Dėl skolos priteisimo

Nr. DOK-2782

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07371-2022-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. liepos 11 d. paduotu atsakovo A. N. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas A. N. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Ąžuolas-2“ ieškinį atsakovui A. N. dėl skolos priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-16-341/2016 pripažino negaliojančiu (niekiniu) ab initio (nuo pradžios) bendrijos 2016 m. birželio 11 d. pakartotino visuotinio susirinkimo protokolo 5.7. punktu patvirtintą ne bendrijos nario mokesčio skaičiavimo metodiką (toliau – Metodika) ir jos pagrindu nustatytus mokesčio ne bendrijos nariams dydžius už 2013 ir 2014 metus. Tačiau, atsakovo vertinimu, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintos niekine ir negaliojančia nuo priėmimo momento Metodikos taikymo negalimumo, priešingai teismas ja rėmėsi ir ja grindė išvadas dėl ieškinio pagrįstumo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas ginčo išsprendimui taikydamas niekinę (negaliojančią) Metodiką, pažeidė materialiosios teisės normas dėl niekinių sandorių negaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio 1 dalį, CK 1. 80 straipsnis), paneigė niekinių sandorių instituto esmę, prasmę ir tikslus. Šių teisės normų pažeidimai, atsakovo teigimu, nulėmė apeliacinės instancijos teismo nutarties neteisėtumą tuo aspektu, kad teismui pripažinus, jog bendrija atsakovui mokesčius priskaičiavo ir sąskaitas-faktūras pateikė taikydama niekinę (visiškai negaliojančią) ne bendrijos nario mokesčius skaičiavimo tvarką, vadovaujantis teisės principu, kad iš ne teisės teisė neatsiranda, nebūtų pagrindo pripažinti atsakovo pareigą apmokėti tokias sąskaitas faktūras, o kartu ir tenkinti bendrijos ieškinį dėl skolos priteisimo.

Atsakovas nurodo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius įrodinėjimą ir įrodymų įvertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, nes netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su ne bendrijos nariams ir bendrijos nariams faktiškai priskaičiuotų įmokų bendro naudojimo objektų išlaikymui dydžiu. Anot atsakovo, tokia teismo padaryta klaidinga išvada, kad ginčo laikotarpiu antkainiai ne bendrijos nariams nebuvo taikomi, vertintina kaip esminis CPK 185 straipsnio, 176 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo (toliau – SBĮ) 221 straipsnio pažeidimas, nes ji nulėmė atsakovo argumentų, kad bendrija, taikydama įsiteisėjusiu teismo sprendimu niekine pripažintą, vadinasi negaliojančią, ne bendrijos nario mokesčio skaičiavimo metodiką, pažeidžia teismo sprendimo privalomumo principą, nepagrįstą atmetimą.

Atsakovo vertinimu, teismai taip pat netinkamai aiškino ir taikė SBĮ 7 straipsnio 5 dalį, 221 straipsnio 4 dalies 3 punkto normas, reglamentuojančias bendrijos pareigą pateikti ne bendrijos nariui detalizuotas sąskaitas, taip teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016 pateiktų išaiškinimų dėl sąskaitų ne bendrijos nariui pateikimo svarbos prievolės turinio nustatymui, todėl nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl sąskaitų nedetalizavimo ir konstatavo, kad bendrija su sąskaitomis neturėjo pateikti atsakovui jokių papildomų dokumentų.

Taip pat atsakovas teigia, kad bylą nagrinėję teismai ginčo išsprendimui nepagrįstai netaikė CK 6.46 straipsnio 2 dalies, CK 6.64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies normų, be teisėto pagrindo konstatavo atsakovo nesąžiningumą sustabdant prievolės vykdymą. Šie materialiosios teisės normų pažeidimai, atsakovo teigimu, vertintini kaip esminiai, nes jie tiesiogiai sąlygojo neteisėtos nutarties priteisti bendrijos naudai skolą iš atsakovo prievolės sustabdymo laikotarpiu, priėmimą.

Atsakovas nurodo ir tai, kad teismai, pateikdami išvadą, jog ne bendrijos narys turi apmokėti pateiktas sąskaitas ir tuo atveju, jeigu bendrijos nariu susirinkimas nėra patvirtinęs konkretaus ne bendrijos nario mokesčio dydžio, suformavo neabejotinai ydingą precedentą, kad ne bendrijos nariams sąskaitos gali būti išrašomos ir kompetentingam bendrijos organui, t. y. bendrijos susirinkimui, nepriėmus teisėto sprendimo dėl ne bendrijos nario fiksuotos įmokos, t. y., kad bendrijos neprivalo laikytis imperatyvių teisės normų, įtvirtintų SBĮ 15 straipsnyje ir kad šių teisės normų nesilaikymas nesukels joms jokių neigiamų teisinių pasekmių.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatei V. P. (duomenys neskelbtini), 10 (dešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. liepos 13 d., kodas: ZN31866.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė