Civilinė byla Nr. e3K-3-156-403/2018
Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00079-2017-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11.; 3.3.1.19.4.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų K. M. ir D. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. R. ir L. R. ieškinį atsakovams K. M. ir D. M. dėl nuosavybės teisių gynimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų, patirtų už procesinio dokumento parengimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atlygintinumą, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo pareigą motyvuoti procesinį sprendimą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovus savo lėšomis pašalinti akmenis iš jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklausantis ginčo žemės sklypas ribojasi su atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Riboje tarp abiejų žemės sklypų yra atsakovams priklausantis inžinerinis statinys – akmeninė atraminė sienelė, kurios dalis patenka ir į ieškovų žemės sklypą, taip pažeisdama suformuoto žemės sklypo ribas. Šią aplinkybę patvirtina: žemės sklypo planas (pažymėti taškai Nr. 1 ir Nr. 2), 2015 m. rugpjūčio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 5-15-38, iš kurio matyti, kad dalis akmenų įsistūmę (suvirtę) apie 30 cm į ieškovų sklypą 6 m ilgiu, užimdami apie 1,80 kv. m ieškovų žemės sklypo ploto. Atsakovai, nepašalindami atraminės sienelės dalies iš ieškovams priklausančio žemės sklypo, trukdo naudotis jiems nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi.
Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ne atsakovų atraminės sienelės akmenys įsiterpė į ieškovų žemės sklypo dalį, o sklypo riba buvo stumiama į atsakovų žemės sklypo pusę. Akmeninės atraminės sienelės įsiterpimas į ieškovų žemės sklypą yra simbolinis, atsiradęs dėl žemės savininkų pasikeitimo ir naujas ribas turinčio žemės sklypo suformavimo, ir tai nesudaro pagrindo nugriauti šios sienelės dalį, nes ji pastatyta gerokai anksčiau ir teisėtai. Sklypus vieną nuo kito skyrė atraminė sienelė, kurios buvimo vieta nėra pakitusi, ieškovas yra pasirašęs žemės sklypo planą, taip išreikšdamas savo valią dėl sklypų ribų. Nagrinėjamas ieškinio reikalavimas iš esmės yra išspręstas Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu (civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05LTQ3NC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-9-474/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-9-474/2012">2-9-474/2012</a>), kuriame nurodoma, kad V. R. prašė įpareigoti atsakovą K. M. nukelti nuo jo naudojamo žemės sklypo akmenis, žemės gruntą, metalines konstrukcijas, pašalinti rąstus, patraukti šunį, tačiau jo reikalavimas buvo atmestas. Atraminė sienelė pastatyta 1998 metais, t. y. prieš 19 metų, todėl atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgtina į aplinkybes, kad ieškovų namo, stovinčio ant sklypo ribos, stogas yra virš atsakovų žemės sklypo dalies, todėl atsakovų visavertis žemės sklypo naudojimas sumažėjo 9,8 kv. m, ieškovai naudojasi 14 kv. m neapmokestintu servitutu. Taigi ieškinio reikalavimai pažeidžia proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba nurodė, kad neadministruoja privačių žemės sklypų, teismo sprendimas institucijai nesukels teisinių pasekmių, todėl ji eliminuotina iš proceso.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Kretingos rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo K. ir D. M. pašalinti savo lėšomis nubyrėjusius 1,80 kv. m. ploto atraminės sienelės akmenis iš V. ir L. R. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė iš K. ir D. M. V. ir L. R. naudai 847 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir 6,65 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybės naudai.
Teismas nustatė, kad antstolė B. T. 2015 m. rugpjūčio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, dalyvaujant UAB „Geovitara“ darbuotojams matininkams, konstatavo, jog atraminės sienelės akmenys iš gretimo, atsakovams priklausančio žemės sklypo patenka į ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (yra įsistūmę į jį iki 30 cm). Teismas pažymėjo, kad atsakovų akmeninė atraminė sienelė nėra pakankamai ar tinkamai sutvirtinta ir, kaip pripažįsta patys atsakovai, pastatyta prieš 19 metų, veikiama gamtos sąlygų, virsta į ieškovams priklausantį žemės sklypą. Taip yra pažeidžiamos ieškovų teisės, susijusios su nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (žemės sklypo) naudojimu.
Teismas sprendė, kad šios bylos išsprendimui neturi reikšmės Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimas (civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05LTQ3NC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-9-474/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-9-474/2012">2-9-474/2012</a>), nes nors nurodyta byla ir buvo dėl to paties dalyko, tarp tų pačių šalių, tačiau ne tuo pačiu pagrindu.
Teismas konstatavo, kad ieškovų žemės sklypas suformuotas 2013 m. vasario 12 d., atsakovų – 2013 m. birželio 6 d., ginčas kilęs ne dėl atraminės sienelės įrengimo, o dėl jos irimo rezultato, kuris antstolės užfiksuotas 2015 m. rugpjūčio 20 d., todėl nėra pažeistas CK 1.125 straipsnyje nustatytas ieškinio senaties terminas.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą, 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą patikslino, įpareigojo atsakovus savo lėšomis pašalinti nubyrėjusius ginčijamos atraminės sienelės dalies akmenis iš ieškovams priklausančio žemės sklypo; priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis po 423,50 Eur ieškovui V. R. bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą; priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis po 3,32 Eur valstybei turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą; priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis po 425 Eur ieškovui V. R. turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl ginčo šalims priklausančių žemės sklypų ribos nustatymo ir nuosavybės teisių pažeidimo, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-488-219/2015) pateiktais išaiškinimais. Kolegija pažymėjo, kad faktine žemės sklypo riba negali būti laikoma visa atraminė sienelė, nes jos dalis dėl gamtos sąlygų ir žmogaus veiklos (prie pat yra kelias, kuriuo važinėja sunkiasvorės transporto priemonės) pasislinko ir, tinkamai neįtvirtinus, virsta į ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Taigi ji pasislinko tik dėl atsakovų nerūpestingumo – netinkamo naudojimosi jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu (atramine sienele), tačiau tai nereiškia, kad pasikeitė faktinė žemės sklypo riba ir todėl faktinė ir teisinė žemės sklypo riba nesutampa.
Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbiausia grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki tariamo pažeidimo, t. y. kad būtų pašalinti visi atraminės sienelės akmenys iš ieškovams nuosavybes teise priklausančio sklypo, ir nėra taip svarbu, ar tai sudarys 1,80 kv. m, ar 1,27 kv. m, svarbiausia, jog netrukdytų ieškovams naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu. Esant šioms aplinkybėms yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodant, kad atsakovai įpareigotini savo lėšomis pašalinti nubyrėjusius ginčijamos atraminės sienelės dalies akmenis iš ieškovams priklausančio žemės sklypo (pagal ieškovų civilinėje byloje Nr. 2-25-3-01379-2015-0 pateiktą 2011 m. birželio 8 d. žemės sklypo kadastro Nr. 563400030015 planą ir koordinačių žiniaraštį atraminės sienelės koordinatės taškai Nr. 1, 2, pagal atsakovų nagrinėjamoje byloje kartu su apeliaciniu skundu pridėtą 2017 m. kovo 20 d. planą, kurio kolegija nelaikė nauju įrodymu ir pridėjo prie bylos, koordinatės taškai Nr. 7, 8).
Kolegija laikė nepagrįstais atsakovų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika ir nesirėmė kasacinio teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-488-219/2015) kaip precedentu. Atsižvelgdama į skirtingas bylų faktines aplinkybes (nors jos ir panašios), kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo remtis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais pirmiau nurodytoje byloje, nes civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-194/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-194/2008">3K-3-194/2008</a> buvo kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribos, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje tokio ginčo nėra.
Kolegija taip pat laikė nepagrįstais atsakovų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti ieškovų veiksmus, susijusius su jų namo stogo šlaitu ir kelio servitutu, kuriais pažeidžiamos atsakovų nuosavybės teisės, šios aplinkybės nustatytos civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNzgtODI0LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-178-824/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-178-824/2014">2-178-824/2014</a>, kurios teismas neprijungė prie nagrinėjamos bylos. Kolegijos vertinimu, šie argumentai nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl pagrįstai netirti.
Kolegija, spręsdama klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme, nustatė, kad teismo posėdžio metu buvo nuspręsta civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNjQ0LTIwNi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1644-206/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1644-206/2015">2-1644-206/2015</a>, kurioje Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 18 d. nutartimi ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 2 dalies pagrindu, ieškovui neatvykus į teismo posėdį, prijungti prie nagrinėjamos bylos. Duomenų, kad pirmiau nurodytoje byloje būtų išspręstas ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, nėra, nors iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, jog ieškovas turėjo 116 Eur išlaidų už antstolės paslaugas ir 50 Eur už UAB „Geovitara“ atliktus darbus. Šias bylinėjimosi išlaidas ieškovai prašė priteisti nagrinėjamoje byloje. Kolegijos vertinimu, kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas rėmėsi antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir UAB „Geovitara“ duomenimis dėl žemės sklypo ribų žymėjimo, todėl šios išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9, 10 punktai).
Kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovų priteisė 847 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme, tačiau nenurodė, kokiomis dalimis. Įvertinus tai, kad minėtas bylinėjimosi išlaidas patyrė ieškovas V. R., kolegija sprendė patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir iš atsakovų lygiomis dalimis po 423,50 Eur priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 313 straipsnis (draudimas priimti blogesnį sprendimą atsakovams nebūtų pažeistas).
Kolegija sprendė, kad yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo ir priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis po 3,32 Eur valstybės naudai išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, 313 straipsnis).
Spręsdama klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme, kolegija nustatė, kad ieškovas V. R. turėjo 850 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2017 m. gegužės 22 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. LAT 905221). Atsižvelgdama į tai, kad šios išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (8.11, 8.19 punktai), kolegija padarė išvadą, jog, apeliacinį skundą atmetus (iš esmės), iš atsakovų lygiomis dalimis (po 425 Eur) ieškovui priteistinas bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ir šiuo klausimu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų (2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-969/2016).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas pažeidė CK 1.2 straipsnio 1 dalies, 1.5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ieškinys turėjo būti atmestas dėl akivaizdaus proporcingumo pažeidimo, nes ieškovų namas yra ant pačios atsakovų sklypo ribos, jo ilgis 14 metrų, namo stogo šlaitas įsiterpęs 80 cm virš atsakovų sklypo, atitinkamai užima 11,2 kv. m atsakovų sklypo dalį, nes žemės sklypo savininkas turi teises į virš jo sklypo esančią oro erdvę (CK 4.40 straipsnio 2 dalis), ieškovai naudojasi 14 kv. m neapmokestintu servitutu. Jau vien dėl šių aplinkybių ieškovams nebuvo protingo pagrindo kreiptis į teismą dėl 1,27 kv. m žemės sklypo dalies pažeidimo.
Teismas netinkamai taikė CPK 185 straipsnio nuostatas. Teismas turėjo įvertinti ne tik palankių ieškovams įrodymų įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų (ne)buvimą. Teismų atsisakymas vertinti prejudicinius faktus, nustatytus civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNzgtODI0LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-178-824/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-178-824/2014">2-178-824/2014</a>, kurie turi tiesioginį loginį ryšį su šia byla (dėl ieškovų namo stogo šlaito įsiterpimo virš atsakovų žemės sklypo), sudarė sąlygas nevertinti proporcingumo principo pažeidimo. Šios nutarties 14 punkte nurodyta teismo išvada paneigia visapusišką ir objektyvų aplinkybių išnagrinėjimą, nepagrįstai sumenkina prejudicinių faktų reikšmę.
Teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje akivaizdūs vidiniai prieštaravimai: teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais civilinėje byloje Nr. 3K-3-488-219/2015 (skundžiamos nutarties 24 punktas), tačiau vėliau teismas jau aiškina priešingai, jog nepagrįsti atsakovų argumentai, kad pirmosios instancijos turėjo atsižvelgti į kasacinio teismo išaiškinimus nurodytoje byloje (skundžiamos nutarties 28 punktas). Tame pačiame punkte teismas motyvuoja, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjusiam šią bylą, nebuvo teisinio pagrindo remtis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais pirmiau nurodytoje byloje, nes civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-194/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-194/2008">3K-3-194/2008</a> buvo kilęs ginčas dėl žemės sklypo ribos, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje tokio ginčo nėra – apeliaciniame skunde apie civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-194/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-194/2008">3K-3-194/2008</a> nebuvo net užsiminta. Apeliacinio skundo argumentai, kad: atraminė sienelė pastatyta 1998 m., niekur ji nevirsta, jos kadastriniai duomenys nustatyti 2016 m. kovo 31 d., taigi ji pastatyta teisėtai; buvo natūrali sklypų riba, su kuria ieškovai, 2013 m. pasirašydami savo žemės sklypo planą, sutiko, liko teismo neįvertinti. Teismas be jokių įrodymų byloje konstatavo, kad atraminės sienelės dalis dėl gamtos sąlygų ir žmogaus veiklos (prie pat yra kelias, kuriuo važinėja sunkiasvorės transporto priemonės) pasislinko į ieškovams priklausantį žemės sklypą. Jokio kelio prie atraminės sienelės nėra, jokios sunkiasvorės transporto priemonės nevažinėja, atsakovai niekada nepripažino jokių atraminės sienelės pasislinkimų. Taigi liko neįgyvendinta motyvuojamosios nutarties dalies paskirtis tinkamai pagrįsti rezoliucinę nutarties dalį.
Teismas pažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatas. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad advokato padėjėja ieškovams parengė atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis, be kita ko, nustato, jog advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teisme. Todėl ieškovo išlaidos už advokato padėjėjos pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, pastarajai neturint teisės teikti tokią pagalbą, negali būti priskiriamos išlaidoms, kurias nustato CPK 98 straipsnio 1 dalis.
Ieškovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad teismas pažeidė teisės principus, įtvirtintus CK 1.2 straipsnio 1 dalyje, 1.5 straipsnio 1 dalyje. Byloje įrodyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, o tarp žemės sklypų – riba, atsakovų supilta pylimu (šlaitu) su akmenimis atraminė sienelė, kurios akmenų dalis suvirtusi į ieškovų žemės sklypo dalį, tai pažeidžia ieškovų nuosavybės teisę. Atsakovai, teigdami, kad ieškovai užima 1,2 kv. m atsakovų žemės sklypo dalį, klaidina teismą. Šiuo metu ginčo nėra, atsakovai pašalino iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo įgriuvusius atraminės sienelės akmenis.
Nėra pagrindo sutikti, kad teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamu atveju ieškovai neprašo nustatyti tarp sklypų naujų ribų, ieškinio reikalavimas – pašalinti įsiterpusį ir įgriuvusį į ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą atsakovų supiltą šlaitą, VĮ Registrų centro duomenimis, atraminę sienelę.
Atsakovai nepagrįstai kasaciniame skunde iškelia skundžiamos teismo nutarties motyvuojamosios dalies prieštaravimų buvimą. Nors Klaipėdos apygardos teismas nutarties 24 punkte ir cituoja kasacinio teismo praktiką, tačiau pasisako, kad šioje byloje nėra ginčo dėl žemės sklypų ribų. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, jog bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).
Apeliacinės instancijos teisme ieškovų interesams atstovavo advokatas, atsiliepimą į apeliacinį skundą pasirašė ieškovų atstovas advokatas M. Navickas. Bet atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, šalims sutikus, buvo pavestas M. Navicko kontoroje advokato padėjėjo praktiką atliekančiai advokato padėjėjai, ji už suteiktas paslaugas išrašė pinigų priėmimo kvitą.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad žemės sklypo Kretingoje, J. B. g. 12, bendraturčiai D. ir K. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą turi naudoti, eksploatuoti nepažeisdami gretimo žemės sklypo bendraturčių ieškovų nuosavybės teisių. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl žemės sklypo ribų nėra, sklypai suformuoti atlikus kadastrinius matavimus, Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys teisingi, nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl pareigos motyvuoti apeliacinės instancijos teismo sprendimą (nutartį)
Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.
Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir EŽTT, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTgtNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-298-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-298-687/2015">3K-3-298-687/2015</a>). Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTgtNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-298-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-298-687/2015">3K-3-298-687/2015</a>).
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2010">3K-3-252/2010</a>; kt.).
Atsakovai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnį, nes nutarties motyvuojamojoje dalyje yra akivaizdžių prieštaravimų, taip pat teismas nepasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų ir nenurodė, kodėl juos atmeta; pažeidė pareigą ištirti visus byloje esančius įrodymus (žr. šios nutarties 19.3 punktą).
Viena vertus, iš dalies pagrįsti argumentai, kad skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje (24 ir 28 punktai) yra prieštaravimų ir rašymo apsirikimų, nurodant kasacinio teismo nutarties numerį (žr. šios nutarties 11, 13 punktus). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika vadovavosi aptardamas klausimą dėl ginčo šalims priklausančių žemės sklypų ribos nustatymo ir nuosavybės teisių pažeidimo, tačiau teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl žemės sklypų ribos.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmiau nurodyta aplinkybė nėra esminė bei lemianti šios bylos baigtį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas argumentuotai atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ištyrė visas faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, skundžiamoje teismo nutartyje yra argumentuotai pateiktos pagrindinės išvados dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų yra atskleista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka priteisimo
CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnis 1 dalis). Įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas.
Vadovaujantis Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalimi (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2017 m. gegužės 25 d.), klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Pagal šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalį advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Pagrindas sumokėti už teisines paslaugas yra advokato išrašytas apskaitos dokumentas, kuris gali būti: grynųjų pinigų priėmimo kvitas; sąskaita už teisines paslaugas; PVM sąskaita faktūra (jeigu advokatas yra PVM mokėtojas); kiti apskaitos dokumentai (mokėjimo pavedimai ir pan.).
Civiliniam procesui tinkamai vesti ir jam keliamiems tikslams pasiekti – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, svarbu, kad būtų sudarytos prielaidos gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą. Atstovaudami asmeniui tokią pagalbą gali užtikrinti advokatai ir jų padėjėjai, kurie pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą turi visas šiame įstatyme nurodytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus. Advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Tačiau advokato padėjėjas atstovauti gali tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios.
Kadangi, priešingai nei pirmosios instancijos teismuose, apeliacinėje instancijoje daugiau sprendžiami teisės klausimai, ribojama naujų įrodymų pateikimo galimybė (CPK 301, 312, 314 straipsniai), o kasacija apskritai galima tik teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnis), įstatymų leidėjas nustatė teisinį reguliavimą, pagal kurį apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose gali atstovauti tik advokatai, bet ne advokatų padėjėjai (Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis).
Pagal nuosekliai plėtojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką į atstovavimo sampratą patenka teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDYtMjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-106-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-106-248/2016">3K-3-106-248/2016</a>, 18 punktas).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017 m. gegužės 22 d. advokato Mariaus Navicko kontora, atstovaujama advokato M. Navicko, ir ieškovai sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo (atstovavimo sutartį). Pagal šios sutarties sąlygas advokato M. Navicko kontora įsipareigojo teikti ieškovams teisines paslaugas civilinėje byloje dėl nuosavybės teisių pažeidimo Klaipėdos apygardos teisme – konsultuoti, parengti procesinius dokumentus, tarpininkauti derybose su kitos šalies advokatu, atstovauti apeliacinės instancijos teisme, o ieškovai įsipareigojo šioje sutartyje įtvirtintomis sąlygomis, terminais ir tvarka sumokėti advokato padėjėjai L. J. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ar advokatui M. Navickui pagal sutartį dėl atstovavimo antrosios instancijos teisme nustatyto dydžio atlygį už suteiktas (teikiamas) teisines paslaugas.
Pagal pirmiau nurodytos sutarties 3.1 punktą, reglamentuojantį teisinių paslaugų kainą ir atsiskaitymų tvarką, klientas sumoka advokato M. Navicko kontorai už faktiškai suteiktas 1.1 punkte nustatytas teisines paslaugas pagal išrašytą sąskaitą (pinigų priėmimo kvitą). Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą pasirašė jų atstovas advokatas M. Navickas; šiame atsiliepime nurodyta, kad byla bus vedama per advokatą M. Navicką. Ieškovas V. R. pagal advokato M. Navicko kontoros pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. 905221, išrašytą advokato M. Navicko kontoros advokato padėjėjos L. J., už dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas sumokėjo 850 Eur (apmokėjimą priėmė advokato padėjėja).
Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas atsiskaitė su advokato kontora per advokato padėjėją. Vien ta aplinkybė, kad advokato padėjėja rengė atsiliepimo į apeliacinį skundą projektą, kurį pasirašė ieškovų atstovas advokatas M. Navickas, neteikia pagrindo daryti išvadą, jog advokato padėjėja, parengdama atsiliepimo į apeliacinį skundą projektą, atstovavo ieškovams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atstovavimo teisinius santykius patvirtina teisinių paslaugų teikimo (atstovavimo) sutartis, sudaryta tarp klientų ir advokato kontoros, ieškovų atstovas apeliacinėje instancijoje yra ne advokato padėjėja, bet advokatas, kuris ir pasirašė teismui pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą.
Kasaciniame skunde atsakovai pateikė argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą atlyginimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ginčo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-969/2016). Teisėjų kolegija laiko šiuos kasacinio skundo argumentus nepagrįstais.
Pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-247/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-247/2009">3K-3-247/2009</a>; 2015 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos.
Atsakovų nurodytoje kasacinio teismo civilinėje byloje išaiškinta, kad procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, rengimas, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y., skirtingai nei nurodytoje byloje, nagrinėjamoje byloje advokato padėjėjos parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą (atsiliepimo į apeliacinį skundą projektą) pasirašė ir pateikė teismui ieškovų atstovas, per kurį buvo vedama byla, advokatas M. Navickas, taip užtikrindamas kvalifikuotą teisinę pagalbą.
Atsižvelgdama į šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovo išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme pagrįstos, todėl atsakovų kasacinio skundo argumentas, jog teismas pažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalies ir Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatas, atmestinas kaip nepagrįstas.
Kiti kasacinio skundo argumentai nesusiję su šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalyku, todėl dėl jų šioje nutartyje nepasisakoma.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pagrindo ją naikinti arba pakeisti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
Kasacinį skundą atmetus, atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jiems neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas V. R. pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis sumokėjo 1000 Eur už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į kasacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, todėl, netenkinus kasacinio skundo, ji priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo V. R. naudai.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 11,23 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Netenkinus kasacinio skundo šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 (penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 (penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,62 Eur (penkis Eur 62 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Priteisti iš atsakovės D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 5,62 Eur (penkis Eur 62 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Laužikas
Algirdas Taminskas
Donatas Šernas
