Dėl neturtinės žalos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-103/2009

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2; 44.8 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Sigito Gurevičiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. N., N. N. ir A. N. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. N., N. N. ir A. N. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mentora“ ir Ko dėl neturtinės žalos priteisimo; trečiasis asmuo – J. R. M.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos, atsiradusios dėl artimo asmens gyvybės atėmimo, kai žalą padaro asmuo, atlikdamas darbo funkcijas, atlyginimo, aiškinimo ir taikymo.

2006 m. sausio 9 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo ieškovės T. N. sutuoktinis ir ieškovų N. N. ir A. N. tėvas. Eismo įvykis įvyko dėl atsakovo UAB Mentora“ ir Ko darbuotojo – trečiojo asmens J. R. M. kaltės, nes jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo atsakovui priklausantį automobilį, viršijo greitį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 172 punktų reikalavimus ir padarė avariją. Įvykio aplinkybės ir trečiojo asmens kaltė nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Trečiasis asmuo eismo įvykį sukėlė atlikdamas darbo funkcijas. Netekę artimo asmens, žuvusiojo sutuoktinė ir vaikai kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos, atsiradusios gyvybės atėmimo atveju, priteisimo ir nurodė, kad dėl sutuoktinio ir tėvo žūties jie patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus bei skausmą; dėl atsiradusios žalos yra kaltas tiek automobilį vairavęs trečiasis asmuo, tiek atsakovas, kuris neužtikrino, kad jo apsvaigęs nuo alkoholio darbuotojas neišvyktų į reisą. Ieškovai, teigdami, kad jiems buvo padaryta žala, jie neteko galimybės visiems bendrauti, švęsti šventes, dėl atsakovo ir trečiojo asmens kaltės nutrūko šeimos dvasinis ir fizinis ryšys, prašė teismo prašė priteisti iš atsakovo ieškovei T. N. 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškovei N. N. 75 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškovui A. N. 75 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, priteisti ieškovams šešių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei T. N. iš atsakovo 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2007 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei N. N. – 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2007 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovui A. N. – 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2007 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad nusikaltimas buvo padarytas naudojant atsakovui priklausančią transporto priemonę, nusikaltimo metu trečiasis asmuo atliko darbo funkcijas, todėl, teismo teigimu, atsakovas, kaip trečiojo asmens darbdavys, privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo, ėjusio savo darbines pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnis 1 dalis). Teismas nurodė, kad žuvusiojo ir ieškovų santykiai iki mirties buvo glaudūs (to neneigė ir atsakovas), todėl ieškovai dėl jų tėvo ir sutuoktinio mirties turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą pagal CK 6.250 straipsnį. Teismas sprendė, kad artimo ir brangaus žmogaus netikėta mirtis, sukelia neabejotinai kiekvienam asmeniui emocinį sukrėtimą, dvasines kančias ir išgyvenimus, todėl iš atsakovo ieškovų naudai priteisė neturtinės žalos atlyginimą, kurį nustatė atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, vertindamas atsakovo kaltę, nurodė, kad byloje nebuvo objektyvių duomenų, patvirtinusių atsakovo darbuotojo būklę išvykstant į reisą, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, organizuodamas darbą, neužtikrino saugių darbo sąlygų ir leido dirbti neblaiviam vairuotojui. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas savo veiksmais objektyviai negalėjo kontroliuoti savo darbuotojo veiksmų, jam nesant įmonės teritorijoje. Teismas, vertindamas už žalos padarymą atsakingo asmens turtinę padėtį, sprendė, kad įmonės turtinė padėtis yra pakankamai stabili, tačiau pabrėžė, kad tai nebuvo lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgė į tiesioginio eismo kaltininko asmenybę ir nurodė, kad trečiasis asmuo pas atsakovą dirbo mažiau nei keturis mėnesius, turėjo teistumą, administracine tvarka baustas keturis kartus. Atsakovas nurodė, kad priimdamas šį asmenį į darbą neturėjo galimybės gauti nurodytų jį charakterizuojančių duomenų; jeigu juos būtų turėjęs, nebūtų jo priėmęs į darbą. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo slapstėsi, vengė atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų apeliacinį skundą, 2008 m. spalio 27 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija nurodė, kad jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas; žala atlyginama pagal CK 6.270 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. UAB „Volnata“; bylos Nr. 3K-3-255/2007, 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U., R. U., S. U., M. U. v. UAB „Evera“; bylos Nr. 3K-3-79/2008). Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Dėl to kolegija padarė išvadą, kad darbdavio (atsakovo) kaltės dėl saugių darbo sąlygų organizavimo buvimas ar nebuvimas neapsprendžia atsakovo atsakomybės, tačiau tai gali būti kriterijus, kuriuo remdamasis teismas nustato priteistinos žalos dydį. Kolegija, vertindama atsakovo elgesį, kad šis, neturėdamas aiškios darbuotojų kontrolės sistemos, apsiribodamas tik darbuotojų savikontrole, pažymėjo, jog atsakovas elgėsi nerūpestingai ir jo neatsargi kaltė, pasireiškianti nerūpestingumu, vertintina kaip vienas iš kriterijų, sąlygojančių pareigą atlyginti neturtinę žalą. Kolegija, vertindama trečiojo asmens neblaivumą kaip vieną iš kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodė, kad darbdavio atsakomybės negali didinti darbuotojo elgesys, kurio darbdavys objektyviai negali įtakoti, tačiau, kolegijos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog darbdavys išvis nebuvo atsakingas už netinkamą darbo organizavimą, kiek ji buvo įmanoma. Kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, rėmėsi teismų praktika ir nurodė, kad teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju priteistinos žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. I. M., UADB „Ergo Lietuva“; bylos Nr. 3K-3-364/2007, 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė; bylos Nr. 3K-7-255/2005). Kolegija atsižvelgė į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovams priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti, įvertino ir tiesioginio eismo įvykio kaltininko asmenybę, t. y. teismas, kolegijos teigimu, atsižvelgė į visumą aplinkybių, kurios buvo reikšmingos vertinant padarytą neturtinę žalą. Kolegija taip pat pažymėjo, kad teismų suformuota praktika bylose dėl neturtinės žalos nukentėjusiojo mirties atveju atlyginimo jo artimiesiems yra vienas iš reikšmingų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų; teismų praktika dėl neturtinės žalos nukentėjusiojo mirties atveju atlyginimo nukentėjusiojo artimiesiems formuojama tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose nagrinėjant šiose bylose pareikštus civilinius ieškinius. Dėl to kolegija konstatavo, kad ieškovams bendrai priteista 100 000 Lt suma neprieštarauja suformuotai teismų praktikai, nepažeidžia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Be to, dalis neturtinės žalos – 1700 Lt – ieškovams jau yra atlyginta, todėl tai buvo dar vienas iš argumentų priteistai sumai nedidinti.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimą ir ieškovams priteistą neturtinę žalą padidinti iki 300 000 Lt: ieškovei T. N. priteisiant 150 000 Lt, ieškovams N. N. ir A. N. po 75 000 Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nepagrįstai rėmėsi tik tiesioginio kaltininko asmenybe ir sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijais. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybių, kurios buvo reikšmingos vertinant padarytos neturtinės žalos dydį, visumą (eismo įvykio kaltininkas pas atsakovą dirbo mažiau nei keturis mėnesius, turėjo teistumą, administracine tvarka buvo baustas keturis kartus), tačiau vis tiek sumažino neturtinės žalos dydį, kai tuo tarpu, kasatorių teigimu, šios aplinkybės buvo pagrindas padidinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Be to, teismai neteisingai įvertino atsakovą elgesį, šiam priimant į darbą trečiąjį asmenį, t. y. atsakovas neturėjo galimybės gauti visų priimamą į darbą charakterizuojančių duomenų, tačiau ši aplinkybė, kasatorių teigimu, parodo, jog atsakovas neatsakingai rinkosi darbuotojus; byloje nėra duomenų, kad atsakovas bandė gauti būsimo darbuotojo duomenis, tačiau šie nuo darbdavio buvo nuslėpti. Be to, ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo pas atsakovą dirbo mažiau nei keturis mėnesius, negali būti kriterijus mažinti neturtinės žalos dydį, nes toks kriterijus nenustatytas įstatymuose. Kasatorių teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neatsižvelgė į teismų praktiką ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus. Ieškovai neturtinę žalą patyrė dėl jiems artimo žmogaus gyvybės netekimo, todėl nustatoma piniginė kompensacija turėtų būti didesnė nei kitų vertybių pažeidimo atveju. Pagal teismų praktiką patirti išgyvenimai dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimo vertinami didesnėmis sumomis nei sprendė bylą nagrinėję teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268/2007, 2008 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-151/2008; 2008 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183/2008).

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos, atsiradusios dėl artimo asmens gyvybės atėmimo, atlyginimą, kai žalą padaro asmuo, atlikdamas darbo funkcijas, ar nenukrypo nuo teismų praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad dėl eismo įvykyje žuvusio ieškovų sutuoktinio ir tėvo mirties ieškovai turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis skundas paduotas dėl bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties, kuriomis išspręstas ieškovams dėl mirusiojo netekties atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimas, t. y. skunde keliamas CK 6.250 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios neturtinės žalos dydžio nustatymą, aiškinimas ir taikymas.

Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į esminius neturtinės žalos nustatymo kriterijus, todėl nustatė neteisingą atsakovo piniginę prievolę už kasatorių neturtinio pobūdžio praradimus, patirtus, kai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jie neteko tėvo ir sutuoktinio.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. I. M., UADB „Ergo Lietuva“; bylos Nr. 3K-3-364/2007). Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje N. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005, kt.). Civiliniame kodekse nėra nustatyta neturtinės žalos ribų, įvertinti neturtinę žalą yra palikta teismo diskrecijai.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, tačiau jų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, neturtinė žala patiriama individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“; bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“; bylos Nr. 3K-3-450/2006; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. įmonė v. J. S.; bylos Nr. 3K-3-210/2007).

Bylą nagrinėję teismai, spręsdami klausimą dėl kasatorių patirtos neturtinės žalos dydžio, nurodė, kad rėmėsi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais ir atsižvelgė į tai, jog kasatoriai dėl tėvo ir sutuoktinio netekties patyrė sunkių išgyvenimų. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismai vertino žalą padariusio asmens kaltę, atsakovo turtinę padėtį, žalos pasekmes, juos vertino ir argumentavo savo išvadas; be to, nustatydamas žalos dydį, papildomai vertino ir atsižvelgė į žuvusiojo ir jo artimųjų šeimos santykius.

CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į žalos atlyginimą žuvusiojo nepilnamečiams vaikams, sutuoktiniams, nedarbingiems tėvams ir kitiems nedarbingiems asmenims, kuriuos žuvusysis išlaikė; teisę į neturtinės žalos atlyginimą šioje normoje nustatyti asmenys turi neatsižvelgiant į darbingumą, t. y. teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir žuvusiojo pilnamečiai vaikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A., G. A. v. N. J., AB,,Lietuvos draudimas“; bylos Nr. 3K-3-86/2005). Minėta, kad neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, tačiau nagrinėjamos bylos atveju ji priteisiama ne pačiam nukentėjusiajam asmeniui, bet jo artimiesiems (tretiesiems asmenims), t. y. pilnamečiams asmenims, tačiau turintiems teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kasatorių santykiai su žuvusiuoju buvo artimi ir glaudūs; spręsdami neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pilnamečiams vaikams ir jos dydžio klausimą, pagrįstai atsižvelgė ir į šią aplinkybę, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis tiek CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais neturtinės žalos dydžio kriterijais, tiek remdamasis teismų praktika, svarstė ir atsižvelgė ne tik į tai, ar žalą padariusio asmens veiksmai galėjo būti laikomi neteisėtais, bet taip pat ar žalą padaręs asmuo galėjo būti laikomas atsakingu už nukentėjusiojo asmens artimųjų dvasinius išgyvenimus, ar artimieji asmenys buvo glaudžiai susiję su žuvusiuoju ir panašiai, todėl pagrįstai atsižvelgė į šias aplinkybes ir vertino jų visumą, teisingai nustatė neturtinės žalos dydį.

Kasatoriai skunde nurodo, kad teismai neatsižvelgė į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Minėta, kad parinkti kuo teisingesnę pinginę kompensaciją už artimo žmogaus netektį yra suteikta teismui, kuris, nustatydamas neturtinės žalos dydį, gali remtis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tačiau tai priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimą; šie principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus. CK 6.250 straipsnyje esant reglamentuotai neturtinės žalos atlyginimo tvarkai, esant išdėstytiems neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijams, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nurodytus principus pagrįstai taikė tik tiek, kiek tai buvo aktualu sprendžiant neturtinės žalos dydį konkrečiu atveju.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginamos vertybės specifiką (asmens teisę į šeimą, kuri pagal Konstitucijos 38 straipsnį yra valstybės saugoma vertybė), pažymi, kad kasatoriai dėl sutuoktinio ir tėvo netekties patyrė sunkių išgyvenimų, nes juos siejo glaudūs ryšiai, bylą nagrinėję teismai nustatė šią aplinkybę, įvertino kitas bylai reikšmingas aplinkybes, kurios buvo pagrindas priteisti nustatyto dydžio neturtinę žalą. Kasatorių argumentas, kad baudžiamosiose bylose priteisiami neturtinės žalos dydžiai yra didesni, yra nepagrįstas, nes tendencija, jog dėl nukentėjusiojo gyvybės atėmimo jo artimiesiems priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo sumos žymiai viršija civilinėse bylose priteisiamas sumas, turėtų būti vertinama palyginus su teismų praktika civilinėse bylose ir neturtinės žalos dydis nustatomas, atsižvelgiant į įmanomą ir teisingą atlygintos žalos dydį, tačiau kartu nepažeidžiant teisinės interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. I. M., UADB „Ergo Lietuva“; bylos Nr. 3K-3-364/2007).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą, kuriame pabrėžtas teisinės jurisprudencijos tęstinumas ir pagal kurį bendrosios kompetencijos teismų suformuota teismų praktika gali būti keičiama, tik tokiu atveju, jeigu tai yra neišvengiamai ir objektyviai būtina. Teisėjų kolegija nesiremia teismų praktika, suformuota civilinėse bylose, kur neturtinės žalos dydžiai nustatyti šią priteisiant iš gydymo įstaigų ar nepilnamečiams vaikams ar dėl nepilnamečių vaikų netekties, nes šios kategorijos bylose keliami specifiniai neturtinės žalos dėl artimo žmogaus netekties klausimai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje civilinėse bylose dėl neturtinės žalos priteisimo gyvybės atėmimo ne gydymo įstaigoje atveju pažymėta, kad: 1) sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pilnamečiams vaikams ir jos dydžio klausimą, reikia atsižvelgti į šių asmenų santykius su žuvusiuoju; byloje pilnamečiams vaikams dėl tėvo netekties priteista po 15 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A., G. A. v. N. J., AB,,Lietuvos draudimas“; bylos Nr. 3K-3-86/2005); 2) teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus; akcentuota žalą padariusio asmens kaltė, glaudus ryšys tarp šeimos narių, tėvams už sūnaus netektį buvo priteista po 70 000 Lt (2008 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. G., V. G. v. AB „Achema“; bylos Nr. 3K-3-556/2008); 3) asmeniui, padariusiam nusikaltimą, atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą, teismas atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes ir kriterijus, reikšmingus įvertinant neturtinės žalos dydį, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, jo kaltės pobūdį, laipsnį ir dydį; neturtinės žalos dydis motinai už sūnaus netektį kompensuotas 7000 Lt (2005 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. V. Č., UAB „ERGO Lietuva“; bylos Nr. 3K-7-159/2005).

Bylą nagrinėję teismai, nagrinėjamoje byloje nustatę ir įvertinę reikšmingas aplinkybes (tiek kaltininko asmenybę, tiek žalos padarymo aplinkybes, tiek kasatorių santykį su žuvusiuoju), nepažeidė teismų praktikoje nustatytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, argumentavo jų taikymą, įvertino žalos pasekmes, nenukrypo nuo nutartyse priteistų neturtinės žalos dydžių, tuo tarpu kasatoriai skunde nepateikė naujų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, kuriais teismai nebūtų rėmęsi.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriame tinkamai apskaičiuotas ir kasatoriams priteistas neturtinės žalos atlyginimas, kuria yra realus žalos atlyginimas, pagrįstas CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, neviršijantis teismų praktikoje suformuotų neturtinės žalos dydžių nagrinėjamu atveju, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo keisti priteistinos neturtinės žalos dydį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Stripeikienė

Gražina Davidonienė

Sigitas Gurevičius