Civilinė byla Nr. 3K-3-117/2009
Procesinio sprendimo kategorija 75.7 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. A. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB banko „Hansabankas“ ieškinį atsakovei A. A. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės skolą, atsiradusią pagal dvi vartojimo kredito sutartis. Kilo ginčas dėl sutuoktinių solidariosios prievolės; atsakovė nepripažino, kad ji turėtų ieškovui atlyginti skolą pagal 2006 m. spalio 10 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 06076611-GV, kurią jos vyras V. A., miręs 2007 m. liepos 8 d., esą sudarė be atsakovės sutikimo ir žinios, lėšas, gautas pagal šią sutartį, panaudojo ne šeimos, bet asmeniniams poreikiams tenkinti – kelionei, automobiliui pirkti, baudai sumokėti; bankui nurodęs netikrą paskolos paskirtį, ją gavo dėl apgaulės.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kretingos rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 7 d. sprendimu paliko nepakeistą šio teismo 2008 m. sausio 7 d. preliminarų sprendimą, ieškinį tenkino. Teismas pažymėjo, kad ieškovas 2006 m. birželio 2 d. su atsakove ir V. A. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 06-039264-VA, pagal kurią penkeriems metams suteikė 10 000 Lt gyvenamojo namo remontui; 2006 m. spalio 10 d. – su V. A. vartojimo kredito sutartį Nr. 06076611-GV, kuria suteikė 20 000 Lt paskolą namo renovacijai. V. A. mirė 2007 m. liepos 8 d. Teismas pažymėjo, kad, bylos duomenimis, lėšos, gautos pagal abi vartojimo kredito sutartis, buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti; atsakovė gavo iš V. A. pinigų, juos naudojo šeimos tikslams. Nors atsakovė ginčija, kad lėšos, gautos pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 06076611-GV, buvo panaudotos šeimos interesais, tačiau teismas pažymėjo, jog iš šių lėšų nupirktas automobilis buvo šeimos turtas, juo galėjo naudotis ir atsakovė. Vadinasi, prievolė, atsiradusi iš sandorio, sudaryto nors ir vieno sutuoktinio, tačiau šeimos interesais, vykdytina iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis). Dėl to atsakovė privalo grąžinti paskolą ir palūkanas, kaip nustatyta sutartyje. Kadangi ji pažeidė ginčo vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tai ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą yra pagrįstas.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2008 m. spalio 9 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad 20 000 Lt paskola, dėl kurios kilo ginčas, suteikta V. A. esant santuokoje su atsakove, lėšos, gautos pagal abi vartojimo kredito sutartis, pervestos į V. A. sąskaitą. Sąskaitos išrašo duomenimis, V. A. iš šios pervedė į atsakovės sąskaitą iš viso 7000 Lt, taip atsiskaitė už buto, kuriame gyvena atsakovė, komunalines paslaugas; be to, atsakovė taip pat pervesdavo pinigų į šią sąskaitą. Kolegijos vertinimu, įrodymų visuma paneigiamas atsakovės aiškinimas, kad paskolą pagal ginčo sutartį sutuoktinis gavo ir lėšas naudojo tik asmeniniams poreikiams tenkinti; tai reiškia, kad nepaneigta CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Šiuo atveju ginčo paskola nėra CK 3.92 straipsnio 4 dalyje nurodytas sandoris, kurį gali sudaryti tik abu sutuoktiniai; faktai pagal įstatymą preziumuojami esant nustatyti, neįrodinėjami nagrinėjant bylą; vadinasi, atsakovės vyras, sudaręs ginčo vartojimo kredito sutartį, veikė atsakovės sutikimu; prievolė vykdytina iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kolegijos vertinimu, šioje byloje teisiškai reikšminga yra tai, kad butas, kurio renovacijai gauta ginčo paskola, įgytas santuokoje; bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu turtu sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Tokia nuostata kyla iš bendrosios nuosavybės esmės ir sutuoktinių lygiateisiškumo principo – nesuteikti nė vienam sutuoktiniui daugiau teisių į bendrą turtą, negu jų turi kitas; atsižvelgiant į vienodas abiejų sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad, sudarydamas sandorius, sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, kuri, minėta, nepaneigta. CK 3.109, 6.6 straipsnių nuostatose įtvirtinta solidariosios sutuoktinių prievolės ieškovui prezumpcija. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, jog buvusių sutuoktinių solidarioji prievolė kreditoriui transformavosi į sutuoktinio asmeninę prievolę.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu kasatorė (atsakovė) prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus dėl tų dalių, kuriomis ieškovui iš kasatorės pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 06-076611-GV priteista 17 699,19 Lt skolos ir palūkanų, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinio reikalavimą dėl šios dalies atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Dėl įrodymų tyrimą ir įvertinimą nustatančių CPK normų pažeidimo. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nepaisė CPK 183, 185 straipsniuose nustatytų reikalavimų ištirti ir motyvuotai įvertinti įrodymus, nenurodė argumentų, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus, spręsdamas, kokiems poreikiams tenkinti buvo panaudota paskola, gauta pagal ginčo vartojimo kredito sutartį Nr. 06076611-GV; taip teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus. Dėl netinkamo pirmiau nurodytų CPK normų aiškinimo ir taikymo apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingas išvadas dėl prievolių, vykdytinų iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis).
2. Dėl netinkamo CK 3.109 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas dėl netinkamo pirmiau nurodyto CK straipsnio nuostatų taikymo padarė nepagrįstą išvadą dėl kasatorės solidariosios prievolės grąžinti skolą, atsiradusią pagal V. A. su ieškovu sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 06076611-GV, prievolę vykdant iš bendro sutuoktinių turto. Visų pirma, taikant CK 3.109 straipsnio 1 dalį, taip pat 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, būtina nustatyti, ar sutuoktiniai turi bendro turto; apeliacinės instancijos teismo nutartyje įvardytas butas, kurio renovacijai esą gauta ginčo paskola, yra asmeninė kasatorės nuosavybė, jis įgytas 1997 m. iki santuokos su V. A. 2006 m. birželio 16 d. sudarymo; Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuriais rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, nepatvirtinama, kad butas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nes viešame registre abu sutuoktiniai nenurodyti kaip jo savininkai (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, ginčo paskolos paskirtis yra kita, t. y. ji gauta namo renovacijai, tačiau bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai netyrė aplinkybių apie tai, koks tai namas ir ar apskritai jis egzistuoja. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar prievolė pagal ginčo sutartį vykdytina iš bendro sutuoktinių turto, be pagrindo taikė CK 3.92 straipsnio 1 dalį, tačiau nepagrįstai nesvarstė, kad šiuo atveju kaip specialioji taikytina CK 3.109 straipsnio 3 dalies norma, sprendžiant dėl solidariosios sutuoktinių prievolės pagal vieno sutuoktinio sudarytą paskolos sandorį. Pažymėtina tai, kad kasatorės sutikimas ginčo sandoriui sudaryti apskritai nebuvo reikalingas, o paskolos lėšų panaudojimas (kelionei, automobiliui pirkti) rodė, jog jos nebuvo būtinos bendriems šeimos poreikiams tenkinti; tuo tarpu pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalies normą solidariosios sutuoktinių prievolės buvimas saistomas paskolos paskirties. Minėta tai, kad ginčo paskola gauta nesančio namo renovacijai; ši aplinkybė taip pat paneigia CK 3.109 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos paskolos paskirties pripažinimą, būtiną solidariajai sutuoktinių prievolei konstatuoti. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas apskritai nesvarstė klausimo, ar šiuo atveju prievolė vykdytina iš asmeninio turto.
3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnį. Ieškovas nekėlė reikalavimų dėl kasatorės buto teisinio statuso kvalifikavimo; bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas; civilinę bylą pagal kasatorės apeliacinį skundą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nutartyje, peržengdamas apeliacinio skundo ribas, išsprendė kasatorei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto klausimą, jį nepagrįstai pripažino bendru sutuoktinių turtu. Toks šio klausimo išsprendimas gali sukelti kasatorei neigiamų padarinių, V. A. įpėdiniams reikalaujant paveldėti po jo mirties atsiradusį palikimą, kuriuo galėtų būti sutuoktinių bendru turtu pripažinto buto dalis.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, teismų sprendimus palikti galioti ir nurodo, kad kasacinio skundo argumentais nepaneigiama, jog teismų nustatytos aplinkybės, kad paskola pagal ginčo vartojimo kredito sutartį buvo panaudota šeimos interesams tenkinti, nepažeidžiant CPK normų dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo; kredito gavėjas pervedė dalį gautų lėšų (7000 Lt) kasatorei į jos sąskaitą; dalis pinigų panaudota komunalinėms paslaugos už butą, kuriame gyvena kasatorė, sumokėti. Dėl apsirikimo padaryta klaida, kad paskola skirta namo, bet ne buto renovacijai, neturi reikšmės ginčui išnagrinėti, taip pat nepatvirtina, jog paskola gauta dėl apgaulės; šiuo atveju esminę reikšmę turi paskolos panaudojimas šeimos interesams tenkinti. Pripažintini nepagrįstais kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo CK 3.92, 3.109 straipsnių nuostatų taikymo; bylą nagrinėję teismai teisingai sprendė, kad kasatorės sutuoktinis gavo paskolą, sudaręs sandorį, kuris nepatenka tik į abiejų sutuoktinių sudarytinų sandorių sąrašą (CK 3.92 straipsnio 4 dalis); tuo tarpu iš CK 3.109 straipsnio nuostatų išplaukia, kad bendrosios sutuoktinių prievolės gali atsirasti ne tik abiejų, bet ir vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pagrindu.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Dėl CK 3.109 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo
Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, t. y. tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. CK 3.109 straipsnio 1 dalyje pateikiamas prievolių, kurios laikomos bendrosiomis, sutuoktinių prievolėmis, sąrašas. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrosios prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jei konkretų sandorį vienas sutuoktinis sudarė kito sutuoktinio sutikimu arba jį kitas sutuoktinis vėliau patvirtino, arba tokiam sandoriui kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jis sudarytas šeimos interesais. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata kyla iš bendrosios nuosavybės esmės ir sutuoktinių lygiateisiškumo principo – nesuteikti nė vienam sutuoktiniui daugiau teisių į bendrą turtą, negu jų turi kitas. Atsižvelgiant į vienodas abiejų sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad, sudarydamas sandorius, sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nebus paneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole. Taigi asmuo, sudarantis sandorius su vienu iš sutuoktinių, gali netikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu, o tiesiog pripažinti, kad yra toks susitarimas. Šia prezumpcija siekiama palengvinti civilinę apyvartą ir apsaugoti sąžiningus trečiuosius asmenis, sudarančius sandorius su sutuoktiniais, nuo galimų ieškinių, siekiant nuginčyti sudarytus sandorius. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo įtvirtinta prezumpcija nebuvo paneigta, priešingai, sandoriu gautas kreditas buvo panaudotas kasatorės šeimos interesams tenkinti, t. y. apmokėta sąskaita už komunalines paslaugas, kasatorei į jos sąskaitą pervesta 7000 Lt. Šios aplinkybės rodo, kad kasatorės sutuoktinis pinigus išleido ne tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl kasatorės argumentai dėl netinkamo CK 3.92, 3.109 straipsnių nuostatų taikymo, nagrinėjant ginčą, nepagrįsti. Bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, kad prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis, taip pat atsiradusios iš šeimos interesais vieno sutuoktinio sudaryto sandorio, turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai).
Dėl įrodymų tyrimą ir vertinimą nustatančių CPK normų
Kasatorė skunde nurodo, kad teismai pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą nustatančias CPK 183, 185 nuostatas, todėl esą netinkamai vertino aplinkybes, spręsdamas apie lėšų, gautų pagal ginčo vartojimo kredito sutartį, panaudojimą ir sutuoktinio veiksmus šiuo aspektu. Teisėjų kolegija vertina, kad šie kasacinio skundo teiginiai yra deklaratyvūs ir teisiškai neargumentuoti, todėl laikytini nepagrįstais. Minėta tai, kad bylą nagrinėję teismai analizavo kasatorės sutuoktinio sąskaitos išrašus, nustatė, kokiems tikslams buvo panaudotos paskolos lėšos, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog bylą nagrinėjusių teismų išvados padarytos, ištyrus byloje esančius įrodymus ir juos įvertinus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus.
Dėl CPK 320 straipsnio
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Kasatorė skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje, peržengdamas apeliacinio skundo ribas, išsprendė jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto klausimą, jį nepagrįstai pripažino bendru sutuoktinių turtu. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiuo kasacinio skundo motyvu; byloje yra duomenų, kad kasatorė įgijo nuosavybės teisę į butą 1998 m. rugsėjo 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iki santuokos su V. A. sudarymo. Teismai nagrinėjo šioje byloje kilusį ginčą dėl skolos, bet nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas kasatorei priklausančio buto teisinio režimo nustatymas, todėl apeliacinės instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo nutarties motyvuose konstatuoti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę turtui – kasatorės butui. Teisėjų kolegija vertina, kad vien dėl to naikinti iš esmės teisingą apeliacinės instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Dangutė Ambrasienė
Vincas Verseckas
