Nr. DOK-2742
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00411-2022-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. liepos 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų V. G. (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2024 m. liepos 9 d. paduotu atsakovo S. D. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovas S. D. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. patikslintą ieškinį atsakovams S. D., K. S., A. R., R. R., M. R., E. D. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarė D. R., Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarė A. K., Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-2742
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00411-2022-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. liepos 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų V. G. (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2024 m. liepos 9 d. paduotu atsakovo S. D. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovas S. D. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. patikslintą ieškinį atsakovams S. D., K. S., A. R., R. R., M. R., E. D. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarė D. R., Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarė A. K., Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad pirmą kartą nagrinėjant bylą, Klaipėdos apygardos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, nutartyje nurodydamas pirmosios instancijos teismui kokios aplinkybės dėl servitutų alternatyvų turi būti tiriamos nagrinėjant bylą iš naujo, šis įpareigojimas pirmosios instancijos teismui buvo privalomas tačiau liko neįvykdytas. Atsakovo teigimu, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau, kaip yra šios bylos atveju. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę, o tokia būtinybė nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyta.
Taip pat atsakovas teigia, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nustatė servitutą atsakovo priklausančiame žemės sklype, ieškovas turėjo galimybę patekti į jam priklausantį žemės sklypą įsirengiant nuovažą, tačiau bylą nagrinėjęs teismas neatliko jokio aiškinimosi, nenustatė aplinkybių, kad yra ir kita reali galimybė ieškovui patekti į savo sklypą. Ieškovas pasirinko jam paprastesnį, patogesnį patekimo į sklypą būdą ir teismas tokį pasirinktą būdą patekti į ieškovo sklypą per atsakovo sklypą – palaikė.
Atsakovas nurodo ir tai, kad byloje buvo pateikęs įrodymus, kurie, anot atsakovo, patvirtina, jog nuovažą įrengti per valstybei nuosavybės teise priklausantį pylimą galima, tik pagal parengtą projektą ir gavus statybos leidimą, taigi ieškovas turi faktinę ir teisinę galimybę įsirengti nuovažą patekimui į jam priklausantį žemės sklypą neribodamas atsakovo kaip žemės sklypo savininko teisių. Ieškovas nėra išnaudojęs visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad galėtų savo žemės sklypu tinkamai naudotis, kuo mažiau apribodamas kito asmens atsakovo nuosavybės teises ir interesus. Ieškovas nepaneigė, kad yra galimybė įrengti įvažiavimą iš privažiavimo į prieplauką kelio.
Atsakovas taip pat pažymi, kad ieškovas neįrodė, kad jo prašomi nustatyti servitutai atitinka objektyvaus būtinumo reikalavimą ir kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti jo žemės sklypo naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti atsakovui S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 109 (vieną šimtą devynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto AB „Swedbank“ banko 2024 m. liepos 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 415.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Donatas Šernas
Agnė Tikniūtė
