Civilinė byla Nr. 3K-3-175/2012
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01469-2010-9
Procesinio sprendimo kategorija 123.8 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Efektyvios investicijos“ ieškinį atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl konkurso sąlygų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė pripažinti neteisėtomis atsakovo vykdomo supaprastinto atviro konkurso transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, jų saugojimo paslaugoms pirkti sąlygas ir įpareigoti atsakovą jas išbraukti: 7.11 punkte nustatytą sąlygą „Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais nemokamai vykdyti transporto priemonių priverstinį nuvežimą (pervežimą)“, 7.12 punkte nustatytą sąlygą „neatlygintinai nuvežti (pervežti) ir (ar) saugoti ikiteisminio tyrimo metu policijos paimtas transporto priemones“ ir 7.13 punkte nustatytą sąlygą „tais atvejais, kai teismo sprendimu saugomos transporto priemonės yra konfiskuojamos, jų nuvežimas (pervežimas), saugojimas ir perdavimas, sprendimą realizuoti transporto priemonę vykdančiai institucijai jas grąžinti, yra neatlygintinas“.
Ieškovo teigimu, atsakovas nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimų ir taip pažeidė ieškovo ir kitų galimų tiekėjų teisėtus interesus. Pirkimo–pardavimo sutartis savo esme yra atlygintinė sutartis, tačiau atsakovas organizuojamo konkurso būdu siekia iš tiekėjo pirkti paslaugą (priverstinį transporto priemonių nuvežimą, pervežimą, ir jų saugojimą), už kurią tam tikrais atvejais neketina mokėti.
Byloje nustatyta, kad 2010 m. liepos 14 d. atsakovas paskelbė supaprastintą atvirą konkursą transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugoms pirkti (pirkimo Nr. 21043). Ieškovas 2010 m. rugsėjo 3 d. atsakovui pareiškė pretenziją dėl supaprastinto atviro konkurso sąlygų, prašydamas iš ginčo konkurso sąlygų išbraukti 7.11, 7.12 ir 7.13 punktus. Atsakovas 2010 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 52-S-9128 pranešė, kad 2010 m. rugsėjo 6 d. atsakovo viešųjų pirkimų komisija priėmė sprendimą sustabdyti pirkimo procedūras. Ginčijamų konkurso sąlygų 7 punkte nurodyta, kad pirkimo objektas – priverstinis transporto priemonių nuvežimas, pervežimas ir saugojimas. 7.11 punkte nustatyta tiekėjo pareiga Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais nemokamai vykdyti transporto priemonių priverstinį nuvežimą, 7.12 punkte – pareiga neatlygintinai nuvežti ir (ar) saugoti ikiteisminio tyrimo metu policijos paimtas transporto priemones, o 7.13 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai teismo sprendimu saugomos transporto priemonės yra konfiskuojamos, jų nuvežimas, saugojimas ir perdavimas, sprendimą realizuoti transporto priemonę vykdančiai institucijai jas grąžinti, yra neatlygintinas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas pripažino nepagrįstais ieškovo teiginius, kad tokio viešųjų pirkimų modelio pasirinkimas pažeidžia ieškovės ir kitų konkurse dalyvavusių asmenų interesus ir kad negalima situacija, jog pirkimo–pardavimo sutartimi (įskaitant ir viešąjį pirkimą) pirkėjas pirktų daiktą (ar jo dalį) ir už jį nemokėtų arba už perkančiajai organizacijai suteiktą paslaugą atlygio turėtų reikalauti iš trečiojo asmens (transporto priemonės savininko ar valdytojo). Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai vadovaujasi CK normomis, reglamentuojančiomis pirkimo–pardavimo teisinius santykius, nes šiuo atveju taikytinos specialiosios normos – Viešųjų pirkimų įstatymas, kuriame nenustatyta draudimo organizuoti tokio modelio viešąjį pirkimą. Be to, galimybė nustatyti tokį atsiskaitymo su tiekėjais modelį numatyta ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje, kurioje nurodyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Kadangi viešojo pirkimo konkursai organizuojami perkančiosios organizacijos poreikiams, susijusiems su jos tiesiogine veikla, tenkinti, tai teismas sprendė, jog byloje nagrinėjamo pirkimo modelio pasirinkimas pirmiausia yra grindžiamas valstybės interesų gynimo prioritetu. Dėl to ginčijamos konkursinės sąlygos negali būti pripažintos diskriminacinėmis ar pan. Teismas nurodė, kad įmonės, norinčios dalyvauti konkurse, turėtų visapusiškai įvertinti savo galimybes ir spręsti, ar jos gali dalyvauti konkurse nurodytomis sąlygomis, todėl konkurso sąlygos įmonėms apsisprendimo teisės nesuvaržo. Vienas pagrindinių teismo argumentų buvo atsakovo veiklos specifika, susijusi su viešosios tvarkos palaikymu.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo UAB „Efektyvios investicijos“, 2011 m. spalio 11 d. sprendimu Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą panaikino ir ieškinį patenkino, atsakovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato supaprastinto atviro konkurso transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, jų saugojimo paslaugoms pirkti (pirkimo Nr. 21043) 7.11, 7.12, 7.13 punktų sąlygas pripažino negaliojančiomis.
Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal VPĮ 3 straipsnio 2 dalį pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Viešojo pirkimo sutartis yra atlygintinė, sutarties objekto kaina – viena pagrindinių jos sąlygų. Atsakovas pirkimo sąlygų 7.11 punkte siekė įtvirtinti tiekėjo pareigą nemokamai vykdyti transporto priemonių priverstinį nuvežimą Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama iš vietų, kur leidžiama transporto priemonėms stovėti, į kitą vietą, jei trukdo valstybės institucijoms ar tarnyboms atlikti gelbėjimo darbus arba likviduoti avarijos padarinius, ir iš vietų, kurios turi būti atlaisvintos dėl rengiamo oficialaus vizito; šiuo atveju transporto priemonės savininkas ar valdytojas neatlygina išlaidų, susijusių su transporto priemonės priverstiniu nuvežimu. Teisėjų kolegija konstatavo, kad tokiu atveju pagal pirkimo sąlygų 7.11 punktą nei perkančioji organizacija, nei transporto priemonės savininkas ar valdytojas neturėtų pareigos sumokėti už suteiktas paslaugas. Taip būtų pažeista tiekėjo teisė gauti finansinį atlygį už suteiktas paslaugas. Spręsdama dėl konkurso sąlygų 7.12 ir 7.13 punktų, numatančių tiekėjo pareigą neatlygintinai nuvežti ir (ar) saugoti ikiteisminio tyrimo metu policijos paimtas ar konfiskuotas transporto priemones, teisėjų kolegija nurodė, kad pagal BPK 147 straipsnio 1 dalį tuo atveju, jeigu reikia paimti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ir tiksliai žinoma, kur jie yra ar kas juos turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras gali daryti poėmį, kuris daromas motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, o neatidėliotinais – ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu. Paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijos (toliau – Instrukcija), patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. spalio 17 d. įsakymu, 11 punkte nustatyta, kad paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų, kurie buvo paimti saugoti policijos ir ne policijos įstaigose pagal teismo nutartį, nuosprendį, prokuroro nutarimą arba pagal ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno sprendimą, saugojimo ir laikymo išlaidos padengiamos iš policijos įstaigoms tam tikslui skirtų asignavimų. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju taikytinos Instrukcijos 12 (o ne 11) punkto nuostatos. Instrukcijos 12 punkte nurodyta, kad policijos įstaigoje susidariusios paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų ikiteisminio tyrimo byloje saugojimo ir laikymo išlaidos pagal BPK 103 straipsnį gali būti pripažintos proceso išlaidomis; teisės aktų nustatyta tvarka saugojimo ir laikymo išlaidas pripažinus proceso išlaidomis, policijos įstaiga turi imtis teisės aktuose nustatytų priemonių joms padengti. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad policija pagal Instrukcijos 11 punktą apmoka iš tam tikslui skirtų asignavimų paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų, kurie buvo paimti saugoti policijos ir ne policijos įstaigose pagal teismo nutartį, nuosprendį, prokuroro nutarimą arba pagal ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno sprendimą, saugojimo ir laikymo išlaidas, o instrukcijos 12 punktas suteikia policijai teisę šias išlaidas susigrąžinti, pripažinus jas BPK 103 straipsnyje nustatytomis proceso išlaidomis. Remdamasi tokiais argumentais teisėjų kolegija pripažino neteisėtais konkurso sąlygų 7.12 ir 7.13 punktus, kuriuose įtvirtinta pareiga neatlygintinai teikti pirmiau nurodytas paslaugas. Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas, 2010 m. rugpjūčio 30 d. rašte Nr. 52-S-8882 aiškindamas konkurso sąlygų 7.11, 7.12, 7.13 punktų nuostatas, pripažino, jog perkančioji organizacija neturi galimybių pateikti preliminaraus atlygintinai ir neatlygintinai teikiamų paslaugų santykio ir apimties. Teisėjų kolegijos nuomone, konkurso sąlygose nesant aiškaus atlygintinių ir neatlygintinių teikiamų paslaugų santykio ir apimties, perkančioji organizacija neturėtų galimybės objektyviai įvertinti konkurse dalyvaujančių tiekėjų pasiūlytų kainų. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo paskelbtų konkurso sąlygų 7.11, 7.12, 7.13 punktai prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnio, 2 straipsnio 32 dalies, 3 straipsnio, 24 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 7 dalies, 39 straipsnio reikalavimams.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. CK ir VPĮ nenustatyta draudimo policijos įstaigai organizuoti pasirinkto modelio viešąjį pirkimą. Kasatoriaus organizuojamas konkursas tiesiogiai susijęs su vienu pagrindinių policijai priskirtų uždavinių – užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą. Įgyvendindamas šį uždavinį, kasatorius nėra galutinis naudos gavėjas ir siekia užtikrinti viešąjį interesą, todėl nori sudaryti tokias paslaugos tiekimo sutartis, kad atliekant priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą paslauga būtų atliekama tinkamai ir nereikalautų papildomų policijos įstaigų biudžeto išlaidų. Įmonės, norinčios dalyvauti konkurse, turėtų visapusiškai įvertinti savo galimybes ir pagal jas priimti sprendimą. Konkurso sąlygos įmonių apsisprendimo teisės nesuvaržo. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonių stovėjimo aikštelę, jos saugojimu aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Dėl to klausimus dėl patirtų išlaidų turėtų spręsti ne policija, o ūkio subjektas, kuris sutiktų padengti tam tikras išlaidas, kurios atsiras dėl veiklos vykdymo. Konkurso sąlygų 7.11, 7.12, 7.13 punktuose nustatyti reikalavimai neprieštarauja lygiateisiškumo principams, nediskriminuoja tiekėjų, norinčių dalyvauti pirkime, neriboja konkurencijos ir yra skaidrūs.
2. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintos Instrukcijos 11 punkte nustatyta galimybė saugojimo ir laikymo išlaidas padengti iš policijos įstaigoms tam tikslui skirtų asignavimų, tačiau Instrukcijos 12 punkte nustatyta, kad būtent policijos įstaigoje susidariusios konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos saugojimo ir laikymo išlaidos pagal BPK 103 straipsnį gali būti pripažintos proceso išlaidomis; šiame punkte nenurodoma dėl paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų ikiteisminio tyrimo byloje saugojimo ir laikymo ne policijos įstaigoje išlaidų.
3. Ieškovas nepagrįstai teigė, kad negalima situacija, jog pirkimo–pardavimo sutartimi pirkėjas pirktų daiktą ar jo dalį ir už jį nemokėtų, taip pat kad tiekėjas suteiktų paslaugą perkančiajai organizacijai, tačiau atlygio turėtų reikalauti iš trečiojo asmens (transporto priemonės savininko ar valdytojo). Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo taikė CK normas, reglamentuojančias pirkimą–pardavimą. Viešųjų pirkimų įstatyme nenustatyta draudimo organizuoti tokio modelio viešąjį pirkimą. Svarbu tai, kad viešojo pirkimo konkursas organizuojamas perkančiosios organizacijos poreikiams, susijusiems su tiesiogine veikla, tenkinti, viešajam interesui ginti ir negali būti nukreiptas tik į tiekėjo interesus.
4. Apeliacinės instancijos teismas, įpareigojęs vykdyti konkursą ieškovo pageidaujamomis sąlygomis, užkirto kelią kasatoriui vykdyti konkursą pirmiau nustatytomis sąlygomis ir įgyti galimybę vykdyti policijos funkcijas nepanaudojant valstybės lėšų. Kiti tiekėjai neprašė pakeisti konkurso nuostatų. Vienas iš jų galėjo laimėti konkursą paskelbtomis sąlygomis ir suteikti atitinkamas paslaugas nereikalaujant valstybės finansavimo garantijų.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Efektyvios investicijos“ prašo kasacinį procesą nutraukti, o tuo atveju, jeigu nebūtų nustatyta tam pagrindo, – kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:
1. Kasacinis skundas paduotas praleidus jo padavimo terminą. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas 2011 m. spalio 11 d. Pagal CPK 42310 straipsnį, įsigaliojusį nuo 2011 m. spalio 1 d., kasacinis skundas viešųjų pirkimų byloje gali būti paduotas per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi paskutinė kasacinio skundo padavimo diena buvo 2011 m. lapkričio 11 d., o skundas paduotas 2012 m. sausio 5 d. Kasatorius neprašė atnaujinti praleisto termino, o kasacinis teismas jo neatnaujino. Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad tais atvejais, kai kasacinis skundas neturėjo būti priimtas, tačiau vis dėl to buvo priimtas ir jo pagrindu pradėtas kasacinis procesas, kasacinis procesas nutraukiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. antstolis D. Stakeliūnas, bylos Nr. 3K-3-99/2006; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Penki kontinentai“ ir kt. v. BAB „Kriptonika“, bylos Nr. 3K-7-564/2006; 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Eurazijos logistika“ ir kt. v. BAB „Daisotra“, bylos Nr. 3K-3-409/2009). Pagal CPK 350 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacinį skundą atsisakoma priimti, jeigu jis paduotas praleidus terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Šiai aplinkybei paaiškėjus bylos nagrinėjimo metu, kasacinis procesas nutrauktinas.
2. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad buvo pažeistos VPĮ 24 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 6 bei 7 punktų nuostatos, įpareigojančios perkančiąją organizaciją pirkimo dokumentuose pateikti visą informaciją apie pirkimo sąlygas bei procedūras, pirkimo dokumentuose nurodyti prekių, paslaugų ar darbų pavadinimą, kiekį (apimtį) su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdį, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminus, techninę specifikaciją. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad kasatorius, 2010 m. rugpjūčio 30 d. rašte Nr. 52-S-8882 aiškindamas konkurso sąlygų 7.11, 7.12, 7.13 punktus, pripažino, jog perkančioji organizacija neturi galimybių pateikti preliminaraus atlygintinai ir neatlygintinai teikiamų paslaugų santykio ir apimties. Teismas teisingai sprendė, kad, konkurso sąlygose nesant aiškaus atlygintinių ir neatlygintinių paslaugų santykio ir apimties, perkančioji organizacija neturėtų galimybės objektyviai įvertinti konkurse dalyvaujančių tiekėjų pasiūlytų kainų.
3. Paslaugų sutartis savo esme yra atlygintinė (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju kasatorius organizuoja konkursą ir siekia iš tiekėjų pirkti paslaugą (priverstinį transporto priemonių nuvežimą, pervežimą ir saugojimą), už kurią tam tikrais atvejais neketina mokėti, nes konkurso sąlygų 7.11, 7.12, 7.13 punktuose nurodytos aplinkybės, kuriomis paslauga kasatoriui turėtų būti teikiama neatlygintinai.
4. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo taikyti, bet netaikė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintos Instrukcijos 12 punkto. Šis Instrukcijos punktas reglamentuoja policijos įstaigos ir paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų savininko ar valdytojo teisinius santykius ir nustato, kad su šio turto paėmimu, saugojimu ir pan. susijusios išlaidos gali būti pripažintos proceso išlaidomis pagal BPK 103 straipsnį. Šiame teisiniame santykyje subjektas, teikiantis transporto priemonių priverstino nuvežimo, pervežimo, jų saugojimo paslaugas, nedalyvauja.
5. Kasatorius dėl jam priskirtų uždavinių bei atliekamų funkcijų nėra išskirtinė, specifinė perkančioji organizacija, kuri, vykdydama viešąjį pirkimą, turėtų teisę nesivadovauti viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl proceso įstatymų keliamų reikalavimų kasaciniam skundui paduoti
Kasaciniu skundu skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos sprendimas priimtas 2011 m. spalio 11 d. Pagal CPK 331 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. CPK 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Vadovaujantis šiomis proceso taisyklėmis, darytina išvada, kad kasacinio skundo padavimo tvarka ir reikalavimai nustatytini pagal tas proceso teisės normas, kurios galiojo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo (ir įsiteisėjimo) dieną, nes nuo to momento asmuo įgyja subjektinę procesinę teisę paduoti kasacinį skundą, t. y. šiai teisei įgyvendinti taikytinos jos įgijimo momentu galiojusios proceso teisės normos.
Reikalavimai kasaciniam skundui paduoti įtvirtinti ne tik Civilinio proceso kodekso XVII skyriuje, reglamentuojančiame bylų procesą kasaciniame teisme, bet ir kituose CPK skyriuose, nustatančiuose atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumus. Tais atvejais, kai tam tikrų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumus nustato specialiosios proceso teisės normos, taikytinos šios, o ne bendrąsias taisykles nustatančios teisės normos. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašė pripažinti neteisėtomis kai kurias Viešųjų pirkimų įstatymo reglamentuojama tvarka atsakovo vykdomo supaprastinto atviro konkurso sąlygas. Taigi ieškinio reikalavimai kildinami iš viešųjų pirkimų teisinių santykių.
2011 m. birželio 21 d. priimtu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1480 Civilinio proceso kodeksas, be kita ko, papildytas XXI1 skyriumi „Viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumai“. Pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-1480 įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d. Taigi nagrinėjamoje byloje, kurioje keliami reikalavimai iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, o skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas jau galiojant įstatymui Nr. XI-1480, kasaciniam skundui paduoti turi būti taikomos CPK XXI1 skyriaus normos, kurios yra specialiosios bendrųjų civilinį procesą reglamentuojančių normų atžvilgiu (CPK 4231 straipsnio 1 dalis). Šio skyriaus 42310 straipsnyje nurodyta, kad kasacinis skundas viešųjų pirkimų byloje gali būti paduotas per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Minėta, apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo 2011 m. spalio 11 d. Taigi paskutinė kasacinio skundo padavimo termino diena buvo 2011 m. lapkričio 11-oji.
Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas kasacinį skundą padavė 2012 m. sausio 5 d. (tą dieną kasacinis skundas įteiktas pašto įstaigai, tai patvirtina pašto įstaigos antspaudas), t. y. praleidęs CPK 42310 straipsnyje nustatytą terminą. Kasaciniame skunde nenurodyta jokių termino praleidimo priežasčių ir nesuformuluota prašymo atnaujinti praleistą terminą. Pagal CPK 350 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacinį skundą atsisakoma priimti, jeigu jis paduotas praleidus kasacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. sausio 11 d. nutartimi priėmė atsakovo kasacinį skundą. Nesant atsakovo prašymo atnaujinti kasacinio skundo padavimo terminą, teisėjų atrankos kolegija šio klausimo nesprendė ir termino neatnaujino. Tai, kad skundas paduotas praleidus CPK 42310 straipsnyje nustatytą vieno mėnesio terminą, paaiškėjo tik nagrinėjant bylą kasacine tvarka. Pagal CPK 350 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacinio skundo padavimo termino praleidimas, jei terminas neatnaujinamas, yra absoliutus pagrindas atsisakyti priimti kasacinį skundą. Ši norma yra imperatyvioji. Tai reiškia, kad skundas, paduotas praleidus jo padavimo terminą, t. y. pažeidus proceso normų reikalavimus, nesudaro teisėto pagrindo nagrinėti bylą kasacine tvarka. CPK 356 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu nustačius, jog yra šio Kodekso 350 straipsnio 2 dalyje (išskyrus 3 punktą) nustatyti pagrindai atsisakyti priimti kasacinį skundą, kasacinis procesas nutraukiamas. Taigi atsakovo kasacinį skundą, paduotą praleidus jo padavimo terminą, turėjo būti atsisakyta priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o šiai aplinkybei paaiškėjus jau bylos nagrinėjimo metu, kasacinis procesas turi būti nutrauktas (CPK 356 straipsnio 6 dalis).
Bylos duomenimis, atsakovas, paduodamas kasacinį skundą, sumokėjo 1000 Lt žyminio mokesčio (2011 m. gruodžio 13 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1459). Kasacinio teismo teisėjų kolegijai nustačius, kad nagrinėjamoje byloje kasacinis procesas pradėtas neteisėtai ir turi būti nutrauktas, tačiau dėl to nesant atsakovo kaltės, atsakovo sumokėtas žyminis mokestis jam grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 356 straipsnio 6 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį procesą nutraukti.
Grąžinti atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (juridinio asmens kodas 191008762) iš valstybės biudžeto 1000 (vieną tūkstantį) Lt žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Birutė Janavičiūtė
Sigita Rudėnaitė
