Nr. DOK-1316
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03090-2021-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,
susipažinusi su 2026 m. balandžio 7 d. paduotu ieškovų K. V.-Z. ir F. M. Z. S. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 7 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovai padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. V.-Z. ir F. M. Z. S. ieškinį atsakovėms A. B. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, žemės sklypų ribos nustatymo ir draudimo statyti tvorą. Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. sprendimą, kuriuo tenkinta ieškinio dalis – panaikintas atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. rugpjūčio 4 d. spendimas Nr. 49SK-(14.49.109E.), kuriuo patikslinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nauji kadastro duomenys pagal matininkės R. J. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 1646333, o kiti ieškinio reikalavimai atmesti. Ieškovų kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Nr. DOK-1316
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03090-2021-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,
susipažinusi su 2026 m. balandžio 7 d. paduotu ieškovų K. V.-Z. ir F. M. Z. S. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 7 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovai padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. V.-Z. ir F. M. Z. S. ieškinį atsakovėms A. B. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, žemės sklypų ribos nustatymo ir draudimo statyti tvorą. Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. sprendimą, kuriuo tenkinta ieškinio dalis – panaikintas atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. rugpjūčio 4 d. spendimas Nr. 49SK-(14.49.109E.), kuriuo patikslinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nauji kadastro duomenys pagal matininkės R. J. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 1646333, o kiti ieškinio reikalavimai atmesti. Ieškovų kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Teismai nepagrįstai atsisakė nustatyti žemės sklypų ribą, sudarydami sąlygas ateityje kilti ginčams dėl žemės sklypų ribos nustatymo. Nei CK 4.45 straipsnio nuostatos, nei teismų praktikoje pateikiami išaiškinimai nesuteikia teismui teisės atsisakyti nustatyti žemės sklypų ribą tuo atveju, kai konstatuojama, kad sklypų riba yra neaiški. Civilinis procesas grindžiamas koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), kuriuos teismai pažeidė.
2. Teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 177, 178, 185, 263 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas teismo eksperto G. K. akto turinio plačiau nevertino ir nenurodė jokių eksperto parengto ekspertizės akto trūkumų, kurie sudarytų teisėtą pagrindą nesivadovauti jo tyrimo išvadomis.
3. Apeliacinės instancijos teismas turėjo motyvuotai pagrįsti savo išvadą, kad teismo ekspertas G. K., teikdamas išvadą dėl ginčo žemės sklypų ribos nustatymo, privalėjo vadovautis ne tik galiojančiais 1994 m. planais, bet ir UAB „GEO“ vyr. inžinieriaus B. S. 1992 m. planu. Apeliacinės instancijos teismas nevertino, kad 1994 m. matininko I. K. parengti planai tuometinių žemės sklypų savininkų buvo patvirtinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsakovų pateiktas 1992 m. planas nebuvo įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre, kaip to reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ 1.1 punktą.
4. Apeliacinės instancijos teismas netenkino ir ieškinio alternatyvaus reikalavimo šalims priklausančių žemės sklypų ribą nustatyti pagal 2021 m. kovo 15 d. matininko G. Z. parengtame žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0045:0033, plane nustatytas posūkio taškų koordinates, pažymėtas taškais 2, 3, 4, 5, 6. Neišanalizavęs šio plano, teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK nuostatas. Teismas nepagrindė išvados, kad, nustačius žemės sklypų ribą pagal matininko parengtą planą, atsakovei priklausančio žemės sklypo plotas sumažėtų ir (ar) ji netektų galimybės privažiuoti prie nuosavybės teise priklausančio statinio. Matininko G. Z. žemės sklypo plane šalims priklausančių žemės sklypų riba eina ties butų riba (ko iš esmės pageidavo atsakovė A. B.), o pasikeičiantys žemės sklypų plotai kompensuojami racionaliai išdėstant ribas.
5. Teismai nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo uždrausti atsakovei A. B. statyti tvorą. Atsakovei pastačius planuojamą tvorą ties nauja žemės sklypo riba, bus užtverta didžioji dalis įvažiavimo į ieškovų parkavimo vietą, bus užtvertas pėsčiųjų takas, skirtas patekti į ieškovams priklausantį butą, bus apribota bendrų pastato lietaus surinkimo ir kitų inžinerinių sistemų priežiūra ir aptarnavimas. Žemės sklypo savininkas turi teisę į jo nuosavybės teisės gynimą nepriklausomai nuo to, ar jo žemės sklypo ribos yra patvirtintos teismo sprendimu.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Gražinti ieškovei K. V.-Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 115 (vieną šimtą penkiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. balandžio 4 d. AB SEB banke.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Gražina Davidonienė
Irmantas Šulcas