Dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

Civilinė byla Nr. 3K-3-245/2011

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija 36.2

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Gintaro Kryževičiaus (pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. V. ir A. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB DnB NORD banko ieškinį atsakovams V. B., V. V., A. V., dalyvaujant tretiesiems asmenims V. B., BUAB „BVSI“, dėl skolos priteisimo, ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. B. ieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliami laidavimo pabaigos, piniginių prievolių valiutos ir teisminio precedento taikymo klausimai.

Ieškovas AB DnB NORD bankas prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. B., V. V., A. V. 86 685,13 Lt skolos, 426,62 Lt palūkanų ir 162,83 Lt delspinigių, iš viso – 91 109,58 Lt, taip pat 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. balandžio 27 d. sudarė su UAB „BVSI“ kredito linijos sutartį Nr. 7507, pagal kurią šiai bendrovei buvo suteikta 26 065 eurų kredito linija iki 2007 m. balandžio 30 d. apyvartinėms lėšoms papildyti. 2005 m. balandžio 27 d. ieškovas sudarė su atsakovais laidavimo sutartis, pagal kurias šie įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu ta pačia apimtimi kaip ir UAB „BVSI“, jei bendrovė neįvykdys savo prievolių pagal 2005 m. balandžio 27 d. kredito linijos sutartį Nr. 7507. 2007 m. lapkričio 20 d. Kauno apygardos teismas iškėlė UAB „BVSI“ bankroto bylą. Ieškovas pareiškė UAB „BVSI“ bankroto byloje 26 387,16 euro (91 109,58 Lt) reikalavimą, kuris patvirtintas Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartimi. Tačiau pagal CK 6.81 straipsnį atsakovai kaip laiduotojai solidariai su BUAB „BVSI“ atsakingi dėl prievolės neįvykdymo, todėl bendrovės negrąžinta skola priteistina iš atsakovų.

Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais V. B. prašė teismo pripažinti negaliojančia jos sutuoktinio atsakovo V. B. ir ieškovo 2005 m. balandžio 27 d. laidavimo sutartį Nr. 1804, kaip sudarytą be sutuoktinio sutikimo, laiduojant už UAB „BVSI“ prievolių įvykdymą visu turtu (CK 3.92 straipsnio 4, 6 dalys).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinius atmetė.

Teismas nustatė, kad pagal 2005 m. balandžio 27 d. kredito linijos sutarties Nr. 7507 4 punktą BUAB „BVSI“ išduoto kredito grąžinimo terminas – 2007 m. balandžio 30 d., t. y. šalys susitarė dėl terminuotos prievolės. Pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalį ieškovas privalėjo pareikšti ieškinį atsakovams iki 2007 m. liepos 30 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2007 m. gruodžio 29 d., praleidęs ieškinio senaties terminą.

Dėl V. B. reikalavimo teismas nurodė, kad ieškovas ginčijamos laidavimo sutarties pagrindu pareiškė reikalavimą tik atsakovui V. B., todėl laidavimo sutartis, pasirašyta be sutuoktinės sutikimo, šiai nesukėlė neigiamų padarinių.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimu panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo AB DnB NORD banko ieškinys atmestas, ir jį tenkino – priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų V. V. ir A. V. 25 105,45 euro negrąžinto kredito, 1 234,25 euro nesumolėtų palūkanų ir 47,16 euro delspinigių, iš viso – 26 378,16 euro, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008 m. vasario 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Likusią sprendimo dalį teismas paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovai solidariai su BUAB „BVSI“ yra atsakingi už bendrovės prievoles 2005 m. balandžio 27 d. laidavimo sutarčių pagrindu. Teismas nustatė, kad pagal ieškovo ir atsakovų V. V. bei A. V. 2005 m. balandžio 27 d. laidavimo sutarčių 4.2 punktą sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško skolininko prievolių įvykdymo. Iki šiol BUAB „BVSI“ nėra grąžinusi skolos ieškovui. Kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B., D. B., bylos Nr. 3K-7-229/2009).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. kovo 16 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo V. B. 25 105,45 euro negrąžinto kredito, 1 234,25 euro nesumokėtų palūkanų ir 47,16 euro delspinigių, iš viso 26 378,16 euro, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teismo dienos (2008 m. vasario 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir nustatė, kad ši skola yra solidari visų trijų atsakovų V. B., V. V. ir A. V. skola ieškovui, taip pat ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimo atžvilgiu.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimu AB DnB NORD banko ieškinį tenkino visiškai, tačiau neišsprendė pareikštų reikalavimų atsakovui V. B., nors teisės taikymo klausimu pasisakė, o ieškovas teikė įrodymus ir davė paaiškinimus dėl šio reikalavimo. Dėl to CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu priimtinas papildomas sprendimas. Kauno apygardos teismas ieškinį tenkino visiškai dėl visų atsakovų, todėl papildomu sprendimu priteistina iš atsakovo V. B. ieškovui 26 378,16 euro skolos, 5 proc. metinių palūkanų, nustatant, kad atsakovų skola ieškovui yra solidari.

III. Kasacinio skundo, pareiškimo dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo ir

atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu (skundas paduotas iki apeliacinės instancijos teismo 2011 m. kovo 16 d. papildomo sprendimo priėmimo) atsakovai V. V. ir A. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl CK 6.88 straipsnio pažeidimo. Nagrinėjamu atveju prievolės įvykdymo terminas 2005 m. balandžio 27 d. kredito linijos sutartimi Nr. 7507 yra nustatytas 2007 m. liepos 30 d., taigi ieškovas į teismą turėjo kreiptis iki 2007 m. spalio 30 d., o ieškovas į teismą kreipėsi tik 2007 m. gruodžio 29 d., pažeisdamas CK 6.88 straipsnio 2 dalyje nustatytą imperatyvųjį naikinamąjį procesinį terminą. Ieškovo su atsakovais sudarytose laidavimo sutartyse nenustatyta termino kreiptis į teismą, todėl galioja CK 6.88, 6.89 straipsnyje nustatyti terminai, ir šalys galėjo įgyvendinti savo teises bei vykdyti pareigas iki naikinamojo termino pabaigos.

2. Dėl teisminio precedento taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B., D. B., bylos Nr. 3K-7-229/2009, nes skiriasi bylų ratio decidendi. Nurodytoje kasacinėje byloje atsakovai buvo pripažinti solidariaisiais skolininkais, kurie laidavo už savo pačių prievoles, taigi nuo pat pradžių buvo asmenų sutapimas prievolėje. Šioje byloje skolininkas, už kurį laiduojama, yra juridinis asmuo, kuriam buvo suteiktas ne kreditas, o apyvartinių lėšų kredito linija.

3. Dėl CPK 263 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 2 dalies pažeidimo. CPK 263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Ne visų byloje pareikštų reikalavimų išsprendimas laikytinas CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas sprendime pasisakė ir nusprendė tik dėl ieškovo reikalavimų atsakovams V. V. ir A. V., tačiau nepriėmė sprendimo dėl ieškovo reikalavimo solidariajam atsakovui V. B.. Apeliacinės instancijos teismas padarė proceso teisės normų pažeidimą, priskiriamą prie absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

4. Dėl priteistos sumos valiutos. Ieškovas 2008 m. liepos 14 d. patikslintu ieškiniu prašė priteisti 91 109,58 Lt skolos. Apeliacinės instancijos teismas priteisė iš atsakovų 26 378,16 euro, nenurodydamas motyvų, kodėl ieškovo prašomą priteisti skolą nacionaline valiuta priteisė eurais. Atsakovų nuomone, taip teismas pažeidė jų teises ir CPK 331 straipsnio 4 dalį.

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovas V. B. prašo tenkinti atsakovų kasacinį skundą, nurodo, kad sutinka su jame išdėstytais motyvais.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl CK 6.88 straipsnio pažeidimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovo ir atsakovų 2005 m. balandžio 27 d. laidavimo sutartyse nustatyta, kad jos įsigalioja nuo pasirašymo momento ir galioja iki visiško skolininko BUAB „BVSI“ prievolių įvykdymo (sutarčių 4.2 punktas). Kadangi BUAB „BVSI“ iki šiol nėra įvykdžiusi savo prievolių ieškovui, tai laidavimas nepasibaigęs ir ieškovas neturėjo pareigos per tris mėnesius nuo prievolės įvykdymo termino suėjimo pareikšti ieškinį laiduotojams. Tokia nuostata atitinka ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B., D. B., bylos Nr. 3K-7-229/2009).

2. Dėl CPK 263 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 2 dalies pažeidimo. CPK 277 straipsnyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime neišspręstas. Dėl papildomo sprendimo yra kreiptasi į Kauno apygardos teismą, 2011 m. kovo 15 d. įvyko teismo posėdis. Ieškovo nuomone, šiuo atveju galimi CPK 263 straipsnio 1 dalies ir 265 straipsnio 2 dalies pažeidimai nėra kasacijos dalykas.

3. Dėl teismo priteistos sumos valiutos. Ieškovas prašė priteisti skolą eurais, taip pat prievolė turėjo būti įvykdyta eurais, todėl teismas pagrįstai neatsižvelgė į tai, kad viename iš procesinių dokumentų prašoma priteisti suma nurodyta litais.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisminio precedento taikymo

Kasatoriai, nesutikdami su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad teismas, netaikydamas ginčo atveju terminuoto laidavimo pabaigą reglamentuojančio CK 6.88 straipsnio nuostatų ir nepagrįstai remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B., D. B., bylos Nr. 3K-7-229/2009, priėmė neteisėtą sprendimą. Teisėjų kolegija laiko šiuos kasacinio skundo argumentus nepagrįstais.

Visų pirma, pasisakydama dėl teisminio precedento taikymo, teisėjų kolegija nurodo, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal R. Z. skundą, bylos Nr. 3K-7-162/2009; teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. B. v. UAB „JG Property developments“, bylos Nr. 3K-3-137/2011; kt.)

Nagrinėjamos bylos ir kasaciniame skunde nurodomos civilinės bylos AB „Swedbank“ v. P. B., D. B., bylos Nr. 3K-7-229/2009, kurioje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, aplinkybės, kaip pagrįstai teigia kasatoriai, skiriasi. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateikti CK 6.88 straipsnio taikymo išaiškinimai nebuvo siejami su konkrečiomis bylos faktinėmis aplinkybėmis. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodytoje byloje konstatavo, kad laidavimo teisiniai santykiai tarp šalių nesusiklostė, tačiau pasisakė dėl laidavimo civilinių teisinių santykių atsižvelgdama į kasacinio teismo pagrindinę funkciją užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą bei siekdama užtikrinti vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant CK 6.88 straipsnį, kuriame reglamentuojama terminuoto laidavimo pabaiga. Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nurodytoje kasacinio teismo nutartyje išdėstytais CK 6.88 straipsnio taikymo išaiškinimais (CPK 4 straipsnis).

Dėl laidavimo pabaigos

Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Bendrasis principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Tačiau CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip aksesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Aptariama sutarties sąlyga vertintina kaip įstatymo neuždraustas kitoks šalių susitarimas. Šiuo atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos terminas nebus taikomas, bet prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grąžinta visa paskola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Šalių susitarimas, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. UAB „Vilsima“, UAB „Čilija“, bylos Nr. 3K-3-261/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B., D. B., bylos Nr. 3K-7-229/2009).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2005 m. balandžio 27 d. ieškovas ir UAB „BVSI“ sudarė kredito linijos sutartį Nr. 7507, kurios pagrindu UAB „BVSI“ buvo suteikta 26 065 eurų kredito linija apyvartinėms lėšoms papildyti. Sutarties 4 punkte nustatyta, kad 2007 m. balandžio 30 d. sugrąžinami visi iš kredito linijos paimti ir negrąžinti kreditai, o kredito linijos limito galiojimas pasibaigia. 2005 m. balandžio 27 d. ieškovas ir kasatoriai V. V., A. V. ir atsakovas V. B. sudarė laidavimo sutartis, pagal kurias laiduotojai įsipareigojo atsakyti ieškovui visu savo turtu, jeigu skolininkė UAB „BVSI“ neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles pagal 2005 m. balandžio 27 d. kredito linijos sutartį Nr. 7507. Laidavimo sutarčių 4.2 punkte nustatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško skolininko prievolių įvykdymo. Taigi nors ieškovas ir UAB „BVSI“ 2005 m. balandžio 27 d. kredito linijos sutartyje Nr. 7507 nustatė prievolės įvykdymo terminą, tačiau laidavimo sutartimis ieškovas su laiduotojais aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad laidavimas galios iki visiško skolininkės UAB „BVSI“ prievolių įvykdymo. Ir toks susitarimas, minėta, neprieštarauja laidavimą reglamentuojančioms CK teisės normoms. Tokiu atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos trijų mėnesių terminas netaikytinas, laidavimas galios tol, kol bus grąžinta visa paskola, nes kasatoriai laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių šią išvadą, t. y. kad kasatoriai, sudarydami laidavimo sutartis su ieškovu ir taip užtikrindami UAB „BVSI“ prievolių pagal 2005 m. balandžio 27 d. kredito linijos sutartį įvykdymą, siekė susitarti dėl terminuoto laidavimo (CK 6.193 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, negalima ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis). Esant šalių sutartiniams santykiams turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010). Taigi, esant nurodytam šalių susitarimui, t. y. kad laidavimas galios tol, kol bus grąžinta visa paskola, ir nustačius, kad šis susitarimas neprieštarauja laidavimą reglamentuojančioms CK teisės normoms, kreditoriaus ir laiduotojų ginčas dėl BUAB „BVSI“ skolos grąžinimo turi būti sprendžiamas remiantis šia jų sudarytų laidavimo sutarčių 4.2 punkte įtvirtinta nuostata. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nagrinėjamu atveju netaikytinas, už prievolės neįvykdymą – negrąžintą 26 065 eurų kreditą kasatoriai solidariai atsakingi ieškovui kartu su BUAB „BVSI“, už kurią kasatoriai laidavo ieškovui (2005 m. balandžio 27 d. laidavimo sutarčių 1.1 punktas).

Dėl piniginių prievolių valiutos

CK 6.36 straipsnio, reglamentuojančio piniginių prievolių valiutą, 1 dalyje nustatyta, kad piniginės prievolės turi būti išreiškiamos ir apmokamos valiuta, kuri pagal galiojančius įstatymus yra teisėta atsiskaitymo priemonė Lietuvos Respublikoje. Pinigų išleidimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad, išleidus nacionalinius pinigus, litai ir centai Lietuvos Respublikoje tampa vienintele teisėta atsiskaitymo ir mokėjimo priemone. Užsienio valiuta gali būti naudojama tik šalių susitarimu mokėjimams ir atsiskaitymams negrynaisiais pinigais, o Europos Sąjungos valiuta euras – ir grynaisiais pinigais (Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Tais atvejais, kai ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikoje dėl užsienio valiuta išreikštos pinigų sumos priteisimo, kreditorius savo pasirinkimu gali reikalauti jam priteisti šią sumą užsienio valiuta arba Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo dieną (CK 6.36 straipsnio 3 dalį). Pinigų įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad oficialus lito kursas nustatomas pasirinktos bazine valiutos atžvilgiu; bazinę valiutą ir oficialų lito kursą nustato Lietuvos bankas Lito patikimumo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos banko valdybos 2002 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. 15 „Dėl bazinės valiutos ir oficialaus lito kurso“ 1 punkte nustatyta, kad nuo 2002 m. vasario 2 d. bazinė valiuta yra euras; oficialus lito kursas – 3,4528 Lt už eurą.

Minėta, kad pagal 2005 m. balandžio 27 d. kredito linijos sutartį Nr. 7507 ieškovas suteikė UAB „BVSI“ 26 065 eurų kredito liniją apyvartinėms lėšoms papildyti. Būtent 26 065 eurų grąžinimas buvo užtikrintas ir ieškovui su kasatoriais 2005 m. balandžio 27 d. pasirašius laidavimo sutartis. Pirminiai ieškovo reikalavimai buvo reiškiami eurais, tik patikslinus ieškinio reikalavimus, ši suma buvo prašoma priteisti litais. Pagal atsiliepime į kasacinį skundą išdėstytą poziciją ieškovas sutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš kasatorių skola priteista eurais. Remiantis nurodyta CK 6.36 straipsnio 3 dalimi būtent kreditoriui įstatymo leidėjas suteikė teisę nuspręsti, kokia valiuta teismo tvarka bus išreikalauta skola. Nors, minėta, ieškovas, patikslinęs savo reikalavimus, prašė teismo priteisti skolą iš atsakovų litais, tačiau, teismui priteisus skolą eurais, nelaiko, kad jo teisės yra pažeistos, nurodo, kad tai atitinka jo interesus. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo spręsti, kad priteisus ieškovui skolą eurais yra pažeistos kasatorių teisės, nes pagal Lietuvos banko valdybos 2002 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. 15 „Dėl bazinės valiutos ir oficialaus lito kurso“ 1 punktą euras yra bazinė valiuta Lietuvoje, nustatytas oficialus lito ir euro kursas. Be to, minėta, 2005 m. balandžio 27 d. kredito linijos sutarties Nr. 7507 dalykas – kredito suma šalių susitarimu buvo išreikšta eurais. Taigi sutarties šalys ieškovas ir UAB „BVSI“ tarėsi dėl užsienio valiuta išreikšto kredito, kurio grąžinimas buvo užtikrinamas ieškovo su atsakovais sudarytomis laidavimo sutartimis. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo keisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl ne litais, o eurais ieškovui priteistos iš kasatorių BUAB „BVSI“ skolos.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su apeliacinės instancijos teismo neišspręstu reikalavimu solidariajam atsakovui V. B., nes Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 16 d. papildomu sprendimu dėl šio reikalavimo pasisakyta – ieškovo reikalavimas atsakovui V. B. tenkintas. Taigi kasacinio skundo argumentai dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimo nebeturi reikšmės šios bylos išsprendimo teisinam rezultatui.

Nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą nenustatyta (CPK 346 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 113,33 Lt tokių išlaidų. Teisėjų kolegijai nusprendus kasacinio skundo netenkinti, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš kasatorių V. V. ir A. V. po 56,67 Lt (penkiasdešimt šešis Lt 67 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Gintaras Kryževičius

Sigita Rudėnaitė