Baudžiamoji byla Nr. 4R-4PAd/2020
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Audronės Kartanienės (pranešėja),
teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės, l. e. teismo pirmininko pareigas, Sigitos Rudėnaitės teikimą dėl P. P., P., pilietinių teisių atkūrimo proceso atnaujinimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Audronės Kartanienės pranešimą,
n u s t a t ė :
1. Pabaltijo karinės apygardos Karo tribunolo 1952 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu P. P. P., gimęs xxxx m., nuteistas pagal RTFSR BK 581 b straipsnį laisvės atėmimu 25 metams, suvaržant civilines teises, nustatytas RTFSR BK 31 straipsnio a, b, v punktuose, 5 metams už tai, kad, būdamas sovietų armijos gretose, pasidavė nelaisvėn ir perėjo vokiečių okupacinio režimo valdžios pusėn, t. y. 1941 m. birželio mėnesį pradėjo tarnauti okupacinės valdžios suformuotame batalione, kurio užduotis buvo saugoti belaisvių stovyklą Naujojoje Vilnioje.
2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymu, 1990 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimą reabilituoti P. P. P., gimusį xxxx m., išdavė pažymėjimą Nr. xxxx.
Baudžiamoji byla Nr. 4R-4PAd/2020
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Audronės Kartanienės (pranešėja),
teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės, l. e. teismo pirmininko pareigas, Sigitos Rudėnaitės teikimą dėl P. P., P., pilietinių teisių atkūrimo proceso atnaujinimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Audronės Kartanienės pranešimą,
n u s t a t ė :
1. Pabaltijo karinės apygardos Karo tribunolo 1952 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu P. P. P., gimęs xxxx m., nuteistas pagal RTFSR BK 581 b straipsnį laisvės atėmimu 25 metams, suvaržant civilines teises, nustatytas RTFSR BK 31 straipsnio a, b, v punktuose, 5 metams už tai, kad, būdamas sovietų armijos gretose, pasidavė nelaisvėn ir perėjo vokiečių okupacinio režimo valdžios pusėn, t. y. 1941 m. birželio mėnesį pradėjo tarnauti okupacinės valdžios suformuotame batalione, kurio užduotis buvo saugoti belaisvių stovyklą Naujojoje Vilnioje.
2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymu, 1990 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimą reabilituoti P. P. P., gimusį xxxx m., išdavė pažymėjimą Nr. xxxx.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, l. e. teismo pirmininko pareigas, Sigita Rudėnaitė, vadovaudamasi Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 straipsnio 2 dalimi, padavė teikimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijai spręsti klausimą dėl P. P. P., gimusio xxxx m., pilietinių teisių atkūrimo proceso atnaujinimo. Pareiškėja nurodo, kad, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai atlikus papildomą tyrimą, teismas gavo duomenis, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog P. P. P., vykdė okupacinės valdžios nurodymus (t. y. konvojavo žydų tautybės asmenis į sulaikymo bei sušaudymo vietas, saugojo koncentracijos stovyklą). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išduodamas P. P. P., teisių atkūrimo pažymėjimą, vertino tik pastarojo dalyvavimą priešinantis sovietinio režimo įtvirtinimui, o aplinkybė dėl galimai sąlygų nužudyti civilius beginklius asmenis sudarymo vertinta nebuvo.
4. Teikimas tenkinamas.
5. Pagal 1990 m. gegužės 2 d. Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo (Lietuvos Respublikos 2008 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. X-1814 redakcija) 2 straipsnio 1 dalį pilietinės teisės negali būti atkuriamos asmenims, dalyvavusiems darant nusikaltimus žmogiškumui ir karo nusikaltimus, taip pat dalyvavusiems beginklių civilių žmonių žudynėse ar kankinimuose; pagal šio straipsnio 2 dalį okupacinių režimų represinių struktūrų bylose esantys duomenys be papildomo jų tyrimo negali būti pripažinti įrodymais. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, jog, sprendžiant klausimą dėl šio įstatymo 2 straipsnio taikymo, Generalinė prokuratūra atlieka tyrimą dėl nusikalstamų veikų padarymo fakto nustatymo ir patvirtinimo. Sprendžiant iš teisėjų kolegijai pateiktos medžiagos, toks P. P., P., gimusio xxxx m., baudžiamosios bylos duomenų tyrimas yra atliktas; Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikta Prokuratūros 2020 m. gegužės 4 d. išvada Nr. xxxx.
6. Proceso byloje dėl pilietinių teisių atkūrimo atnaujinimo pagrindai yra nustatyti šio įstatymo 6 straipsnyje. Vienas iš jų – netinkamai pritaikyti teisių atkūrimo įstatymai (6 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi teikime nurodytas aplinkybes, baudžiamosios bylos ir kitus duomenis, konstatuoja, kad P. P., P., pilietinių teisių atkūrimo byloje procesas turi būti atnaujinamas šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, t. y. nustačius pagrindą manyti, kad teisių atkūrimo įstatymas pritaikytas netinkamai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi 1990 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo (2008 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. X-1814 redakcija) 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi,
n u t a r i a :
Atnaujinti procesą P. P.,., gimusio xxxx m., pilietinių teisių atkūrimo byloje.
Teisėjai Arvydas Daugėla
Dalia Bajerčiūtė
Audronė Kartanienė
