Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-697/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34195-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.13.8; 2.2.3.1.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,
teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Aurelijaus Stanislovaičio kasacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 27 d. nutarties išteisintojo G. L. baudžiamojoje byloje.
Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendžiu G. L. baudžiamasis procesas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 265 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 32 straipsnio 2 dalimi, nes jis nėra perduotas iš Ispanijos Karalystės Lietuvai baudžiamajam persekiojimui pagal šiuos straipsnius. G. L. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
nustatė:
I. Bylos esmė
1. G. L. buvo kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį tuo, kad nuo 2020 m. liepos mėn., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnį, draudžiantį Lietuvos Respublikoje auginti kanapes, 8 straipsnį, nustatantį, kad be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I sąrašą įtrauktas medžiagas (įskaitant ir kanapes) draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, turėdamas bendrą tikslą neteisėtai pagaminti, laikyti ir platinti didelį kiekį – bet ne didesnį kaip 858,31 g – narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pievoje bei šios sodybos šiltnamyje augino ir laikė narkotines medžiagas – 14 kanapių augalų, savo sudėtyje turinčių daugiau kaip 0,2 procento 9-tetrahidrokanabinolio, siekdamas jas platinti, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2020 m. rugpjūčio 25 d. 20.40 val. įvykio vietos apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė neteisėtai auginamus kanapių augalus, kurių sudėtyje yra 858,31 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 3,1 procento.
2. Pirmosios instancijos teismas dėl šio kaltinimo G. L. išteisino BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu konstatavęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, nurodyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, požymių. Teismo vertinimu, byloje nėra surinkta jokių duomenų (susirašinėjimų, skelbimų, skambučių, liudytojų parodymų), kad kanapes G. L. būtų auginęs, laikęs ar pagaminęs, siekdamas jas platinti. Be to, teismo vertinimu, G. L. veika negali būti perkvalifikuota pagal BK 265 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį, nes jis nėra perduotas iš Ispanijos Karalystės Lietuvai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal šiuos straipsnius, todėl teismas baudžiamąjį procesą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 265 straipsnio 1 dalį G. L. nutraukė, vadovaudamasis BPK 32 straipsnio 2 dalimi, kai nėra kompetentingos institucijos leidimo asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba asmuo turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos.
II. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas A. Stanislovaitis prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde nurodoma:
3.1. Bylos duomenimis, G. L., kuriam buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pasislėpė nuo teismo. 2021 m. balandžio 19 d. teismo nutartimi buvo paskelbta jo paieška ir kardomoji priemonė pakeista į suėmimą. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2021 m. rugpjūčio 18 d. išdavė dėl G. L. Europos arešto orderį (toliau – ir EAO). Pagal EAO G. L. buvo sulaikytas Ispanijos Karalystėje ir šios valstybės teismo perduotas Lietuvos Respublikai tik dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos, atsisakant perduoti dėl kitų veikų. Prokuroras neprašė G. L. šioje byloje pripažinti kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį, tačiau priimdami sprendimus dėl proceso eigos dėl G. L. kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį teismai nepagrįstai BPK 70 straipsnio nuostatas sutapatino su BPK 32 straipsnyje nustatytais baudžiamojo proceso ypatumais dėl imunitetų nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl nepagrįstai buvo priimtas sprendimas nutraukti baudžiamąjį procesą G. L. dėl kaltinimo dalies. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad G. L. veika negali būti kvalifikuota pagal BK 265 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį, nes jis nėra perduotas iš Ispanijos Karalystės Lietuvai, kad būtų vykdomas baudžiamasis persekiojimas pagal šiuos straipsnius, baudžiamąjį procesą dėl BK 259 straipsnio 1 dalies ir 265 straipsnio 1 dalies nutraukė, vadovaudamasis BPK 32 straipsnio 2 dalimi, tačiau šios baudžiamojo proceso įstatymo normos neanalizavo. Iš nuosprendžio turinio neaišku, kokį imunitetą turi G. L. ir kokia kompetentinga institucija turėtų išduoti leidimą dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Nuosprendyje, be to, nenurodoma procesinė norma, kuria vadovaujantis būtų sprendžiama dėl proceso nutraukimo teisme BPK 32 straipsnio pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas nepateikė argumentų, kodėl BPK 70 straipsnyje nustatytus baudžiamosios atsakomybės ribojimus pripažino BPK 32 straipsnyje nustatytu imunitetu nuo baudžiamosios atsakomybės.
3.2. Asmenų imunitetai nuo baudžiamosios atsakomybės yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kai kuriuose įstatymuose, pvz., Konstitucijos 86 straipsnyje dėl Lietuvos Respublikos Prezidento asmens neliečiamumo, 62 straipsnyje – dėl Seimo nario asmens neliečiamumo, 100 straipsnyje – dėl Ministro Pirmininko ir ministrų imuniteto, 114 straipsnyje – dėl teisėjų imuniteto. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnyje nustatyta, jog teisėjas gali atsakyti baudžiamąja tvarka, gali būti suimtas arba gali būti kitaip suvaržyta jo laisvė tik Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimu, išskyrus atvejus, kai teisėjas užtinkamas darantis nusikalstamą veiką. Absoliutų imunitetą turi tik Respublikos Prezidentas. Tarptautinės teisės normomis nustatyti diplomatinių atstovybių ir jų personalo (1961 m. Vienos konvencija dėl diplomatinių santykių), konsulų (1963 m. Vienos konvencija dėl konsulinių santykių), specialiųjų misijų (1969 m. Vienos konvencija dėl specialiųjų misijų), užsienio valstybių karių (1951 m. Šiaurės Atlanto Sutarties Šalių susitarimas dėl jų karinių pajėgų statuso) imunitetai.
3.3. Iš BPK 32 straipsnio matyti, kad imunitetas nustatomas įstatymu arba tarptautiniu teisės aktu ir apribotas gali būti atitinkamos kompetentingos institucijos leidimu. Šioje byloje teismas nepagrįstai nustatė G. L. imunitetą iš Ispanijos Karalystės teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ir neaptarė prokuroro apeliacinio skundo argumentų dėl BPK 70 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, kuriose nustatytos užsienio valstybės išduoto ar perduoto asmens baudžiamosios atsakomybės ribos. Priėmus sprendimą dėl G. L. išteisinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, bylos dalis dėl kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį turėjo būti ne nutraukta, o išskirta į atskirą procesą (BPK 254 straipsnio 1, 4, 5 dalys). Asmeniui pasislėpus nuo proceso ir užsienio valstybei jo neperdavus pagal EAO ar neišdavus pagal ekstradicijos prašymą, baudžiamasis procesas nėra nutraukiamas. Tokiais atvejais procesas vyksta toliau. Abiejų instancijų teismai sudarė prielaidas G. L. išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 265 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, nors asmuo dėl šių veikų nebuvo išteisintas, nutraukė bylą BK ir BPK nenustatytais pagrindais.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. Stanislovaičio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nutraukimo G. L. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 265 straipsnio 1 dalį teisėtumo
5. Ikiteisminio tyrimo metu galutinis pranešimas apie įtarimą ir kaltinimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme G. L. buvo pareikštas dėl BK 265 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo. G. L. sistemingai neatvykstant į teismo posėdžius, paskelbta jo paieška, o 2021 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra išdavė Europos arešto orderį. Iš 2021 m. spalio 19 d. Ispanijos Karalystės Nacionalinės Audiencijos Baudžiamųjų bylų rūmų, nagrinėjusių G. L. perdavimo Lietuvai pagal EAO klausimą, sprendimo matyti, kad teisminė institucija davė sutikimą G. L. perduoti tik pagal BK 260 straipsnį už narkotinių medžiagų auginimą ir laikymą, siekiant jas platinti, taigi atsisakyta jį perduoti už kanapių auginimą ir laikymą, nesusijusį su platinimu (BK 265, 259 straipsniai).
6. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį G. L. dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu (kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), o pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 265 straipsnio 1 dalį baudžiamąjį procesą nutraukė BPK 32 straipsnio 2 dalies pagrindu (kai negautas kompetentingos institucijos leidimas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn). Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas, priimdamas nuosprendį G. L., vadovavosi BPK 297 straipsniu ir 302 straipsnio 1 dalimi kaip procesiniu pagrindu dėl G. L. baudžiamojo proceso nutraukimo pagal BPK 32 straipsnio 2 dalį. BPK 297 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teismai nuosprendį priima Lietuvos Respublikos vardu, o BPK 302 straipsnio 1 dalyje pažymima, kad teismas, apsvarstęs ir išsprendęs nuosprendžiui priimti reikalingus klausimus, surašo nuosprendį. Taigi buvo remiamasi bendrojo pobūdžio taisyklėmis dėl nuosprendžio priėmimo, o motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teigiama, kad baudžiamasis procesas nutraukiamas, nes nėra kompetentingos institucijos leidimo patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn (BPK 32 straipsnio 2 dalis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį baudžiamąjį procesą G. L. nutraukė BPK 32 straipsnio 2 dalies pagrindu, pažymėjo, kad, įgyvendinant 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimą 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, Lietuvos teisėje buvo priimti BK ir BPK pakeitimai. BPK 70 straipsnio 1 dalyje, būtent baudžiamojo proceso įstatyme, buvo pasirinkta išdėstyti ir baudžiamojo pobūdžio materialiosios teisės normas, kurios, be kita ko, nustato perduoto pagal EAO asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžė, kad nors BPK 254 straipsnyje nėra nurodytas bylos nutraukimas BPK 32 straipsnyje nustatytu pagrindu, tačiau šiuo atveju tai vertintina kaip teisinio reglamentavimo spraga, nes BPK 212 straipsnio, reglamentuojančio ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejus, 1 punkte tokia galimybė nustatyta, t. y. nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad yra šio kodekso 3 ir 32 straipsniuose nustatytų aplinkybių. BPK 32 straipsnis taikytinas pagal analogiją.
8. Pagal BPK 32 straipsnio 2 dalį, jeigu atlikus visus nedraudžiamus proceso veiksmus nėra kompetentingos institucijos leidimo asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba asmuo turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas. Baudžiamasis procesas gali būti atnaujinamas, kai yra kompetentingos institucijos leidimas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba jis kitaip netenka šiame straipsnyje nurodyto imuniteto, arba būtina atlikti proceso veiksmus, kurie nedraudžiami pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas. Pagal BPK 70 straipsnio 1 dalį, užsienio valstybės išduotas ar perduotas asmuo negali būti Lietuvos Respublikoje sulaikytas, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už iki jo išdavimo ar perdavimo padarytą nusikalstamą veiką, už kurią nebuvo išduotas ar perduotas, išskyrus atvejus, kai: 1) gautas asmenį išdavusios ar perdavusios užsienio valstybės sutikimas; 2) asmuo, turėdamas galimybę išvykti iš Lietuvos Respublikos, ja nepasinaudojo per keturiasdešimt penkias dienas ar per kitą Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje nurodytą terminą arba palikęs Lietuvos Respublikos teritoriją vėl į ją sugrįžo; 3) asmuo prieš perdavimą pagal Europos arešto orderį sutiko, kad jis gali būti persekiojamas ir dėl kitų nusikalstamų veikų, padarytų iki jo perdavimo; 4) asmuo, perduotas pagal Europos arešto orderį, raštu sutinka, kad jis gali būti persekiojamas ir dėl kitų nusikalstamų veikų, padarytų iki jo perdavimo; 5) asmuo buvo perduotas pagal Europos arešto orderį, bet už nusikalstamą veiką, padarytą iki asmens perdavimo, Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato laisvės atėmimo ar arešto bausmės arba negali būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas; 6) kitais Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytais atvejais. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nėra nustatyta jokia procesinė tvarka BPK 32 straipsnio pagrindu ar BPK 70 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais nutraukti baudžiamąjį procesą bylos teisminio nagrinėjimo metu ir tai laikytina baudžiamojo proceso reguliavimo spraga. Su teisės spragų šalinimu yra susijęs teisės analogijos taikymas – tiesioginis Konstitucijos, taip pat atitinkamų tarptautinių sutarčių, teisės principų taikymas sprendžiant bylas. Teismui paprastai nepripažįstama teisė taikyti analogiją ir užpildyti teisės spragas, kai tai yra susiję su pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimu, tačiau baudžiamojo proceso įstatyme nėra draudimo, esant teisiniam taikymo pagrindui, nesureguliuotas procedūrines taikymo formas nustatyti taikant analogiško pobūdžio normas. Teisminis teisės spragų šalinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas – teismų precedentuose įtvirtintai teisei.
9. BPK 32 straipsnis nustato tam tikrus proceso ypatumus asmeniui, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Šis straipsnis taikytinas tais atvejais, kai baudžiamojon atsakomybėn turėtų būti traukiami asmenys, turintys konstitucines neliečiamumo garantijas, arba asmenys, kurie pagal tarptautinės teisės normas naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos. Kiti asmenys, įtariami padarę nusikalstamą veiką, jokios neliečiamybės neturi ir jiems BPK 32 straipsnio nuostatos negali būti taikomos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-387/2022). Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio galima suprasti, kad apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo procesiniam sprendimui dėl rėmimosi BPK 32 straipsnio 2 dalimi, rėmėsi taip pat ir BPK 70 straipsnio 1 dalies 1 punktu, aiškindamas dėl G. L. baudžiamojoje byloje susiklosčiusią situaciją. Pagal minėtą teisinį reguliavimą, užsienio valstybės išduotas ar perduotas asmuo negali būti Lietuvos Respublikoje sulaikytas, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už iki jo išdavimo ar perdavimo padarytą nusikalstamą veiką, už kurią nebuvo išduotas ar perduotas, išskyrus kai gautas asmenį išdavusios ar perdavusios užsienio valstybės sutikimas. Asmuo negali būti nuteistas už kitą veiką negu ta, dėl kurios jis buvo perduotas Lietuvai pagal EAO, taigi jei asmenį atsisakoma perduoti dėl tam tikrų nusikalstamų veikų (kaip šioje byloje esančiu atveju – dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje nustatytų veikų), jis negali būti dėl jų teisiamas, nes baudžiamosios atsakomybės taikymas prieštarautų BPK 70 straipsnio 1 dalyje nustatytoms perduoto pagal EAO asmens baudžiamojo persekiojimo riboms.
10. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis EAO, pagal kurį G. L. perduotas Lietuvos valstybei dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, ribomis, teisingai konstatavo, jog jis, remiantis BPK 70 straipsnio imperatyviu reikalavimu, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, nes: 1) Ispanijos Karalystės teisminė institucija dėl šių veikų jį atsisakė perduoti pagal EAO; 2) BPK nenustatytos procesinės taisyklės, kaip baudžiamasis procesas turi būti nutraukiamas esant BPK 70 straipsnyje nustatytam draudimui; 3) kompetentingos institucijos sutikimo patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn nebuvimas yra pagrindas netraukti asmens baudžiamojon atsakomybėn BPK 32 straipsnyje nustatytu atveju; 4) baudžiamosios bylos nutraukimo esant BPK 32 straipsnyje nustatytiems pagrindams procesinė taisyklė nustatyta BPK 212 straipsnio 1 punkte, BPK 254 straipsnis, nustatantis bylos nutraukimo atvejus nagrinėjant bylą teisme, to nenustato; atsižvelgdamas į BPK 70 straipsnio 1 dalies pagrindus, pagal analogiją teismas taikė BPK 212 straipsnio 1 punktą, 32 straipsnio 2 dalį, priimdamas G. L. procesinį sprendimą nutraukti baudžiamąjį procesą dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo. Toks apeliacinės instancijos teismo pasirinktas baudžiamojo proceso įstatymo normų pagal analogiją taikymas yra teisingas ir pateisinamas bendrųjų teisės principų veikimo paskirtimi.
11. Pagal BPK 1 straipsnio 2 dalį, baudžiamojo proceso taisyklės yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso priede, nuostatomis, taigi ir su 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimu 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasacinio skundo argumentas, teigiant, kad teismai nepagrįstai BPK 70 straipsnio nuostatas sutapatino su BPK 32 straipsnyje nustatytais baudžiamojo proceso ypatumais dėl imunitetų nuo baudžiamosios atsakomybės, o procesas dėl kaltinimo G. L. dalies nutrauktas neteisėtai, laikytinas nepagrįstu.
12. Nepagrįstas kasacinio skundo teiginys, kad baudžiamosios bylos dalis dėl kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį ne nutrauktina, o išskirtina į atskirą procesą, atsižvelgiant į BPK 70 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Tokiam taikymui nėra pagrindo, nes šiame punkte nustatytas teisinis reguliavimas kreipiantis dėl EAO išdavimo ne dėl Lietuvos Respublikos piliečių į EAO vykdančią šalį dėl išdavimo, siekiant juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Taigi tenkinti kasaciniame skunde nurodyto prašymo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Aurelijaus Stanislovaičio kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Albinas Antanaitis
Alvydas Pikelis
