Dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Nr. DOK-2765

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02334-2023-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. liepos 10 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas Baltija“ padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sunprojektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Baltija“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė materialiosios teisės taikymo ir aiškinimo pažeidimus, kurie turėjo esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei įtakos neteisėto skundžiamo sprendimo priėmimui, nes pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.700,6.701,6.702 straipsnių nuostatas ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 102 punktą. Atsakovės vertinimu, netinkamas užsakovo ir rangovo pareigų pagal teisės aktus ir sutarties dokumentus paskirstymas turėjo esminės įtakos skundžiamo sprendimo neteisėtumui, nes techninė užduotis išimtinai yra formuojama kaip užduotis rangovo (projektuotojo) darbų atlikimui, o skundžiamu sprendimu teismas padaręs teisės taikymo klaidą nepagrįstai nustatė, kad iš užduoties užsakovui (kasatoriui) kilo pareiga užtikrini sprendinių, susijusių su elektros galios didinimu ir apskaitos prietaisų iškėlimu bei atskiro projekto parengimu, įgyvendinimą, kad būtų gautas statybą leidžiantis dokumentas. Atsakovės vertinimu, teismas taip pat pažeidė CK 4.84,4.85 straipsnio nuostatas ir 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ nuostatas.

Atsakovės manymu, teismas taip pat pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies ir CPK 212 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes netinkamo vertino įrodymus, teismas specifinių žinių reikalaujančiu klausimu pats aiškinosi kaip reikia suprasti techninėje užduotyje suformuotus techniniu uždavinius projektuotojui, dėl ko neteisingai nustatė atsakovės pareigų apimtį.

Taip pat atsakovė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kurioje yra išaiškinta, kad rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-823/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-611/2023), taip apeliacinės instancijos teismas suformavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai prieštaraujančią taisyklę, kad projektuotojas įgyja teisę į atlyginimą vien už dokumentacijos parengimą, nepriklausomai nuo to, kad ji parengta nukrypstant nuo techninė užduoties. Techninėje užduotyje, be kita ko, buvo numatytas elektrotechnikos dalies parengimas, suprojektuojant daugiabučio namo įvadinės spintos keitimą, o ieškovas numatė tokius sprendinius, kad įvadinė spinta nukeliama atskiru ESO projektu. Be kita ko, atsakovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas nors ir nustatė, kad statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas, jo gavimui leistinų sprendinių paieškos pareigą perkėlė užsakovui (kasatoriui), o projektuotoją (ieškovą) nuo specifinės būtent projektavimo rangos sutarčiai būdingos pareigos – pasiekti pilną darbų rezultatą, atleido. Taigi, atsakovės teigimu, teismas nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir ignoravo projektuotojo pareigą parengtus techninius dokumentus suderinti normatyvinių statybos dokumentų nustatyta tvarka, įvertinti užsakovo pateiktų duomenų tinkamumą ir pakankamumą tam, kad būtų pasiektas sutarties tikslas ir įspėti užsakovą, jeigu užduotis ar pateikti duomenys nėra tinkami ir pakankami pagal CK 6.659 straipsnio nuostatas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Baltija“, j. a. k. 140514359, 408 (keturis šimtus aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto AB „SEB“ banko 2024 m. liepos 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 823.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė