Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-2604

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00198-2022-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2023 m. gegužės 22 d. paduotu ieškovų G. K. ir P. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovai G. K. ir P. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:

1. pripažinti negaliojančiais ir panaikinti ieškovų, V. K. ir atsakovo Luminor Bank AS (buvęs pavadinimas – AB DNB bankas) 2013 m. balandžio 24 d. susitarimą dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo Nr. 3 bei ieškovo G. K. su atsakovu 2013 m. balandžio 24 d. sudarytą susitarimą dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo Nr. 3;

2. nepatenkinus pirmojo reikalavimo, pakeisti ieškovų, V. K. ir atsakovo Luminor Bank AS 2013 m. balandžio 24 d. susitarimo dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo Nr. 3 7.1 papunktį, nustatant, kad užtikrintos prievolės dydis yra 15 782,17 Eur; pakeisti ieškovo G. K. ir atsakovo 2013 m. balandžio 24 d. susitarimo dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo Nr. 3 7.1 papunktį, nustatant, kad užtikrintos prievolės dydis yra 87 827,81 Eur;

3. nepatenkinus pirmojo reikalavimo, uždrausti atsakovui skaičiuoti procesines palūkanas nuo vykdomųjų įrašų hipotekos lakštuose padarymo dienos.

Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. vasario 23 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą.

Kasaciniu skundu ieškovai G. K. ir P. K. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, ir ieškinį tenkinti.

Ieškovų kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovų kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nesirėmė Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2299-567/2019 priimtu 2019-12-16 sprendimu, ir Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-760-781/2020 priimta 2020-12-17 nutartimi, šie sprendimas ir nutartis turi esamai bylai prejudicinę galią, nes dalyvavo tie patys asmenys (ieškovai ir atsakovas AB DNB bankas). Abiejose bylose kilo ginčas dėl ieškovų patirtų nuostolių dydžio, tai buvo šalių įrodinėjimo dalykas. Vilniaus apygardos teismo 2019-12-16 sprendimo 83 pastraipoje yra konstatuota, kad: „teismas pažymi, kad pagal atsakovo pateiktas pažymas apie ieškovų įsigytas banko išleistas su indeksais susietas obligacijų emisijas galima spręsti, kad visi ieškovai, išskyrus I. M., savo prievoles sumokėti palūkanas yra įvykdę.” Ieškovai teismo sprendimu buvo atleisti nuo 50 proc. mokėtinų palūkanų pagal pradines sutartis.

2. Atsakovas abejose bylose dėl vienos ir tos pačios aplinkybės pateikė priešingas pažymas. Prejudicinėje byloje, kurioje atsakovui, siekiančiam išvengti teisinės atsakomybės ieškovams arba ją sumažinti, buvo palanku teikti į bylą pažymas, kad ieškovai neva jokių nuostolių investuojant nepatyrė, priešingai, uždirbo pelną, kaip ir sumokėjo visas palūkanas atsakovui. Savo ruožtu, šioje byloje, kurioje atsakovas siekia ieškinio atmetimo bei galimybės vykdyti išieškojimą iš ieškovų turto pagal ginčo hipotekos lakštus, kurių atsiradimo pagrindas – tos pačios ginčo SASO obligacijos skolintomis lėšomis, jau atsakovas teikia kardinaliai kitokias pažymas į bylą, pagal kurias, neva, ieškovai turi didžiules skolas atsakovui, o sprendimą ir nutartį priėmę teismai jomis pilnai vadovaujasi atmesdami ieškovų byloje pareikštą ieškinį. Teismai pasirėmė banko pateikta pažyma, nors ji prieštaravo pažymai, esančiai prejudicinėje byloje.

3. Žemesnių instancijų teismai konstatavo, jog prejudicinėje byloje 50 proc. buvo sumažintos tik ieškovų mokėtinos palūkanos atsakovui, tačiau niekaip ir jokia apimtimi nebuvo sumažinta pagrindinė ieškovų mokėtina skola atsakovui, arba bent jau ieškovams nepavyko įrodyti priešingai. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad atsakovas, platindamas SASO obligacijas skolintomis lėšomis, visuomet įsipareigojo šias obligacijas išpirkti už jų nominalią vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168-687/2015), t. y. už tiek pat, už kiek investuotojai, šiuo atveju – ieškovai, jas buvo įsigiję. Vadinasi, priešingai nei sprendimu ir nutartimi nusprendė teismai, jokios „pagrindinės ieškovų skolos“ atsakovui nebuvo ir būti negalėjo.

4. Teismai neišnagrinėjo ieškinio reikalavimo „nepatenkinus šio ieškinio dalyko 1 punkte nurodyto reikalavimo, prašome uždrausti atsakovui skaičiuoti procesines palūkanas nuo vykdomųjų įrašų hipotekos lakštuose padarymo dienos”. Teismai nepasisakė dėl šio reikalavimo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovui T. K. 1682 (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt du) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. gegužės 22 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 42.

Grąžinti ieškovui P. K. 1682 (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt du) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. gegužės 22 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 842.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Andžej Maciejevski

Dalia Vasarienė