Civilinė byla Nr. e3K-3-148-219/2018
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00684-2015-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.3.5.6; 3.4.3.8.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Vinco Versecko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės,,Tankūnai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. G. prašymą dėl atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tankūnai“ bankroto bylos nutraukimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių įmonės bankroto bylos nutraukimą, bankroto administratoriaus išlaidų nustatymą, aiškinimo ir taikymo.
Pareiškėjas (BUAB „Tankūnai“ akcininkas) R. A. G. Kauno apygardos teismo prašė nutraukti BUAB „Tankūnai“ bankroto bylą.
Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apylinkės teismui 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-871-192/2016 taikius restituciją ir UAB „Laksija“ reorganizavimo proceso metu perduotus žemės sklypus grąžinus BUAB „Tankūnai“, įmonė tapo moki. Be to, 2016 m. gruodžio 18 d. pašto perlaidomis yra padaryti mokėjimo pavedimai tiesiogiai kreditoriams, t. y. visiškai padengti jų finansiniai reikalavimai. Todėl, anot pareiškėjo, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra sąlygos nutraukti BUAB „Tankūnai“ bankroto bylą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartimi nutraukė atsakovės BUAB „Tankūnai“ bankroto bylą, įpareigojo BUAB „Tankūnai“ sumokėti bankroto administratorei UAB „Būrai“ 4000 Eur administratoriaus atlyginimą ir 5843,50 Eur administravimo išlaidoms padengti, įpareigojo bankroto administratorę UAB „Būrai“, įsiteisėjus nutarčiai, UAB „Roberus“ grąžinti 9000 Eur varžytynių dalyvio mokestį, taip pat priteisė iš BUAB „Tankūnai“ bankroto administratorės UAB „Būrai“ 700 Eur bylinėjimosi išlaidų R. A. G. atlyginimo.
Teismas nustatė tokias faktines aplinkybes: Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 26 d. nutartimi UAB „Tankūnai“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Būrai“. 2016 m. sausio 20 d. nutartimi teismas patvirtino BUAB „Tankūnai“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, pagal kurį bendra trijų bendrovės kreditorių (V. S., R. J. S. ir A. S.) reikalavimų patvirtinta suma – 1724,37 Eur. Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi UAB „Tankūnai“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-871-192/2016 taikė restituciją ir UAB „Laksija“ reorganizavimo proceso metu perduotus žemės sklypus, kurių unikalūs numeriai: 4400-1828-3024, 4400-1849-8741, 4400-1848-6083, 4400-1839-6820, 4400-1828-5895, grąžino BUAB „Tankūnai“. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1675-343/2016 paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą.
2016 m. spalio 31 d. kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu kreditorių balsų dauguma nustatyta turto (žemės sklypų) pardavimo tvarka ir kaina. Bankroto administratorė paskelbė pirmąsias turto varžytynes, šios vyko nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d. Antrosios varžytynės baigėsi 2017 m. sausio 16 d., paskelbta laimėtoja UAB „Roberus“. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi tenkino R. A. G. prašymą ir, iki įsiteisės teismo nutartis dėl BUAB „Tankūnai“ prašymo dėl bankroto bylos nutraukimo, uždraudė vykdyti BUAB „Tankūnai“ priklausančio turto (žemės sklypų) varžytynes, sudaryti šio turto pardavimo iš varžytynių aktą, perduoti iš varžytynių parduotą turtą.
2016 m. gruodžio 20 d. R. A. G. pateikė bankroto administratorei UAB „Būrai“ prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo. Jis 2016 m. spalio 31 d., 2016 m. gruodžio 17 d., 2017 m. sausio 27 d., 2017 m. vasario 15 d., 2017 m. gegužės 8 d. atliko pinigines perlaidas kreditoriams visų kreditorių finansiniams reikalavimams padengti, bet kiekvieną kartą kreditoriai šių perlaidų nepriėmė. R. A. G. 2017 m. gegužės 24 d. mokėjimo nurodymu į BUAB „Tankūnai“ banko sąskaitą pervedė 1724,37 Eur kreditorių reikalavimams padengti.
Bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė yra pajėgi įvykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta pagrindais, nurodytais ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-358/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-358/2008">3K-3-358/2008</a>). ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato atvejį, kai nutraukiama įmonei iškelta bankroto byla, t. y. kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (kreditoriumi) ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus.
ĮBĮ nenustatytas draudimas trečiajam asmeniui atsiskaityti su kreditoriais, kai toks atsiskaitymas nepadidina bankrutuojančios įmonės nemokumo, mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, juolab kad pagal ĮBĮ nuostatas bendrovės akcininkai (kurie nagrinėjamu atveju įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis) nėra visiškai nušalinami nuo bankroto procedūrų, t. y. gali teikti pasiūlymą sudaryti taikos sutartį (ĮBĮ 28 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 9 dalis), likęs įmonės turtas, atsiskaičius su kreditoriais, grąžinamas savininkams (ĮBĮ 31 straipsnio 6 punktas, 2 straipsnio 9 dalis) ir kt. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas BUAB „Tankūnai“ akcininkas R. A. G. yra tinkamas subjektas, turintis teisę pareikšti prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo.
Sprendžiant kreditorių teisių pirmumo klausimus negali būti nepaisoma ir akcininkų materialinių interesų. Šis materialinis interesas leidžia akcininkui imtis teisinio veiksmo, kuriuo siekiama įmonės bankroto proceso metu išsaugoti jos turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-514/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-514/2009">3K-3-514/2009</a>).
Iš R. A. G. gautos lėšos bendrovei nesukuria jokių turtinių įsipareigojimų ar kitokių privalomų vykdyti teisinių prievolių, neapsunkina įmonės padėties. Tokie akcininko veiksmai tik palengvina įmonės padėtį ir sudaro prielaidas pasiekti bankroto procedūrų tikslus, t. y. atsiskaityti su kreditoriais ir tuo pagrindu nutraukti bankroto bylą. Nors teisės aktai konkrečiai neįpareigoja įmonės akcininko atsiskaityti su kreditoriais, tačiau ĮBĮ taip pat ir nedraudžia įmonės akcininkui atsiskaityti su kreditoriais. Tokie BUAB „Tankūnai“ akcininko veiksmai atitinka geros moralės nuostatas, teisingumo, protingumo principus bei ĮBĮ bankroto procedūros tikslus.
Todėl teismas sprendė, kad BUAB „Tankūnai“ bankroto byla nutrauktina ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, įpareigojant bankroto administratorę iš akcininko R. A. G. 2017 m. gegužės 24 d. mokėjimo nurodymu pervestų 1724,37 Eur lėšų į BUAB „Tankūnai“ banko sąskaitą atsiskaityti su kreditoriais V. S. – 1524,37 Eur, A. S. – 100 Eur, R. J. S. – 100 Eur.
Nors bankroto administratorė ir nurodo, kad iš akcininko pervestų lėšų, vadovaujantis ĮBĮ 36 straipsniu, ji turi pirmumo teisę į administravimo išlaidas, tačiau, teismo vertinimu, tai prieštarautų ĮBĮ įtvirtintai bankroto proceso paskirčiai ir jo esmei. Bankroto bylos nutraukimo atveju administravimo išlaidų bei bankroto administratorės atlyginimo klausimas spręstinas, atsižvelgiant į bankroto administratorės atliktų veiksmų apimtį administruojant įmonę bei pateiktus patirtų administravimo išlaidų įrodymus.
ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Administravimo išlaidas sudaro ne tik su bendrovės administravimu susijusios išlaidos, bet ir atlyginimas administratoriui (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 6 dalis nustato, kad, nutraukus bankroto bylą ar nutraukus su administratoriumi sudarytą pavedimo sutartį, atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai.
2016 m. kovo 10 d. įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, jo 4-uoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nuo teismo nutarties iškelti BUAB „Tankūnai“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2015 m. lapkričio 6 d.) iki BUAB „Tankūnai“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ir (arba) bankroto bylos nutraukimo ĮBĮ 27 straipsnyje nustatytais pagrindais: bankroto administratoriaus atlyginimas – 25 000 Eur plius PVM ir bankroto administravimo išlaidos – 15 000 Eur plius PVM, taip pat kitas galimas išlaidas pagal faktą. 2016 m. kovo 10 d. bankroto administratorė UAB „Būrai“ ir BUAB „Tankūnai“ sudarė pavedimo sutartį, kurios 3.1 punkte nustatytas bankroto administratorės atlyginimo dydis – 25 000 Eur plius PVM.
Byloje bankroto administratorė pateikė informaciją dėl administravimo išlaidų ir bankroto administratoriaus atlyginimo. Administravimo išlaidoms pagrįsti pateikė sąskaitą už transporto priemonės nuomą vykti į Kauno apygardos teisme paskirtus posėdžius dėl bankroto bylos UAB „Tankūnai“ nutraukimo (315 Eur suma), 2016 m. gruodžio 30 d. suderinimo aktą, kurį sudarė BUAB „Tankūnai“ bankroto administratorė ir advokatų profesinė bendrija „Viliušis ir Astromskis“ ir kuriuo suderinta, kad bendra per 2016 metus paslaugų teikėjo suteikta paslaugų vertė pagal 2015 m. gruodžio 30 d. teisinių paslaugų sutartyje ir 2015 m. gruodžio 30 d. susitarime prie 2015 m. gruodžio 30 d. teisinių paslaugų sutarties nustatytus įkainius yra 5400 Eur plius PVM, ir kitas išlaidas patvirtinančias sąskaitas. Bankroto administratorė nurodė, kad nuo bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos praėjo 18 mėnesių. Bankroto administratorės atlyginimas vidutiniškai per mėnesį sudaro 1388,89 Eur plius PVM.
Pareiškėjas (įmonės akcininkas) R. A. G. neneigia bankroto administratorės teisės gauti administravimo išlaidas bei bankroto administratorės atlyginimą, tačiau nesutinka su šių išlaidų dydžiais. 2017 m. gegužės 23 d. teismo posėdyje pareiškėjo atstovas nurodė, kad pareiškėjas sutinka su 6000 Eur administravimo išlaidų atlyginimu (2017 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 25 min. 17 s.). Tame pačiame teismo posėdyje pareiškėjas sutiko padengti ir dvigubas administravimo išlaidas, iš viso 12 000 Eur (2017 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 33 min. 16 s.).
Administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai. Administratoriaus atlyginimas siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto procedūros trukmės. Konkreti administratoriaus atlyginimo suma nustatoma pavedimo sutartyje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) patvirtintas bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašas, atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklės.
Pagal Rekomendacijose nustatytą administratoriaus minimalaus atlyginimo dydžio sąrašą už mažos įmonės, kuri neturi įmonės veiklos rūšies ir bankroto proceso vykdymo ypatumų, rekomenduojamas minimalus bankroto administratoriaus atlyginimas sudaro 6 MMA, t. y. 2280 Eur. Teismas atsižvelgė į bankroto administratorės įgalioto asmens pateiktą atliktų darbų sąrašą bei šiems darbams atlikti sugaištą laiką, trijų kreditorių susirinkimų sušaukimą, turto varžytynių vykdymą. Nors bankroto administratorė ir dalyvavo teisminiuose procesuose Kauno apylinkės teisme (civilinėje byloje Nr. e2-871-192/2016) bei šioje byloje, tačiau įmonės interesams atstovavo advokatas Rinaldas Viliušis, todėl aplinkybė, kad bankroto administratorė dalyvavo teisminiuose procesuose, nelemia administratorės atlyginimo dydžio.
Iš byloje pateikto akcininko R. A. G. 2016 m. lapkričio 9 d. rašto (teisme gautas 2016 m. lapkričio 15 d.) matyti, kad bankroto administratorės buvo prašoma pateikti realų faktinį jos patirtų BUAB „Tankūnai“ administravimo išlaidų ir atlyginimo apskaičiavimą. Tačiau bankroto administratorė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų tai atlikusi. Kaip matyti, jau nuo 2016 m. spalio 31 d. bankroto administratorė, siekdama užtikrinti, kad būtų įgyvendinti bankroto proceso tikslai, turėjo visas galimybes akcininko pervestas lėšas išmokėti kreditoriams, tačiau tokių veiksmų nesiėmė iki šiol. Tokiu būdu nepagrįstai buvo didinamos tiek administravimo išlaidos, tiek bankroto administratorės atlyginimas.
Kadangi bankroto byla nutraukiama, tai administratorei nebereikės atlikti didelės dalies numatytų darbų, susijusių su įmonės likvidavimo ir išregistravimo procedūromis, todėl, atitinkamai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į bankroto administratorės atliktų veiksmų apimtį bei elgesį vykdant bankroto procedūras, teismo vertinimu, protinga, sąžininga bankroto administratorės atlyginimo suma yra 4000 Eur, ši suma bankroto administratorei priteistina iš įmonės akcininko R. A. G.
Pagal Rekomendacijose patvirtintą bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašą esant mažai įmonei, kuri neturi įmonės veiklos rūšies ir bankroto proceso vykdymo ypatumų, yra nustatytas minimalus 25 MMA administravimo išlaidų rekomendacinis dydis, t. y. 9500 Eur. Administravimo išlaidoms pagrįsti bankroto administratorė pateikė rašytinius įrodymus. Teismui atlikus skaičiavimus pagal pateiktas sąskaitas faktūras, 2016 m. gruodžio 30 d. suderinimo aktą, administravimo išlaidos sudaro 5843,50 Eur. Todėl pagrįsta administravimo išlaidų suma yra 5843,50 Eur, šią sumą bankroto administratorei įpareigotina sumokėti įmonė.
2017 m. sausio 16 d. baigėsi varžytynės, kuriose paskelbta laimėtoja UAB „Roberus“. Bankroto administratorė neginčijo aplinkybės, kad buvo gautas 9000 Eur varžytynių dalyvio mokestis. Įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti BUAB „Tankūnai“ bankroto bylą, bankroto administratorė UAB „Būrai“ įpareigotina UAB „Roberus“ grąžinti 9000 Eur varžytynių dalyvio mokestį.
Atsakovės BUAB,,Tankūnai“ bankroto administratorės UAB „Būrai“ atskirąjį skundą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutarties dalį, nustatydamas, kad BUAB „Tankūnai“ įpareigojama sumokėti bankroto administratorei UAB „Būrai“ 4000 Eur administratorės atlyginimą ir 6187,91 Eur administravimo išlaidoms padengti; kitą Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad akcininkas R. A. G. siekė įvykdyti prievoles ne kuriam nors vienam ar pasirinktinai keliems BUAB „Tankūnai“ kreditoriams, o visiems bendrovės kreditoriams, tokiu būdu siekdamas BUAB „Tankūnai“ bankroto proceso nutraukimo ir įmonės veiklos atkūrimo. ĮBĮ nenustatytas draudimas trečiajam asmeniui atsiskaityti su kreditoriais, jei toks atsiskaitymas nepadidina bankrutuojančios įmonės nemokumo, nepažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principo ir mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius. R. A. G., būdamas BUAB „Tankūnai“ akcininkas, turi teisėtą interesą atkurti bendrovės mokumą atsiskaitant su kreditoriais ir išvengiant bendrovės turto – žemės sklypų – pardavimo, jis turėjo teisę įvykdyti BUAB „Tankūnai“ prievoles visiems šios bendrovės kreditoriams.
Trečiasis asmuo (akcininkas) R. A. G. pervedė lėšas, skirtas atsiskaityti su kreditoriais, bet faktinis atsiskaitymas su kreditoriais neįvyko ne dėl jo paties, o dėl kreditorių ir bankroto administratorės, kuri pagal ĮBĮ nuostatas yra atsakinga už atitinkamų sumų paskirstymą kreditoriams, veiksmų. Esant tokioms aplinkybėms, ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata negali būti taikoma formaliai, reikalaujant faktinio atsiskaitymo, kuris, kaip jau minėta, nėra įvykęs dėl nuo trečiojo asmens valios nepriklausančių priežasčių. Kreditoriams mokėtinos sumos įmokėjimas į BUAB „Tankūnai“ banko sąskaitą šiuo atveju laikytinas tinkamu prievolės kreditoriams įvykdymu, nes kreditorių sąskaitoje esančios lėšos gali būti naudojamos tik teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams ĮBĮ nustatyta tvarka tenkinti (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 5 punktas).
Pagrindo teigti, kad su BUAB „Tankūnai“ kreditoriais nėra atsiskaityta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nagrinėjamos bylos atveju nesudaro ir bankroto administratorės nurodyta aplinkybė, kad bet koks atsiskaitymas su bendrovės kreditoriais gali būti vykdomas tik prieš tai padengus administravimo išlaidas. Administravimo išlaidos trečiojo asmens nebuvo padengtos kilus ginčui dėl jų dydžio, kuris taip pat sprendžiamas teismo kartu su bankroto bylos nutraukimo klausimu.
Administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas kreditorių susirinkime nereiškia, kad administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti, ir nevaržomas pareigos atsiskaityti. Siekdamas tokių išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-234/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-234/2011">3K-3-234/2011</a>).
Pasisakydama dėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi priteistų administravimo išlaidų nepagrįstumo administratorė nurodė, kad, apskaičiuodamas administravimo išlaidas, teismas neįtraukė PVM sumos nuo teisinės pagalbos išlaidų. Šis administratorės argumentas teismo pripažintas nepagrįstu, nes pagal Mokesčių mokėtojų registro duomenis administratorė yra PVM mokėtoja, turinti teisę į PVM atskaitą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl administravimo išlaidų dydžio, nepagrįstai į jas neįtraukė įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi BUAB „Tankūnai“ bankroto byloje (patikslinta Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi, civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNzI5LTgyMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-729-823/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-729-823/2017">e2-729-823/2017</a>) iš BUAB „Tankūnai“ administravimui skirtų lėšų kreditoriams A. S., R. J. S. ir V. S. priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų, iš viso 344,41 Eur. Todėl apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį pakeitė, įtraukdamas į administravimo išlaidų sumą 344,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl administratorės atlyginimo – nors pagal ĮBĮ nuostatas teisė nustatyti bankroto administratoriaus atlyginimą priskirta kreditorių susirinkimui, teismui suteikta teisė vertinti nustatyto atlyginimo atitiktį ĮBĮ nustatytiems kriterijams kilus ginčui dėl bankroto administratoriaus atlyginimo.
ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, nutraukus bankroto bylą ar nutraukus su administratoriumi sudarytą pavedimo sutartį, atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai, atsižvelgiant į pavedimo sutarties dalies įvykdymą. Teisingumo ir protingumo kriterijų neatitiktų situacija, kai tokio pat dydžio administratoriaus atlyginimas administratoriui būtų mokamas tiek visiškai užbaigus įmonės bankroto procedūras ir išregistravus įmonę, tiek nutraukus bankroto bylą pačioje bankroto proceso pradžioje. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalimi ir dėl administratorės atlyginimo dydžio sprendė laikydamasis proporcingumo kriterijaus, jį sumažindamas iki 4000 Eur.
Nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja ĮBĮ 36 straipsnio redakcija (2015 m. spalio 15 d. įstatymas Nr. XII-1962). Naujos redakcijos 36 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administratoriaus atlyginimas nustatomas atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai. Pirmasis BUAB „Tankūnai“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, įvyko 2016 m. kovo 10 d., t. y. dar iki 2015 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XII-1962 įsigaliojimo. Pirmosios instancijos teismas Taisyklėse nurodytus įkainius citavo kaip orientacinius kriterijus, tuo tarpu galutinės bankroto administratorei mokėtinos sumos nustatymą nulėmė detali byloje esančių dokumentų ir bankroto administratorės realiai atliktų veiksmų analizė.
Pagal iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusios ĮBĮ 36 straipsnio redakcijos nuostatas, taip pat jų pagrindu suformuotą teismų praktiką administratoriaus atlyginimo dydis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą. Be to, atlyginimas turėjo būti pagrįstas ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodytais specialiaisiais kriterijais: ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, parduodamo įmonės turto rūšimi ir jo kiekiu, taip pat įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumu bei jų kiekiu.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atlyginimo administratorei dydžio, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad vieninteliame teisminiame ginče, kuriame dalyvavo bankrutavusi įmonė ir kuris buvo pradėtas ne pagal bankroto administratorės, o pagal BUAB „Tankūnai“ kreditorių ieškinį (civilinė byla Nr. e2-871-192/2016), BUAB „Tankūnai“ interesams atstovavo advokatas, už šio suteiktas paslaugas apmokėta iš įmonės administravimui skirtų lėšų. Teismas taip pat pagrįstai vertino tai, kad įmonės bankroto procesas, pradėtas 2015 m. lapkričio 6 d., nuo 2016 m. spalio 31 d. buvo tęsiamas iš esmės tik dėl trečiojo asmens ir administratorės ginčo dėl administravimo išlaidų. BUAB „Tankūnai“ po bankroto bylos iškėlimo veiklos nevykdė, bendrovės kreditorių skaičius yra nedidelis, o bendrovės turimą turtą sudaro tik Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr.e2-871-192/2016 bendrovei grąžinti žemės sklypai, t. y. turtas, nereikalaujantis specifinės priežiūros, kurio pardavimas, nutraukus bankroto bylą, nebeturės būti organizuojamas ir vykdomas.
Pagal ĮBĮ 27 straipsnį nutraukus bankroto bylą kartu yra užbaigiamos ir visos ĮBĮ numatytos bankroto procedūros. Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą turto pardavimo iš varžytynių organizavimas taip pat patenka į bankroto proceso reglamentuojamas procedūras, todėl, nutraukiant bankroto bylą, yra būtina išspręsti ir vykusių varžytynių metu atliktų veiksmų užbaigimo klausimą. Taigi, priešingai nei teigia administratorė, pirmosios instancijos teismas, ginčijama nutartimi įpareigodamas administratorę grąžinti UAB „Roberus“ 9000 Eur varžytynių dalyvio mokestį, savo kompetencijos ribų neperžengė.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė BUAB „Tankūnai“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą atmesti trečiojo asmens R. A. G. prašymą dėl BUAB „Tankūnai“ bankroto bylos nutraukimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismai, nutraukdami bankroto bylą neatsiskaičius su bankrutuojančios įmonės kreditoriais ir įpareigodami tai padaryti bankroto administratorę po bankroto bylos nutraukimo, pažeidė ĮBĮ nuostatas, t. y. pirma, ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuojamą bankroto bylos nutraukimo atvejį, nustatantį, kad bankroto byla gali būti nutraukta tik tuomet, kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su kreditoriais ir administratorius pateikia teismui tai patvirtinančius įrodymus ir, antra, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, kuris draudžia vykdyti visas finansines operacijas, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Todėl teismai nepagrįstai nutraukė bankroto bylą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, pagal kurią ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytas draudimas vykdyti visas finansines operacijas, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, taikytinas ir trečiajam asmeniui, kuris ima vykdyti bankrutuojančios įmonės prievoles be kreditoriaus sutikimo po bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODMvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-583/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-583/2005">3K-3-583/2005</a>).
Trečiasis asmuo R. A. G. pašto perlaidomis atlikdavo mokėjimus tiek kreditoriams, tiek ir bendrovei, kad būtų padengti jų reikalavimai ir nutraukta bankroto byla. Tačiau nei kreditoriai, nei bankroto administratorė nesutiko su tokiais trečiojo asmens R. A. G. veiksmais, ypač vadovaudamiesi ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos.
ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad bankroto byla gali būti nutraukta tik tada, kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su kreditoriais ir administratorė pateikia teismui tai patvirtinančius įrodymus. Taigi atsiskaityti su kreditoriais gali tik pati bankrutuojanti įmonė, o ne bankroto administratorius po bankroto bylos nutraukimo.
Prieš pat Lietuvos apeliacinio teismo posėdį šioje byloje trečiasis asmuo pateikė teismui įrodymus, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi priteista administravimo išlaidų suma (9843,50 Eur) yra deponuota antstolės R. Gražienės kontoros depozitinėje sąskaitoje ir kad įsiteisėjus nutarčiai ji bus pervesta. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nutartimi papildomai priteista 344,41 Eur suma nebuvo užtikrinta, t. y. iš viso buvo priteista 10 187,91 Eur, o į depozitinę sąskaitą pervesta tik 9843,50 Eur. Bankroto byla buvo nutraukta neatsiskaičius su visais kreditoriais ir neužtikrinus visos sumos atgavimo.
Jeigu bankroto byla būtų nutraukta tinkamai laikantis ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, bankroto administratorė iš įmonės visų rūšių lėšų, gautų pardavus įmonės turtą (žemės sklypus), būtų pirmiausia padengusi įmonės bankroto administravimo išlaidas (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis), o iš likusios sumos būtų atsiskaičiusi su visais kreditoriais ir būtų pateikusi tai patvirtinančius įrodymus teismui.
Teismai, nutraukdami bankroto bylą neatsiskaičius su bankroto administratore, įpareigodami tai padaryti bankrutuojančią įmonę po bankroto bylos nutraukimo, pažeidė ĮBĮ nuostatas – tiek ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tiek ir ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios įtvirtina prioritetinį administravimo išlaidų atlyginimą, t. y. tik padengus bankroto administratorės turėtas administravimo išlaidas ir vėliau atsiskaičius su kreditoriais bankroto byla gali būti nutraukta. Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios įmonės lėšų, iš kurių tenkinami ir kreditorių reikalavimai; sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonei administruoti, tuo mažiau liks kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-486/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-486/2010">3K-3-486/2010</a>). Bankroto byla gali būti nutraukta pirmiausia bankroto administratoriui padengus administravimo išlaidas, o tada atsiskaičius su kreditoriais.
Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas R. A. G. prašo kasacinį skundą atmesti, palikti nepakeistas Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto norma aiškintina atsižvelgiant į šios normos tikslus. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas skirtas bankrutuojančios įmonės vykdytinoms prievolėms suspenduoti tam, kad būtų apsaugoti kreditorių interesai, įmonės turtas būtų paskirstomas proporcingai kreditorių reikalavimų dydžiui, atsižvelgiant į kreditorių eiliškumą. Taigi šios normos paskirtis – užtikrinti, kad po bankroto bylos iškėlimo būtų išsaugotas įmonės turtas, kreditorių reikalavimai tenkinami tik atlikus įstatyme nustatytas bankroto procedūras, kad būtų apsaugota įstatyme įtvirtinta aukštesnės eilės kreditorių reikalavimų tenkinimo pirmenybės teisė. Kadangi bankrutuojančios įmonės turtas tampa visiems kreditoriams dalytinu turtu, tai bankrutuojanti įmonė, tenkindama bet kurio kreditoriaus reikalavimą įvykdyti prievolę, pažeistų kitų kreditorių teises ir teisėtus lūkesčius, kad skolininkas bent iš dalies įvykdys prievoles ir jiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-489/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-489/2008">3K-3-489/2008</a>). ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto įtvirtintų draudimų paskirtis – užtikrinti kreditorių lygiateisiškumą bankroto proceso metu ir apriboti kreditoriams galimybę varžytis dėl įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjktNDIxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-369-421/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-369-421/2015">3K-3-369-421/2015</a>).
Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas R. A. G. siekė įvykdyti prievoles ne kuriam nors vienam ar pasirinktinai keliems BUAB „Tankūnai“ kreditoriams, o visiems bendrovės kreditoriams, tokiu būdu siekdamas BUAB „Tankūnai“ bankroto proceso nutraukimo ir įmonės veiklos atkūrimo. Tokia situacija, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, nepažeidžia ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto normos tikslų, nes šiuo atveju nė vienam iš bendrovės kreditorių nėra suteikiama nepagrįsta pirmenybė.
Pagal ĮBĮ nuostatas, bendrovės akcininkai nėra visiškai nušalinami nuo bankroto procedūrų, t. y. gali teikti pasiūlymą sudaryti taikos sutartį (ĮBĮ 28 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 9 dalis), likęs įmonės turtas, atsiskaičius su kreditoriais, grąžinamas savininkams (ĮBĮ 31 straipsnio 6 punktas, 2 straipsnio 9 dalis) ir kt., todėl pareiškėjas R. A. G., būdamas BUAB „Tankūnai“ akcininkas, turi teisėtą interesą atkurti bendrovės mokumą atsiskaitant su kreditoriais ir išvengiant bendrovės žemės sklypų pardavimo.
Nagrinėjamoje byloje nėra jokių argumentų ir (ar) įrodymų, pateisinančių BUAB „Tankūnai“ kreditorių atsisakymą priimti atsiskaitymus iš trečiojo asmens, t. y. kodėl tokiu atsiskaitymu galėtų būti pažeistos kreditorių teisės. Administratorė siekia parduoti bendrovės turtą, o ne kad būtų atsiskaityta su kreditoriais ir būtų išsaugotas bendrovės turtas.
Pareiškėjas R. A. G. 2017 m. spalio 27 d. mokėjimo nurodymu pervedė 344,41 Eur į administratorės sąskaitą, taip užtikrindamas visos apeliacinės instancijos teismo nutartimi priteistos sumos sumokėjimą. ĮBĮ 27 straipsnyje nėra sąlygos, kad bankroto byla negali būti nutraukta, neatsiskaičius su bankroto administratoriumi. Pirmosios instancijos teismas nutartimi išsprendė bankroto administratoriaus atlyginimo klausimą, todėl nėra pagrindo administratorei teigti, kad pažeistas atsiskaitymų prioritetas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bankroto bylos nutraukimo, kai bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė atsiskaito su visais kreditoriais
Bankrotas – tai teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta įmonės nemokumo būsena, kai siekiama šios būsenos pabaigos iš įmonės turto tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą (ĮBĮ 2 straipsnio 1 dalis). Taigi bankroto proceso pagrindinis tikslas – įstatyme reglamentuota tvarka nustatyti nemokią įmonę, apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą, įstatyme apibrėžtais terminais pašalinti ją iš rinkos, tenkinant iš jos turto kreditorių reikalavimus, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo nepateisinamai ilgo nemokios įmonės atsiskaitymų kreditoriams uždelsimo ir užtikrinant skolininkės bei jos kreditorių interesų pusiausvyrą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-233/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-233/2014">3K-3-233/2014</a> ir kt). Bankroto procese turi būti siekiama kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras nutraukiant bankroto bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba likviduojant bankrutavusią įmonę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjAtOTE1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-320-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-320-915/2017">3K-3-320-915/2017</a> 32 punktą).
Nemoki įmonė įstatyme nustatyta tvarka likviduojama, išregistruojant ją iš įmonių registro (ĮBĮ 32 straipsnio 6 dalis), tačiau bankroto byla gali būti užbaigta nelikviduojant nemokios įmonės. ĮBĮ 27 straipsnis nustato, kad, kreditoriams atsisakius savo reikalavimų, bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei atsiskaičius su visais kreditoriais arba bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei sudarius taikos sutartį bankroto byla nutraukiama, išsaugant įmonę rinkoje.
ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas, reglamentuojantis bylos nutraukimą, kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais, reiškia, kad bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais, kurių reikalavimai buvo pareikšti ir patvirtinti bankroto byloje, t. y. buvo įvykdytas pagrindinis bankroto proceso tikslas – kreditorių reikalavimai, kurių pagrindu buvo konstatuotas įmonės nemokumas, patenkinti ir išnyko teisinis pagrindas likviduoti įmonę bankroto keliu.
ĮBĮ normos nenustato, kurios bankroto bylos stadijos metu ar iki kurios bankroto bylos nagrinėjimo stadijos gali būti atsiskaitoma su kreditoriais ir bankroto byla nutraukiama, todėl šiuo pagrindu byla gali būti nutraukiama bet kuriuo bankroto proceso metu, svarbiausia, kad būtų patenkinti visų kreditorių reikalavimai.
Taigi svarbiausias bankroto bylos atsiskaičius su kreditoriais nutraukimo pagrindas yra tiesiogiai susijęs su bankroto proceso tikslu – siekiu patenkinti visų įmonės kreditorių reikalavimus, nes būtent šis tikslas yra galutinis bankroto procedūrų rezultatas. Siekdami šio tikslo turėtų aktyviai bendradarbiauti visi bankroto proceso dalyviai, įskaitant nemokios įmonės dalyvius (savininkus, akcininkus ir pan.), kadangi bankroto bylos užbaigimas ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu visiškai atkuria teisinę taiką, patenkinant visų kreditorių reikalavimus ir išsaugant įmonę rinkoje.
Byloje nustatyta, kad BUAB „Tankūnai“ 2015 m. kovo 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu (kuris pripažintas negaliojančiu Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-871-192/2016) buvo reorganizuota atskyrimo būdu ir po reorganizavimo tapo nemoki, todėl jai 2015 m. spalio 26 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Bankroto byloje patvirtinti 1 724,37 Eur dydžio kreditorių finansiniai reikalavimai. Kreditoriai 2016 m. kovo 10 d. vykusio susirinkimo metu patvirtino bankroto administratorei 25 000 Eur, neskaitant PVM mokesčio, atlyginimą ir 15 000 Eur, neskaitant PVM, administravimo išlaidų.
Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-871-192/2016 pripažino nemokios įmonės reorganizavimą atskyrimo būdu neteisėtu ir šiuo sprendimu taikė restituciją, reorganizavimo metu UAB „Laksija“ perduotus penkis žemės sklypus grąžino BUAB „Tankūnai“. Grąžintų žemės sklypų tikėtina rinkos kaina viršija 100 000 Eur, todėl juos padavus būtų patenkinti visi kreditorių reikalavimai ir būtų padengtos visos bankroto proceso išlaidos.
BUAB „Tankūnai“ akcininkas R. A. G., kuris 2016 m gruodžio 13 d. nutartimi įtrauktas į bankroto bylą trečiuoju asmeniui, sumokėjo į bankroto administratorės sąskaitą patvirtintą kreditorių reikalavimų sumą, sutiko sumokėti administratoriaus atlyginimą ir administravimo išlaidas, tačiau mažesnes, negu kreditoriai patvirtino. R. A. G. prašė bankroto bylą nutraukti (ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau bankroto administratorė ir kreditoriai nesutiko ir nesutinka bankroto bylą nutraukti, todėl pirmosios instancijos teismas nutartimi, tenkindamas trečiojo asmens prašymą, nutraukė bankroto bylą ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, priteisė administratorei atlyginimą, administravimo išlaidas ir išsprendė kitus bylos nutraukimo stadijoje reikšmingus klausimus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad BUAB „Tankūnai“ reorganizavimas atskyrimo būdu buvo neteisėtas ir už tai atsakingi asmenys privalo prisiimti neteisėtų veiksmų padarinius, tačiau ši aplinkybė nepaneigia BUAB „Tankūnai“ ir jos dalyvių teisės atsiskaityti su kreditoriais, sumokėti bankroto proceso išlaidas ir prašyti nutraukti bylą įstatyme nustatytu pagrindu.
Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, kuris draudžia vykdyti visas finansines operacijas, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, taikytinas ir BUAB „Tankūnai“ akcininkui. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytas draudimas skirtas tam, kad bankroto proceso metu būtų išvengta nepagrįstų ir neteisėtų finansinių operacijų, taip pat kad būtų užtikrintas kreditorių ir atsiskaitymo su jais lygiateisiškumo principas, tačiau jis negali būti taikomas trečiajam asmeniui, kuris pageidauja savo lėšomis sumokėti nemokios įmonės prievoles kreditoriams ir dėl jų sumokėjimo nekelia pretenzijų nemokiai įmonei ar jos kreditoriams.
Trečiasis asmuo (akcininkas) R. A. G. siekė įvykdyti prievoles ne kuriam nors vienam ar pasirinktinai keliems BUAB „Tankūnai“ kreditoriams, o visiems bendrovės kreditoriams, tokiu būdu siekdamas BUAB „Tankūnai“ bankroto proceso nutraukimo ir įmonės veiklos atkūrimo. Akcininkas R. A. G. pervedė lėšas, skirtas atsiskaityti kreditoriams, bet faktinis atsiskaitymas su kreditoriais neįvyko ne dėl jo paties, o dėl kreditorių ir bankroto administratorės, kuri pagal ĮBĮ nuostatas yra atsakinga už atitinkamų sumų paskirstymą kreditoriams, veiksmų. Esant tokioms aplinkybėms, ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta bankroto bylos nutraukimo sąlyga – atsiskaitymas su kreditoriais – buvo įvykdyta, o iš bankrutuojančiai įmonei pervestų lėšų faktinis atsiskaitymas su kreditoriais nėra įvykęs dėl nuo trečiojo asmens valios nepriklausančių priežasčių. Nustačius atsiskaitymo su bankrutuojančios įmonės kreditoriais faktą, yra pakankamas teisinis pagrindas nutraukti bankroto bylą pagal ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes įstatymas nereikalauja nustatyti jokių kitų (papildomų) bankroto bylos nutraukimo sąlygų.
Kartu pažymėtina, kad bankroto byloje patvirtinta bendra kreditorių reikalavimų suma sudaro 1724,37 Eur, įmonė turi turto, kurio vertė viršija 100 000 Eur. Viso turto, kaip nutarė kreditoriai, pardavimas prieštarautų verslo logikai, nes būtų aiškiai neproporcingas ir neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, bankrutuojančios įmonės ir kreditorių teisėtų interesų pusiausvyros. Taigi, padengus nurodyto dydžio kreditorių reikalavimus, įmonės turto priverstinis pardavimas, nutraukus bankroto bylą, nebeturės būti atliekamas.
Dėl bankroto administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo nustatymo
ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti (5 punktas). Iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusio ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas.
Siekdamas tokių išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-234/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-234/2011">3K-3-234/2011</a>). Iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusiame ĮBĮ nebuvo įtvirtintas draudimas teismui, panaikinusiam kreditorių susirinkimo nutarimą, administravimo išlaidų sąmatą patvirtinti pačiam (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjAtOTE1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-320-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-320-915/2017">3K-3-320-915/2017</a> 35 punktą). Taigi pagal suformuotą praktiką teismui pripažįstama teisė įgyvendinti savo kompetenciją nutartimi patvirtinti administravimo išlaidų dydį. Kilus ginčui teismas turi teisę nustatyti jų dydį, atsižvelgdamas į administratorės darbo kiekį ir patirtas realias išlaidas.
Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste BUAB „Tankūnai“ kreditorių patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nesuteikia bankroto administratorei teisės į sąmatoje nustatytą sumą, jei tam tikros išlaidos realiai nebuvo patirtos. Todėl spręsdamas šį klausimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareikalavo iš administratorės pagrįsti, kokios administravimo išlaidos realiai buvo patirtos, ir pagrįstai priteisė administratorei tokio dydžio administravimo išlaidas, kurios buvo administratorės įrodytos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).
Dėl administratorės atlyginimo – BUAB „Tankūnai“ pirmojo kreditorių susirinkimo, įvykusio 2016 m. kovo 10 d., metu nustačius administratorės atlyginimą galiojusio ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalis nustatė, kad, nutraukus bankroto bylą ar nutraukus su administratoriumi sudarytą pavedimo sutartį, atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sumažino BUAB „Tankūnai“ kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintą administratorės atlyginimą.
Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą. Be to, atlyginimas turėjo būti pagrįstas ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodytais specialiaisiais kriterijais: ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, parduodamo įmonės turto rūšimi ir jo kiekiu, taip pat įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumu bei jų kiekiu.
Teisingumo ir protingumo kriterijų neatitiktų situacija, kai tokio pat dydžio administratoriaus atlyginimas administratoriui būtų mokamas tiek visiškai užbaigus įmonės bankroto procedūras ir išregistravus įmonę, tiek nutraukus bankroto bylą pačioje bankroto proceso pradžioje, kai administratorės atliktų darbų apimtis dar nėra didelė.
Vertindami administratorės atliktų darbų apimtį teismai atsižvelgė į tai, kad vieninteliame teisminiame ginče, kuriame dalyvavo BUAB „Tankūnai“ ir kuris buvo pradėtas ne pagal bankroto administratorės, o pagal BUAB „Tankūnai“ kreditorių ieškinį (civilinė byla Nr. e2-871-192/2016), BUAB „Tankūnai“ po bankroto bylos iškėlimo veiklos nevykdė, bendrovės kreditorių skaičius yra nedidelis, o bendrovės turimą turtą sudaro tik sklypai, nereikalaujantys didelės priežiūros, jų pardavimas, nutraukus bankroto bylą, nebeturės būti organizuojamas ir vykdomas. Byloje nustatę administratorės atliktų darbų apimtį pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai vadovavosi ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalimi ir dėl administratorės atlyginimo dydžio sprendė laikydamiesi proporcingumo principo.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nutartimi teisiškai pagrįstai sprendė nutraukti bankroto bylą ir kartu išsprendė bankroto administratorės išlaidų ir atlyginimo priteisimo klausimus. Nenustatyta teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ši nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 353 straipsnio 3 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, iš jos priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pareiškėjui. Pareiškėjas prašė priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį 400 Eur sumokėjimą advokatui už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą.
Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio (Rekomendacijų 7, 8, 8.14 punktai). Dėl to pareiškėjui iš atsakovės priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Kasacinis teismas turėjo 15,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės BUAB „Tankūnai“ bankroto administratorės UAB „Būrai“ administravimo išlaidų 400 (keturis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjui R. A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš atsakovės BUAB „Tankūnai“ bankroto administratorės UAB „Būrai“ administravimo išlaidų 15,44 Eur (penkiolika Eur 44 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.
Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Laužikas
Algirdas Taminskas
Vincas Verseckas
