Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 29 d. nutarties peržiūrėjimo, prašymais sustabdyti skundžiamos nutarties vykdymą ir atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, 2020 m. lapkričio 25 d. gautu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones

Nr. DOK-5374 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00925-2018-3(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2020 m. lapkričio 17 d. gautu atsakovės UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 29 d. nutarties peržiūrėjimo, prašymais sustabdyti skundžiamos nutarties vykdymą ir atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, 2020 m. lapkričio 25 d. gautu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo ieškovui, šalių ginčui kilus dėl jų sudarytos bendradarbiavimo sutarties kvalifikavimo ir sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų taikymo. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas. Kasacija grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino CPK 5 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias teisę į teisminę gynybą, CK 6.191 straipsnį, reglamentuojantį sutarties sudarymą trečiojo asmens naudai ir iš to išplaukiančius teisinius padarinius bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl sutarčių trečiųjų asmenų naudai kvalifikavimo. Atsakovė nurodo, kad CK 6.191 straipsnyje įtvirtinta ir kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog sutartį trečiojo asmens naudai kvalifikuojantis požymis yra išlygos, kad iš sutarties kylančios pareigos turi būti vykdomos ne kitos sutarties šalies, bet trečiojo asmens naudai, nustatymas. Bylą nagrinėję teismai išplėtė sutartį trečiojo asmens naudai kvalifikuojančius požymius.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad reikalavimą dėl lėšų pagal ginčo sutartį priteisimo galėjo reikšti tik trečiasis asmuo Lietuvos teniso sąjunga; ieškovas – reikalavimą, susijusį su atsakovės įpareigojimu vykdyti iš ginčo sutarties atsirandančias prievoles trečiajam asmeniui. Dėl to byloje priteistos sumos ne tam asmeniui, kuriam, esant pagrindui, jos galėtų būti priteistos. Be to, teismai neatskleidė bendradarbiavimo sutarties (kaip sporto rėmimo sutarties) esmės ir netinkamai ją aiškino Lietuvos teisės kontekste; nesivadovavo kasacinio teismo praktikoje išdėstytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nepagrįstai sprendė, kad tarp šalių nesusiklostė paramos teisinių santykių. Atsakovė pažymi tai, kad sporto rėmimo sutartis kaip atskira sutarčių rūšis CK neišskirta, sudaroma tarp specifinių subjektų (rėmėjo ir sportininko) ir turi specifinį tikslą, tačiau savo esme ir paskirtimi ši sutartis išlieka paramos sutartimi Lietuvos teisės kontekste, aiškintina sistemiškai, taikant CK ir paramos skyrimo tvarką reglamentuojančias Labdaros ir paramos įstatymo nuostatas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis), nenagrinėjama kitų pateiktų prašymų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko (j. a. k. duomenys neskelbtini) už kasacinį skundą 2020 m. lapkričio 17 d. OP Corporate Bank plc Lietuvos filiale sumokėtą 538 (penkis šimtus trisdešimt aštuonis) Eur žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Algis Norkūnas

Donatas Šernas