Dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-2483

Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00217-2022-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2023 m. gegužės 15 d. paduotu atsakovės UAB „Alstata“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei UAB „Kreditų Valdymo Grupė“ iš atsakovės UAB „Alstata“ 1220,66 Eur skolą, 40 Eur kompensaciją, 8 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2022-05-26 iki 2022-10-04 ir 9,25 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2022-10-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Alstata“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimą, ir ieškinį atmesti.

Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Šioje byloje kilo ginčas, ar ieškovė, kurios reikalavimas susidaręs iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, dėl savo neveikimo nereiškusi reikalavimo Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies 3 punkte ir 23 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytais terminais UAB „Alstata“ restruktūrizavimo byloje, po baigtos įmonės restruktūrizavimo bylos, turi teisę reikšti ieškinį skolininkui dėl skolos, susidariusios iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

2. Naikinamasis terminas nustatytas kreditorių teisei reikalavimams pareikšti restruktūrizavimo byloje yra aktualus ir baigus įmonės restruktūrizavimo bylą, nes naikinamasis terminas negali būti atnaujintas (CK 1.117 straipsnio 6 dalis). Kreditorių reikalavimams, kurie nebuvo pareikšti nustatytais terminais dėl kreditoriaus kaltės, pasibaigus įmonės restruktūrizavimo bylai, taikomas naikinamasis terminas teisei reikšti skolininkui reikalavimus ir kreditorius neturi teisės reikalauti skolininko įvykdyti prievolę - sumokėti skolą, susidariusią iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Ieškovės teisė reikalauti sumokėti skolą baigėsi pagal CK 6.124 straipsnį suėjus naikinamajam terminui.

3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai klaidingai taikė tas pačias teisines pasekmes nutraukus ar baigus įmonės restruktūrizavimo bylas. Nutraukus įmonei restruktūrizavimo bylą pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 28 straipsnio 4 dalį ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 115 straipsnį, kreditorius turi teisę reikšti skolininkui reikalavimus, tarp jų ir atsiradusius iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o baigus įmonės restruktūrizavimo bylą kreditorius neturi teisės reikšti skolininkui reikalavimų, atsiradusių iki restruktūrizavimo iškėlimo, dėl naikinamojo termino.

4. Teismų skolos priteisimas prieštarauja restruktūrizavimo tikslui sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Atsakovės nuomone, baigus įmonės restruktūrizavimo bylą, pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį restruktūrizavimo tikslas – sumokėti skolas, atsiradusias iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Restruktūrizavimo proceso metu turi būti išspręstas skolų, atsiradusių iki iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, sumokėjimas ir baigus įmonės restruktūrizavimo bylą vėl prie šių skolų mokėjimo neturėtų būti grįžtama dėl naikinamojo termino pareikšti reikalavimą taikymo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei UAB „Alstata“ (j. a. k. 300061878) 29 (dvidešimt devynis) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. gegužės 15 d. AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Andžej Maciejevski

Dalia Vasarienė