Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui priėmimo

Civilinė byla Nr. 2-192-906/2013

Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00136-2013-2

(S)

106.8.1.; 117.2

2013 m. gegužės 15 d.

Skuodas

Skuodo rajono apylinkės teismo teisėjas Svajūnas Bliudsukis,

rašytinio proceso tvarka spręsdamas pareiškėjo M. B. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo mama S. V.-Bunkienė, gim. (duomenys neskelbtini), kuri mirusi (duomenys neskelbtini), buvo S. K., mirusios (duomenys neskelbtini), įdukra ir, kad šis juridinio fakto nustatymas reikalingas dėl nuosavybės teisės atkūrimo į S. K. nuosavybės teise valdytą 124 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas prašo jam atnaujinti praleistus terminus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. K. valdytą 124 ha žemės sklypą, pateikti giminystės ryšį su S. K. įrodančius dokumentus ir S. K. nuosavybės teisę į žemę patvirtinančius dokumentus.

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Pareiškėjas reiškia reikalavimą atnaujinti įstatymo nustatytus terminus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. K. valdytą 124 ha žemės sklypą, pateikti giminystės ryšį su S. K. įrodančius dokumentus ir S. K. nuosavybės teisę į žemę patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. K. valdytą žemę Dobilynės (dobilinės) dvaro, buvusio (duomenys neskelbtini), tačiau jam buvo atsisakyta jas atkurti, nes praleisti įstatymu nustatyti terminai ir nepateiktas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl praleistų terminų atnaujinimo. Pareiškėjui buvo išaiškinta šio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus spendimo apskundimo tvarka.

2001-08-03 priimto įstatymo Nr. IX-489 padarytais 1997-07-01 Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10 straipsnio 1 ir 4 dalių pakeitimais bei 2004-10-12 priimtu to paties įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymu buvo nustatyti prašymo atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininkų patvirtinančių dokumentų pateikimo nuosavybės teises atkuriančioms institucijoms pateikimo terminai. Lietuvos Respublikos piliečio prašymas atitinkamai institucijai turėjo būti paduotas iki 2001-12-31, o nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turėjo būti pateikti iki 2003-12-31. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatyme, priimtame 2004-10-12, buvo nustatyta, kad piliečiams, praleidusiems nustatytus terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleisti terminai gali būti atnaujinami (Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1, 4 dalys).

Su pareiškimu atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytus terminą pareiškėjas M. B. kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, t. y. į Skuodo rajono apylinkės teismą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008-02-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-24/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-24/2008">3K-7-24/2008</a>, išaiškino, kad išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas vykdomas ne pagal Civilinio kodekso, o pagal specialiuosiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas taisykles. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas reglamentuojamas viešosios teisės normų, o atitinkama valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis. Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimas yra sudėtinė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso stadija. Prašymas atkurti nuosavybės teises turi būti paduotas atitinkamai institucijai. Šios institucijos atlieka viešojo administravimo veiksmus. Dėl šių institucijų veikimo (neveikimo) asmuo, kai jis mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, turi teisę paduoti skundą (prašymą) administraciniam teismui (Administracinio bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 22 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, pareiškėjo M. B. prašymas atnaujinti praleistus terminus pateikti prašymą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui, dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. K. valdytą 124 ha žemės sklypą, pateikti giminystės ryšį su S. K. įrodančius dokumentus ir S. K. nuosavybės teisę į žemę patvirtinančius dokumentus nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad jis turi kreiptis į Panevėžio apygardos administracinį teismą dėl praleisto termino su prašymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti atnaujinimo.

Faktinis įvaikinimas teisinius padarinius sukelia tik tada, kai tai nustatyta specialiojo teisės akto (įstatymo). Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. I-2563 „Dėl priemonių agrarinei reformai plėtoti“ 3 punkte nustatė, jog tais atvejais, kai faktiniai įtėviai įvaikinimo juridiškai nėra įforminę, įvaikinimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 14.1 punktas). Vėliau ši teisės norma įgijo įstatyminį lygmenį – Lietuvos Respublikos 1994 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. I-636 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo“, kuriuo buvo papildyta 1964 m. CPK 272 straipsnio 2 dalis, 11 punkte buvo nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl įvaikinimo fakto nustatymo, kai faktiški įtėviai įvaikinimo juridiškai nėra įforminę, jeigu šio fakto nustatymas yra susijęs su nuosavybės teisės į žemės sklypą ar mišką atkūrimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad faktinio įvaikinimo nustatymas yra už įvaikinimo instituto turinio ribų ir negali sukelti tų teisinių pasekmių, kurios atsiranda nustačius įvaikinimo įregistravimo juridinį faktą, išskyrus tą tikslą, kuriam faktinis įvaikinimas yra nustatinėjimas, t. y. nuosavybės teisėms į žemės sklypą ar mišką atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-474/2001, Nr.3K-3-220/2003).

Atsižvelgiant į tai, kad faktinio įvaikinimo faktas nagrinėjamu atveju nustatytinas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu (pareiškėjas siekia nuosavybės teisių į žemę atkūrimo), todėl tol, kol nėra atnaujintas terminas prašymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti, minėto fakto nustatymas pareiškėjui nesukeltų teisinių pasekmių. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas turi teisinę reikšmę nuosavybės teisių atkūrimo procese pareiškėjui įrodinėjant savo kaip subjekto, turinčio teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tinkamumą. Tik atnaujinus įstatymo nustatytus terminus, tame tarpe ir terminą giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti, pareiškėjas M. B. turės pagrindą kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl faktinio įvaikinimo fakto nustatymo. Teismas nustato tik tuos faktus nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Taigi pareiškėjo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl jo motinos faktinio įvaikinimo nenagrinėtinas teisme, kaip nesukuriantis pareiškėjui asmeninių, turtinių teisių (Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 1 p., 293 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

atsisakyti priimti pareiškėjo M. B., pareiškimą dėl juridinio reikšmę fakto nustatymo ir termino atnaujinimo ir grąžinti jį pareiškėjui.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi teisę kreiptis į Panevėžio apygardos administracinį teismą dėl praleisto termino prašymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti atnaujinimo. Tik atnaujinus įstatymo nustatytus terminus, jis turės pagrindą kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl faktinio įvaikinimo fakto nustatymo.

Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Svajūnas Bliudsukis