dviem aspektais: 1) teismams net ir konstatavus, kad pareiškėjos atliktuose veiksmuose yra rengimosi prekiauti poveikiu nusikalstamos veikos požymių, jos veika galėjo būti kvalifikuojama kaip rengimasis padaryti ne BK 226 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, bet tik kaip BK 226 straipsnio 5 dalyje nurodytą baudžiamąjį nusižengimą, nes nenustatytas veiką kvalifikuojantis požymis – susitarimas reikalauti didesnės kaip 250 MGL vertės kyšio, o tai pagal BK 21 straipsnio 1 dalį neužtraukia baudžiamosios atsakomybės; 2) teismams nustačius, kad nusikalstama veika nebuvo baigta, pareiškėjai nepagrįstai netaikytos BK 23 straipsnio nuostatos, šalinančios baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris savo noru atsisakė pabaigti nusikaltimą, kurį rengėsi padaryti.
4.2. Šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad tarp R. A. ir A. C. buvo susitarimas pareikalauti iš V. G. ne mažesnio kaip 15 000 Eur dydžio kyšio. Su tokiu vertinimu sutiko ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad kyšio vertė nustatyta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimų. Tokia išvada ir veikos kvalifikavimas pagal BK 226 straipsnio 4 dalį iš esmės ir akivaizdžiai prieštarauja teismų sprendimuose aprašytų įrodymų turiniui, faktinei situacijai ir nurodytoms aplinkybėms.
4.3. Teismų išvada apie susitarto pareikalauti kyšio dydį daroma vertinant 2016 m. gruodžio 21 d. tarp R. A. ir A. C. vykusio pokalbio turinį. Tačiau iš šio pokalbio aiškiai matyti, kad jokia konkreti iš V. G. gautina pinigų suma tarp A. C. ir R. A. nebuvo sutarta. Aptariamo pokalbio metu buvo diskutuojama, kaip derėtų pasielgti, aptariami keli skirtingi variantai ir galiausiai R. A. tik pritarė A. C. pasiūlymui, kad būtent jis ir turėtų paklausti V. G., kiek pastarasis vertina problemą. Taigi pokalbio pabaigoje buvo susitarta ne dėl 15 000 Eur, bet dėl to, kad bus klausiama V. G. pasiūlymo, toks galutinis sprendimas paneigė ir modifikavo pokalbio metu buvusius pašnekovų pasiūlymus, tačiau šios itin svarbios aplinkybės teismai neanalizavo, todėl ir padarė akivaizdžiai nepagrįstas išvadas. Pokalbis ir valinis jųdviejų susitarimas, kad pats kyšio davėjas turėtų įvardyti konkrečią sumą, kol tokia suma neįvardyta, negali būti vertinami kaip susitarimas būtent dėl didesnio kaip 250 MGL dydžio kyšio, o ne kitokios vertės, juolab kad viskas šiuo susitarimu ir baigėsi, prie šios temos nebuvo grįžta ir jokia konkreti pinigų suma nebuvo sutarta nei tarp R. A. ir A. C., nei su V. G. (tai aiškiai rodo kontaktai po 2016 m. gruodžio 21 d. įvykusio susitikimo).
4.4. Kasacinėje nutartyje nustatyta, kad reikalavimo duoti kyšį požymis neįrodytas, taigi byloje nėra nustatytas ir kyšio dydis. Teismams nustačius, kad tarp R. A. ir A. C. buvo susitarimas dėl kyšio dydžio klausti paties V. G. ir kad toks susitarimas nebuvo įgyvendintas, t. y. veikai esant nebaigtai ir nekilus konkrečioms pasekmėms, A. C. nepareikalavus kyšio ir nesužinojus V. G. pozicijos dėl to, ar jis ketina duoti kyšį ir kokio dydžio, negalima ir išvada dėl didesnės negu 250 MGL vertės kyšio. Praktikoje pasitaiko situacijų, kai asmens veikoje yra nustatomi atitinkamo korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo požymiai, tačiau dalykas – kyšio dydis – lieka nenustatytas (pavyzdžiui, kai asmuo siūlomo kyšio dydžio (vertės) tiksliai neįvardija ir kt.). Dėl to kasacinio teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA2LTc4OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-506-788/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-506-788/2015">2K-506-788/2015</a>) laikomasi pozicijos, kad tokioje situacijoje pagrįstu ir atitinkančiu teisės principus pripažintinas sprendimas inkriminuoti asmeniui mažiausią iš teisės normoje nustatytų kyšio dydžių (iki 1 MGL) ir pastarąjį traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal švelniausią teisės normą, t. y. už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Tai reiškia, kad, šioje baudžiamojoje byloje nenustačius (neįrodžius) veiką kvalifikuojančio požymio – susitarimo dėl didesnio negu 250 MGL dydžio kyšio reikalavimo, R. A. veika galėjo būti vertinama tik rengimosi padaryti BK 226 straipsnio 5 dalyje nurodytą baudžiamąjį nusižengimą kontekste. Kadangi pagal BK 21 straipsnio 1 dalį asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, rengimasis padaryti baudžiamąjį nusižengimą neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, todėl baudžiamoji byla pareiškėjai nutrauktina.
4.5. Šioje byloje teismai, esant pagrindui pareiškėjos atžvilgiu taikyti BK 23 straipsnio nuostatas, jų nepagrįstai netaikė. Kasacinis teismas, konstatavęs, kad R. A. ir A. C. veika – prekyba poveikiu – nutrūko rengimosi stadijoje, tačiau nėra pagrindo taikyti BK 23 straipsnio nuostatų, privalėjo įvardyti konkrečias, nuo R. A. ir A. C. valios nepriklausiusias, priežastis (išorinius veiksnius), dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta, tačiau to nepadarė. Kasacinio teismo išvada netaikyti BK 23 straipsnio nuostatų neatitinka paties teismo byloje nustatytų aplinkybių. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nusikalstama veika nebuvo baigta dėl pareiškėjai ir A. C. nepalankių kitų asmenų veiksmų. Teismas aiškiai pripažino, kad V. G. nebuvo perduotas jos ir A. C. susitarimo turinys, todėl nei iš V. G., nei iš kitų asmenų negalėjo būti ir nebuvo jokių jiems nepalankių veiksmų, kurie būtų sutrukdę pabaigti nusikalstamą veiką.
4.6. BK 23 straipsnio nuostatų netaikymas teismo siejamas su tuo, kad byloje nenustatyti konkretūs veiksmai dėl savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką. Toks argumentavimas yra nepagrįstas ir iš esmės pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą, nes yra perkeliama pareiga įrodyti savo nekaltumą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, jokių konkrečių ir aktyvių veiksmų, kad būtų atsisakyta pabaigti pradėtą nusikalstamą veiką, imtis ir nebuvo būtina – šioje situacijoje tiesiog nereikėjo realizuoti susitarimo dėl kyšio reikalavimo iš V. G. Tiek pareiškėja, tiek A. C. teisme patvirtino sąmoningai ir valingai neatlikę jokių veiksmų, kuriais galėtų būti pradėti realizuoti prekybos poveikio objektyvieji požymiai. Tai, kad po jųdviejų pokalbių nebuvo imtasi veiksmų, nukreiptų į veikos realizavimą, ir A. C. nekomunikavo su V. G. dėl kyšio ir poveikio darymo, – tai iš esmės pripažino ir teismas, konstatuodamas, kad veika – prekyba poveikiu nutrūko rengimosi stadijoje, – aiškiai rodo, kad šiuo atveju savo valia, o ne dėl to, kad susidurta su neįveikiamomis kliūtimis, buvo atsisakyta pabaigti nusikalstamą veiką. Nei pareiškėjai, nei A. C. nebuvo jokių kliūčių perduoti V. G. kyšio reikalavimą, tartis su juo dėl kyšio.
4.7. Sprendžiant dėl BK 23 straipsnio nuostatų (ne)taikymo, svarbu ne tai, kiek ir kokių veiksmų asmuo padarė parengtinėje stadijoje, bet tai, dėl ko nusikalstama veika nebuvo pabaigta, t. y. ar asmuo savo iniciatyva nusprendė atsisakyti pradėti realizuoti nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, ar jam tai padaryti sutrukdė nuo jo valios nepriklausantys išoriniai veiksniai. Išvadą, kad asmuo ne savo noru atsisakė pabaigti nusikalstamą veiką, kildinti iš to, kad buvo intensyviai rengtasi nusikaltimo padarymui, yra nepagrįsta bei deklaratyvu. Intensyvus rengimasis padaryti nusikalstamą veiką nelemia to, kad asmuo negalėjo priimti sprendimo atsisakyti imtis konkrečių veiksmų, nukreiptų į pačios veikos objektyviųjų požymių realizavimą. Aiškiai nenustačius ir neįvardijus aplinkybių, kurios būtų galėjusios trukdyti pabaigti nusikalstamą veiką, kasaciniam teismui nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad veika nutrūko ne dėl pareiškėjos savanoriško atsisakymo ją pabaigti. Visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, privalo būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, o ne priešingai (in dubio pro reo principas).
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
5. Pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.
6. Pagal BPK 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti. Iš to išplaukia, kad baudžiamųjų bylų atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo nėra baudžiamųjų bylų nagrinėjimo procedūra, kurios metu dar kartą vertinami įrodymai ir jų pagrindu nustatomos faktinės aplinkybės, o pagal jas iš naujo sprendžiama dėl baudžiamojo įstatymo taikymo. Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo yra procesas, kuris galimas tik BPK 451 straipsnyje tiksliai nurodytais pagrindais ir sąlygomis, tarp kurių yra ta, kad bylos atnaujinamos pagal nuosprendžiais ir (ar) nutartimis jau nustatytas bylos aplinkybes. Taigi, baudžiamosios bylos negali būti atnaujintos pagal BPK 451 straipsnį, pavyzdžiui, dėl BPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimų, naujų faktinių aplinkybių nustatymo, nuosprendžių ir nutarčių motyvavimo trūkumų ir pan. Dėl to pareiškėjo argumentai, kuriais ginčijamas byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nuosprendžiu bei nutartimi nustatytos bylos aplinkybės, nesuteikia teisinio pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą pagal BPK XXXIV skyriaus taisykles.
7. Pareiškime teigiama, kad akivaizdžiai netinkamai baudžiamasis įstatymas pritaikytas dviem aspektais: 1) teismams net ir konstatavus, kad pareiškėjos atliktuose veiksmuose yra rengimosi prekiauti poveikiu nusikalstamos veikos požymių, jos veika galėjo būti kvalifikuojama kaip rengimasis padaryti ne BK 226 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, bet tik kaip BK 226 straipsnio 5 dalyje nurodytą baudžiamąjį nusižengimą, nes nenustatytas veiką kvalifikuojantis požymis – susitarimas reikalauti didesnės kaip 250 MGL vertės kyšio, o tai pagal BK 21 straipsnio 1 dalį neužtraukia baudžiamosios atsakomybės; 2) teismams nustačius, kad nusikalstama veika nebuvo baigta, pareiškėjai nepagrįstai netaikytos BK 23 straipsnio nuostatos, šalinančios baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris savo noru atsisakė pabaigti nusikaltimą, kurį rengėsi padaryti.
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos teiginiai dėl teismų netinkamai nustatyto veiką kvalifikuojančio požymio – susitarimo reikalauti didesnės nei 250 MGL vertės kyšio – yra deklaratyvūs, prieštaraujantys įrodymais pripažintai bylos medžiagai bei motyvuotoms teismų išvadoms. Jokių teisinių argumentų, kuo pasireiškė netinkamas įstatymo taikymas, išskyrus nesutikimą su teismų padarytomis išvadomis, nėra pateikiama. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamųjų R. A. ir A. C. kaltė, jog jie veikdami bendrai rengėsi pareikalauti iš V. G. didesnės negu 250 MGL vertės dydžio kyšio už jųdviejų pastangas paveikiant V. A., yra įrodyta 2016 m. gruodžio 21 d. užfiksuoto pokalbio, vykusio tarp A. C. ir R. A., turiniu, iš kurio akivaizdžiai matyti, kad pašnekovai aiškiai kalba apie numatyto pareikalauti kyšio sumą, t. y. ne mažiau kaip 15 000,- eurų. Be to, A. C., apklausiamas teisme, nurodė supratęs, jog kalbama apie sumą, kurią jis turėjo įvardyti V. G. už pastangas pakreipti bylos nagrinėjimą jam palankia linkme. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apeliacinio skundo teiginius dėl kyšio vertės, konstatavo, kad iš susitikimų ir telefoninio bendravimo įrašų, liudytojų parodymų turinio, kuris detaliai aptartas skundžiamame teismo sprendime, akivaizdu, kad nuteistieji R. A. ir A. C. aiškiai kalba apie konkrečią pinigų sumą. Aptartais duomenimis yra nustatyta ir „kokiomis pažintimis pasinaudodami, kieno naudai, kada ir iš ko reikalaus kyšio, kokia bus kyšio suma“. Atitinkamai, atsakydama į kasacinio skundo argumentus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad kasacinių skundų teiginys, jog byloje nenustatyta nusikalstamos veikos dalyko (kyšio) vertė, yra nepagrįstas. Kasacinės instancijos teismo kolegija nenustatė nei esminių BPK pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus, nei netinkamo įstatymo taikymo požymių. Pažymėtina, kad pokalbių turinio bei juose užfiksuotos informacijos, t. y. netgi įvardytos minimalios sumos, kurios A. C. turėjo pareikalauti iš V. G. už šiam palankų sprendimą, neneigia ir pati pareiškėja savo pareiškime, todėl akivaizdu, kad jame suformuota pozicija dėl netinkamo įstatymo taikymo yra gynybinė pareiškėjos pozicija, kuri nuosekliai paneigta visų instancijų teismų išvadomis.
9. Nepagrįsta ir pareiškėjos pozicija dėl nukrypimo nuo suformuotos teismų praktikos, kuri grindžiama kasacinės instancijos teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA2LTc4OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-506-788/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-506-788/2015">2K-506-788/2015</a> situacija, nes, priešingai nei nurodomoje byloje, nusikalstamos veikos dalykas – kyšio dydis, nurodant konkrečią jo sumą, ne mažiau kaip 15 000,- eurų – buvo nustatytas nagrinėjamoje byloje surinktais, patikrintais ir įvertintais duomenimis. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA2LTc4OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-506-788/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-506-788/2015">2K-506-788/2015</a> buvo nustatytas tik siūlymas policijos pareigūnams susitarti, nenurodant konkrečios siūlomo kyšio vertės.
10. Pareiškime nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjai turėjo būti taikomos BK 23 straipsnio nuostatos. BK 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti. Tokia išvada gali būti padaryta, kai sprendimą atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką asmuo priėmė savanoriškai, o ne susidūręs su neįveikiamomis ar sunkiai įveikiamomis aplinkybėmis (kliūtimis), neleidžiančiomis pabaigti pradėtą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkxLzIwMDU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-391/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-391/2005">2K-391/2005</a>, 2K-360/2013, 2K-7-788/2015, 2K-345-511/2018).??? Tokios aplinkybės ir kliūtys gali būti įvairūs išoriniai veiksniai, kurie objektyviai neleidžia pabaigti pradėtą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-175/2012).?Ar asmuo savanoriškai atsisakė pabaigti nusikalstamą veiką, spręstina, atsižvelgiant ne tik į kaltinamojo parodymus, bet į objektyvius bylos duomenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQzLTUxMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-443-511/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-443-511/2016">2K-443-511/2016</a>).
11. Klausimas dėl BK 23 straipsnio nuostatų taikymo buvo nagrinėjamas apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Kasacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad, pagal bylos duomenis (t. y. neviešo pobūdžio veiksmais užfiksuotus pokalbius, SMS žinučių turinį), klausimas dėl kyšio gavimo R. A. buvo aktualus, iki A. C. pranešė, kad realizuoti jų nusikalstamą sumanymą nėra galimybės dėl nepalankių jiems kitų asmenų veiksmų (1 t., b. l. 51–53). Jokių konkrečių veiksmų dėl savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką, bylos duomenimis, nesiėmė ir A. C. Priešingai, kaip minėta, byloje yra nustatyti aktyvūs ir į nusikalstamo sumanymo realizavimą nukreipti nuolat tarpusavyje derinti veiksmai. Tai, kad prekybos poveikiu baigtumui nebuvo nustatytas reikalavimo duoti kyšį požymis, nėra ta aplinkybė, kuri leistų A. C., taip pat R. A. veiksmus pripažinti savanorišku atsisakymu nutraukti tarpusavyje suderintus ir atliktus prekybos poveikiu rengimosi veiksmus. Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai nenustatė nuteistųjų savanoriškumo atsisakyti nusikalstamos veikos požymio, nes R. A. ir A. C. tęsti nusikalstamos veikos neleido objektyviai iškilusios kliūtys. Įvertinusi šias teismo išvadas bylos medžiagos ir suformuotos teismų praktikos kontekste, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir dėl šios pareiškimo dalies.
12. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą grindžiamas ne byloje nuosprendžiu ir nutartimi nustatytomis bylos aplinkybėmis, o sava tų aplinkybių interpretacija, o tai nesuteikia teisinio pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą pagal BPK XXXIV skyriaus taisykles.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Nuteistosios R. A. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmesti.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Aurelijus Gutauskas
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
