A. B. pagal BK 178 str. 3 d., 189 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-122-976/2021 Teisminio proceso Nr. 1-07-5-00032-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 2.1.7.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Arvydo Daugėlos ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Ž., A. B., S. L. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžiu:

A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį (dėl Jaunimo gerovės tarnybos turto) laisvės atėmimu trejiems metams dviem mėnesiams, 300 straipsnio 1 dalį (dėl asmeniui, kurio byla išskirta, pagamintų dokumentų) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 178 straipsnio 3 dalį (dėl 2016 m. lapkričio 10–16 d. veikos) laisvės atėmimu trejiems metams dviem mėnesiams, 300 straipsnio 1 dalį (dėl S. L. pagamintų dokumentų) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 189 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už kiekvieną veiką pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir už kiekvieną veiką paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir už dvi nusikalstamas veikas dėl vagystės ir netikrų dokumentų pagaminimo bei panaudojimo paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktai).

A. Ž. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl Jaunimo gerovės tarnybos turto) laisvės atėmimu trejiems metams, 300 straipsnio 1 dalį (dėl asmeniui, kurio byla išskirta, pagamintų ir panaudotų dokumentų) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 178 straipsnio 3 dalį (dėl 2016 m. lapkričio 10–16 d. veikos) laisvės atėmimu trejiems metams, 300 straipsnio 1 dalį (dėl S. L. pagamintų ir panaudotų dokumentų) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 189 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už kiekvieną veiką pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir už kiekvieną veiką paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir už dvi nusikalstamas veikas dėl vagystės ir netikrų dokumentų pagaminimo bei panaudojimo paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktai).

S. L. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl Jaunimo gerovės tarnybos turto) laisvės atėmimu trejiems metams, 300 straipsnio 1 dalį (dėl asmeniui, kurio byla išskirta, pagamintų ir panaudotų dokumentų) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 178 straipsnio 3 dalį (dėl 2016 m. lapkričio 10–16 d. veikos) laisvės atėmimu trejiems metams, 300 straipsnio 1 dalį (dėl S. L. pagamintų ir panaudotų dokumentų) laisvės atėmimu trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už kiekvieną veiką pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir už kiekvieną veiką paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktai).

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas ir perduotas valstybės nuosavybėn automobilis „Mercedes-Benz Vito“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), jo užvedimo raktelis, registracijos liudijimas, transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis, techninės apžiūros rezultatų kortelė.

Taip pat skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendis, kuriuo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendis pakeistas:

A. B., A. Ž. ir S. L. nusikalstama veika (Jaunimo gerovės tarnybos turto vagystė) perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija).

A. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 200 MGL dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) skirta 100 MGL dydžio bauda; pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) skirta 150 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos A. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir skirta subendrinta bausmė – 200 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta bausmė ir bausmė, paskirta pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda. Į A. B. skirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytas jo laikinojo sulaikymo nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. birželio 16 d. laikas (1 para) ir, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, vieną sulaikymo dieną prilyginus 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudai, nustatyta, kad A. B. skiriama 298 MGL (11 222,68 Eur) dydžio bauda.

A. Ž. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) paskirta 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda. Į A. Ž. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinojo sulaikymo nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. birželio 16 d. laikas (1 para) ir, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, vieną sulaikymo dieną prilyginus 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudai, nustatyta, kad A. Ž. skiriama 198 MGL (7456,68 Eur) dydžio bauda.

S. L. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) paskirta 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda.

Panaikinta nuosprendžio dalis, pagal kurią A. Ž. ir S. L. buvo pripažinti kaltais pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl asmeniui, kurio byla išskirta, pagamintų dokumentų), ir priimtas naujas nuosprendis – A. Ž. ir S. L. išteisinti kaip nepadarę veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Panaikinta nuosprendžio dalis, pagal kurią A. B., A. Ž. ir S. L. buvo pripažinti kaltais pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2016 m. lapkričio 10–16 d. veikos), ir priimtas naujas nuosprendis – A. B., A. Ž. ir S. L. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisinti kaip nepadarę veikų, turinčių nusikaltimo požymių.

Panaikinta nuosprendžio dalis, pagal kurią A. Ž. buvo pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, ir priimtas naujas nuosprendis – A. Ž. išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Automobilis „Mercedes-Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas A. Ž.. Žoliapjovės-traktoriukai – „Dolmar D-Tracc TM-92.14H“ ir „Husqvarna CTH 200 Twin“ atiduoti S. L..

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. B., A. Ž., S. L. nuteisti už tai, kad jie nuo 2016 m. lapkričio 12 d. 15.00 val. iki 2016 m. lapkričio 15 d. 10.30 val. (Vokietijos laiku), tiksli data ir laikas nenustatyti, automobilius „Opel Movano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasistatę Molfzės (Molfsee) miestelio, netoli Kylio, prieigose, tiksliai nenustatytoje vietoje, prie restorano, automobiliu „Ford Transit“ nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini), Vokietija, ir, vienam iš grupės asmenų metalo karpymo žirklėmis nukirpus pakabinamąją spyną, įsibrovė į Jaunimo gerovės tarnybai priklausantį sandėlį bei pavogė minėtai organizacijai priklausantį bendros 1208,83 Eur vertės turtą: vejos traktorių,,John Deere“, benzininę nešiojamąją žoliapjovę „Stihl FS130“, krūmapjovę „Stihl HS81T“, benzininį pjūklą „Stihl MS231“, šį turtą nusistūmė bei nusinešė iki už 100 metrų kelkraštyje pastatyto automobilio „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į jį, panaudodami su savimi atvežtus metalinius trapus, įsistūmė ir pakrovė pagrobtus daiktus, vykdami iki Molfzės miestelio prieigose paliktų automobilių, nuo pagrobtų daiktų pašalino lipdukus su identifikaciniais numeriais, A. B. pagamino daiktų tariamą teisėtą įsigijimą patvirtinančius netikrus dokumentus: 2016 m. lapkričio 7 d. pirkimo–pardavimo važtaraštį (Invoice) Nr. 0040751 su netikru įmonės „Used Garden Machinery Customer Service“ antspaudu, 2016 m. liepos 11 d. „Husqvarnos“ garantijos registracijos kortelę su netikru įmonės „Used Garden Machinery Customer Service“ antspaudu, ranka įrašė netikrus duomenis, kad 2016 m. lapkričio 7 d. asmuo, kurio byla išskirta, už 2050 Eur iš įmonės „Used Garden Machinery Customer Service“ nusipirko: už 1800 Eur vejos traktorių „John Deere x 300R“, kurio tariamas serijos Nr. M0X300F014255, už 80 Eur benzininę nešiojamąją žoliapjovę „Stihl FS130“, už 60 Eur krūmapjovę „Stihl HS81T“, už 110 Eur benzininį pjūklą „Stihl MS231“, ir pasirašė kaip įmonės atstovas, atvykę iki Molfzės miestelio prieigose paliktų automobilių, pagrobtus daiktus perkrovė į automobilį „Opel Movano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nugabeno į Ostuferhafeno terminalą Kylyje, Ostuferhafen 15, iš jo keltu,,Regina Seaways“ asmuo, kurio byla išskirta, 2016 m. lapkričio 17 d. apie 17.00 val. atgabeno iki Klaipėdos centrinio terminalo, Baltijos pr. 40, kur minėtus netikrus dokumentus pateikė jį sustabdžiusiems ir krovinio patikrinimą atliekantiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams. Šiais veiksmais A. Ž. ir S. L. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, o A. B. – nusikalstamas veikas, nurodytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

2. A. B. nuteistas, o A. Ž. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas ir už tai, kad įgijo turtą ir juo naudojosi, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu: nuo 2017 m. birželio 4 d. 11.00 val. iki 2017 m. birželio 14 d. 20.00 val. (Vokietijos laiku) Vokietijoje, tikslus laikas ir vieta nenustatyti, veikdamas bendrininkų grupe su kitais nenustatytais asmenimis, iš nenustatytų asmenų be teisėtą įgijimo faktą patvirtinančių dokumentų įgijo aiškiai nusikalstamu būdu gautą turtą – nuo 2017 m. birželio 4 d. 11.00 val. iki 2017 m. birželio 6 d. 8.00 val. (Vokietijos laiku) iš garažo adresu: (duomenys neskelbtini), Vokietija, pavogtą bendrovei „Wiese Umweltservice“ priklausantį 2805,56 Eur vertės sodo traktorių „Husqvarna Rider R 418 TS AWD“ ir šiuo turtu naudojosi – nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 15 d. 17.00 val., atgabeno iš Vokietijos į automobilių aikštelę Klaipėdoje, Jūrininkų pr. 16, iš čia sodo traktorių „Husqvarna Rider R 418 TS AWD“, pakrautą į A. B. vairuojamo automobilio „Mercedes-Benz Vito“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) krovinių skyrių, kartu su A. Ž. nuo 2017 m. birželio 15 d. 17.00 val. gabeno į nenustatytą vietą, kol 17.35 val. kelio Klaipėda–Vilnius 20-ajame kilometre juos sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pareigūnai. Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje.

3. A. B., A. Ž., S. L. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį buvo kaltinami tuo, kad Vokietijoje, veikdami organizuota grupe su asmeniu, kurio byla išskirta, panaudodami transporto priemones „Ford Transit“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), „Opel Movano“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), „Citroen Jumper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), iš anksto pasiskirstydami vaidmenimis, kas vairuos kurias transporto priemones, su savimi paimdami metalo karpymo žirkles ir kitus įsilaužti skirtus daiktus, pagrobtiems daiktams įstumti skirtus metalinius trapus, pasiruošdami pirkimo–pardavimo važtaraščių (sąskaitų faktūrų), garantijų registracijos kortelių vokiečių kalba blankus su netikrais Didžiosios Britanijos įmonės antspaudais, pagrobė svetimą turtą įsibraudami į saugomas patalpas, saugyklas ir pagamino bei panaudojo netikrus dokumentus: nuo 2016 m. lapkričio 10 d. 16.00 val. iki 2016 m. lapkričio 16 d. 20.00 val. (Vokietijos laiku), tiksli data ir laikas nenustatyti, automobilius „Opel Movano“ ir „Citroen Jumper“ pasistatę Kylio miesto prieigose, tiksliai nenustatytoje vietoje, su automobiliu „Ford Transit“ nuvyko iki tyrimo metu nenustatytos vietos netoli Kylio, įsibrovė į nenustatytiems asmenims priklausančias patalpas ir pagrobė 1748,66 Eur vertės žoliapjoves-traktoriukus: 874,33 Eur vertės „Dolmar D-Tracc TM-92.14H“ ir 874,33 Eur vertės „Husqvarna CTH 200 Twin“, juos pakrovė panaudodami su savimi atsivežtus metalinius trapus į automobilį „Ford Transit“, vykdami iki Kylio miesto prieigose paliktų automobilių nuo pagrobtų daiktų pašalino lipdukus su identifikaciniais numeriais, A. B. pagamino daiktų tariamą teisėtą įsigijimą patvirtinančius netikrus dokumentus: 2016 m. lapkričio 3 d. pirkimo–pardavimo važtaraštį (Invoice) su netikru įmonės „Used Garden Machinery Customer Service“ antspaudu ir 2016 m. sausio 11 d. „Husqvarnos“ registracijos kortelę su netikru įmonės „Used Garden Machinery Customer Service“ antspaudu, savo ranka įrašė netikrus duomenis, kad 2016 m. lapkričio 3 d. S. L. už 2000 Eur iš įmonės,,Used Garden Machinery Customer Service“ tariamai nusipirko: už 1200 Eur sodo traktorių „Husqvarna R 13C“, už 800 Eur sodo traktorių „Dolmar TM-92, 14H“, ir pasirašė kaip įmonės atstovas, atvykę iki Kylio miesto prieigose paliktų automobilių pagrobtus daiktus perkrovė į automobilį „Citroen Jumper“ ir nugabeno į Ostuferhafeno terminalą Kylyje, Ostuferhafen 15, iš jo keltu,,Regina Seaways“ S. L. 2016 m. lapkričio 17 d. apie 17.00 val. atgabeno iki Klaipėdos centrinio terminalo, Baltijos pr. 40, kur minėtus netikrus dokumentus pateikė jį sustabdžiusiems ir krovinio patikrinimą atliekantiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų A. Ž., S. L. ir A. B. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, padarė išvadą, kad A. B., A. Ž. ir S. L. veiksmuose yra BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos kvalifikuotos vagystės sudėtis, o organizuotos grupės požymis jiems inkriminuotas nepagrįstai. Be to, bylos duomenys leidžia manyti, jog BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymių A. Ž. ir S. L. veiksmuose nėra. Teisėjų kolegija pritarė apeliantų pozicijai, kad organizuotos grupės požymis jiems inkriminuotas nepagrįstai.

5. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog aktualioje vagystės veikoje dalyvavo A. B., A. Ž., S. L. ir asmuo, kurio byla išskirta (pastarasis pasislėpė nuo teisėsaugos), dar nereiškia, kad toks jų nusikalstamas bendradarbiavimas turi nusikalstamai organizuotai grupei priskirtinų požymių. Nuosprendyje aptarta, nors ir įsibraunant į patalpą, tačiau iš esmės nesudėtinga sodo technikos daiktų grobimo veika objektyviai nereikalauja iš ją darančių asmenų didelio organizuotumo, t. y. iš anksto pasirengti užduotis, pasiskirstyti vaidmenimis. Byloje įrodyta vos vieno epizodo A. B., A. Ž. ir S. L. padarytos kvalifikuotos vagystės veika. Be to, teisėsauga vis dar nesurado asmens, kurio byla išskirta, todėl neįmanoma patikrinti jo vaidmens nuteistųjų atžvilgiu ir daryti išvados, kad nusikalstamas veikas nuteistieji vykdė siekdami bendro rezultato, tiesiogine tyčia, suprasdami, kad kiekvienas bendrininkas nusikalstamos veikos padarymo metu vykdo skirtingas užduotis pagal paskirstytus vaidmenis tam, kad būtų pasiekti bendri nusikalstami tikslai (naudos siekimas), ir to norėjo. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas organizuotos grupės aplinkybę vertino kaip perteklinę.

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, pažymi, kad iš tikrųjų byloje nėra jokių A. Ž. ir S. L. kaltės įrodymų dėl dokumentų suklastojimo. Byloje esami, patikrinti ir tinkamai ištirti apylinkės teismo faktiniai duomenys patvirtina tik A. B. kaltę padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą. 2017 m. spalio 11 d. specialisto išvadoje patikimai nustatytas garantijos kortelės „JOHN DEEREx300R“ pagaminimo būdas – atspausdinta rašalinio spausdinimo būdu, o 2017 m. spalio 6 d. specialisto išvadoje padaryta išvada, kad 2016 m. lapkričio 7 d. pirkimo–pardavimo važtaraštį (Invoice) Nr. 0040751 bei 2016 m. liepos 11 d. „Husqvarnos“ garantijos registracijos kortelę padarė būtent A. B.. Taigi, priešingai nei teigia apeliantai, yra ir kitų A. B. kaltę įrodančių duomenų. Beje, A. B. tik esant įrodymams prisipažino suklastojęs sodo technikos dokumentus, kuriuos padavė asmeniui, kurio byla išskirta, ir kuris buvo sulaikytas pareigūnų, kai grįžo su A. B. tėvui priklausančia transporto priemone, kurioje ir buvo rasti pagrobti daiktai iš Jaunimo gerovės tarnybos. Tyrėjams A. B. neigė klastojęs dokumentus, o apylinkės teisme gailėjosi dėl šios veikos padarymo, teisindamasis, kad nežinojo, jog daiktai vogti. Be to, nenuoseklūs A. B. parodymai ir galiausiai jo sugalvota versija, kad Kylio turguje sodo techniką pardavinėjantis asmuo jam neva davė tuščius lapus dėl žoliapjovių, leidžia įsitikinti A. B. tyčine kalte dėl aptariamos nusikalstamos veikos padarymo.

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog, priešingai nei vagystės iš Jaunimo gerovės tarnybos epizode, toliau aptariama kaltinimo dalis yra vertinama kaip neįrodyta. Todėl A. B., A. Ž. ir S. L. dėl kaltinimų pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2016 m. lapkričio 10–16 d. veikos), 300 straipsnio 1 dalį (dėl S. L. pagamintų ir panaudotų dokumentų) išteisinti. Nagrinėjamu atveju valstybės kaltintojas nepateikė jokių faktinių duomenų, kurie leistų nustatyti inkriminuotos vagystės veikos – žoliapjovių-traktoriukų – „Dolmar D-Tracc TM-92.14H“ ir „Husqvarna CTH 200 Twin“ savininkus. Prokurorui nesurinkus duomenų apie inkriminuojamos vagystės dalyką, o būtent nenustačius, kam nuosavybės teise priklauso šios žoliapjovės-traktoriukai, nėra faktinio ir teisinio pagrindo spręsti dėl A. B., A. Ž. ir S. L. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal pareikštus kaltinimus. Vien aplinkybė, jog 2016 m. lapkričio 17 d. S. L. vairuojamame „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pareigūnai rado žoliapjoves-traktoriukus be identifikacinių lipdukų ar su neseniai nuplėštais žoliapjovės modelio lipdukais ir pan., yra objektyviai nepakankama spręsti apie A. B., A. Ž. ir S. L. baudžiamąją atsakomybę už tokių galbūt net bešeimininkių daiktų vagystę ir kartu už jiems inkriminuotą dokumentų suklastojimo veiką. Kilnojamojo daikto kaip savo valdomo turėjimas, nors šis valdymas ir neteisėtas, dar savaime nereiškia, jog toks disponavimas daiktu yra nusikalstamas. Vindikacija, kaip civilinės, o ne baudžiamosios materialiosios teisės institutas, leidžia daikto savininkui pasinaudoti teise susigrąžinti daiktą, kuris kaip svetimas buvo neteisėtai valdomas, visais atvejais. Galiausiai byloje net nėra nustatyta konkreti žoliapjovių-traktoriukų pagrobimo vieta Vokietijoje. Vokietijos pareigūnų oficialūs pranešimai apie nagrinėjamos veikos aplinkybes paremti tik prielaidomis. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad kertant valstybių sienas originalios žoliapjovių-traktoriukų spalvos nebuvo pakeistos, nauji identifikaciniai numeriai šiems daiktams nesuteikti. Byloje neįrodžius žoliapjovių-traktoriukų – „Dolmar D-Tracc TM-92.14H“ ir „Husqvarna CTH 200 Twin“ vagystės veikos, kartu A. B., A. Ž. ir S. L. inkriminuota dokumentų suklastojimo veika savaime netenka tokiai veikai būdingo pavojingumo laipsnio BK 300 straipsnio 1 dalies saugomų vertybių prasme.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad kaltinimas A. Ž. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį yra neįrodytas. Šiuo atveju nėra tokių aplinkybių, kurios leistų neabejotinai teigti, kad A. B. ir A. Ž. veiksmus jungė bendra tyčia ir bendri veiksmai, nukreipti nusikalstamu būdu gautam turtui įgyti. Tiesioginė tyčia BK 189 straipsnio 1 dalies prasme atsiskleidžia tik vieno iš jų, t. y. A. B., veiksmuose. Bylos duomenys leidžia įsitikinti tuo, jog A. Ž. nepagrįstai įvardytas kaip aktualios veikos bendrininkas. Nors skunde pateikiama bendra A. B. ir A. Ž. pozicija, kad jie abu nežinojo, jog sodo traktorius „Husqvarna Rider R 418 TS AWD“ buvo įgytas nusikalstamu būdu, tačiau byloje nustatytų duomenų visuma rodo, kad tik A. B. buvo tikrasis šio pagrobto Vokietijoje turto įgijėjas ir faktinis naudotojas. Vien aplinkybė, kad pareigūnai sustabdė Lietuvoje kartu automobiliu „Mercedes-Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojančius A. B. ir A. Ž., dar nereiškia, jog automobilyje rastą vogtą sodo traktorių „Husqvarna Rider R 418 TS AWD“ jie abu ir įgijo bei juo naudojosi. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad automobilio „Mercedes-Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. Ž., o jis ir A. B. yra pažįstami, bendrauja telefonu. Pažymėjo, kad A. Ž. savo automobiliu leido naudotis A. B. dar iki paties išvykimo į Vokietiją, davė jam automobilio raktelius. Be to, būtent A. B. atvyko šiuo automobiliu pasitikti A. Ž. į uostą, ir tik įsėdęs į automobilį pastarasis pamatė jame esantį išardytą sodo traktorių. Kam šie daiktai priklauso, jis neklausė, o A. B. jam nepasakojo. Apie tai, jog tai vogtas daiktas, kaip teigė A. Ž., jis nežinojo ir neįtarė. Pagrindo abejoti tokių A. Ž. parodymų teisingumu nėra. A. B. tyrėjams ir teisme pateiktos sodo traktoriaus įsigijimo versijos skiriasi iš esmės. Toks A. B. elgesys proceso metu vertintas kaip bandymas gudrauti ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taigi A. B. veiksmai atlikti iki sodo traktoriaus įgijimo ir po jo, o būtent tai, kad tik jo iniciatyva sodo traktorius buvo įsigytas, pakrautas ir jo gabentas, taip pat nenuoseklūs jo parodymai ir kartu aplinkybė, jog įsigytas didelis daiktas – sodo traktorius buvo išardytas, atskleidė jo tyčią BK 189 straipsnio 1 dalies prasme.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti; panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendį, kuriais jis nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti; atmetus pirminius prašymus, įskaityti faktiškai realiai atliktą 226 dienų laisvės apribojimo bausmę arba pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo sumažinant bausmę ir (arba) jos vykdymą išdėstant dvejų metų laikotarpiui.

10. Kasaciniu skundu nuteistasis A. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti; panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria nepakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl 4 vienetų padangų su lengvojo lydinio ratlankiais „Tracmax Radial F110 235/50R18“ (2 vnt.) ir „Fulda Radial 225/45ZR18“ (2 vnt.) konfiskavimo, ir šiuos daiktus jam grąžinti; konstatavus nusikalstamos veikos padarymą pripažinti, kad A. Ž. jau atliko paskirtą bausmę, arba pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo sumažinant bausmę ir (arba) jos vykdymą išdėstant dvejų metų laikotarpiui.

11. Kasaciniu skundu nuteistasis S. L. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti; panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalį dėl automobilio „Citroen Jumper“ konfiskavimo ir grąžinti jį S. L.; konstatavus nusikalstamos veikos padarymą pripažinti, kad nuteistasis jau atliko paskirtą bausmę, arba pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, dėl bausmės skyrimo, sumažinant bausmę, ir (arba) jos vykdymą išdėstyti dvejų metų laikotarpiui.

12. Kasatoriai kasaciniuose skunduose nurodo:

12.1. Apeliacinės instancijos teismas, dėl pripažinimo kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (1 epizodas) vertindamas byloje surinktus duomenis, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimus, keliamus įrodymų vertinimo procesui, nesilaikė ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų procesiniame sprendime išdėstyti įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybių, t. y. jų padarymo vietos, laiko, būdo ir kitų svarbių aplinkybių, taip pat įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Visa tai iš esmės suvaržė įstatymų garantuotas nuteistųjų teises bei sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Tai rodo, kad esama kasacijos pagrindo, nustatyto BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

12.2. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad apeliantai nepagrįstai sieja 2016 m. lapkričio 11 d. pranešimą su aktualiu nusikalstamos veikos padarymo laiku, neatitinka apeliacinio skundo motyvų, kadangi skunde nurodoma priešingai – šis pranešimas nėra susijęs su inkriminuojamos nusikalstamos veikos laiku. Klausimas dėl nusikalstamos veikos laiko yra svarbus siekiant nustatyti ją padariusius kaltus asmenis. Byloje nusikalstamos veikos laikas iš esmės yra nurodomas pagal pareiškėjos D. H. parodymus, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie paaiškintų, kodėl pareiškėja nurodo būtent tokį laiką. Vokietijos teisėsaugos institucijų pateiktame pareiškime nėra nurodoma, kaip pareiškėja nustatė nusikaltimo laiką, t. y. ar ji pati matė pavogtus daiktus 2016 m. lapkričio 12 d. 15 val., ar kitas asmuo tuos daiktus matė, ar ji tik spėja, kad šie daiktai dar buvo tuo metu. Šios aplinkybės yra svarbios, kadangi nuteistieji į Vokietijos Federacinę Respubliką atvyko 2016 m. lapkričio 9 d. Apie nusikaltimą pareiškėja pranešė 2016 m. lapkričio 15 d., t. y. antradienį. Taigi visą darbo dieną (pirmadienį) joks asmuo nebuvo užėjęs į sandėlį, kuriame buvo laikomi pavogti daiktai. Tokia aplinkybė iš esmės logiška, kadangi lapkričio mėnesio pradžioje dažniausiai nebepjaunama žolė, nekarpomi krūmai ir pavogti įrankiai nėra naudojami. Todėl galima pagrįstai abejoti, ar pareiškėjos nurodytas nusikaltimo laikas yra tikslus. Nusikalstama veika galimai buvo padaryta dar prieš 2016 m. lapkričio 9 d., o pareiškėja tiesiog nepastebėjo jos požymių. Skunduose, be kita ko, pažymima, kad pareiškėja šioje byloje nebuvo apklausta – nuteistieji negalėjo jai užduoti klausimų, taip suvaržyta nuteistųjų teisė į gynybą.

12.3. Nuosprendžio 8 punkte teismas išvardija nusikalstamos veikos aplinkybes ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Tačiau visi šie duomenys patvirtina tik faktą, kad nusikaltimas buvo įvykdytas, jie niekaip nepatvirtina, kad šį nusikaltimą padarė būtent nuteistieji. Kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad teisėjų kolegija, patikrinusi faktinius bylos duomenis ir jų visumą, įsitikino, jog Vokietijos policijos pareigūnai, tikrindami pranešimą, neatsitiktinai aptiko S. L. ir užklimpusį automobilį vos 100 metrų atstumu nuo vagystės vietos, kadangi nėra aišku, kokiais faktiniais duomenimis teismas remiasi darydamas tokias išvadas. Taip pat nėra aiški teismo formuluotė „neatsitiktinai“. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad byloje esantys faktiniai duomenys rodo, jog Vokietijos pareigūnai aptiko S. L. ne 100 metrų, o 12,6 km atstumu nuo aktualios vagystės vietos. Tokia teismo klaida vertinant faktinius bylos duomenis galėjo itin smarkiai paveikti teismo vidinį įsitikinimą. Nuosprendžio 9 punkte teismas nurodo, kad S. L. parodymus vertina kaip jo bandymą paneigti neva jo paties padarytą nusikaltimą, tačiau nenurodo, kodėl šiuos parodymus atmeta kaip nepatikimus, kokiems bylos duomenims jo parodymai prieštarauja. Tame pačiame nuosprendžio punkte nurodyta telefoninių pokalbių analizė taip pat nepatvirtina nuteistųjų kaltės, kadangi šie neneigia, jog pažįsta vienas kitą, tarpusavyje bendravo. Nesutinkama ir su 10 punkte padaryta išvada, kad, įvertinus nuteistųjų ir jų automobilių judėjimą, išryškėja jų kaip vagystės bendravykdžių požymis, kadangi S. L. užklimpimo atveju nebuvo nustatyta, kokie asmenys, kiek bėgo ar ėjo į mišką, – šių aplinkybių negalima patikrinti, pranešėjas nebuvo apklaustas. Nenustačius asmenų tapatybės negalima tvirtinti, kad tai buvo nuteistieji. Kitu atveju Vokietijos policijos pareigūnai sulaikė nuteistuosius aikštelėje šalia restorano, nes pranešėjas informavo, kad mato asmenis, perkraunančius daiktus iš vieno automobilio į kitą. Patikrinimo metu policijos pareigūnai jokių daiktų nerado, taigi pranešimas yra nepatikimas. Nėra jokių duomenų apie tai, kokius daiktus nuteistieji perkovė, – pranešėjas apie tai nebuvo apklaustas. Be to, šis restoranas yra 30 km atstumu nuo aktualios vagystės vietos. Ta aplinkybė, kad vienas nuteistasis buvo sulaikytas gabenęs vogtus daiktus, patvirtina tik tai, kad jis šiuos daiktus įsigijo Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Pažymi, kad kaltinime nusikalstamos veikos laikas nurodytas nuo 2016 m. lapkričio 12 d. 15 val. (arba galimai dar anksčiau) iki 2016 m. lapkričio 15 d. 10.30 val., tai rodo, kad buvo pakankamai laiko šiems daiktams įsigyti turguje, kaip savo parodymuose teigė nuteistieji. Akcentuojamas skundžiamo nuosprendžio 11 punktas, kuriame teismas nurodo, kad viename iš sulaikytų automobilių buvo rastos dvi geležinės atramos, o ši informacija koreliuoja su Vokietijos teisėsaugos institucijų informacija, kad vejos traktorius buvo pakrautas į transporterį panaudojant tokias atramas (rampas). Dėl šio teiginio pažymi, kad byloje nebuvo atliktas objektų tyrimas, ar rastos atramos atitinka Vokietijos pareigūnų nurodytas žymes, neaišku, ar būtent tos atramos buvo panaudotos nusikaltimui įvykdyti. Kita vertus, net jei būtų nustatyta, kad rastos būtent tos atramos, kurios ir buvo panaudotos nusikalstamai veikai vykdyti, tai nereiškia, kad tą veiką padarė nuteistieji, – įsigydami turguje vejos traktorių, nuteistieji galėjo įsigyti ir minėtas atramas, kadangi toks traktorius yra sunkus ir pakrauti jį be minėtų atramų yra labai sudėtinga. Taip pat nesutinkama su teismo teiginiu, kad grobimo mechanizmas paneigia apeliacinio skundo teiginius, jog nuteistieji sodo technikas įsigijo, o ne pavogė. Teigiama, kad grobimo mechanizmas gali patvirtinti tik tai, kokiu būdu buvo įsibrauta į patalpą, kaip buvo atlikti grobimo veiksmai, tačiau tai negali įrodyti, kad būtent nuteistieji atliko šiuos veiksmus. Be to, kritikuojamas ir apeliacinio teismo teiginys, kad aplinkybė, jog pas nuteistuosius nebuvo rasta metalo kirpimo žirklių (ar bet kokio pjovimo įrankio), dar nereiškia, jog atitinkamo įrankio jie nepanaudojo spynai įveikti, kadangi byloje yra skirtingų duomenų dėl minėto įrankio – vienu metu jis įvardijamas kaip varžtų pjovimo įrankis, kitu atveju minimas kaip metalo kirpimo žirklės, o tai iš esmės yra skirtingi įrankiai ir jų veikimo būdas bei paliekami pėdsakai yra skirtingi. Kasaciniuose skunduose atkreipiamas dėmesys ir į skundžiamame nuosprendyje nurodomą teiginį, kad „analizuojamo kaltinimo formuluotė <...> objektyviai dera su inkriminuotos vagystės būdu ir mechanizmu“, nurodant, kad toks teiginys iš esmės reiškia, jog toks kaltinimas atitinka patį kaltinimą, o teismas kaip įrodymą vertina kaltinamąjį aktą.

12.4. Kasaciniuose skunduose pažymima, kad Vokietijos teisėsaugos institucijos nutraukė tyrimą dėl nuteistųjų, kadangi įtarimas nebuvo pagrįstas, taip pat bylos medžiagoje yra minima daug asmenų iš Lietuvos, kurie aptariamu laikotarpiu buvo Vokietijos Federacinėje Respublikoje: T. K., S. V., A. A., A. L., R. L., – kasatorių teigimu, kitų asmenų buvimas rodo esant galimybę, kad grobimo veiką padarė būtent jie, o nuteistieji iš jų šiuos daiktus įsigijo.

12.5. Padarydami išvadą, kad nuteistieji padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai rėmėsi duomenimis, kurių negalima patikrinti, ir nuteistieji neturėjo galimybės jų ginčyti, taip pat padarė klaidų dėl byloje esančių duomenų turinio, nenurodė, kokiais duomenimis grindė dalį išvadų, dalį išvadų pagrindė ne byloje esančiais duomenimis, o kaltinamuoju aktu, faktu, kad duomenų nėra (dėl nusikaltimo įrankio), dalis išvadų nėra logiškos, visus byloje esančius duomenis ir iš jų kylančias abejones vertino šališkai. Daroma išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

12.6. Kasaciniuose skunduose taip pat teigiama, kad paskirtos bausmės yra pernelyg griežtos. Kasatoriai pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas A. B. skyrė 298 MGL (11 222,68 Eur) dydžio baudą, A. Ž. – 198 MGL (7456,68 Eur) dydžio baudą bei S. L. – 200 MGL (7523 Eur) dydžio baudą, nustatydamas šešių mėnesių terminą baudai sumokėti. Kasatoriai teigia, kad tokios sumos yra labai didelė našta. Skunduose atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmes, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad nuteistieji nuo 2019 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki 2020 m. liepos 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties panaikinti minėtą nuosprendį priėmimo, t. y. 226 dienas, vykdė apeliacinės instancijos teismo jiems paskirtą nuosprendį, kuriuo jie buvo įpareigoti būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nors šiuos apribojimus teismas skyrė vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalimi, jie faktiškai atitiko BK 48 straipsnyje nustatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios viena diena, remiantis BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčiu, atitinka 1 MGL dydžio baudą. Dėl to yra pagrindas įskaityti faktiškai realiai atliktą 226 dienų laisvės apribojimo bausmę, vieną dieną prilyginant 1 MGL. Kartu pažymima, kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas truko gana ilgą laiką, o tokią trukmę iš dalies nulėmė abejotino tikslingumo ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas – DNR pėdsakų tyrimas, neoficialus susirašinėjimas su Vokietijos teisėsaugos institucijomis, vėliau siunčiant oficialius paklausimus dėl jau žinomų aplinkybių, neoficialaus susirašinėjimo vertimas iš užsienio kalbos ir kita. Apeliacinės instancijos teismas, net ir pripažinęs, kad nuteistieji padarė nusikalstamą veiką, paskyrė pernelyg griežtą bausmę, jos vykdymą išdėstydamas pernelyg trumpam laikotarpiui, tokiu būdu teismas netinkamai aiškino ir pritaikė BK 54 ir 55 straipsnius, skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad nuteistieji realiai faktiškai vykdė laisvės apribojimą atitinkančią bausmę 226 dienas, todėl, remiantis BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčiu, yra pagrindas įskaityti faktiškai realiai atliktą 226 dienų laisvės apribojimo bausmę, vieną dieną prilyginant 1 MGL.

12.7. A. Ž. dėl pernelyg griežtos bausmės papildomai kasaciniame skunde pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžiu išteisino kasatorių pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir nusprendė grąžinti jam priklausantį automobilį „Mercedes-Benz Vito“. Kasatorius 2021 m. sausio 25 d. kreipėsi į antstolį Aleksandrą Selezniovą su prašymu pateikti pažymą dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, tačiau šio skundo padavimo dieną atsakymas dar nebuvo gautas, todėl kasatorius jį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateiks atskirai. Nepaisant to, yra pagrindas manyti, kad kasatoriui priklausantis automobilis jau yra parduotas, o už jį gautos lėšos pervestos į valstybės biudžetą. Kasaciniame skunde teigiama, kad šiuo metu tokios komplektacijos „Mercedes-Benz Vito“ rinkoje kainuoja nuo 2100 Eur iki 6500 Eur, o 2016 metais jo kaina buvo atitinkamai didesnė. Iš to išplaukia, kad be teisinio pagrindo iš pareiškėjo valstybės naudai buvo perduotas jam priklausęs vidutiniškai 4500 Eur vertės turtas, tačiau apeliacinės instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.

12.8. Kasatorius A. Ž. dėl lengvojo lydinio ratų konfiskavimo pažymėjo, kad 2017 m. liepos 25 d. kreiptasi į Vokietijos teisėsaugos institucijas su klausimu, ar (be kitų) šios padangos ir ratlankiai yra ieškomi kaip vogti Vokietijoje. Vokietijos Federacinės Respublikos policijos pareigūnas atsakė, kad nėra jokių pranešimų dėl minėtų BMW ratlankių ir padangų. Europos tyrimo orderyje taip pat buvo prašoma patikrinti, ar Vokietijos teisėsaugos institucijų informacinėse sistemose yra duomenų dėl anksčiau minėtų BMW automobilio ratlankių ir padangų, tačiau Vokietijos teisėsaugos institucijų atsakyme į šį tyrimo orderį apie minėtus ratlankius ir padangas nėra užsimenama. Šie ratlankiai ir padangos priklauso nuteistajam A. Ž. – jie buvo rasti A. Ž. priklausiusiame automobilyje „Mercedes-Benz Vito“. Taigi nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad minėti ratlankiai ir padangos buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas jokių argumentų, kodėl šį turtą laiko konfiskuotinu, nepateikė, o ikiteisminio tyrimo metu buvo paneigta, kad šis turtas yra nusikalstamos veikos rezultatas, net neužsimenama, kad jis galėjo būti nusikalstamos veikos įrankis ar priemonė. Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas konfiskavo nuteistajam A. Ž. priklausantį turtą be jokio teisinio pagrindo. Apeliaciniu skundu nuteistųjų gynėjas prašė A. Ž. ir A. B. išteisinti dėl veikos, nurodytos BK 189 straipsnio 1 dalyje. Jeigu apeliacinės instancijos teismas būtų tenkinęs šį prašymą, būtų pagrindas grąžinti konfiskuotą A. Ž. turtą, taigi iš esmės klausimas dėl turto konfiskavimo buvo keliamas netiesiogiai. Dėl to pirmosios instancijos teismas dalyje dėl A. Ž. priklausančių daiktų konfiskavimo, o apeliacinės instancijos teismas, nepakeisdamas šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies, netinkamai pritaikė BK 72 straipsnio nuostatas.

12.9. Savo ruožtu kasatorius S. L. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs jį kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2 epizodas), konfiskavo kasatoriaus žinioje buvusį automobilį „Citroen Jumper“. Apeliacinės instancijos teismas panaikino šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir jį išteisino, tačiau nusprendė minėto automobilio S. L. negrąžinti pripažindamas, kad šis automobilis buvo nusikalstamos veikos, nurodytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, įrankis. Teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog automobilis „Citroen Jumper“ buvo panaudotas minėtai nusikalstamai veikai vykdyti ar kokiu nors būdu palengvino šios veikos padarymą. Todėl teismo padaryta išvada, kad šis automobilis palengvino nusikalstamos veikos padarymą, yra nepagrįsta, minėtas automobilis negali būti pripažintas uždraustos veikos įrankiu ar priemone.

12.10. Kasatorius A. B. dėl nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį kasaciniame skunde pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kokiomis aplinkybėmis A. B. įgijo šį turtą. Aplinkybė, kad turtas yra vogtas, savaime nesuponuoja išvados, kad nuteistasis žino nusikalstamą šio turto įgijimo būdą. Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras, o vėliau ir apkaltinamąjį nuosprendį priimantis teismas turi neginčijamai įrodyti, kad nuteistieji žinojo įgiję nusikalstamu būdu gautą turtą. Šiame epizode nuteistojo kaltė nėra įrodyta neginčijamai, nežinant turto įgijimo aplinkybių. Visada lieka pagrįstų abejonių dėl to, ar nuteistasis žinojo įgyjantis nusikalstamu būdu įgytą turtą. Net ir laikant nuteistojo parodymus prieštaringais, pareiga įrodyti, kad nuteistieji žinojo nusikalstamą turto įgijimo būdą, tenka valstybiniam kaltintojui. Vertinant byloje surinktus duomenis objektyviai, o nepašalintas abejones – nuteistojo naudai, negalima daryti išvados, kad nuteistasis, įgydamas turtą, žinojo, kad jis įgytas nusikalstamu būdu. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. B. kaltu ir nuteisdamas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, o apeliacinės instancijos teismas, šiuo aspektu palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus.

13. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinius skundus atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

13.1. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai pasisakė dėl visų skundų argumentų, išanalizavo byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, įrodymų analize pagrindė teismo poziciją ir pasisakė dėl visų kasatoriams inkriminuotų nusikalstamų veikų epizodų, dėl kiekvieno kasatoriaus kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, aptarė ir pagrindė skiriamas bausmės rūšis ir jų dydį bei pasisakė dėl konfiskuotino turto. Teismo nuosprendyje išdėstyti faktai ir išvados yra vieni iš kitų išplaukiantys, priešingai kasatorių teiginiams, nes jie savo kasaciniuose skunduose išrinko atskiras detales iš įrodymų visumos, taip siekdami sukelti abejonę nuosprendyje išdėstytoms logiškoms išvadoms. Visuose kasaciniuose skunduose yra nesutinkama būtent su teismų sprendimuose esančiu įrodymų vertinimu ir teigiama, kad teismai tinkamai neįvertino nurodomų aplinkybių, dėl to padarė neteisingas išvadas ir priėmė neteisėtus sprendimus, tuo siekiant, kad kasacinės instancijos teisme dar kartą būtų ištirti ir įvertinti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, nors įstatymai to nenustato. Nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas.

13.2. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas būtų paskyręs pernelyg griežtas bausmes. Teismas, skirdamas bausmes, vertino kiekvieno kasatoriaus įvykdytus nusikalstamus veiksmus ir kiekvieną kasatorių charakterizuojančias aplinkybes, parinko kasatoriams švelniausią bausmės rūšį ir paskyrė jiems beveik minimalų baudos dydį.

13.3. Nepagrįstas ir kasatoriaus A. B. kasacinio skundo teiginys, kad nepagrįstai teismų buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą BK 189 straipsnio 1 dalyje. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje savo išvadą apie tai, kad kasatorius žinojo įgijęs būtent nusikalstamu būdu įgytą turtą, grindė bylos duomenimis.

13.4. Atsiliepime pažymėjo, kad kasatoriaus A. Ž. kasacinio skundo argumentas dėl teismų nuosprendžiuose padaryto BK 72 straipsnio nuostatų pažeidimo konfiskuojant jam priklausiusį turtą, t. y. 4 vienetus padangų su lengvojo lydinio ratlankiais „Tracmax Radial F110 235/50R18“ (2 vienetai) ir „Fulda Radial 225/45ZR18“ (2 vienetai), yra nenagrinėtinas, nes šio argumento nebuvo apeliaciniame skunde. Tačiau prokurorė sutinka, kad teismų nuosprendžiuose nėra atskirai aptarta, kodėl šie kasatoriaus nurodyti daiktai turėjo būti konfiskuoti.

13.5. Kasatoriaus S. L. kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas, nepakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl kasatoriaus žinioje buvusio automobilio „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, netinkamai pritaikė BK 72 straipsnio nuostatas, nepagrįstas. Pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, nuosprendžio dėstomojoje dalyje analizuodamas įrodymus, pagrindžiančius kasatorių kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, 10, 11, 15 punktuose, išdėstė ir automobilio „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojimo šioje veikoje aplinkybes, o nuosprendžio dalyje dėl turto konfiskavimo pagrįstai nurodė, kad automobilis „Opel Movano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudoti įvykdant sodo technikos vagystę iš Jaunimo gerovės centro, todėl jie pagrįstai konfiskuoti.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

14. Nuteistųjų A. B. ir S. L. kasaciniai skundai atmestini, nuteistojo A. Ž. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų

15. Kasaciniuose skunduose nurodomi teismų padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimai taikant BK 178 straipsnio 2 dalį argumentuojami tuo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas rėmėsi duomenimis, kurių negalima patikrinti, ir nuteistieji neturėjo galimybės jų ginčyti, padarė klaidų dėl duomenų turinio, nenurodė, kokiais duomenimis grindė dalį išvadų, arba grindė išvadas kaltinamuoju aktu, dalis išvadų yra nelogiškos, visus duomenis vertino nuteistųjų nenaudai. Kasatoriai nurodo, kad iš byloje esančių duomenų galima tik konstatuoti, kad nuteistieji buvo netoli įvykio vietos ir pargabeno vogtus daiktus, tačiau tai nesuponuoja išvados, jog jie šiuos daiktus ir pagrobė.

16. Patikrinusi skundžiamus teismų nuosprendžius teisės taikymo aspektu pagal kasaciniuose skunduose nurodytus pagrindus ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminių BPK pažeidimų, turėjusių įtakos teismų sprendimų teisėtumui, tirdami ir vertindami įrodymus šioje byloje teismai nepadarė, kasacinio skundo argumentai dėl to nepagrįsti ir atmestini.

17. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylos aplinkybes ir tiksliai jas nustatyti, tiesiogiai ištyrė įrodymus, apkaltinamajame nuosprendyje juos nuosekliai išdėstė, atskleidė jų turinį ir įrodomąją reikšmę, nurodė motyvus, kodėl darydamas išvadas vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo išvados motyvuotos, išsamios, logiškos, pagrįstos įrodymų palyginimu bei įrodymų visumos vertinimu. Pirmosios instancijos teismas, paneigdamas nuteistųjų keltą versiją, kad jie sodo techniką įsigijo iš nežinomo asmens turguje, vertino Vokietijos policijos pareigūnų pateiktą informaciją (apie pavogtus sodo technikos daiktus, rastą užklimpusį S. L., kai buvo tikrinamas gautas pranešimas apie po privačią teritoriją vaikščiojančius įtartinus asmenis, taip pat informaciją apie pastebėtus stovėjimo aikštelėje (nutolusioje nuo nusikaltimo vietos 30 km) asmenis, perkraunančius daiktus iš vienos transporto priemonės į kitą, taip pat vėliau aikštelėje užfiksuotus automobilius,,Ford Transit“,,,Opel Movano“ ir,,Citroen Jumper“ bei A. B., S. L., A. Ž., D. A.), tai, kad automobilyje „Opel Movano“ rasti Vokietijoje pavogti ir į Lietuvą vežti daiktai, ant kurių, pašalinus lipdukus, užklijuoti kiti lipdukai, kuriuose nurodyta informacija neatitinka gamyklos iškaltų numerių, tai, kad,,Citroen Jumper“ automobilyje rastos geležinės atramos. Teismas, vadovaudamasis telefoninių pokalbių išklotinių analize, taip pat nustatė, kad nuteistieji nusikalstamų veikų padarymo metu bendravo, nuolat keitė telefonų numerius, šifruodavo vieni kitų kontaktus, taip slėpdami tarpusavio bendravimą. Be to, nustatytas ir nuteistųjų parodymų nenuoseklumas, prieštaravimas bylos medžiagai (prieštaringi S. L. ir A. B. parodymai dėl sodo technikos įsigijimo, A. Ž. teiginiai dėl jo vykimo į Kylį). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visų šių netiesioginių įrodymų visuma, t. y. kaltinamųjų veikla nakties metu Vokietijoje, S. L. buvimas su transporto priemone šalia nusikalstamos veikos vietos, trijų automobilių naudojimas, metalinių trapų turėjimas, daiktų perkrovimas iš vienos transporto priemonės į kitą, telefono numerių keitimas, pagrindinių, naudojamų telefonų palikimas Lietuvoje išvykstant į Vokietiją, šifruotas vieno kitų kaip telefonų adresatų įvardijimas, taip pat kaltinamųjų nenuoseklūs ir prieštaringi parodymai, patvirtino, kad nuteistieji sodo techniką ne įsigijo, o pavogė.

18. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šis teismas, tikrindamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą patikrino pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, atsakė į esminius skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas apibendrino ir susistemino pirmosios instancijos teismo išvadas, jas patvirtino iš naujo įvertindamas byloje surinktus įrodymus, t. y. atsižvelgė į aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos padarymo laiku, įklimpusio su automobiliu S. L. radimo aplinkybes, telefoninių pokalbių išklotinių analizę, nuteistųjų judėjimą įvykdytos vagystės vietovėse, Vokietijos pareigūnų pranešimuose nurodytas aplinkybes, pavogtų daiktų, geležinių atramų radimo aplinkybes, nuteistųjų parodymų prieštaravimą byloje nustatytoms aplinkybėms. Pažymėtina, kad vien tai, jog apeliacinės instancijos teismo išvados bei įrodymų vertinimas nesiskyrė nuo pirmosios instancijos teismo išvadų ir įrodymų vertinimo, nereiškia paviršutiniško apeliacinio proceso. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei nurodo kasatoriai, tyrė bei analizavo tiek teisinančius, tiek kaltinančius įrodymus – teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl organizuotos grupės požymio inkriminavimo ir nuteistųjų nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 178 straipsnio 3 dalies į to paties straipsnio 2 dalį, be to, A. Ž. ir S. L. išteisino pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, A. Ž. išteisino pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir panaikino nuosprendžio dalį, pagal kurią A. B., A. Ž. ir S. L. buvo pripažinti kaltais pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį dėl 2016 m. lapkričio 10–16 d. veikos, taigi palengvino kasatorių teisinę padėtį ir ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytas įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas. Šios aplinkybės kartu su pirmiau pateiktais argumentais patvirtina, kad byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta laikantis BPK 320 straipsnio reikalavimų.

19. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos skundžiamų teismų nuosprendžių matyti, kad teismai, vertindami byloje esančius įrodymus, nagrinėdami nuteistųjų argumentus dėl Jaunimo gerovės tarnybai priklausančio turto vagystės, bylos įrodymus sujungė į nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę. Nors nagrinėjamu atveju kasatorių kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo grindžiama daugiausia netiesioginiais bei išvestiniais įrodymais, rėmimasis tokiais įrodymais nelemia įstatymo pažeidimo. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio ir netiesioginiais įrodymais. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje būtų sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

20. Nors kasaciniuose skunduose daug dėmesio skiriama atskirų netiesioginių įrodymų įrodomajai reikšmei, teisėjų kolegija, patikrinusi kasacinių skundų argumentus teisės taikymo aspektu, sutinka tik su vienu kasaciniuose skunduose nurodomu apeliacinės instancijos teismo įrodymų vertinimo trūkumu. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad Vokietijos pareigūnai 2016 m. lapkričio 11 d. naktį S. L. aptiko vos 100 metrų atstumu nuo aktualios vagystės vietos. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. L. buvo aptiktas gyvenvietėje, kuri nuo vejos traktoriaus vagystės vietos nutolusi 12,6 km atstumu, o 100 metrų atstumu S. L. buvo nutolęs nuo minėtos gyvenvietės (4 t., b. l. 73–74). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši klaida nėra esminė, kadangi kasatorių kaltė buvo grindžiama įrodymų visumos analize, juos sujungiant į visumą, įvertinant įrodymų gavimo ir rinkimo aplinkybes bei bendrą nagrinėjamos situacijos kontekstą, todėl nelaikytina esminiu BPK pažeidimu. Kitų įrodymų vertinimo klaidų nenustatyta. Pažymėtina, kad kiti kasaciniuose skunduose nurodomi įrodymų vertinimo trūkumai pagrįsti išimtinai subjektyvia kasatorių nuomone, atskiri bylos duomenys ir aplinkybės vertinami selektyviai, o ne kaip visuma.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismai, vertindami bylos įrodymus, nepadarė esminių BPK pažeidimų, išvados dėl nuteistųjų nusikalstamos veikos pagrįstos visumos įrodymų pagrindu, nustačius bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, buvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai, išdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo. Dėl byloje esančių įrodymų vertinimo kitose šios nutarties dalyse pasisakoma tiek, kiek tai būtina sprendžiant dėl BK ir BPK nuostatų taikymo teisėtumo.

Dėl BK 189 straipsnio 1 dalies taikymo

22. A. B. kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas kasatorių kaltu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį dėl 2017 m. birželio 16 d. veikos, o apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti ankstesnį teismo sprendimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Kasatorius pažymi, kad jo kaltė nėra neginčijamai įrodyta, skirtingi parodymai gali būti vertinami kaip sąžininga klaida, be to, tai nereiškia, kad turtas buvo įgytas nusikalstamu būdu, taip pat byloje nebuvo nustatyta, kokiomis aplinkybėmis A. B. įgijo šį turtą.

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasaciniame skunde iš esmės deklaratyviai nesutinkama su teismų atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu ginčijant A. B. keliamų versijų patikimumą, teigiant apie įrodymų nepakankamumą dėl kasatoriaus kaltės žinant apie turto nusikalstamą kilmę. Šiame kontekste primintina, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a> ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019). Taigi, kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu.

24. BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šių veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Nustatant asmens kaltumą įrodinėtinas ir BK 189 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia, ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-88/2014, 2K-114-489/2016). Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2013, 2K-3/2014).

25. Nagrinėdami bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai atskleidė BK 189 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį ir pagrįstai nustatė, kad A. B. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Visų pirma, byloje nustatyta, kad mikroautobuse,,Mercedes-Benz Vito“, kurį vairavo A. B., buvo rastas Vokietijoje pavogtas sodo traktorius „Husqvarna Rider R 418 TS AWD“; 2017 m. birželio 6 d. Vokietijoje, automobilių aikštelėje, patikrinimo metu sustabdžius,,Ford Transit“, kurį vairavo A. B., automobilyje aptiktas vejapjovės lipdukas „Stiga“; taip pat nustatyta, kad A. B. prieš vykdamas į Vokietiją maketavo ir spausdino lipdukus. Antra, iš bylos matyti, kad asmenys, vykdami į Vokietiją, stengėsi nuslėpti išvykimą, vykdami keltais pasinaudodavo kitų asmenų duomenimis (A. B. keltu iš Vokietijos į Lietuvą grįžo pasinaudojęs svetimo asmens vardu), grįždami asmenys į Lietuvą jokių daiktų negabendavo, daiktams pargabenti ieškodavo kitų asmenų (automobilį,,Mercedes-Benz Vito“ nuteistajam atvarė kiti asmenys). Taigi, teismai pagrįstai nusprendė, kad A. B. suprato, jog įgyja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir norėjo taip veikti.

26. Žemesnės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, kad aptarti A. B. veiksmai atitinka nusikalstamą veiką, nurodytą BK 189 straipsnio 1 dalyje, ir pripažino jį kaltu. Iš skundžiamų teismų nuosprendžių turinio matyti, kad teismai tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai nustatė veikos aplinkybes. Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl BPK 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo, susijusio su netinkamu įrodymu ištyrimu ir jų vertinimu, atmetami.

Dėl BK normų taikymo skiriant bausmes

27. Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BK 54, 55 straipsnių nuostatas – nuteistiesiems paskyrė neteisingas, aiškiai per griežtas bausmes. Nuteistieji kasaciniuose skunduose taip pat nurodo, kad neturi realių galimybių sumokėti teismo paskirtos baudos.

28. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2012).

29. BPK 328 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu neteisingai paskirta bausmė. Neteisinga bausme pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta. Taigi, bausmės griežtumo ir švelnumo klausimai pagal BPK priskirti apeliacinės instancijos teismo kompetencijai. Kasacinės instancijos teismas gali svarstyti bausmės griežtinimo klausimus, tais atvejais, jeigu neteisinga bausmė yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad bausmės paskirtos pažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatas.

30. Iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir paskyrė pačią švelniausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Be to, paskirtos BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktai (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d.), galioję aktualiu nusikalstamų veikų padarymo metu, nustatė, jog už nesunkų nusikaltimą skiriama iki 500 MGL dydžio bauda, o už apysunkį nusikaltimą – iki 1000 MGL dydžio bauda. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistieji už BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą buvo nubausti 200 MGL dydžio bauda, o A. B. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį bei BK 300 straipsnio 1 dalį – atitinkamai 150 MGL ir 100 MGL dydžio baudomis, t. y. nuteistiesiems paskirtos baudos dydžiai yra žymiai mažesni nei baudos vidurkis. Taigi nuteistiesiems BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmės skyrimą pritaikytos tinkamai, todėl keisti bausmės rūšį ar jos dydį nėra jokio teisinio pagrindo.

31. Kasaciniuose skunduose taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad nuteistieji nuo Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio įsiteisėjimo iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 17 d. nutarties panaikinti minėtą nuosprendį priėmimo vykdė teismo paskirtus įpareigojimus, kurie, kasatorių teigimu, faktiškai atitiko BK 48 straipsnyje nustatytą laisvės apribojimo bausmę. Kasatoriai nurodo, kad viena laisvės apribojimo bausmės diena pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktį atitinka 1 MGL dydžio baudą, taigi, nuteistųjų teigimu, yra pagrindas laikyti, kad jie jau atliko jiems skirtą bausmę. Kasatoriai pažymi, kad minėtu laikotarpiu buvo prižiūrimi Lietuvos probacijos tarnybos.

32. Kaip matyti iš bylos, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu, vadovaudamasi BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėjo ir įpareigojo A. B., A. Ž. bei S. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 17 d. nutartimi perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nuteistiesiems buvo priimtas nuosprendis, kuriuo jiems paskirta kita, švelnesnė už laisvės atėmimo bausmę, bausmė – bauda.

33. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu nuteistiesiems buvo paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, o jų vykdymas atidėtas. Pažymėtina, kad pritaikius bausmės vykdymo atidėjimo institutą nėra paskiriama nauja bausmė, o atidedamas jau paskirtos bausmės (nagrinėjamu atveju – laisvės atėmimo bausmės) vykdymas, nustatant pareigas, kurios sudaro prielaidas bausmės tikslus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4, 5 dalys). BK 42 straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis bausmių sąrašas. Iš jo matyti, kad bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis) nėra bausmės rūšis. Todėl vien tai, kad pareigos, kurios gali būti paskirtos asmeniui atidedant bausmės vykdymą, yra panašios į BK 48 straipsnyje nurodytą laisvės apribojimo bausmę, negali lemti šių pagal savo prigimtį skirtingų institutų sutapatinimo. Įvertinusi tai, kad pagal BK 2 straipsnio 5 dalį teismai gali skirti tik bausmes, nurodytas įstatyme, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasatoriai nepagrįstai teigia, jog pareigų vykdymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu suponuoja laisvės apribojimo bausmės vykdymą. Tokia aplinkybė, t. y. tam tikrų pareigų vykdymas atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kai asmeniui vėliau tame pačiame procese paskiriama bauda, pagal teismų praktiką, gali būti vertinama tik kaip viena iš aplinkybių parenkant bausmės rūšį ir dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-285-976/2018).

34. Taigi, darytina išvada, kad BK 75 straipsnio pagrindu atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistiesiems paskirtos pareigos nelaikomos BK 48 straipsnyje nurodyta laisvės apribojimo bausme ir jai neprilyginamos, todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bausmės paskyrimo klausimą, pagrįstai nepripažino, kad nuteistieji jau yra atlikę jiems nuosprendžiu paskirtas bausmes.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

35. S. L. kasaciniame skunde nurodoma, kad automobilis „Citroen Jumper“ neatitinka konfiskuotino turto požymių BK 72 straipsnio prasme. Šis kasatoriaus argumentas yra nepagrįstas.

36. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas sąmoningai panaudotas turtas, t. y. įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEtNjk5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-51-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-51-699/2018">2K-51-699/2018</a>, 2K-136-699/2018, 2K-79-511/2018, 2K-80-511/2018).

37. Žemesnės instancijos teismų nuosprendžiuose pagrįstai nustatyta, kad automobilis „Citroen Jumper“ yra nusikaltimo padarymo priemonė. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, šiame automobilyje rastos geležinės atramos, naudotos vejapjovės „John Deer“ vagystėje, jis buvo užfiksuotas vagystės padarymo laiku netoli vagystės vietos kartu su kitais nusikalstamai veikai naudotais automobiliais „Ford Transit“ ir „Opel Movano“. Teismai nustatė, jog kasatoriai naudojo automobilius vykdami į nusikalstamos veikos vietą, daiktus perkraudavo iš vieno automobilio į kitą, t. y. vykdydami vagystę aktyviai naudojosi automobiliais, tarp kurių buvo ir „Citroen Jumper“.

38. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismai tinkamai taikė BK 72 straipsnio 2 dalį, pripažindami automobilį „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos priemone ir jį konfiskuodami.

39. Dėl netinkamo BK 72 straipsnio taikymo kasaciniame skunde argumentus pateikė ir A. Ž., jis nurodė, kad keturios padangos su lengvojo lydinio ratlankiais „Tracmax Radial F110 235/50R18“ (2 vienetai) ir „Fulda Radial 225/45ZR18“ (2 vienetai) konfiskuoti nepagrįstai.

40. Iš bylos duomenų matyti, kad minėtos padangos su lengvojo lydinio ratlankiai perduotos saugoti kaip galimai vogti daiktai, tiriant BK 189 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (8 t., b. l. 72–73). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs A. Ž., pirmosios instancijos teismo nuteisto pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, apeliacinį skundą, jį dėl šio kaltinimo išteisino. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisinęs A. Ž. dėl minėto nusikaltimo, atitinkamai jam grąžino automobilį „Mercedes-Benz Vito“. Kasaciniame skunde nurodomi keturios padangos su lengvojo lydinio ratlankiais „Tracmax Radial F110 235/50R18“ (2 vienetai) ir „Fulda Radial 225/45ZR18“ (2 vienetai) buvo rasti tame pačiame A. Ž. priklausiusiame automobilyje „Mercedes-Benz Vito“, tačiau apeliacinės instancijos teismas šio turto konfiskavimo klausimo iš viso nesprendė. Šis teismas, nenurodęs, ar ir kodėl minėtas turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje konfiskuotino turto požymius, paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl keturių padangų konfiskavimo.

41. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, kaip matyti iš teismų sprendimų ir bylos medžiagos, minėtas turtas neatitinka BK 72 straipsnyje nurodyto konfiskuotino turto požymių, nes jis niekaip nesiejamas su veika, už kurią šioje byloje nuteistas kasatorius A. Ž..

42. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs šio turto konfiskavimo faktinio ir teisinio pagrindo, netinkamai pritaikė BK 72 straipsnį, t. y., išteisinęs A. Ž. dėl BK 189 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo, nepanaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies, kuria, be kita ko, buvo konfiskuotos keturios padangos. Taigi, šie daiktai turi būti grąžinti nuteistajam.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistųjų A. B. ir S. L. kasacinius skundus atmesti.

Nuteistojo A. Ž. kasacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžių dalis, kuriomis konfiskuotos dvi padangos su lengvojo lydinio ratlankiais „Tracmax Radial F110 235/50R18“ ir dvi padangos su lengvojo lydinio ratlankiais „Fulda Radial 225/45ZR18“ ir grąžinti jas A. Ž..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Arvydas Daugėla

Tomas Šeškauskas

Rima Ažubalytė