Dėl nesuteiktų turizmo paslaugų kompensavimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-239/2011

Proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos:

54.3, 44.5.1, 44.6, 42.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. firmos „Nilara“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. A. A., G. B., G. B., L. B., V. B., R. B., H. B., D. D., L. B., I. G., I. G., J. G., I. K., A. K., F. L., J. L., D. M., S. M., V. M., D. M., A. M., A. S., A. S., R. T., R. V., A. V., R. V., J. V. ieškinį atsakovui A. K. firmai „Nilara“ dėl nesuteiktų turizmo paslaugų kompensavimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys – N. B. individuali įmonė „Kretingos Dėja“, Lietuvos valstybės tarnautojų profesinė sąjunga.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai teismo prašė priteisti iš atsakovo A. K. firmos,,Nilara“ po 462 Lt žalos atlyginimo ir po 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei papildomai po 67,50 Lt turtinės žalos atlyginimo ieškovams S. M., R. T., D. M. ir J. G. Byloje nustatyta, kad atsakovas pagal turizmo paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su Lietuvos valstybės tarnautojų profesine sąjunga, organizavo ieškovų kelionę į Olandiją. Už kelionę ieškovai sumokėjo atsakovui po 1150 Lt. Ieškovai nurodė, kad jie kelionės metu patyrė stresą dėl nesklandumų, susijusių su autobusu, dėl kurių kelionė užtruko viena diena ilgiau nei buvo numatyta, nebuvo aplankyta dalis programoje numatytų objektų, patirta daug nepatogumų, taip ieškovams padaryta neturtinė žala. Kadangi buvo aplankyta tik dalis numatytų objektų, apgyvendinimo ir vežimo paslaugos buvo netinkamos kokybės, tai ieškovai prašė iš atsakovo priteisti po 462 Lt turtinės žalos atlyginimą, taip pat po 67,50 Lt kelionės į Amsterdamą išlaidų turėjusiems ieškovams.

Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl atsakomybės už turizmo paslaugų teikimo sutarties netinkamą vykdymą galimų subjektų ir šios atsakomybės pagrindus reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

Teismas nustatė, kad atsakovas 2008 m. kovo 16 d. turizmo paslaugų teikimo sutartimi, sudaryta su trečiuoju asmeniu Lietuvos valstybės tarnautojų profesine sąjunga, įsipareigojo organizuoti kelionę pagal nurodytą kelionės programą. Atsakovas sudarė autobuso nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu N. B. IĮ „Kretingos Dėja“, įsipareigojusiu skirti turistinį autobusą kelionei patvirtintu maršrutu. Kelionės metu – 2008 m. balandžio 24 d. – trečiojo asmens autobusą sulaikė Magdeburgo policijos pareigūnai. 2008 m. balandžio 25 d. 21 val. buvo atsiųstas kitas autobusas, kuris 2008 m. balandžio 26 d. sugedo. Kretingos rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2009 m. vasario 25 d. sprendimu A. K. firmai,,Nilara“ iš N. B. IĮ „Kretingos Dėja“ dėl netinkamo autobuso nuomos sutarties vykdymo priteistas nuostolių atlyginimas. Įvertinęs nustatytas aplinkybes nagrinėjamoje byloje, atsižvelgęs į tai, kad buvo aplankyta tik 28,6 proc. numatytų objektų, kelionę lydėjo nuolatiniai nesklandumai (policijos pareigūnams sulaikius autobusą, turistai 3,5 val. laukė kito autobuso, kuriame buvo mažiau vietų nei keleivių, dėl to kilo konfliktų, autobuse neveikė šildymo ir kondicionavimo sistema, sugedo antrasis autobusas, kelionė neplanuotai pratęsta dar vienai dienai) teismas konstatavo, kad turizmo paslaugų teikimo sutarties vykdymas neatitiko turistų protingų lūkesčių ir sprendė, jog kelionės organizatorius privalo atlyginti turistų patirtą turtinę ir neturtinę žalą (CK 6.747 straipsnio 2 dalis, 6.754 straipsnis). Teismas nurodė, kad ieškovų su trečiuoju asmeniu, suteikusiu kelionės organizatoriui autobusą, nesiejo jokie teisiniai santykiai, todėl teisinė atsakomybė dėl netinkamos kokybės paslaugų taikoma kelionės organizatoriui (CK 6.747 straipsnio 2 dalis, 6.754 straipsnis), taigi ieškovai įgijo teisę reikalauti atlyginti žalą iš atsakovo. Atsižvelgdamas į dėl atsakovo netinkamo sutarties vykdymo ieškovų patirtą stresą, neišsipildžiusius jų pagrįstus ir protingus lūkesčius, teismas ieškovų prašomą priteisti 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą vertino kaip adekvatų patirtai žalai.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais ir papildomai pažymėjo, kad A. K. firmos „Nilara“ ir Lietuvos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos 2008 m. kovo 16 d. turizmo paslaugų teikimo sutartis vertinama kaip sudaryta trečiųjų asmenų – turistų – naudai, todėl tinkamo prievolės įvykdymo turi teisę reikalauti ir patys turistai, t. y. ieškovai, taigi kolegija sprendė, kad ieškinys šioje byloje yra pareikštas tinkamų ieškovų (CK 6.191 straipsnis). Pagal šią sutartį atsakovas, įsipareigojęs organizuoti turistinę kelionę pagal pridėtą programą, prisiėmė visas turistinės kelionės organizatoriaus pareigas, t. y. iš anksto organizavo turizmo paslaugų rinkinį, kurį sudarė vežimo bei apgyvendinimo paslaugos. Dėl to atsakovas pagrįstai pripažintas kelionės organizatoriumi, net jei jis reguliariai nesivertė turizmo verslu ir viešai nesiūlė teikti turizmo paslaugų. Valstybinio turizmo departamento atsakovui išduoto kelionių agentūros pažymėjimo neatitiktis faktiškai jo vykdomai veiklai negali šalinti atsakovo atsakomybės už netinkamai atliktas kelionės organizatoriaus paslaugas. Verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Paslaugų teikėjas, pasitelkęs trečiuosius asmenis, pats atsako už tinkamą sutarties įvykdymą klientui (CK 6.717 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovas negalėjo pagrįsti jo suteiktos ekskursijos po Hildesheimą alternatyvumo neaplankytam angliškajam parkui Keukenhofe, Amsterdamui, Hagai ir Brėmenui, o kitus atsakovo veiksmus - autobuso nuomą Olandijoje, papildomą nakvynę Roterdame, turistų pervežimą iš Roterdamo į Slubicą vertino tik kaip sutartinių įsipareigojimų tolesnį vykdymą. Kretingos rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2009 m. vasario 25 d. sprendimu nustatytos aplinkybės iš dalies patvirtina atsakovo netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymo faktą. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas turtinės žalos dydį pagrįstai vadovavosi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime pateiktais nuostolių skaičiavimais. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl turizmo paslaugų suteikimo fakto, bet dėl suteiktų paslaugų kokybės, todėl CK 6.754 straipsnio 4 dalis netaikytina. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad visi ieškovai patyrė to paties pobūdžio dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, todėl jiems pagrįstai priteistas vienodo dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas A. K. firma „Nilara“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį bei ir priimti naują sprendimą – iš dalies patenkinti ieškinį, priteisiant kiekvienam ieškovui po 314,97 Lt turtinės žalos atlyginimo, o kitą ieškinio dalį atmetant, taip pat priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pagal Turizmo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį kelionės organizatorius yra juridinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis reguliariai verčiasi turizmo verslu ir tiesiogiai arba per tarpininkus (kelionių pardavimo agentus) savo vardu viešai siūlo teikti turizmo paslaugas bet kuriam asmeniui arba tam tikrai asmenų grupei. Atsakovas vykdė tik agento, o ne kelionių organizatoriaus funkcijas, viešai nesiūlė jokių turizmo paslaugų. Kelionė organizuota ne atsakovo iniciatyva, o Lietuvos valstybės tarnautojų profesinei sąjungai, kaip juridiniam asmeniui, kreipusis į atsakovą su prašymu parengti jos pageidavimu konkrečią kelionę, t. y. susiklostė šių subjektų sutartiniai santykiai. Jokių pretenzijų iš Lietuvos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos atsakovas nėra gavęs. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovui kyla atsakomybė už netinkamai atliktas kelionės organizatoriaus paslaugas. Kasatoriaus nuomone, teisinės atsakomybės taikymą suponuoja ne subjekto veikla, bet teisės aktų nustatytas specialus teisinis reglamentavimas ir statusas.

2. CK 6.754 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis vykdoma ne pagal turisto lūkesčius, kelionės organizatorius, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, privalo teikti turistui visokeriopą pagalbą ir paramą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje G. N. ir L. N. v. UAB „Novaturas“, bylos Nr. 3K-3-487/2007, nurodyta, kad užsakytų paslaugų pakeitimas lygiavertėmis nėra turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygų pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino alternatyvia turizmo paslauga ieškovams papildomai suteiktos ekskursijos po Hildesheimą, autobuso Olandijoje nuomos, nakvynės Roterdame, rūpinimosi keleiviais pagal galimybes.

3. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl turizmo paslaugų suteikimo fakto, bet dėl suteiktų paslaugų kokybės, todėl CK 6.754 straipsnio 4 dalis netaikytina. Tokia teismo pozicija nepagrįsta, nes ieškovai reikalavo atlyginti ne tik neturtinę, bet ir turtinę žalą. Pagal CK 6.754 straipsnio 4 dalį kelionės organizatorius privalo kompensuoti turistui anksčiau pasiūlytų ir faktiškai suteiktų paslaugų kainos skirtumą. Dėl to, siekiant nustatyti turtinės žalos atlyginimą, būtina nustatyti siūlytų ir suteiktų paslaugų kainos skirtumą. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovų prašytą 462 Lt turtinės žalos atlyginimo sumą, nurodytą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos rekomendacijoje, tačiau nepagrįstą įrodymais, nepagrindęs savo pozicijos nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės normomis, nepasisakęs dėl atsakovo apskaičiuotos žalos sumos.

4. CK 6.754 straipsnio 5 dalyje nustatyti subjektyvieji (turisto pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildo ir dėl to turistas lieka kelione nepatenkintas) ir objektyvieji (netinkamas sutarties vykdymas, už kurį atsako kelionės organizatorius) neturtinės žalos atlyginimo kriterijai. Šioje byloje vertinant pagal objektyvųjį kriterijų kasatorius neprivalo atlyginti neturtinės žalos, atsižvelgiant į CK 6.754 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, kad kelionės organizatorius ar asmuo, kurio pagalba kelionės organizatorius naudojasi, neatsako už netinkamą sutarties įvykdymą, jeigu už netinkamą sutarties įvykdymą, kurio kelionės organizatorius nenumatė ir negalėjo numatyti, atsako trečiasis asmuo, kurio suteiktos paslaugos nesusijusios su kelionės organizatoriaus teikiamomis paslaugomis; sutartis netinkamai įvykdoma dėl nenugalimos jėgos arba dėl įvykio, kurio kelionės organizatorius ar asmuo, kurio pagalba kelionės organizatorius naudojosi, atsižvelgiant į visą įmanomą jų apdairumą, nenumatė ir negalėjo numatyti (CK 6.754 straipsnio 2 dalies 3 punktas); pagal CK 6.520 straipsnį už žalą, padarytą nuomojama transporto priemone tretiesiems asmenims, atsako nuomotojas. Kadangi nagrinėjamu atveju turizmo paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta su juridiniu asmeniu, o dalis paslaugų nesuteikta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kelionės organizatoriaus valios, objektyvusis turtinės žalos atlyginimo kriterijus neegzistuoja. Ieškovai, teigdami, kad liko nepatenkinti kelione dėl suteiktų paslaugų, susijusių su kelionės paslauga, dalies, neįrodinėja visų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei atsirasti. Nesant neteisėtų veiksmų, negali atsirasti prievolė atlyginti žalą. Teismai, priteisdami neturtinės žalos atlygimą, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį ir neatsižvelgė į neturtinės žalos pobūdį, kasatoriaus turtinę padėtį, nepagrindė, kodėl priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis beveik lygus kelionės kainai.

5. Teismai, nevertindami Valstybinio turizmo departamento išvados, pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašo skundą atmesti ir nurodo šiuos argumentus:

1. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, organizavęs kelionę, prisiėmė kelionės organizatoriaus pareigas, todėl tai, kad jis reguliariai nesivertė turizmo verslu ir Valstybinio turizmo departamento išduotas pažymėjimas neatitiko faktiškai atsakovo vykdomos veiklos, negali šalinti atsakovo atsakomybės už netinkamai atliktas kelionės organizatoriaus paslaugas.

2. Alternatyvių paslaugų suteikimas yra fakto klausimas. Teismai nustatė, kad tokių paslaugų kasatorius nesuteikė.

3. Nesuteiktų paslaugų apimtį kasatorius skaičiuoja remdamasis neįrodytomis aplinkybėmis.

4. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad neturtinė žala ieškovams neįrodyta, nes jis pats pripažino žalos padarymą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nagrinėjant šią bylą, be to, kitoje byloje pareiškęs ieškinį N. B. individualiai įmonei „Kretingos Dėja“ dėl nuostolių atlyginimo, jis rėmėsi argumentu, kad ieškovai turi teisę reikalauti trijų kelionės dydžių neturtinės žalos atlyginimo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ginčo sutarties teisinio kvalifikavimo ir atsakomybės už jos netinkamą vykdymą sąlygų

Byloje nustatyta, kad bylos šalių sutartiniai santykiai susiklostė atsakovui (kasatoriui) A. K. firmai „Nilara“ 2008 m. kovo 16 d. sudarius turizmo paslaugų teikimo sutartį su trečiuoju asmeniu Lietuvos valstybės tarnautojų profesine sąjunga. Sutarties 1 ir 2.1.1 punktuose nustatyta, kad kasatorius įsipareigoja profesinės sąjungos nariams organizuoti kelionę pagal pridėtą kelionės programą ir teikti kitas sutartyje nurodytas paslaugas, o profesinė sąjunga arba turistai įsipareigoja sumokėti kasatoriui už teikiamas paslaugas. Tokia sutartis atitinka CK 6.747 straipsnio 1 dalyje ir Turizmo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje įtvirtintą turizmo paslaugų teikimo sutarties sąvoką: turizmo paslaugų teikimo sutartimi viena šalis – kelionės organizatorius – įsipareigoja už atlyginimą kitai šaliai – turistui – užtikrinti iš anksto organizuotą turistinę kelionę, o turistas įsipareigoja kelionių organizatoriui sumokėti už suteiktas paslaugas. Kasatorius laikosi nuostatos, kad tik profesinė sąjunga įgijo teisę jam reikšti reikalavimus sudarytos turizmo paslaugų teikimo sutarties pagrindu. Tokia kasatoriaus pozicija nepagrįsta, nes pagal CK 6.747 straipsnio 5 dalį turistas yra tiek fizinis asmuo, kuris pasirašo turizmo paslaugų teikimo sutartį su kelionės organizatoriumi, tiek fizinis asmuo, kurio vardu sutartį pasirašęs asmuo perka turistinę kelionę ir prisiima visas teises ir pareigas pagal sutartį (kiti naudos gavėjai), arba bet kuris asmuo, kuriam sutartį pasirašęs asmuo ar bet kuris naudos gavėjas perleidžia savo teisę į kelionę. Pagal CK 6.191 straipsnio 1 dalies nuostatas tokia sutartis, iš kurios atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, priskirtina prie sutarčių trečiojo asmens naudai. Reikšti reikalavimus dėl tokios sutarties įvykdymo gali tiek ją sudaręs, tiek trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jei ko kita nenumato įstatymai ar sutartis arba nelemia prievolės esmė. Nors ginčo sutarties 1 punkte nustatyta, kad tik profesinė sąjunga ir kasatorius yra sutarties šalys ir tik jie įgyja reikalavimo teises, tačiau, atsižvelgiant į toliau išdėstytus argumentus, šia sutarties sąlyga, kaip prieštaraujančia imperatyviajai teisės normai, negalima remtis (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Ginčo sutartis yra vartojimo sutartis – sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (CK 1.39 straipsnio 1 dalis, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14, 15 dalys). Nors ginčo sutartį sudarė profesinė sąjunga, tačiau ji su kasatoriumi sudaryta dėl paslaugų fizinių asmenų asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, šie asmenys asmeniškai pirko, t. y. sumokėjo už paslaugas ir jomis naudojosi. Šie požymiai lemia sutarties kvalifikavimą vartojimo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 257-ji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB “Vilniaus vandenys”, UAB “Vilniaus energija”, bylos Nr. 3K-3-579/2003 m.). Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį teikiant atlygintinas paslaugas vartotojams mutatis mutandis yra taikomi CK 6.350-6.370 straipsniuose nustatyti reikalavimai. CK 6.350 straipsnio 2 dalyje draudžiama vartojimo sutartyse nustatyti sąlygas, pasunkinančias vartotojo padėtį arba panaikinančias ar suvaržančias vartotojo teisę pareikšti ieškinį pardavėjui dėl sutarties sąlygų pažeidimo. Šiai imperatyviajai teisės normai prieštarauja ginčo sutarties 1 punkto nuostata, kad tik profesinė sąjunga ir kasatorius yra sutarties šalys ir tik jie įgyja reikalavimo teises, todėl ši sutarties nuostata ginčo santykiams netaikytina, o ieškovai, būdami asmenys, kurių naudai sudaryta vartojimo – turizmo paslaugų teikimo – sutartis, atsakovui netinkamai įvykdžius šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, turi teisę jam reikšti reikalavimą atlyginti dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo įvykdymo padarytą žalą.

Teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties sąlygos jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Valstybė užtikrina sutartinių įsipareigojimų vykdymą priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sund servanda). Atsakovas, sutartimi įsipareigojęs suteikti ieškovams paslaugas, privalo tinkamai įvykdyti sutartines prievoles, o jas įvykdžius netinkamai, kyla sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnis). Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai jam nepagrįstai taikė atsakomybę už netinkamai atliktas kelionės organizatoriaus paslaugas. Šį teiginį jis motyvuoja nurodydamas, kad sudarydamas ir vykdydamas turizmo paslaugų teikimo sutartį jis neturėjo Turizmo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyto kelionės organizatoriaus statuso, jo organizuota kelionė ieškovams buvo vienkartinė. Pagal Turizmo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį kelionės organizatorius yra juridinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis reguliariai verčiasi turizmo verslu ir tiesiogiai arba per tarpininkus (kelionių pardavimo agentus) savo vardu viešai siūlo teikti turizmo paslaugas bet kuriam asmeniui arba tam tikrai asmenų grupei. Pažymėtina, kad kelionės organizatoriaus statusui įgyti nepakanka atitikti išvardytus požymius, bet būtina įvykdyti įstatyme keliamus reikalavimus. Rengiant šiuo metu galiojančio Turizmo įstatymo projektą, 2002 m. gegužės 28 d. pateiktame projekto aiškinamajame rašte kaip pagrindinis rengiamo įstatymo tikslas įvardytas siekis apsaugoti turizmo paslaugų vartotojų teises, nustatyti griežtesnius reikalavimus turizmo paslaugų teikimui, kiek tai susiję su vartotojų teisių apsauga. Siekiant šių tikslų, 2002 m. priimto ir šiuo metu galiojančios redakcijos Turizmo įstatymo 7 straipsnio 1, 2, 6 dalyse nustatyti reikalavimai, kuriuos pagal šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalį būtina įvykdyti subjektui, ketinančiam siūlyti kelionės organizavimo paslaugas: užtikrinti turisto grąžinimą į pradinę turisto išvykimo vietą ir pinigų, turisto sumokėtų už organizuotą turistinę kelionę, grąžinimą turistui proporcingai nesuteiktų paslaugų vertei, jei prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionės organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties; šių įsipareigojimų įvykdymą užtikrinti laidavimo draudimo sutartimi, sudaryta su draudimo įmone; turėti galiojantį kelionės organizatoriaus pažymėjimą; Vyriausybės įgaliotos institucijos, t. y. Valstybinio turizmo departamento, nustatyta tvarka pateikti informaciją apie šių reikalavimų įvykdymą. Atsižvelgiant į įstatymo projekto aiškinamajame rašte atskleistą įstatymų leidėjo tikslą apsaugoti turizmo paslaugų vartotojų teises, aplinkybė, kad kasatorius, įsipareigojęs turistams vykdyti kelionių organizatorius funkcijas, neįvykdė Turizmo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 1, 2, 6 dalyse kelionės organizatoriui keliamų reikalavimų ir nebuvo įgijęs kelionių organizatoriaus statuso, negali būti aiškinama kaip sudaranti pagrindą atleisti jį nuo prisiimto įsipareigojimo tinkamai vykdyti kelionės organizatoriaus funkcijas. Tiek bendrosios Civilinio kodekso normos, dėl sutartinės atsakomybės, tiek specialiosios Civilinio kodekso ir Turizmo įstatymo normos, dėl atsakomybės už netinkamą turizmo paslaugų vykdymą akcentuoja sutartinės atsakomybės pagrindą – sutartimi prisiimtus įsipareigojimus turistui (CK 6.256, 6.754 straipsniai, Turizmo įstatymo 6 straipsnio 1, 8 dalys), todėl, atsakovui sutartimi įsipareigojus vykdyti kelionės organizatoriaus funkcijas, bylą nagrinėję teismai teisiniame santykyje, atsiradusiame ginčo sutarties pagrindu, pagrįstai atsakovą laikė kelionės organizatoriumi prisiimtų įsipareigojimų prasme bei taikė atsakomybę už sutartinę atsakomybę nustatančias teisės normas.

Kasatorius teigia, kad teismai, spręsdami jo atsakomybės turistams klausimą, nevertino Valstybinio turizmo departamento išvados, taip pažeisdami proceso teisės normas. Šioje išvadoje pateiktas tų pačių faktinių aplinkybių teisinis vertinimas, kurias bylą nagrinėję teismai taip pat analizavo ir vertino, tačiau padarė kitokias nei departamentas išvadas. Vien tai, kad teismų sprendimuose vertinant Valstybinio turizmo departamento analizuotas aplinkybes, kaip atmestina neįvardyta šio departamento išvada, nėra pagrindas konstatuoti proceso teisės normų pažeidimą, reikšmingą bylos išsprendimui.

Dėl alternatyvių turizmo paslaugų suteikimo

CK 6.754 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu prasidėjus kelionei paaiškėja, kad kelionės organizatorius negalės įvykdyti pagrindinės sutartų paslaugų dalies, tai jis privalo pasiūlyti turistui tinkamas alternatyvias paslaugas už tokią pačią kainą sutartyje nurodytam terminui ir kompensuoti turistui anksčiau pasiūlytų ir faktiškai suteiktų paslaugų kainos skirtumą. Byloje nustatyta, kad atsakovas turizmo paslaugų teikimo sutartimi įsipareigojo ieškovams organizuoti kelionę pagal pridėtą kelionės programą, tačiau iš dalies neįvykdė esminę kelionės dalį sudarančios turizmo paslaugos – neužtikrino dalies kelionės programoje numatytų objektų aplankymo sutartyje nustatytomis sąlygomis, taip pažeisdamas savo prievolę pagal sutartį. Atsakovas neginčija dalies paslaugų nesuteikimo fakto, tik kelia klausimą dėl konkretaus nesuteiktos paslaugų dalies dydžio konstatavimo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad aplankyta 28,6 proc. numatytų objektų, remdamasis Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008 m. liepos 23 d. nutarime apskaičiuota nesuteiktų paslaugų apimtimi. Šie skaičiavimai atlikti įvertinus ginčo sutartimi numatytų ir faktiškai aplankytų objektų santykį. Apeliacinės instancijos teismas šių skaičiavimų pagrindu nustatytą turtinės žalos dydį vertino kaip pagrįstą. Ieškovas, nesutikdamas su nurodyta nesuteiktų paslaugų apimtimi, pateikė savo skaičiavimus, kuriuos grindė atskiras paslaugas vertindamas kaip visiškai įvykdytas arba neįvykdytas. Dalį paslaugų atsakovas vertino kaip visiškai įvykdytas, vienasmeniškai spręsdamas, kad programoje numatytas paslaugas pagal galimybes tinkamai pakeitė alternatyviomis. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su tokiu atsakovo skaičiavimu, pažymėjęs, kad atsakovas negalėjo pagrįsti, kokiais kriterijais vertinant jo suteiktos paslaugos yra alternatyvios nesuteiktoms paslaugoms. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.754 straipsnio 4 dalį kelionės organizatorius privalo siūlyti paslaugas turistams kaip alternatyvias, tačiau turistas turi teisę dėl protingų priežasčių jų atsisakyti. Taigi kelionės organizatoriui pasiūlymą teikti alternatyvią paslaugą būtina derinti su turistais, siekiant, kad konkreti paslauga ne tik kelionės organizatoriaus, bet ir turistų būtų vertinama kaip alternatyvi nesuteiktajai. Byloje nenustatyta, kad atsakovas ieškovams siūlė paslaugas, kaip alternatyvias nesuteiktosioms CK 6.754 straipsnio 4 dalies prasme, kad derino jas su turistais. Teismai nustatė, kad suderinus su turistais kelionės programoje numatytas Potsdamo miesto aplankymas buvo pakeistas Magdeburgo aplankymu, t. y. toks paslaugos keitimas galėtų būti vertinamas atitinkančiu įstatymo reikalavimus, tačiau jis atliktas ne dėl kelionės organizatoriaus negalėjimo įvykdyti sutartyje numatytos paslaugos, bet turistų pageidavimu, dėl šios paslaugos tinkamo įvykdymo byloje ginčo nekilo. Atsakovui teigiant, kad sutartinius įsipareigojimus jis laiko pagal galimybes visiškai įvykdytais, kolegija pažymi, kad atsakovo galimybių neturėjimas vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal įstatymo reikalavimus, užtikrinti paslaugų kokybę ir turistų teisių apsaugą, negali būti pagrindas keisti įstatyminius reikalavimus paslaugų vykdymui ir atleisti nuo atsakomybės už netinkamą jų įvykdymą.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovams reikalavimą priteisti turtinės žalos atlyginimą grindžiant skaičiavimu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime, kuriame įvertintos suteiktos ir nesuteiktos paslaugos, atsakovas, su juo nesutikdamas, turėjo įrodyti įstatymo reikalavimus atitinkantį paslaugų įvykdymą. Atsakovui su apskaičiuotu žalos atlyginimo dydžiu ir paslaugų suteikimo vertinimu nesutinkant, tačiau savo suteiktų paslaugų dalies skaičiavimą grindžiant tik vienašališka nuomone dėl paslaugų įvykdymo, teismai turėjo pagrindą pripažinti nustatytu būtent ieškovų nurodomą suteiktų paslaugų dalies ir turtinės žalos atlyginimo dydį.

Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad dalis paslaugų nebuvo suteikta, nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl turizmo paslaugų suteikimo fakto, bet dėl suteiktų paslaugų kokybės, todėl CK 6.754 straipsnio 4 dalis netaikytina. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šis apeliacinės instancijos teismo argumentas nelėmė neteisingo byloje iškeltų reikalavimų išnagrinėjimo, nes teismas nagrinėjo nesuteiktų paslaugų dalies ir turtinės žalos dydžio nustatymo klausimą bei padarė išvadą, kad šį klausimą pirmosios instancijos teismas, priteisęs ieškovams turtinės žalos atlyginimą už nesuteiktas paslaugas, išsprendė tinkamai.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Kasatorius nagrinėjamoje byloje laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į CK 6.754 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas, jis neprivalo atlyginti neturtinės žalos ieškovams, nes pagal CK 6.520 straipsnį už žalą, padarytą nuomojama transporto priemone tretiesiems asmenims, atsako nuomotojas, dalis paslaugų nesuteikta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kelionės organizatoriaus valios, be to, ieškovai neįrodė visų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei atsirasti.

Kasatorius yra verslininkas, besiverčiantis turizmo verslu. CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad verslininko (CK 2.4 straipsnio 2 dalis) sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Verslas yra veikimas savo rizika, todėl verslininkas turi prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką (rūpestingai pasirinkti trečiuosius asmenis įsipareigojimams įvykdyti, turėti galimybių kontroliuoti jų veiklą ir panašiai). Verslininkui sutartinė civilinė atsakomybė nebus taikoma tuo atveju, jei jis įrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos (force majeure). Byloje nenustatyta force majeure ar kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą netaikyti civilinės atsakomybės atsakovui. Tai, kad turizmo paslaugų sutarčiai įvykdyti – turistų vežimui – atsakovas nuomojo trečiojo asmens N. B. individualios įmonės „Kretingos Dėja“ autobusą, neatleidžia jo nuo atsakomybės pagal ginčo sutartį. Kasatorius remiasi CK 6.520 straipsniu, tačiau šioje byloje, sprendžiant klausimus dėl kasatoriaus atsakomybės turistams, taikytinos specialiosios šiuos klausimus reglamentuojančios normos. Turizmo įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad kelionės organizatorius ir (ar) kelionių agentūra, kuri yra sutarties šalis, yra atsakingi turistui už sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamą vykdymą, nepaisant to, ar tuos įsipareigojimus turi įvykdyti kelionės organizatorius ir (ar) kelionių agentūra, ar kiti paslaugų teikėjai, kurių pagalba kelionės organizatorius arba kelionių agentūra naudojosi. Taigi būtent kasatorius, kaip turizmo paslaugų teikimo sutarties šalis, o ne jo pasirinkti tretieji asmenys, atsako turistams už sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Paslaugos teikėjas pasitelkti trečiuosius asmenis, teikdamas paslaugas, gali visais atvejais, kai to tiesiogiai nedraudžia sutartis (CK 6.717 straipsnio 3 dalis). Sutartis su paslaugų teikėju sudaroma dėl jo turimų dalykinių savybių, todėl jis pats ir turi suteikti paslaugas, tačiau jas teikdamas gali naudotis kitų asmenų pagalba. Ieškovų (turistų) ir trečiojo asmens, nuomojusio atsakovui autobusą, nesieja teisiniai santykiai, trečiasis asmuo nėra turizmo paslaugų sutarties šalis, todėl teisinė atsakomybė už netinkamą sutarties įvykdymą – atlyginti neturtinę žalą – taikytina atsakovui, nors netinkamai įvykdyta sutarties dalis ir buvo vykdoma paslaugos teikėjo pasitelkto trečiojo asmens (CK 6.747 straipsnio 1 dalis, 6.754 straipsnio 5 dalis). Toks aiškinimas atitinka formuojamą teismų praktiką dėl atsakomybės už žalą, padarytą turistams netinkamai suteiktomis paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. J., D. J., K. J. v. UAB „Novaturas“, bylos Nr. 3K-3-524/2004).

Už netinkamą sutartinės prievolės įvykdymą taikoma teisinė atsakomybė. Jeigu dėl netinkamo sutarties vykdymo, už kurį atsako kelionės organizatorius, turisto pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildo, jis turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą. Atlygintinos neturtinės žalos dydis negali viršyti trigubos kelionės kainos. Nagrinėjamoje byloje nustatytą atlygintinos neturtinės žalos dydį, nesiekiantį vienos kelionės kainos dydžio, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl turizmo paslaugų teikimo ir į ieškovų patirtus nepatogumus, besitęsusius iš esmės visą kelionės laiką, sutarties vykdymo neatitiktį teisėtiems turistų lūkesčiams, teismai turėjo pagrindą vertinti kaip adekvatų patirtai neturtinei žalai (CK 6.250 straipsnis, 6.754 straipsnio 5 dalis).

Atmetus kaip nepagrįstus kasaciniame skunde išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 96 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o iš atsakovo – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Netenkinant atsakovo kasacinio skundo reikalavimo panaikinti teismų procesinius sprendimus, kuriais ieškinio reikalavimai buvo patenkinti, byloje patirtos 56,30 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos iš atsakovo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš A. K. firmos „Nilara“ (įmonės kodas 123172259) 56,30 Lt (penkiasdešimt šešis litus 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Gintaras Kryževičius

Sigita Rudėnaitė