Dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais

Civilinė byla Nr. 3K-3-466/2014 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00954-2010-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.2.3; 34.4.8; 114.11

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. G. ieškinį atsakovei D. K., trečiajam asmeniui Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro notarei R. S. dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje nagrinėjama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių testamentų sudarymo tvarką ir jų nuginčijimą, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais: M. S. testamentą, registro Nr. 3353, ir A. S. testamentą, registro Nr. 3352, patvirtintus Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės R. S. Ieškovė nurodė, kad 2009 m. balandžio 20 d. mirė jos brolis A. S. Kadangi pirmesnės eilės įstatyminių A. S. įpėdinių nėra, po brolio mirties ieškovė, kaip ketvirtos eilės įpėdinė, kreipėsi į palikimo buvimo vietos notarų biurą dėl paveldėjimo pagal įstatymą, tačiau notarų biure sužinojo, kad jos brolis 2008 m. kovo 12 d. yra sudaręs testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovei, taip pat kad atsakovė pagal M. S. 2008 m. kovo 12 d. sudarytą testamentą yra priėmusi ir ieškovės sesers, mirusios 2008 m. balandžio mėn. 4 d., palikimą. Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas atsakovei neišduotas, nes atsakovė nėra pateikusi notarų biurui paveldimo turto nuosavybės dokumentų. Ieškovės teigimu, surašyti testamentai neatitiko testatorių valios, nes jie abu testamentų sudarymo metu sunkiai sirgo ir buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, be to, buvo pažeista M. S. testamento sudarymo tvarka.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino negaliojančiu 2008 m. kovo 12 d. testamentą, sudarytą M. S., mirusios 2008 m. balandžio 4 d., patvirtintą Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės R. S., notarinio registro Nr. 3353; pripažino negaliojančiu 2008 m. kovo 12 d. testamentą, sudarytą A. S., mirusio 2009 m. balandžio 20 d., patvirtintą Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės R. S., notarinio registro Nr. 3352. Teismas nustatė, kad ieškovės sesuo M. S. ir brolis A. S. 2008 m. kovo 12 d. sudarė testamentus, kuriuos patvirtino Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro notarė R. S. Šiais testamentais testatoriai visą savo turtą paliko atsakovei. M. S. ir A. S. buvo atlikta teismo pomirtinė psichiatrijos ekspertizė, kurią atlikus duotos išvados, kad patvirtinti ar paneigti faktą, jog M. S. sirgo psichikos sutrikimu testamento sudarymo metu, trūksta medicininės informacijos bei sunkios somatinės būklės detalesnio aprašymo ir iš to išplaukiančios psichinės būklės aprašymo, todėl tikslaus atsakymo negalima duoti, pateikiama tik prielaidos pobūdžio išvada – negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, nes sirgo psichikos sutrikimu – kita kraujagysline demencija; A. S. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, sirgo psichikos sutrikimu – kraujagysline demencija. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą nesutikti su ekspertizės aktais, šiais vadovavosi, taip pat rėmėsi liudytojų D. T., V. V., J. J., D. U., O. P., V. B., M. B., L. B., A. L., R. P. parodymais, patvirtinančiais ekspertizės išvadas, bei atmetė kitų liudytojų, tvirtinusių, kad testatoriai M. S. ir A. S. gebėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti testamento sudarymo metu, parodymus kaip nepaneigiančius ekspertizės išvadų, duotus atsakovės giminaičių ir gerai pažįstamų žmonių, kurie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, bei prieštaraujančius faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas sprendė, kad M. S. valia sudarant testamentą nebuvo tinkamai išreikšta, nes buvo pažeista testamento tvirtinimo tvarka, testamentas sudarytas esant labai blogai testatorės sveikatos būklei, tai rodo, jog M. S. testamentas neatitiko tikrosios jos valios. Teismas nustatė, kad testamento pasirašymo procedūras organizavo atsakovė, rūpinosi liudytojais, notarės iškvietimu. Konstatavęs, kad byloje niekas nepatvirtino, jog testatorė notaro akivaizdoje išreiškė savo valią, kad už ją pasirašytų atsakovės brolis D. V., teismas padarė išvadą, jog tai neatitiko CK 5.29 straipsnio reikalavimų. Teismas vertino, kad visi M. S. testamente pasirašę asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi. Nustatęs, kad A. S. testamentas duomenys neskelbtini kaime buvo patvirtintas 18 val. 30 min., o M. S. testamentas buvo surašytas ranka tik atvažiavus į ligoninę ir patvirtintas 19 val. 09 min., teismas vertino, jog nuvykti 15 km atstumą, surašyti ranka testamentą ir pasikalbėti su testatore per 29 minutes faktiškai yra neįmanoma, toks sandorio patvirtinimas prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principui. Teismas sprendė, kad ginčijami testamentai neatitiko testatorių valios, jų sudarymo metu testatoriai sunkiai sirgo ir buvo tokios būklės, jog nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, todėl ginčijamus testamentus pripažino negaliojančiais CK 5.16 straipsnio 2 dalies, 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindais. Teismas taip pat sprendė, kad M. S. testamentas pripažintinas negaliojančiu ir kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), neatitinkantis teisingumo ir protingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kolegija nesutiko su atsakovės argumentais, kad net ir nuginčijus testamentą ieškovė negalėtų paveldėti M. S. turto, nes laiku nepriėmė palikimo, ir kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė ieškinio senaties termino. Kolegija nurodė, kad aiškinimas, jog ieškovė, nesikreipusi į notarą dėl palikimo priėmimo ar į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, negalėtų paveldėti palikimo, neužtikrintų realios jos pažeistų teisių gynybos, bei sprendė, kad šioje byloje taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, nes paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei nėra išduotas, todėl ginčijamas ne palikimo priėmimas, bet M. S. vienašalis sandoris (testamentas). Kolegija, analizuodama kasacinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, nurodė, kad teismo išvada, jog testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti būtent teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius arba paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Kolegija pažymėjo, kad liudytojų parodymų vertinimas pagal tai, ar jie atitinka ekspertizės išvadas, yra ydingas. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas liudytojų R. Z., D. V., A. V., D. V., A. A., M. K. S. K. parodymus, kad M. S. ir A. S. psichinė būklė testamento sudarymo metu buvo gera, nurodė, jog šių liudytojų parodymai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, tačiau nepatikslino/nenurodė kokioms. Kolegija iš naujo vertino liudytojų parodymus ir nustatė, kad nė vienas iš liudytojų, kurių parodymais pirmosios instancijos teismas rėmėsi tenkindamas ieškinį, nepatvirtino, jog testamento sudarymo metu A. S. ir M. S. buvo praradę gebėjimą orientuotis, valdyti savo veiksmus, suvokti jų reikšmę. Priešingai, iš liudytojų parodymų galima spręsti, kad jie gebėjo bendrauti buitine kalba, orientavosi aplinkoje ir laike, taigi pirmosios instancijos teismas padarė liudytojų parodymams prieštaraujančias išvadas. Kolegija nurodė, kad ekspertizės išvada dėl M. S. yra tik tikėtina, be to, atsižvelgtina ir į tai, kad tiek M. S., tiek A. S. 2008 m. vasario 29 d. patys pasirašė medicininiuose dokumentuose išleidžiant juos iš ligoninės tolimesniam ambulatoriniam gydymui. Byloje nėra duomenų, kad tiek A. S., tiek M. S. iki testamentų sudarymo būtų nukreipti psichiatro konsultacijai, jiems nebuvo skirta vaistų psichikos sutrikimams gydyti. Ekspertizės išvada teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nėra privaloma ir vertinama laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių. Kolegija, nustačiusi, kad M. S. pasirašyti testamento negalėjo dėl savo fizinės būklės ir kad byloje nėra duomenų, jog ji būtų prieštaravusi, kad testamentą pasirašytų kitas asmuo, padarė išvadą, jog testamentas buvo sudarytas laikantis įstatymo nustatytos tvarkos, todėl jo pripažinti negaliojančiu CK 1.80, CK 5.29 straipsnio pagrindais, kaip to reikalauja ieškovė, nėra pagrindo.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Dėl testamento sudarymo tvarkos. Kasatorės teigimu, nesant sandorio šalies, testatoriaus, valios, trečiojo asmens sudarytas sandoris negali būti pripažintas sudarytu ir galiojančiu juridinės galios prasme. Negalėjimas asmeniškai pasirašyti testamento (M. S. atveju) turi būti absoliutus ir už testatorių kitas asmuo pasirašyti gali tik testatoriui prašant. Priešingu atveju negalima teigti, kad testamentas atspindi tikrąją testatoriaus valią. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliutaus testatorės negalėjimo pasirašyti, o nesant neginčijamų įrodymų apie M. S. išreikštą prašymą D. V. už ją pasirašyti, akivaizdu, jog kito asmens parašas testamente neišreiškia/neatitinka tikrosios testatorės valios.

Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes neturėjo teisės spręsti dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, atsakovė tokio reikalavimo apeliaciniame skunde nereiškė. Be to, apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra iš esmės be motyvų, nes teismas nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių dėl CK 1.80 straipsnio taikymo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes buvo ginčyti du testamentai, pateiktos skirtingos ekspertizės išvados, tačiau teismas visus įrodymus vertino kartu. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes savo išvadą dėl A. S. galimybės išreikšti savo valią grindė prieštaringais liudytojų parodymais, be pagrindo nesivadovavo ekspertizės aktu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuotas, tačiau apeliacinės instancijos teismas motyvų nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas M. S. testamento sudarymo aplinkybes, neatkreipė dėmesio į tai, kad už M. S. testamentą pasirašęs D. V. yra atsakovės brolis, o kiti du dalyvavę liudytojai – R. Z., atsakovės sesuo, ir K. R., atsakovės sugyventinis, – taip pat yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys. Trečiasis asmuo, testamentus tvirtinusi notarė, nors neprisimena testamento sudarymo aplinkybių, tačiau tiksliai prisimena, ką kalbėjo M. S. Tokie testamento tvirtinimo tvarkos trūkumai yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Dėl testamento sudarymo tvarkos. Atsakovė nurodo, kad testamentai nebuvo surašyti spontaniškai, testatorių valia buvo išreikšta tinkamai ir suprantamai, todėl gero elgesio taisyklės reikalauja gerbti testatoriaus valią. Įpėdinių dalyvavimo faktas savaime nesudaro pagrindo teigti, kad testatoriaus valiai buvo daromas poveikis. Ekspertizės išvados byloje yra prielaidos pobūdžio.

Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Atsakovė nurodo, kad ieškovė papildomu ieškiniu reiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiu M. Stolytės testamentą CK 1.80 straipsnio pagrindu, atsakovė apeliacine tvarka prašė panaikinti pirmosios instancijos sprendimą, todėl teigti, jog apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisės spręsti dėl testamento negaliojimo pagal CK 1.80 straipsnį, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pakankamai aiškiai motyvavo, kad nėra CK 1.80 straipsnyje nurodyto pagrindo, kuriuo ieškovė prašė panaikinti M. S. testamentą. Ekspertizių išvadų suabsoliutinimas, teikiant joms prioritetinę reikšmę prieš kitus įrodymus, jų visumą, prieštarauja ir CPK, ir kasacinio teismo praktikai. Ypač kai šioje byloje kilo pakankamai pagrįstų abejonių dėl ekspertizių išvadų patikimumo. Sprendžiant, ar asmuo iš tikrųjų buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų sandorio sudarymo metu, turi būti remiamasi ne vien medicininiais duomenimis, bet atsižvelgiama ir į bylos aplinkybių visumą. Medicininiai duomenys ir teismo psichiatrijos ekspertizės išvada nėra teismui privalomi.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas – kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl testatoriaus būsenos nustatymo ir testatoriaus tikrosios valios vertinimo, taip pat dėl testamento surašymo tvarkos, kai jį vietoj testatoriaus pasirašo kitas asmuo.

Dėl testamento sudarymo sąlygų

Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens (testatoriaus) patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, t. y. įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento subjektas yra tik pats palikėjas, t. y. jo negalima sudaryti per atstovą. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Valia ir jos tinkama išraiška yra kitas labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. CK 5.18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, svarbu tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. v. J. A., bylos Nr. 3K-3-405/2000; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-443/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-443/2010">3K-3-443/2010</a>; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. S. v. L. D., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-539/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-539/2011">3K-3-539/2011</a>). Atsižvelgiant į tai, kad testamento teisiniai padariniai atsiranda tik po testatoriaus mirties ir, kilus ginčui dėl testamento turinio, sudarymo aplinkybių ir pan., nebegalima tiesiogiai išsiaiškinti asmens, sudariusio tokį sandorį, valios, testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarka yra detaliai reglamentuojama, o nustatytų reikalavimų nesilaikymas gali lemti testamento pripažinimą negaliojančiu.

Nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas turi įvertinti, ar bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatydami tikrąją testatorių valią ir galimybes ją išreikšti. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. V. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2005, 2012 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. J. ir kt. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-434/2012). Mirusiojo testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. S. v. V. V. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-303/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-303/2010">3K-3-303/2010</a>; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. S. v. B. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-190/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-190/2013">3K-3-190/2013</a>). Testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties neatitinka tikrosios sandorio šalies valios, galimas tik išskirtiniais atvejais, teismo išvada, jog testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei gaunami patikimi duomenys apie asmens negebėjimą išreikšti savo valią ir (arba) išreikštosios valios neatitiktį tikrajai valiai, pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai.

Testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. CPK 179 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina esančius byloje įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2009; kt.). Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingai – motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.

Nagrinėjamoje byloje testatoriams M. S. ir A. S. buvo atliktos pomirtinės psichiatrijos ekspertizės. Ekspertizės akto dėl M. S. išvadoje nurodyta, kad faktui, jog M. S. testamento sudarymo metu sirgo psichikos sutrikimu, patvirtinti arba paneigti trūksta medicininės informacijos, todėl padaryta tik prielaidos pobūdžio išvada, kad testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, nes sirgo psichikos sutrikimu – kita kraujagysline demencija. Ekspertizės akto dėl A. S. išvadoje nustatyta, kad testamento sudarymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, nes sirgo psichikos sutrikimu – kraujagysline demencija. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą nesutikti su ekspertizės aktais, tačiau apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs liudytojų parodymus, nustatė, kad nė vienas iš liudytojų, kurių parodymais pirmosios instancijos teismas rėmėsi tenkindamas ieškinį, nepatvirtino, jog testamento sudarymo metu A. S. ir M. S. buvo praradę gebėjimą orientuotis, valdyti savo veiksmus ir suvokti jų reikšmę. Teisėjų kolegija, minėta, nevertina iš naujo faktinių bylos aplinkybių, o tik pasisako, ar bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje remtis vien ekspertizės akto išvadomis nėra pakankamo pagrindo, nes testatoriai, nepaisant jų sveikatos būklės, dažnai nesilankė sveikatos priežiūros įstaigose ir nėra pakankamai išsamių medicininių duomenų, leidžiančių konstatuoti testatorių būklę testamentų sudarymo metu. Ekspertizės aktų išvados paremtos paskutiniais prieš ir po testamentų sudarymo padarytais medicininiais įrašais apie testatorių būklę bei liudytojų parodymais. Tačiau byloje buvo apklaustas ne vienas liudytojas, tvirtinęs, kad testatoriai gebėjo bendrauti buitine kalba, orientavosi aplinkoje ir laike, todėl galėjo išreikšti ir savo tikrąją valią dėl testamento turinio. Esant prieštaringiems įrodymams dėl to paties fakto, kurio patikrinti objektyvių galimybių nėra, nes testatoriai yra mirę, teismas turi vertinti visas su byla susijusias faktines aplinkybes, kurios gali padėti susidaryti pagrįstą nuomonę apie testatorių gyvenimo sąlygas ir būdą, santykius su įpėdiniais, kuriems paliktas turtas, ir įpėdiniais, ginčijančiais testamentą, galimus testatorių argumentus dėl turto palikimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog abu testatoriai testamento sudarymo metu turėjo vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų (M. S. sirgo abipuse stazine pneumonija, vėliau jai buvo diagnozuota encelopatija ir demencija, A. S. sirgo kraujagysline demencija, turėjo didelį kurtumą), neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad jie negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto palikimo. Sutiktina, kad testatorių galimi argumentai nebūtinai atspindės vidutinio protingo žmogaus suvokimą apie turto palikimą, tačiau testatoriai su savo nuosavybe turi teisę elgtis kaip tinkami, jei nenustatyta, jog toks jų elgesys neatitinka jų tikrosios valios ir prieštarauja jų interesams. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai vertino ir kitas faktines bylos aplinkybes, jog ieškovės santykiai su testatoriais nebuvo labai artimi, ieškovė M. S. sudarytą testamentą pradėjo ginčyti tik po brolio mirties, t. y. praėjus daugiau nei metams, nors iš bylos duomenų galima spręsti, kad šią aplinkybę žinojo ir jam gyvam esant, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog kitas testatorius A. S. būtų reiškęs nuogąstavimus dėl savo sudaryto testamento ar pageidavimą pakeisti jo turinį. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovė su testatoriais bendravo, padėdavo jiems tvarkytis ūkyje, taigi nebuvo jiems pašalinis, nepažįstamas asmuo, todėl pagrįstai galima spręsti, jog tarp testatorių ir atsakovės buvo susiformavęs ryšys, dėl kurio testatoriai galbūt norėjo palikti savo turtą atsakovei. Tai, kad testatorių galimi argumentai dėl įpėdinio skyrimo nesutampa su ieškovės samprotavimais ir aplinkybių vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo neatsižvelgti į testatorių išreikštą valią.

Nagrinėjamoje byloje taip pat keliamas klausimas dėl testamento sudarymo tvarkos pažeidimo, kai jį pasirašo ne pats palikėjas, o kitas asmuo, t. y. 2008 m. kovo 12 d. notarės patvirtintame testamente už testatorę M. S. pasirašė atsakovės brolis, dalyvaujant liudytojams – atsakovės pažįstamam bendradarbiui ir seseriai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad visi testamente pasirašę asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, byloje nenustatyta, jog testatorė notaro akivaizdoje būtų išreiškusi valią, kad už ją testamentą pasirašytų kitas asmuo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė priešingai, nurodydamas, kad byloje nėra duomenų, jog testatorė būtų prieštaravusi, kad jos testamentą pasirašytų kitas asmuo, o dėl savo fizinės sveikatos ji pati to padaryti negalėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai testatorius dėl ligos, neraštingumo ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, įstatyme nustatyta galimybė už testatorių pasirašyti kitam asmeniui (CK 5.29 straipsnis, Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalis). Kadangi testatoriaus parašas yra vienas svarbiausių testamento rekvizitų ir kito asmens pasirašymas už testatorių yra išimtinis, tai jis turi būti atliekamas, laikantis nustatytų sąlygų: 1) testatorius turi asmeniškai paprašyti, kad už jį pasirašytų kitas asmuo; 2) kitas asmuo turi būti veiksnus ir neturi būti įpėdiniu pagal testamentą; 3) testamentas turi būti pasirašomas notaro (kito pareigūno, pagal CK 5.28 straipsnio 6 dalį įgalioto patvirtinti testamentus) ir dviejų liudytojų akivaizdoje (jie taip pat pasirašo testamentą); 4) testamente turi būti nurodyta priežastis, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti. Negalėjimas asmeniškai pasirašyti testamento turi būti absoliutus, t. y. turi būti nustatyta, kad testatorius objektyviai negali pats pasirašyti dėl CK 5.29 straipsnyje išvardytų priežasčių. Teisėjų kolegija, vertindama bylą nagrinėjusių teismų nustatytas faktines aplinkybes, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo priežasčių, dėl kurių testatorė M. S. objektyviai būtų negalėjusi pasirašyti testamento, tą teisingai padarė tik apeliacinės instancijos teismas. Vertinant, ar buvo išreikšta testatorės valia, kad testamentą už ją pasirašytų kitas asmuo, atkreiptinas dėmesys į tai, jog įstatyme nustatytas tik reikalavimas, kad testatorius turi asmeniškai paprašyti, jog už jį pasirašytų kitas asmuo, tačiau nei šios valios išraiškos tvarka, nei forma nereglamentuojama. Nesant įstatyminio reguliavimo, leidžiamos įvairios faktinės situacijos: toks prašymas žodžiu, raštu ar kitokia asmens valią leidžiančia nustatyti forma gali būti išreikštas tiek prieš pasirašant testamentą, tiek ir jį sudarant. Vertinant, ar testamentas buvo sudarytas laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, nėra teisiškai reikšminga, kaip šis procesas buvo organizuotas – testatoriui tiesiogiai paprašius liudytojų ir pasirašančio asmens ar tai padarius per kitus asmenis. Tokiais atvejais svarbu nustatyti, kad testamentas buvo pasirašomas liudytojų bei jį pasirašančio asmens testatoriui dalyvaujant. Nenustačius, kad tokių asmenų dalyvavimas neatitiko testatoriaus valios, nėra pagrindo konstatuoti CK 5.29 straipsnio pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. V. V. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-303/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-303/2010">3K-3-303/2010</a>). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad suinteresuotų asmenų, įpėdinių dalyvavimas sudarant testamentą nėra draudžiamas, jei to prašo testatorius ir nėra aplinkybių, patvirtinančių darytą neleistiną poveikį testatoriaus valiai. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad testamento turinys iš esmės atitiko tikrąją M. S. valią, tinkamai įvertino ir kitas faktines bylos aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą, jog M. S. vardu sudarytas testamentas atitiko įstatymų reikalavimus.

Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias testamento sudarymo sąlygas, vertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog M. S. ir A. S. sudaryti testamentai atitinka jų tikrąją valią ir įstatymų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinį skundą atmetant, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas patyrė 51,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš O. G. (asmens kodas duomenys neskelbtini) 51,98 Lt (penkiasdešimt vieną litą 98 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algis Norkūnas

Antanas Simniškis

Vincas Verseckas