Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-101/2009

Procesinio sprendimo kategorijos: 121.13,

114.11.

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Vinco Versecko (pranešėjas) ir Dangutės Ambrasienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui UAB,,Jonviltė“ ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Šalys 2006 m. rugpjūčio 10 d. sudarė sutartį dėl statybinių medžiagų stogui dengti įsigijimo, sutarties kaina – 13 198,94 Lt. Ieškovas sumokėjo atsakovui 4 000 Lt avansą, likusią dalį įsipareigojo sumokėti pristačius užsakytas medžiagas. 2007 m. rugpjūčio 27 d. sutartimi šalys susitarė dėl statybinių medžiagų stogui dangti, užsakymo, kuria atsakovas įsipareigojo reikiamą medžiagą su priedais pristatyti ieškovui iki 2007 m. lapkričio 14 d. Ieškovas 2007 m. lapkričio 22 d. pateikė pretenziją, reikalaudamas įvykdyti užsakymą per penkias dienas arba grąžinti sumokėtą avansą, tačiau atsakovas į pretenziją nereagavo.

Ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovo 4 000 Lt negrąžinto avanso bei palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas priešieškiniu teismo prašė priteisti iš ieškovo 1874,38 Lt skolą ir metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Atsakovas nurodė, kad gavęs iš ieškovo avansą pagal 2006 m. rugpjūčio 10 d. sutartį, užsakė pageidaujamas medžiagas. 2006 m. rugpjūčio 21 d. gamintojas UAB „RUUKKI Lietuva“ patvirtino, kad medžiagos bus pagamintos per dvi, tris savaites, sumokėjus už jas. Po sutarties sudarymo, ieškovas, dėl atsiradusių finansinių sunkumų koregavo užsakymą – atsisakė lietaus nuvedimo sistemos, todėl 2006 m. rugsėjo 7 d. gamintojas pateikė naują pasiūlymą, už kurį atsakovas 2006 m. rugsėjo 20 d. sumokėjo pinigus. Gavęs statybines medžiagas, atsakovas pranešė ieškovui, tačiau jis už šias medžiagas neatsiskaitė, gaminių nepaėmė ir paprašė padėti juos realizuoti. Dalį gaminių atsakovas pardavė, o pasikeitus finansinei padėčiai, ieškovas žadėjo pasiimti neparduotas medžiagas. Neparduotų ir neapmokėtų medžiagų liko už 5 874,38 Lt; ieškovas buvo sumokėjęs 4 000 Lt avansą, todėl ieškovas turėtų sumokėti dar 1 874,38 Lt. Dėl šios sutarties vykdymo ieškovas atsakovui pretenzijų niekada nėra pareiškęs. 2007 m. rugpjūčio 27 d. ieškovas su atsakovu sudarė kitą sutartį trūkstamoms medžiagoms sukomplektuoti, bet šios sutarties įvykdymo užtikrinimui pinigų nesumokėjo. Nesant sutarties užtikrinimui pervestų pinigų (avanso), užsakymas gamintojui nesiunčiamas, nes gamintojas statybines medžiagas gamina tik gavęs apmokėjimą už medžiagas. Atsakovas, pateikdamas užsakymą gamintojui, apmoka medžiagų pagaminimo ir transportavimo išlaidas tik gavęs tam tikrą garantą iš užsakovo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Jonviltė“ 4 000 Lt skolos, o atsakovo priešinį ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis ieškovo, jo atstovo bei atsakovo atstovo paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas neįvykdė piniginės prievolės pagal 2006 m. rugpjūčio 10 d. sutartį, nepateikė 2007 m. rugpjūčio 27 d. prievolės užtikrinimo – avansinio mokėjimo. Teismas, vadovaudamasis CK 6.314 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad pagal žiniaraščius ieškovas nebuvo įpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, nors avansą pagal pirmąją sutartį ieškovas sumokėjo ir šis mokėjimas buvo užskaitytas, sudarant antrąją sutartį. Atsakovas pagal pirmąją sutartį gavo avansą, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė daugiau nei metus. Teismas laikė, kad, sudarydamas antrąjį užsakymą, atsakovas įskaitė pagal pirmąjį užsakymą sumokėtą avansą, nes užsakyme nebuvo numatyta, jog ieškovas turi dar kartą mokėti avansą. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog yra įvykdęs užsakymą, pranešęs ieškovui apie gautas statybines medžiagas, raginęs ieškovą atsiimti jas ar kad ieškovas yra atsisakęs užsakymo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 22 d. sprendimu tenkino atsakovo apeliacinį skundą, Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė, priešinį ieškinį tenkino, priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 1874,38 Lt skolos. Kolegija iš byloje esančių pasiūlymų, medžiagų užsakymo žiniaraščių, sąskaitų, ieškovo parodymų nustatė, kad atsakovas kreditavo dalį pirmojo užsakymo, viršijančio avansinį mokėjimą, ir sumokėjo už ieškovo užsakytą produkciją savo lėšomis. Ieškovo užsakyta stogo danga yra vienetinės gamybos, gaminama užsienyje ir tinkanti ne visiems klientams, todėl ieškovui atsisakius užsakymo, dalies medžiagų atsakovas negalėjo parduoti. Ieškovas už jo užsakytas medžiagas nesumokėjo, jos yra sandėlyje. Dėl to įvertinus tai, kad atsakovas dalį medžiagų pardavė kitiems pirkėjams, bei tai, kad ieškovas buvo sumokėjęs 4000 Lt avansą, kolegija sutiko, kad ieškovas liko skolingas atsakovui 1874,38 Lt. Kolegija pažymėjo, kad jokių pretenzijų dėl pirmojo užsakymo ieškovas atsakovui nereiškė; šalių parodymais nustatyta, kad pasikeitus ieškovo turtinei padėčiai, abi šalys susitarė stengtis pagamintą užsakymą realizuoti kitiems pirkėjams. 2007 m. rugpjūčio 27 d. šalys sudarė naują sutartį, tačiau ieškovui nesumokėjus avanso pagal antrąjį užsakymą, atsakovas negalėjo pateikti gamintojui naujo užsakymo. Kolegija pastebėjo, kad šalys nebuvo sudariusios sutarties ir neaptarė mokėjimo klausimų, tačiau, vadovaudamasi tikėtinumo taisykle, padarė išvadą, jog atsakovas turėjo pagrindą nepateikti naujo užsakymo gamintojui. Kolegija iš ieškovo pateiktos pretenzijos padarė išvadą, kad ieškovui statybinės medžiagos nebuvo reikalingos, nes jis prašė atsakovą ne įvykdyti sutartį, o grąžinti sumokėtą avansą. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2007 m. rugpjūčio 27 d. užsakymas yra pakartotinė sutartis ir atsakovas, jos neįvykdęs, privalo grąžinti pirmosios sutarties užtikrinimui sumokėtą avansą. Kolegija nurodė, kad byloje yra pateikti įrodymai, jog statybinės medžiagos pagal pakoreguotą pirmąjį užsakymą yra atsakovo sandėlyje, ieškovas jų neatsiima ir nesumoka pagal šį užsakymą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas V. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. sprendimą ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimą. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes peržengė apeliacinio skundo ribas, priėmė sprendimas vadovaudamasis prielaidomis, o ne įrodymais, apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus – byloje nėra duomenų, kad kasatorius dėl finansinių sunkumų atsisakė užsakymo, kad užsakymas tikrai buvo įvykdytas. Kadangi pirmasis užsakymas nebuvo įvykdytas, kasatorius turėjo sudaryti naują užsakymą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius nenurodo proceso teisės normos pažeidimo, kuris turėtų esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui ir šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalis įpareigoja kasacinį teismą, neperžengiant kasacinio skundo ribų ir remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, patikrinti apskųstą teismo sprendimą teisės taikymo aspektu. Kasatorius, ginčydamas apeliacinės instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi ne įrodymais, o prielaidomis ir, nagrinėdamas apeliacinį skundą, peržengė jo ribas, todėl šios kasacijos dalykas yra proceso teisės normų taikymo klausimai.

Dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo.

Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir šio Kodekso bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Iš bylos dokumentų matyti, kad kasatorius ir atsakovas 2006 m. rugpjūčio 10 d. sudarė statybinių medžiagų stogui dengti pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas stogo dangą komplektuojančias detales užsakė per gamintoją ir jas gavo, todėl apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas sutartį įvykdė ir pažymėjo, kad kasatorius pretenzijų dėl netinkamo 2006 m. rugpjūčio 10 d. sutarties įvykdymo nereiškė, įrodymų, paneigiančių atsakovo pateiktus dokumentus, nepateikė. Vertindamas byloje surinktą įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad kasatorius neįvykdė sutarties sąlygų sumokėti visą kainą bei atsiimti nupirktas statybines medžiagas, kurių dėl jų specifikos ir išmatavimų pardavimas kitiems asmenims ribotas, todėl privalo atlyginti atsakovo patirtus nuostolius. Taigi, apeliacinės instancijos teismas aiškino, tyrė ir vertino visus bylos šalių pateiktus įrodymus, todėl kasatoriaus argumentas, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir sprendimą pagrindė prielaidomis, nepagrįstas.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų.

CPK 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 straipsnio 2 dalyje ir 329 straipsnyje. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB „Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007). Taigi apeliacinio skundo ribas nustato faktinis ir teisinis apeliacinio skundo pagrindas.

Atsakovas apeliaciniame skunde ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek faktiniu, tiek teisiniu pagrindais, todėl apeliacinės instancijos teismas, naujai vertindamas įrodymus ir kitaip kvalifikuodamas ginčo teisinį santykį, apeliacinio skundo ribų neperžengė. Kasatoriaus teiginys, kad yra absoliutus apeliacinės instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes atsakovas prašė priteisti 1874,34 Lt, o realiai gavo 5874,34 Lt - nepagrįstas. Atsakovas, įskaitęs nuostolių padengimui kasatoriaus sumokėtą atsakovui ir ieškiniu prašytą priteisti 4000 Lt avansą pagal sutartį, priešieškiniu prašė priteisti avansu nepadengtą 1874,34 Lt sumą. Apeliacinės instancijos teismas sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Priešieškinio tenkinimas apeliacinės instancijos teismo sprendimu negali būti pripažintas apeliacinio skundo ribų peržengimu.

Remiantis tuo, kas pasakyta, kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą kasaciniame skunde nurodytais argumentais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Vincas Verseckas

Dangutė Ambrasienė