Dėl nuosavybės teisių į gyvenamojo namo patalpas pripažinimo

Nr. DOK-4951

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01762-2016-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. spalio 14 d. gautu atsakovų E. I. ir T. K. I. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovai E. I. ir T. K. I. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. D. ieškinį atsakovams E. I. ir T. K. I. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovų E. I. ir T. K. I. ieškinį ieškovei O. D. dėl nuosavybės teisių į gyvenamojo namo patalpas pripažinimo, trečiasis asmuo valstybės įmonė „Registrų centras“. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nemotyvuotai ir nepagrįstai taikydami išimtinį bendrosios nuosavybės padalinimo būdą (piniginę kompensaciją), tinkamai neįvertinus alternatyvų, iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.80 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismai, nustatydami atsakovams pareigą mokėti ieškovei piniginę kompensaciją, tinkamai nepagrindus kompensacijos dydžio ir neįvertinus atsakovų turtinės padėties bei finansinių galimybių, nesvarstant alternatyvų, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą, CK 4.37, 4.39 straipsniuose nustatytas savininko teisių apsaugos garantijas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos aiškinant bendraturčio pasiūlymo dėl bendrosios nuosavybės atidalijimo pobūdį, turinį, kito bendraturčio nesutikimo su pateiktu pasiūlymu galimus teisėtus ir pagrįstus motyvus, formuodami iš esmės naują ydingą teisminę praktiką paminėtais klausimais. Taip pat teismai pažeidė 1964 m. Civilinio kodekso 127 straipsnio normas ir CK 6.193 straipsnyje numatytas sutarčių aiškinimo taisykles. Lietuvos apeliacinis teismas neišnagrinėjo tinkamai atsakovų apeliacinio skundo, nutarties motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Teismai skirstant šalių bylinėjimosi išlaidas pažeidė CPK 93 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai neatsižvelgė, jog ieškovė atsisakė ankstesnių ieškinio reikalavimų pripažindama atsakovų nurodytą jų nepagrįstumą, taip pat – jog aukštesnės instancijos teismų buvo tenkinami atsakovų apeliaciniai skundai, kasacinis skundas. Teismai netinkamai tyrė ir vertino bylos aplinkybes ir įrodymus, nenurodė ir nepagrindė, kodėl atmeta atsakovų teiktus įrodymus, motyvus ir argumentus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis); nespręstinas prašymas dėl skundžiamos nutarties vykdymo stabdymo.

Atkreiptinas atsakovų dėmesys, kad skunde nėra nurodyti visi byloje dalyvaujantys asmenys.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti E. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. spalio 9 d. Swedbank banke.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas