Dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. P2-189-853/2015 sprendžiant pareiškėjo V. B. skundo dėl pašto siuntų priėmimo

Civilinė byla Nr. 2S-1234-210/2015

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03443-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1.;3.3.2.4.;

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 14 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. P2-189-853/2015 sprendžiant pareiškėjo V. B. skundo dėl pašto siuntų priėmimo klausimą, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. B. su skundu kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti, ar Mažeikių pašto pranešimo K11 (datuoto 2015-10-10 siuntos Nr. RN duomenys neskelbtini) turinys atitinka įstatymų keliamus reikalavimus tokiems pašto siuntų gavimo pranešimams įrašyti bei pristatyti į gavėjo (kai nenurodytas net gavėjo vardas) korespondentinę dėžutę, ar minėtą pašto pranešimą galima laikyti teisėtu? Taip pat teismo nutartimi įpareigoti Mažeikių paštą, veikiantį adresu Laisvės g. 38, 89001 Mažeikiai, įteikti laišką adresatui V. B., (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. B. skundą dėl pašto siuntų.

Pareiškėjas V. B. nepateikė jokių duomenų, jog kreipėsi į AB Lietuvos paštas su skundu dėl netinkamai teikiamų paslaugų, todėl teismas laikė, kad pareiškėjas neišnaudojo galimybės išspręsti iškilusio klausimo ne teisme tvarka, be to, pareiškėjas pagal Lietuvos Respublikos pašto įstatymą turėtų kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka, todėl teismas padarė išvadą, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. B. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartis neatitinka CPK 290-292 straipsnių reikalavimų, teismas per 5 dienas nuo skundo gavimo turėjo persiųsti jį nagrinėti kompetentingai institucijai, o pareiškėjui pranešti persiuntimo priežastis arba pats priimti atskirąjį nutartį. Kadangi teismui buvo pateiktas ne ieškinys, bet skundas, teismas neturėjo teisės atsisakyti jo priimti. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas pažeidė Mažeikių rajono apylinkės teismo pirmininko 2014 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-66 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Mažeikių rajono apylinkės teisme taisyklių 3, 4, 6, 11, 12, 39-39.4. punktus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti apelianto skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Įstatymų normos neriboja asmenų teisės ginti galimai pažeistų materialiųjų subjektinių teisių įstatymuose numatytais būdais (CK 1.138 str.). Dar daugiau, įstatymai iš esmės nenustato draudimų asmenims pasirinkti tokius įstatymuose įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, kurie jiems atrodo priimtini ir tinkami. Gindami galimai pažeistas civilines teises įstatymuose numatytais būdais, asmenys privalo vykdyti vienintelį reikalavimą – elgtis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti subjektine teise (CK 1.137 str.). Asmuo, pasirinkęs galimai pažeistos subjektinės teisės teisminį gynimo būdą, privalo laikytis proceso įstatyme nustatytų reikalavimų.

Teisė į teisminę gynybą ir teisingą procesą teisėje pripažįstama prigimtine teise, kuri įtvirtinta ne tik aukščiausią galią turinčiuose nacionaliniuose įstatymuose, bet ir tarptautiniuose dokumentuose (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str.). Net ir ši teisė, būdama visų materialiųjų subjektinių teisių garantas, nėra absoliuti. Jos įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato nacionaliniai įstatymai. Teisė į teisminę gynybą nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikštą reikalavimą. Teismas yra nepriklausomas ir nešališkas, įstatymų nustatyta tvarka sprendžia ginčus tarp šalių ir neformuluoja reikalavimų už ieškovą (pareiškėją). Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galimai pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo V. B. skundą dėl pašto siuntų, nurodęs, kad pareiškėjas neišnaudojo galimybės išspręsti iškilusio klausimo ne teisme tvarka, nes pagal Lietuvos Respublikos pašto įstatymą jis turėtų kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka.

Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas esminiu argumentu, kad teismas pažeidė Mažeikių rajono apylinkės teismo pirmininko 2014 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-66 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Mažeikių rajono apylinkės teisme taisyklių 3, 4, 6, 11, 12, 39-39.4. punktus, nes per 5 dienas nuo skundo gavimo turėjo persiųsti jį nagrinėti kompetentingai institucijai. Su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo pirmininko 2014 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-66 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Mažeikių rajono apylinkės teisme taisyklių 2 punktas numato, kad asmenų procesiniai bylų dokumentai, pareiškimai, prašymai, skundai civilinėse, baudžiamosiose ir administracinių teisės pažeidimų bylose priimami ir nagrinėjami Lietuvos Respublikos procesinių įstatymų nustatyta tvarka ir ši tvarka jų nagrinėjimui netaikoma. Todėl nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrįstai remiasi šių taisyklių pažeidimu.

Remiantis CPK 137 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį, nurodydamas, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme. Pareiškėjo skundžiamojoje nutartyje nurodyta, kad jei pašto siuntos gavėjo netenkina suteiktos pašto paslaugos kokybė, jis pirmiausiai privalo kreiptis į pašto paslaugos tiekėją pateikiant jam skundą. Jeigu naudotojas nesutinka su pašto paslaugos teikėjo gautu atsakymu arba pašto paslaugos teikėjas atsakymo per 30 kalendorinių dienų nuo skundo gavimo dienos nepateikia, naudotojas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas neišnaudojo galimybės su skundu pirmiausia kreiptis į pašto paslaugos tiekėją.

Nors atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad skundžiama nutartis neatitinka CPK 290-292 straipsnių reikalavimų, tačiau apeliantas konkrečių šių straipsnių pažeidimų nenurodo. Šiuo atveju apeliantas klaidingai suvokia procesinių dokumentų sąvoką, todėl neteisus teigdamas, jog jam pateikus teismui skundą, o ne ieškinį, teismas neturėjo teisės atsisakyti jo priimti. Šiuo konkrečius atveju, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti ir apelianto minimos atskirosios nutarties.

Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (LR CPK 329, 330, 338 str.). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vytautas Kursevičius