Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-331-695/2015

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01236-2012-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 27.7; 44.5.2.17; 114.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Donato Šerno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės,,Mantrida“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės,,Mantrida“ ieškinį atsakovams L. V., E. M., trečiajam asmeniui E. Z. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovas BUAB,,Mantrida“ prašė priteisti iš atsakovų L. V. ir E. M. dėl jiems vadovaujant bendrovei sudarytų nuostolingų 99 588,43 Lt (28 842,80 Eur) sandorių ir papildomai iš L. V. – 373,32 Lt (108,12 Eur) padarytai žalai atlyginti bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vienintelė UAB,,Mantrida“ akcininkė – E. Z. Juridinių asmenų registro duomenimis, L. V. nuo 2005 m. spalio 24 d. iki 2011 m. liepos 25 d. vadovavo UAB,,Mantrida“. Nuo 2010 m. sausio 13 d. L. V. į direktoriaus pareigas paskyrė A. V., šis nuo 2010 m. sausio 25 d. – E. M. Darbo sutartis su E. M. 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutraukta iškėlus bendrovei bankroto bylą. L. V. nuo 2010 m. sausio 14 d. iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. įmonėje nedirbo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose. Tiek A. V., tiek E. M. vienintelės akcininkės E. Z. nebuvo paskirti direktoriais, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje ir UAB,,Mantrida“ įstatų 66 punkte, todėl jie, ieškovo teigimu, negali būti laikomi vadovais.

Nuostolius ieškovas kildino iš sudarytų priešingų įmonės veiklos tikslams ir interesams sandorių, neišsaugant įmonės turto: 1) dėl automobilio,,Honda CR-V“ pardavimo 2010 m. balandžio 9 d. už mažesnę nei rinkos kainą; 2) dėl 4600 Lt (1332,25 Eur) vertės baldų neperdavimo bankroto administratoriui po to, kai bendrovei 2010 m. kovo 9 d. iškelta bankroto byla; 3) dėl nebaigto namo statybos pardavimo 2010 m. rugsėjo 17 d. L. V. už 8000 Lt (2316,96 Eur), nors nuo 2006 iki 2010 metų UAB,,Mantrida“ lėšomis buvo perkamos įvairios statybinės medžiagos ir statybos paslaugos už 53 721,48 Lt (15 558,82 Eur) ir įmonė savo lėšomis sumokėjo 373,32 Lt (108,12 Eur) už statomo namo žemės sklypų sandorių registravimo išlaidas. Dėl namo pardavimo, ieškovo skaičiavimu, UAB,,Mantrida“ patyrė 45 721,48 Lt (13 241,86 Eur) nuostolių.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi paliktas nepakeistas šis teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarties dalis dėl žalos atlyginimo dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sandorio panaikinta ir ši bylos dalis perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitos Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutarties dalys paliktos nepakeistos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo atmetė.

Teismas nustatė, kad 2009 m. vasario 17 d. IĮ,,Mantrida“ pertvarkyta į UAB,,Mantrida“. Dėl vadovų atsakomybės teismas nustatė, kad nuo 2010 m. sausio 14 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2010 m. kovo 9 d. atsakovė L. V. buvo vaiko priežiūros atostogose ir įmonėje nepasirašė nė vieno buhalterinio dokumento. Nurodytu laikotarpiu E. M. faktiškai organizavo bendrovės veiklą ir yra atsakingas už šiuo laikotarpiu atliktus savo, kaip bendrovės vadovo, veiksmus.

Dėl žalos padarymo aplinkybių parduodant nebaigtą statyti gyvenamąjį namą. Namo statyba pradėta 2006 m., kai įmonė dar buvo individuali, ir tada buvo atlikti didžiausi įmonės mokėjimai už namo statybą – 52 498,48 Lt (15 204,61 Eur). Namas statytas ne iš kreditorių, o iš E. Z. įmonės lėšų. Jį nusipirko atsakovė L. V., nes ji buvo žemės sklypo, ant kurio stovėjo namas, savininkė. UAB,,Mantrida“ negalėjo parduoti nebaigto statyti namo trečiajam asmeniui, nes nebuvo žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, savininkė, todėl tokia sutartis būtų buvusi negaliojanti (CK 6.394 straipsnio 2 dalis). Atsakovas E. M. pagrįstai nebaigtą statybą įvertino kaip statybines medžiagas ir pardavė jas už 8000 Lt (2316,96 Eur).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. spalio 1 d. nutartimi, priimta po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo grąžinimo bylos dalies pakartotinai nagrinėti iš naujo, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sandorio priteisimo, paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad gyvenamojo namo statybos pradžioje 2006 m. įmonė buvo individuali, ir jos savininkė buvo E. Z. Statomas pastatas buvo apskaitytas ieškovo 2008 m. ir 2010 m. balansuose kaip nebaigta statyba, kurios vertė – 56 492 Lt (16 361,21 Eur). Teisėjų kolegija sprendė, kad individualios įmonės turtas nėra atskirtas nuo jos savininko turto, todėl ta aplinkybė, kad E. Z. investavo asmenines lėšas į namo statybą jai nuosavybės teise priklausančiame sklype, patvirtina faktą, kad ji vykdė statybos darbus įmonės vardu. Jis nesuponuoja išvados, kad atsakovė L. V. iš anksto žinojo, jog, pasinaudojus įmonės lėšomis, namas bus perleistas jos nuosavybėn. Byloje neįrodyta, kad UAB „Mantrida“, prieš parduodama statinį, turėjo reikalaujamą pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, supaprastintą projektą ar kitą atitinkamą dokumentą, kadastrinių matavimų bylą, kas leistų daryti išvadą, kad nebaigtas statyti namas galėjo būti parduotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Kadangi ieškovas pastato nustatyta tvarka nebuvo įregistravęs, todėl šis statinys negalėjo būti civilinės apyvartos objektu kaip nekilnojamasis turtas. Neabejotinai, įregistruoto, nors ir nebaigto statyti, pastato rinkos vertė yra gerokai didesnė už statybinių medžiagų likutinę vertę, tačiau įvertinusi bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovo argumentai, jog nebaigtas statyti pastatas turėjo būti parduotas kaip nekilnojamojo turto objektas, atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Dėl to spręsta, kad nei žala, nei aplinkybės, jog ginčijamu sandoriu buvo pažeisti kreditorių interesai, neįrodytos. Teisėjų kolegija nurodė, kad nei aplinkybių, jog UAB,,Mantrida“, 2009 m. balanso duomenimis, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 765 150 Lt (221 602,76 Eur), o turtas – 711 843 Lt (206 163,98 Eur), nei to, kad, pardavus nebaigtą statybą (namą) už daug mažesnę kainą, galėjo pablogėti bendrovės turtinė padėtis ir sumažėti jos galimybės įvykdyti prievoles kreditoriams, ieškovas byloje neįrodinėjo. Ieškovas tiesioginius 45 721,48 Lt (13 241,86 Eur) nuostolius, patirtus atsakovui E. M. pardavus nebaigtą statyti namą kaip statybines medžiagas, grindžia nepagrįstai remdamasis statybinėms medžiagos įgyti išleista pinigų suma. Į bylą pateiktoje Nekilnojamojo turto vertės ataskaitoje nurodyta, jog teisiškai neregistruoto nebaigto statyti pastato, UAB „Mantrida“ balanse apskaitomo kaip statybinės medžiagos, rinkos vertė 2010 m. rugpjūčio 27 d. yra 8468 Lt (2452,50 Eur). Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas, ginčydamas pardavimo kainą, nepateikė teismui jokių įrodymų, jog atliktoji namo vertinimo ataskaita neatitinka įstatymo reikalavimų, ir pažymėjo, kad į bylą nėra pateikta jokių ją paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas BUAB,,Mantrida“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. spalio 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – priteisti 45 721,48 Lt (13 241,86 Eur) nuostolių atlyginimo. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Dėl vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimo aiškinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi grąžino bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nes nebuvo ištirta ir įvertinta, ar namo pardavimo sandoriu realiai nebuvo pažeisti teisėti įmonės kreditorių interesai. Vadovai, priimdami su bendrovės veikla susijusius sprendimus, privalo atsižvelgti į kreditorių interesus ne tik tada, kai įmonė yra nemoki, bet ir tada, kai įmonės finansinė būklė yra suprastėjusi ir yra grėsmė, kad dėl priimto sprendimo įmonė nebus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo atveju įmonės finansinė būklė namo pardavimo metu buvo itin prasta, nes 2009 m. įmonės įsipareigojimai sudarė 765 150 Lt (221 602,76 Eur), o turtas – 711 843 Lt (206 163,98 Eur). Esant tokiai padėčiai, įmonės vadovas privalėjo įmonės turtą panaudoti maksimaliai naudingai, kad nebūtų pažeisti kreditorių interesai (CK 2.87 straipsnis). Į įmonės balansą nebaigtos statybos namo vertė buvo įrašyta 53 721,48 Lt (15 558,82 Eur), tačiau namas parduotas tik už 8000 Lt (2316,96 Eur). Taigi tokiu sandoriu įmonei buvo padaryta žala. Iškėlus UAB „Mantrida“ bankroto bylą 2011 m. rugsėjo 27 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinta iš viso 189 831,76 Lt (54 979,08 Eur) kreditorių reikalavimų, kurie atsirado dar 2008–2010 m. Vadinasi, namo pardavimo metu bendrovė jau buvo skolinga bankroto byloje reikalavimus pareiškusiems kreditoriams. Tai, kad kreditoriai namo pardavimo metu nebuvo pareiškę pretenzijų ar ieškinių, nelaikytina reikšminga vertinant vadovo pareigą nepažeisti kreditorių interesų.

Dėl žalos nustatymo. E. M. sudarius namo pardavimo sandorį, bendrovė neteko statyboms panaudotų lėšų – bendrovės balanse nebaigtos statybos vertė buvo apskaityta 53 721,48 Lt (15 558,82 Eur) (statyboms išleistos lėšos), todėl būtent šio turto netekimas ir sudaro žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi UAB „Kovertas“ atliktoje turto vertinimo ataskaitoje apskaičiuota namo verte (8468 Lt (2452,50 Eur)), nes ji apskaičiuota pagal statybinių medžiagų vertę namo nugriovimo atveju. Byloje nustatyta, kad namas po pardavimo nebuvo nugriautas, namą įsigijusi L. V. juo naudojasi kaip statiniu, o ne kaip statybinėmis medžiagomis. Ieškovas prašė priteisti žalą skaičiuojant ne pagal namo, kaip nekilnojamojo objekto, vertę, o pagal namo statyboms panaudotų lėšų dydį. Būtent statyboms išleistų lėšų bendrovė neteko. Teismas neįvertino, kad už statybos dokumentų, valstybinių institucijų pažymų gavimą ir nebaigtos statybos įregistravimą Nekilnojamojo turto registre yra atsakingas būtent įmonės vadovas. Būdamas apdairus ir rūpestingas vadovas, planuodamas parduoti įmonės turtą, E. M. turėjo dėti visas pastangas šį turtą parduoti už kuo didesnę kainą. Akivaizdu, kad įregistruoto ir nebaigto statyti pastato rinkos vertė yra gerokai didesnė negu statybinių medžiagų vertė. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad E. M. ne tik nesirūpino namo pardavimui reikalingų dokumentų gavimu, bet ir viešai neskelbė apie namo pardavimą, neieškojo kitų pirkėjų, išskyrus L. V., kuriai ir priklausė žemės sklypas. Ta aplinkybė, kad namas stovėjo ne ant įmonei priklausančio žemės sklypo, taip pat negalėjo turėti įtakos namo vertei.

Atsiliepimu į ieškovo BUAB,,Mantrida“ kasacinį skundą atsakovai L. V. ir E. M. prašo kasacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Dėl vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimo aiškinimo. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos, kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą. Kasaciniame skunde yra tik kvestionuojamos bylą nagrinėjusių teismų nustatytos faktinės aplinkybės. E. M. buvo investavęs savo asmeninių lėšų į įmonės veiklą, todėl nepagrįsti argumentai, kad jis nesirūpino įmonės veikla ir padarė jai žalą. Įmonės finansinė padėtis suprastėjo ne dėl parduotos nebaigtos statybos, bet dėl pagrindinio įmonės skolininko G. N. įmonės vėlavimo atsiskaityti (vėliau šiai įmonei buvo iškelta bankroto byla) bei ekonominės krizės. Dėl to vadovas priėmė sprendimą parduoti įmonės pagrindinėje veikloje tiesiogiai nenaudojamą turtą, t. y. automobilį ir nebaigtą statyti namą. Pažymėtina, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, bet tik dėl jo tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, reiškiančio aiškų ir nepateisinamą aplaidumą vykdant savo pareigas. Namo pirkimo–pardavimo sandoris nebuvo akivaizdžiai nuostolingas ar ekonomiškai nenaudingas. Kasatoriaus nurodomi 2009 m. balanso duomenys neleidžia teigti, kad įmonė sandorio sudarymo metu buvo nemoki Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punkto prasme. Namo pardavimas nepadarė neigiamos įtakos įmonės mokumui.

Dėl žalos nustatymo. Iš bylos duomenų matyti, kad didžiausi mokėjimai vykdant namo statybas (52 498,48 Lt (15 204,61 Eur)) buvo atlikti, kai įmonė dar buvo individuali. Namas buvo statomas ne iš kreditorių lėšų, o iš E. Z. individualios įmonės lėšų. Kasatorius niekaip nepagrindė ir neįrodė, kad iš nebaigto statyti namo pardavimo galima buvo pagrįstai tikėtis gauti būtent 53 721,48 Lt (15 558,82 Eur), t. y. į namo statybas investuotų lėšų sumą. Dėl prastos finansinės įmonės padėties planai užbaigti namo statybas nebegalėjo būti įgyvendinti. Kadangi namo užbaigtumas buvo tik apie 60 proc., buvo nuspręsta, kad efektyviau nebaigtą statyti namą įvertinti pagal sunaudotas statybines medžiagas. 2009 m. vasario 24 d. buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kuria, be kito turto, E. Z. savo dukrai L. V. padovanojo žemės sklypą, ant kurio yra nebaigtas statyti namas. 2010 m. rugsėjo17 d. namą už nekilnojamojo turto vertintojų nustatytą rinkos kainą nuosavybėn įsigijo L. V. Būtent dėl prastos finansinės įmonės padėties nebuvo galimybių iš atsakovės nupirkti žemės sklypą ir taip palengvinti namo pardavimą rinkoje kartu su sklypu. Jeigu įmonė nebūtų pardavusi namo ir nebūtų gavusi apyvartinių lėšų, tiek ji, tiek jos kreditoriai būtų patyrę daug didesnius nuostolius. Nurodyta, kad namas buvo statomas siekiant plėsti įmonės teikiamas paslaugas ir gauti pelno, o ne pasinaudoti įmonės lėšomis.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl uždarosios akcinės bendrovės vadovo atsakomybės

Juridiniai asmenys įgyja civilines teises ir prisiima pareigas bei jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitokia organų struktūra (CK 2.82 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju aktualaus Akcinių bendrovių įstatymo penktojo skirsnio „Bendrovės valdymas“ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrovė (tiek akcinė, tiek uždaroji akcinė – Akcinių bendrovių įstatymo 1 straipsnio 1 dalis) turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą? bendrovės vadovą. Atsižvelgiant į nurodytame skirsnyje įtvirtintą reglamentavimą, bendrovės vadovas yra asmuo, atsakingas už bendrovės kasdienės ūkinės komercinės veiklos organizavimą ir vienvaldiškai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) veikiantis bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalis, 37 straipsnio 8, 10, 12 dalys, kt.). Konkrečias bendrovės vadovo teises ir pareigas reglamentuoja DK, CK, Akcinių bendrovių ir kitų įstatymų bei juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatos, bendrovės įstatai, pareiginiai nuostatai. Organizuodamas ir vykdymas bendrovės kasdienę veiklą, bendrovės vadovas, be kita ko, saistomas įstatyme įtvirtintų fiduciarinių pareigų, t. y. veiklos principų, kuriais jis turi vadovautis, priimdamas konkrečius verslo sprendimus, ir kuriais iš esmės apibūdinamas bendrovės vadovo veiklos standartas. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu ir kt. (1–6 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas šių nuostatų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra ne kartą pabrėžęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB,,GlaxoSmithKline Lietuva“ v. D. B. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-234/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-234/2013">3K-3-234/2013</a>; 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Druskininkų autobusų parkas v. V. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-356/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-356/2013">3K-3-356/2013</a>; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Toris“ v. J. S. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-581/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-581/2013">3K-3-581/2013</a>; kt.).

Pažymėtina, kad, įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Panevėžio spaustuvė v. R. Š. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-19/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-19/2012">3K-3-19/2012</a>; kt.). Taigi, bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarines) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Aptartų bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti jo civilinės atsakomybės atsiradimą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Jei dalyviai ir vadovai linkę veikti pernelyg rizikingai, visiškai neatsižvelgdami į kreditorių interesus, gali būti iššvaistytas juridinio asmens turtas, todėl kreditorių reikalavimų patenkinimas gali tapti neįmanomas ar sunkiai įgyvendinimas. Siekiant sutrukdyti vykdyti nesąžiningas verslo schemas, įstatyme įtvirtinamos kreditorių interesų apsaugos priemonės, viena jų – galimybė taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Panevėžio spaustuvė v. R. Š. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-19/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-19/2012">3K-3-19/2012</a>; kt.).

Pagrindo taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę atsiradimą gali lemti tiek imperatyviai teisės aktuose nustatytų, tiek fiduciarinių pareigų įmonei, taip pat ir aptartais aspektais kreditoriams pažeidimas. Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui. Kartu pažymėtina, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, bet tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Panevėžio spaustuvė v. R. Š. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-19/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-19/2012">3K-3-19/2012</a>).

Byloje nustatyta, kad atsakovė L. V. nuo 2005 m. spalio 24 d. iki 2011 m. liepos 25 d. vadovavo UAB,,Mantrida“. Nuo 2010 m. sausio 13 d. L. V. įsakymu į direktoriaus pareigas paskyrė A. V., šis nuo 2010 m. sausio 25 d. – E. M. Darbo sutartis su E. M. 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutraukta iškėlus bendrovei bankroto bylą. Nuo 2010 m. sausio 14 d. iki bankroto bylos iškėlimo atsakovė L. V. buvo vaiko priežiūros atostogose ir įmonėje nepasirašė nė vieno buhalterinio dokumento, visus dokumentus pasirašinėjo E. M. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 3K-3-293/2014 išaiškinta, kad atsakovė L. V. neturėjo teisės perduoti savo, kaip bendrovės vadovės, įgaliojimų kitam asmeniui be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimų pritarimo. Bendrovės vienintelė akcininkė E. Z. teisę rinkti (paskirti) bendrovės vadovą įgyvendino sutikdama pakeisti bendrovės vadovą E. M., kuris ankstesnės vadovės vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu faktiškai organizavo bendrovės veiklą, sudarė sandorius bendrovės vardu. Bendrovės vienintelė akcininkė sutiko su nauju vadovu ir, jį paskyrus, neatšaukė iš pareigų. Taip pat konstatuota, kad šio asmens vadovavimo laikotarpiu priimti sprendimai ir sudaryti sandoriai sukėlė teisinius padarinius, jis taip pat yra atsakingas vertinant, ar jis vadovaudamas savo veiksmais nepadarė bendrovei ir jos kreditoriams žalos. Taigi šioje byloje sprendžiamas uždarosios akcinės bendrovės vadovų civilinės atsakomybės dėl žalos, kuri padaryta įmonės (ieškovo) vardu sudarius ir įvykdžius 2010 m. rugsėjo 17 d. nebaigto statyti namo pirkimo–pardavimo sutartį, taikymo klausimas. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad atsakovai E. M. ir L. V., būdami ieškovo vadovais, tinkamai vykdė jiems tenkančias fiduciarines pareigas, todėl nenustatyta pagrindo taikyti jiems civilinę atsakomybę.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl bylą nagrinėjusių teismų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, pažymi, kad sandorių sudarymas, kaip vienas pagrindinių prievolių atsiradimo pagrindų, įprastas bendrovės kasdienėje ūkinėje komercinėje veikloje. Dėl egzistuojančių verslo ciklų, ekonomikos svyravimų ir kitų bendrovės veiklai įtaką darančių veiksnių nei bendrovės dalyviai, nei vadovas negali užtikrinti, kad įmonė nuolat veiks pelningai ir kad visi sudaromi sandoriai jai bus naudingi. Dėl to net ir nuostolingo sandorio bendrovei sudarymas savaime nėra pagrindas bendrovės vadovo civilinei atsakomybei kilti. Tokios pozicijos laikomasi ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje: vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris buvo nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB,,Stagena“ v. AB SEB bankas ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-420/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-420/2013">3K-3-420/2013</a>; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mitnija“ ir kt. v. V. G. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-124/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-124/2014">3K-7-124/2014</a>). Taigi šiuo atveju sprendžiant dėl atsakovų veiksmų, sudarant ginčo pirkimo–pardavimo sandorį, neteisėtumo, kaip vienos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, esminę reikšmę turi ne tai, ar nurodytas sandoris ieškovui nuostolingas, bet tai, ar atsakovas, jį sudarydamas, nepažeidė įstatymuose konkrečiai nustatytų ir (ar) fiduciarinių pareigų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, jog sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žalos, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius sandorius, arba sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį būtų priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinus ir pan.) taip, jog protingas ir apdairus bendrovės vadovas tokiomis pačiomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastą veiklos praktiką, bendrovės vadovas prisiimtų neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB,,Stagena“ v. AB SEB bankas ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-420/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-420/2013">3K-3-420/2013</a>; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Toris“ v. J. S. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-581/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-581/2013">3K-3-581/2013</a>; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Arvi cukrus“ v. G. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02OTkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-699/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-699/2013">3K-3-699/2013</a>). Taigi, bendrovės vadovas, prieš sudarydamas konkretų sandorį, turi maksimaliai atidžiai ir rūpestingai įvertinti visas reikšmingas tokiam sandoriui sudaryti aplinkybes, apsvarstyti, kokios ekonominės naudos tokio sandorio sudarymas turės bendrovei ir ar jo sudarymas nereikš pernelyg didelės rizikos, atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį ir kreditorių interesus.

Remiantis bylą nagrinėjusių teismų nustatytomis aplinkybėmis 2010 m. rugsėjo 17 d. pirkimo –pardavimo sutartimi už 8 000 Lt (2316,96 Eur) atsakovė L. V. nusipirko ieškovui priklausančią nebaigtą statybą, tuomečiam bendrovės vadovui E. M. nebaigtos namo statybos pardavimo kainą įvertinus kaip statybines medžiagas. Žemės sklypas, kuriame buvo atsakovei parduotas nebaigtos statybos pastatas, nuosavybės teise priklauso atsakovei L. V. Jai šį žemės sklypą padovanojo E. Z., kuri Registrų centro duomenimis buvo vienintelė ieškovo UAB,,Mantrida“ akcininkė. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad gyvenamasis namas pradėtas statyti 2006 m. lapkričio 16 d. tuometinės sklypo savininkės E. Z. žemės sklype, be statybos leidimo, nes pagal tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą leidimas vykdyti naujo statinio statybą neprivalomas, statant nesudėtingus statinius, kurių sąrašą tvirtino Vyriausybės įgaliota institucija; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priede nustatytose bendrose pastabose prie patvirtintų 1 ir 2 lentelių nustatyta, kad I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Jeigu asmuo teisėtai pastato pastatą, tai jis įgyja nuosavybės teisę į tą pastatą CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu. Iš IĮ „Mantrida“ turto balanso nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 31 d. įmonės balanse buvo apskaityta nebaigta statyba, o įmonę pertvarkius į UAB „Mantrida“, jos 2010 m. gruodžio 31 d. balanse nebaigta statyba buvo apskaityta bendrovės balanse kaip materialus turtas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo statomas namas, kaip nebaigta statyba nebuvo registruotas įstatymų nustatyta tvarka, todėl įmonės vadovas E. M. šį įmonės turtą pardavė statybinių medžiagų kaina už 8 000 Lt (2316,96 Eur),. Byloje pateiktos Turto vertės nustatymo pažymos Nr. NTA-10-09-146, užsakytos E. M. vadovaujant UAB „Mantrida“, bendrojoje dalyje nurodyta, kad pastato užbaigtumas yra apie 60 proc., yra pastato pamatai, sienos, perdangos, stogas, langai ir durys. Bylą nagrinėję teismai sutiko, kad įregistruoto, kad ir nebaigto statyti pastato rinkos vertė yra didesnė už statybinių medžiagų likutinę vertę, tačiau nevertino, kad būtent įmonės vadovas yra atsakingas už statybos dokumentų, valstybinių institucijų pažymų gavimą ir nebaigtos statybos įregistravimą teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas E. M. bandė turtą parduoti ne kaip statybines medžiagas už jų kainą, bet kaip nebaigtą statybą. Pažymėtina, kad nebaigta statyba, nors ir neįregistruota, taip pat turi savo rinkos vertę, tačiau ji atsakovo E. M. nebuvo vertinta, siekiant parduoti ginčo turtą. Pagal UAB,,Mantrida“ 2009 m. balanso duomenis nustatyta, kad bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 765 150 Lt (221 602,76 Eur), o turtas – 711 843 Lt (206 163,98 Eur), taigi įmonės finansinė padėtis buvo sudėtinga. Byloje neįrodyta, kad ginčo objekto pardavimas būtų pagerinęs ieškovo finansinę būklę, sumažinęs jo skolas. Atsakovas, siekdamas įrodyti sandorio kainos pagrįstumą, rėmėsi jo užsakymu atlikta Turto vertės nustatymo pažyma Nr. NTA-10-09-146, pagal kurią statybinių medžiagų rinkos vertė 2010 m. rugpjūčio 27 d. buvo 8 468 Lt (2452,50 Eur). Tačiau ši vertė buvo nustatyta jam pageidaujant sužinoti nebaigto statyti ginčo objekto kaip sunaudotų statybinių medžiagų vertę rinkoje turto likvidavimo atveju. Kadangi šis turtas buvo parduotas ir iki šiol yra naudojamas, sutartyje nenurodyta, kad jis parduodamas kaip statybinės medžiagos, nugriovimui, likvidavimui ar dar kitu būdu, kuris duotų pagrindo vertinti objekto kainą pagal statybinių medžiagų vertę, todėl šioje pažymoje pateikta rinkos vertė negali būti pagrindas vertinant, kad sandorio kaina 8 000 Lt (2316,96 Eur) yra pagrįsta kaina, o atsakovo E. M. sprendimas parduoti už tokią kainą buvo teisėtas. Byloje taip pat nebuvo įrodytas būtinumas skubiai parduoti šį objektą tokia kaina, nesiėmus priemonių surasti pirkėją už didesnę kainą, atlikti parduodamo turto teisinę registraciją, kas turėtų įtakos parduodamo turto vertei. Taigi šis atsakovas, būdamas atsakingas už kasdienės bendrovės veiklos organizavimą, nesiėmė veiksmų užtikrinti, kad įmonės turtas būtų parduodamas kuo naudingiau įmonei. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju byloje teismų nustatyta ir šioje nutartyje teisės taikymo aspektu įvertinta aplinkybių visuma sudaro pagrindą atsakovo E. M. atliktus ginčo sandorio sudarymo ir įvykdymo veiksmus vertinti kaip aiškiai aplaidų pareigų vykdymą.

Teisėjų kolegija, vertindama bylą nagrinėjusių teismų padarytas išvadas dėl atsakovės L. V. atsakomybės, pažymi, kad ji kaip įmonės vadovė, tuo laikotarpiu buvusi vaiko priežiūros atostogose, per visą savo buvimą vadove laikotarpį turi fiduciarinių pareigų įmonei, tarp jų lojalumo, sąžiningumo, įpareigojimo vengti situacijos, kai jos asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo nebaigta statyba už statybinių medžiagų kainą, t. y. tik 8 000 Lt (2316,96 Eur), buvo parduota būtent atsakovei L. V., darytina išvada, jog ji pasinaudojo galimybe įsigyti bendrovės turtą nepagrįstai nustatyta ne rinkos ir akivaizdžiai per maža kaina. Tuo ji aiškiai suteikė pirmenybę savo asmeniniams interesams ir sudarė sandorį esant interesų konfliktui bei tenkino savo privačius interesus įmonės sąskaita (CK 2.87 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto vien sandorio sudarymas interesų konflikto situacijoje savaime nepatvirtina žalos įmonei padarymo, tačiau byloje nustatyta, kad šis sandoris buvo sudarytas už itin mažą, ne rinkos kainą, kai įmonės finansinė padėtis buvo gana sudėtinga. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sudarytas ginčo sandoris ne tik ieškovui nuostolingas, bet ir buvo sudarytas atsakovams pažeidžiant bendrovės vadovo fiduciarines (lojalumo, sąžiningumo, protingumo, įpareigojimo vengti situacijos, kai asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, ir kt.) pareigas bei akivaizdžiai peržengiant protingą ūkinę komercinę riziką.

Dėl žalos ir jos dydžio, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos

Teisėjų kolegija pažymi, kad vien veiksmų neteisėtumas nepagrindžia žalos padarymo, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek žalos faktą, tiek jos dydį. Minėta, kad ieškovas nereiškė reikalavimo pripažinti pirkimo–pardavimo sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją. Jis reikalauja iš atsakovų priteisti žalą, kuri padaryta sudarant ir įvykdant šį sandorį, todėl jis privalo įrodyti šio sandorio sudarymu ir įvykdymu įmonei padarytos žalos dydį.

Žala – tai teisės saugomų asmeninių ir (ar) turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas teisėtiems interesams neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų padarinių, kuriuos pagal įstatymus galima įvertinti turtine išraiška. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Nirvana“ v. G. G., bylos Nr. 3K-3-314/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas, A. Č. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008; kt.). Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje kasatorius įrodinėjo, kad dėl namo pardavimo UAB „Mantrida“ patyrė 45 721,48 litų nuostolių, kuriuos sudaro nebaigtai statybai bendrovės turėtų 53 721,48 Lt (15 558,82 Eur) išlaidų ir šio statinio pardavimo už 8000 Lt (2316,96 Eur), kainos skirtumas. Apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškovo įrodinėtą žalos dydį remdamasis vieninteliu įrodymu, t. y. byloje pateikta Turto vertės nustatymo pažyma. Joje nurodyta, jog statybinių medžiagų rinkos vertė 2010 m. rugpjūčio 27 d. yra 8 468 Lt (2452,50 Eur). Šis teismas be teisinio pagrindo, kaip nurodyta aukščiau, vadovavosi pažymoje nurodyta statybinių medžiagų verte, taip pat nevertino kitų toje pat pažymoje esančių duomenų ir neįvertino kitų įrodymų. Kaip minėta, šis turto vertės nustatymas buvo užsakytas E. M. vadovaujant ieškovui ir prašyta nurodyti, kiek rinkoje yra vertas nebaigtas statyti namas jo neregistruojant, bet likviduojant, t. y. išardant į antriniam panaudojimui tinkamas statybines medžiagas. Taigi šioje Turto vertės nustatymo pažymoje iš esmės pateikta statybinių medžiagų, o ne nebaigto statyti pastato vertė, nors byloje nepateikta įrodymų, kad pastatas parduotas nugriovimui ar statybinėms medžiagoms, taip pat neįrodyta, kad atsakovė L. V. jį būtų nugriovusi ir pasinaudojusi tik statybinių medžiagų verte. Teismas, spręsdamas dėl juridiniam asmeniui padarytos žalos, tiria kiekvieną su tuo susijusį bylos įrodymą ir įvertina jų visumą. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Byloje esančioje Turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta ne tik statybinių medžiagų rinkos vertė 2010 m. rugpjūčio 27 d., bet ir ginčo statinio vertė – joje pateiktas ir vertintojo sąmatinis skaičiavimas, nebaigto statyti pastato statybos kaštai, kurie šiuo atveju siektų 74 740 Lt (21 646,20 Eur). Byloje nustatyta, kad statomas pastatas buvo apskaitytas ieškovo 2008 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. balansuose kaip nebaigta statyba, kurios vertė 56 492 Lt (16 361,21 Eur). Iš ieškovo pateiktos pažymos apie namo statybų sąnaudas nuo 2006 m. iki 2009 m. nebaigtai statybai bendrovė turėjo 53 721,48 Lt (15 558,82 Eur) išlaidų. Atsižvelgdama į byloje pateiktų įrodymų visumą, taip pat į tai, kad ieškovas prašo priteisti žalos dydį, kuris yra paremtas bendrovės turėtomis išlaidomis tik už statybines medžiagas, be atliktų darbų kainos, ir jis yra mažesnis už įmonės balanse nurodytą vertę, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias nuostatas. Tuo tarpu ieškovų prašomas priteisti žalos, padarytos neteisėtais turto pardavimo ir įgijimo iš įmonės veiksmais dydis vertinamas kaip įrodytas.

Kasatorius ieškiniu taip pat prašė priteisti žalos dydį iš abiejų atsakovų solidariai. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Tai reiškia, kad kiekvienu nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl kelių asmenų solidariosios prievolės, turi nustatyti, ar yra konkreti įstatymo norma ir (ar) šalių susitarimas, nustatantys, jog prievolė solidarioji. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės, kildinamos iš delikto teisinių santykių, kaip yra nagrinėjamu atveju, aktualus yra CK 6.279 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad bendrai padarę žalos nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, kuris egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTgvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-518/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-518/2006">3K-3-518/2006</a>, ir kt.). Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės taikymą deliktiniams santykiams, yra konstatavęs, kad paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01OS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-59/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-59/2008">3K-7-59/2008</a>; 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SEB bankas v. BUAB,,Auto1“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-118-219/2015; kt.). Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad sudarydamas ginčo sandorį atsakovas E. M. pažeidė bendrovės vadovo fiduciarines pareigas ir sąmoningai sudarė įmonei finansiškai nenaudingą sandorį, o atsakovė L. V., pažeisdama savo fiduciarines pareigas dėl interesų konflikto, nesąžiningai įgijo įmonės turtą už itin nedidelę kainą, darytina išvada, kad už bendrovei padarytą žalą atsakovai E. M. ir L. V. atsako bendrai. Dėl to iš jų solidariai yra priteisiamas 45 721,48 Lt (13 241,86 Eur) žalos atlyginimas (CK 6.279 straipsnis).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias bendrovės vadovo civilinę atsakomybę ir įrodymų vertinimo taisykles. Tai sudaro pagrindą panaikinti teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis atmestas ieškovo ieškinys dėl žalos, padarytos dėl gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo ir įvykdymo, ir priimti naują sprendimą – ieškovo BUAB „Mantrida“ reikalavimą dėl 45 721,48 Lt (13 241,86 Eur) žalos atlyginimo patenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 10,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis, po 5,18 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sandorio priteisimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. spalio 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovo BUAB „Mantrida“ reikalavimą dėl 13 241,86 Eur žalos atlyginimo patenkinti.

Priteisti ieškovui BUAB „Mantrida“ (j. a. k. 300501231) iš atsakovų L. V. (duomenys neskelbtini) ir E. M. (duomenys neskelbtini)solidariai 13 241,86 Eur (trylika tūkstančių du šimtai keturiasdešimt vieną Eur ir 86 ct) žalos atlyginimo.

Priteisti valstybei iš L. V. (duomenys neskelbtini) ir E. M. (duomenys neskelbtini) po 5,18 Eur (penkis Eur ir 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Algis Norkūnas

Donatas Šernas