Dėl įpareigojimo atsakovus atstatyti žemės sklypo ribą ir ieškovei priklausančios tvoros dalį

DOK-2514

DOK-2556

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08177-2017-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2023 m. gegužės 16 d. paduotu ieškovės B. P. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. vasario 23 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškinį dėl ieškovės ir atsakovų žemės sklypų ribos pagal faktinę esamos tvoros vietą atstatymo; dėl kadastrinių matavimų duomenų, nustatančių ieškovės ir atsakovų žemės sklypų ribas ir plotus panaikinimo; dėl ieškovės sklypo ribų nustatymo pagal ieškovės pateiktų kadastrinių matavimų sprendinius; dėl įpareigojimo VĮ Registrų centrą pakeisti žemės sklypų kadastro duomenis; dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymų ir jų pagrindu įregistruotų Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų kadastro duomenų panaikinimo; dėl įpareigojimo atsakovus atstatyti žemės sklypo ribą ir ieškovei priklausančios tvoros dalį.

Kasaciniu skundu ieškovė B. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimą, ir ieškinį tenkinti.

Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Žemesnės instancijos teismai neatskleidė šios bylos esmės konstatuodami, kad ieškovė į teismą kreipėsi dėl kadastrinių matavimų panaikinimo. Tačiau ieškovė į teismą kreipėsi dėl to, kad būtų apgintos jos pažeistos nuosavybės teisės ir nustatytos neaiškios kaimyninių žemės sklypų ribos, o reikalavimai susiję su kadastriniais matavimais yra išvestiniai, kuriais yra siekiama atstatyti iki nuosavybės teisių pažeidimo buvusią padėtį. Taip teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-518/2006, 3K-3-566/2006; 3K-3-670/2006; 3K-3-233/2007).

2. Ieškovė kreipdamasi į teismą detaliai nurodė aplinkybes, kaip be jos žinios matininkai pakeitė jai priklausančio žemės sklypo bei kaimyninio sklypo bendrą ribą bei kaip sumažino jai priklausančio žemės sklypo plotą tuo pačiu plotu padidinę kaimyninio žemės sklypo plotą. Teismai neatsižvelgė ir tik formaliai apžvelgė šias ieškovės nurodytas aplinkybes. Teismai visiškai nevertino ieškovės pateikto UAB „Geoplėtra“ brėžinio bei su juo pridėto aiškinamojo rašto aplinkybių, žemės sklypo Nr. 82 geodezinių matavimų, atliktų tikslu nustatyti šio žemės sklypo ploto nesutapimus vietos koordinates LKS-94 valstybinėje koordinačių sistemoje pagal pateiktus SB „Aušra“ gen. plano ištrauką, AB „Inžineriniai tyrinėjimai“, UAB „Orkanas“ parengtus žemės sklypų planus, kitus dokumentus bei teismų nutartis (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-775-881/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-30067-987/2018) ir faktinius duomenis. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, pateiktų civilinėse bylose Nr. 3K-3-539/2005 ir Nr. 3K-3-6/2010, kuriose yra aiškiai nurodyta, kad tikslinant kadastrinius matavimus negali būti keičiami žemės sklypų plotai ir konfigūracija, o šiuo atveju tikslinant kadastrinius matavimus ieškovei priklausantis žemės sklypas sumažėjo atsakovams priklausančio žemės sklypo sąskaita.

3. Teismai nepasisakydami dėl esminių ieškovės argumentų pažeidė jos teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) išaiškinimų, pateiktų 2021 m. lapkričio 23 d. išnagrinėtoje byloje T. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36098/19. Teismai pažeidė ieškovės teisę į teisingą bylos nagrinėjimą nepateisinamai ilgą laiką nagrinėję šį ginčą, kai ieškovė kreipėsi į teismą dar 2017 m. sausio mėnesį, ir taip pažeisdami CPK 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.

4. Teismai neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir taip pažeidė CPK 94 straipsnio 3 dalies nuostatas. Viso proceso metu ieškovė savo teisėmis naudojosi sąžiningai. Ji sąžiningai siekė išspręsti šį ginčą taikos sutartimi. Todėl teismai priteisdami visas atsakovų bylinėjimosi išlaidas, ypač atsižvelgiant į tai, kad ne dėl ieškovės kaltės šis procesas tęsiasi jau daugiau nei penkis metus, priėmė nepagrįstą sprendimą ir neįvertino priežasčių dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti, prašymai atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą ir sustabdyti skundžiamų teismų sprendimo ir nutarties vykdymą nenagrinėjami.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei B. P. 50 (penkiasdešimt) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. gegužės 16 d. Perlo terminale.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Andžej Maciejevski

Dalia Vasarienė