Baudžiamoji byla Nr. 2K-222-489/2018
Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00157-2009-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.9.8; 1.2.17.6.2; 1.2.18.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. liepos 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. (A. K.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį ir 202 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, pagal 25 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant sumokėti 10 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir bausmės vykdymo atidėjimo laiku neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Be to, nuspręsta konfiskuoti pas A. K. kratos metu rastus 5340 Lt (1546,57 Eur).
Skundžiamu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 26 d. nuosprendis dėl A. K. pakeistas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta konfiskuoti iš A. K. 71 319,93 Eur, iš V. E. – 34 672,4 Eur, iš D. E. – 29 671,9 Eur, iš M. J. – 24 230,91 Eur.
Šioje byloje taip pat nuteisti V. E., D. E., O. P., M. J., tačiau kasaciniai skundai dėl šių nuteistųjų nepaduoti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Bylos esmė
A. K. nuteistas už tai, kad jis, V. E., D. E. ir M. J. versliškai ir stambiu mastu vertėsi uždrausta ūkine veikla:
A. K., V. E., D. E. ir M. J. nuo 2008 m. kovo 13 d. iki 2010 m. balandžio 26 d., veikdami iš savanaudiškų paskatų, turėdami tikslą gauti pajamų, pažeisdami Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, nustatančias, kad visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje propaguojamos ir (ar) reklamuojamos seksualinės paslaugos, bei Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 9 straipsnio nuostatas, numatančias, kad draudžiama bet kokia forma ir bet kokiomis perteikimo priemonėmis skleidžiama reklama, kai siekiama reklamuoti įstatymų uždraustą veiklą ir paslaugas, versliškai ir stambiu mastu vertėsi uždrausta ūkine veikla – už materialinį atlygį teikė prostitucija besiverčiančių asmenų reklamos paslaugas:
V. E. 2008 m. kovo 13 d. tinklalapyje www.godaddy.com įsigijus domeną www.escort-news.eu ir sukūrus tinklalapio www.escort-news.eu, skirto prostitucija užsiimančių asmenų reklamai, dizainą, ir 2009 m. pradžioje prie šios V. E. veiklos jo pasiūlymu prisijungus A. K., V. E. ir A. K. sukūrė tinklalapius www.escortnews.eu, www.yourescortagency.com, www.escort-news.gr, skirtus mokamoms, už atlygį teikiamoms ir įstatymų uždraustoms seksualinėms paslaugoms reklamuoti. Vykdydami tinklalapių www.escort-news.eu, www.escortnews.eu, www.escort-news.gr ir www.yourescortagency.com administratorių funkcijas, V. E. ir A. K. pildė šių tinklalapių turinį, tvarkė jų dizainą, reklamavo šiuos tinklalapius kitose interneto svetainėse bei internetinės paieškos sistemose, minėtuose tinklalapiuose paskelbė vartotojų registracijos anketų šablonus, skirtus informacijai paskyroje apie prostitucijos paslaugas teikiančius asmenis – jų išvaizdą, amžių, teikiamas seksualines paslaugas, paslaugų įkainius, jų teikimo trukmę, vietą – šalį, miestą, laikotarpį; nustatė ne mažesnį kaip 200 Eur mokestį už tai, kad minėta informacija ne mažiau kaip dvi savaites būtų viešai skelbiama tinklalapiuose www.escort-news.eu, www.escortnews.eu, www.escort-news.gr ir www.yourescortagency.com, ir 50 Eur mokestį už VIP žymos skelbimą anketoje ir anketos iškėlimą į pirmuosius šių tinklalapių puslapius.
2009 m. pradžioje V. E. pasiūlius prie jo ir A. K. daromos nusikalstamos veikos prisijungti D. E. ir M. J., o šioms su pasiūlymu sutikus, V. E. nurodymu D. E. ir M. J. jungėsi prie nurodytų tinklalapių administratorių paskyrų, tvirtino naujų narių registracijos anketas, susirašinėjo su registruotais minėtų tinklalapių nariais elektroninio pašto adresais [email protected], [email protected], [email protected] bei jungėsi prie „Skype“ programos vartotojų „europebarbes“, „Yea_gr“, „adultlifeguide“ paskyrų ir šiais komunikavimo būdais nurodydavo registruotiems minėtų tinklalapių nariams, kokių asmenų – A. J., G. J., M. J., V. J. (V. J.), K. J. (K. J.), S. Z. (S. Z.), S. L. (S. L.) ar K. L.– vardais ir kokį mokestį jie turi sumokėti per tarptautines piniginių perlaidų sistemas,,Money Gram“ ir,,Western Union“ už informacijos paviešinimą apie narių siūlomas ir už atlygį teikiamas uždraustas ir tinklalapiuose www.escort-news.eu, www.escortnews.eu, www.escort-news.gr, www.yourescortagency.com reklamuojamas seksualines paslaugas, taip užtikrindavo šios informacijos pasiekiamumą ir prieinamumą klientams.
Taip nuo 2009 m. sausio 21 d. iki 2010 m. balandžio 26 d. iš šios uždraustos ūkinės veiklos kaltinamieji gavo ne mažiau kaip 502 779,69 Lt (145 733 Eur) pajamų ir jas pasiskirstė pusę iš jų perduodami A. K., kitą pusę – V. E., D. E. ir M. J.
A. K. nuteistas už tai, kad jis, V. E., D. E. ir M. J. legalizavo nusikalstamu būdu gautą turtą: žinodami, kad turtas (pinigai) gautas nusikalstamu būdu, siekdami jį nuslėpti, atliko su juo finansines operacijas:
nuo 2009 m. sausio 21 d. iki 2010 m. balandžio 26 d., veikdami bendrininkų grupe, V. E., D. E., A. K. ir M. J., siekdami nuslėpti jų vykdomą nusikalstamą veiką – vertimąsi uždrausta ūkine veikla, pasireiškusia prostitucija užsiimančių asmenų reklama, iš jos gaunamas pinigines pajamas, jų kilmę ir save, kaip tikruosius visų šių nusikalstamu būdu gaunamų piniginių lėšų gavėjus, nurodydavo asmenims, mokantiems už prostitucijos paslaugas teikiančių asmenų reklamą tinklalapiuose www.escort-news.eu, www.escortnews.eu, www.escort-news.gr ir www.yourescortagency.com, šiuos pinigus per tarptautines piniginių perlaidų sistemas,,Western Union“ ir,,Money Gram“ pervesti A. J., G. J., V. J., K. J., S. Z., K. L., V. E., M. J. vardais; pasiūlydami A. J., G. J., V. J., K. J., S. Z., K. L. išgryninti šias jų vardais siunčiamas pinigines perlaidas, pažadėdami už vienos tokios piniginės perlaidos išgryninimą Lietuvoje, Vilniaus mieste, veikiančiuose tarptautinių piniginių perlaidų sistemų,,Western Union“ ir,,Money Gram“ filialuose sumokėti ne mažesnį kaip 20 Lt (5,79 Eur) piniginį atlygį. Minėtiems asmenims su pasiūlymu sutikus, kaltinamieji nurodydavo A. J., G. J., V. J., K. J., S. Z., K. L., kokių asmenų ir kokio dydžio siunčiamas pinigines perlaidas reikia išgryninti, o šie, vykdydami gautus nurodymus, Lietuvoje, Vilniaus mieste, veikiančiuose tarptautinių piniginių perlaidų sistemos,,W. U.“ filialuose atliko 455 piniginių perlaidų išgryninimo finansines operacijas (detalesnis operacijų aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendžiuose), taip pat Lietuvoje, Vilniaus mieste, veikusiuose,,Money Gram“ filialuose atliko 11 išgryninimo finansinių operacijų (detalesnis aprašymas pateikiamas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendžiuose) ir gautus grynuosius pinigus atiduodavo V. E., D. E. ir A. K., už tai gaudami ne mažesnį kaip 6 Eur piniginį atlygį.
Taip A. K., V. E., D. E., M. J. veikdami kartu legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus – 141 467 Eur ir 5433,02 JAV dolerio, arba iš viso 145 615 Eur.
A. K. yra nuteistas ir už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau jos padarymo faktinės aplinkybės su kasaciniu skundu nėra susijusios.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl iš A. K. konfiskuotino turto motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neišieškojo iš A. K. darant BK 202 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką gautą turtinę naudą atitinkančios pinigų sumos (netinkamai pritaikyta BK 72 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad A. K. iš BK 202 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo gavo 145 733 Eur pajamų, iš jų pusę – 72 866,5 Eur – gavo asmeniškai. Iš šios sumos atėmęs pas A. K. kratos metu rastus ir konfiskuotus pinigus – 1546,57 Eur ir atsižvelgęs į tai, kad didžioji dalis iš nusikalstamos veikos gautos turtinės naudos nerasta, teismas nusprendė iš A. K. išieškoti iš nusikalstamos veikos gautos turtinės naudos vertę atitinkančią pinigų sumą – 71 319,93 Eur.
III. Kasacinio skundo argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 202 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžio dalį, kuria atmestas jo apeliacinis skundas ir nuspręsta iš jo konfiskuoti 71 319,93 Eur, jam baudžiamąją bylą nutraukti, nenustačius, kad jis padarė veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kasaciniame skunde nurodoma, kad:
Kvalifikuodami kasatoriaus veiką pagal BK 202 straipsnio 2 dalį, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal BK 202 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vertėsi uždrausta ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, t. y. tokia veikla, kuria verstis apskritai draudžiama. Kasatorius pažymi, kad įstatymai nedraudžia kurti interneto svetainių, jų administruoti, užsiimti partnerystės rinkodara, reklamuoti interneto svetainių interneto platformose. Šiai veiklai vykdyti jis buvo įregistravęs individualią veiklą, deklaravo gautas pajamas ir mokėjo visus mokesčius nuo deklaruotų pajamų. Taigi, vertimasis veikla, kuriai išduodamas individualios veiklos pažymėjimas, kuri yra oficialiai deklaruojama, iš jos gaunamos ir nustatyta tvarka deklaruojamos pajamos, sumokami mokesčiai, nėra ir negali būti laikoma uždrausta veikla BK 202 straipsnio 2 dalies prasme. Bylą nagrinėję teismai išvadą, kad jo vykdyta veikla yra uždrausta, grindė Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 1 punkto, Reklamos įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintais reklamos apribojimais, kurie susiję su viešai skleidžiamos ir reklamuojamos informacijos turiniu. Nors jo vykdyta veikla iš tiesų pažeidė nurodytų įstatymų reikalavimus, ji negali būti laikoma uždrausta BK 202 straipsnio 2 dalies prasme. Baudžiamoji teisė yra kraštutinė priemonė (ultima ratio), todėl Visuomenės informavimo įstatymo ir Reklamos įstatymo pažeidimai negali lemti baudžiamosios atsakomybės taikymo. Kaip nurodoma baudžiamosios teisės moksle, tam tikri tiksliniai apribojimai atskiriems subjektams nėra visuotiniai ekonominiai draudimai, sudarantys pagrindą formuoti kvalifikuotą nusikaltimo sudėtį (pavyzdžiui, Fedosiuk, O. Baudžiamoji atsakomybė už vertimąsi neteisėta komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla: optimalių kriterijų beieškant. Jurisprudencija, 2013, 20(1), p. 301–317). Dėl to tam tikras reklamos turinio apribojimas nesudaro pagrindo jo veiklą įvertinti kaip uždraustą komercinę veiklą, nes uždrausta yra ne reklama, o reklamuojamos paslaugos, šiuo atveju prostitucija. Kasatorius nurodo, kad veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 2148 straipsnyje buvo nustatyta administracinė atsakomybė už įstatymų uždraustos reklamos ir informacijos, įstatymų uždraustos ar neteisėtos veiklos reklamos ir informacijos apie šią veiklą arba prekių ar paslaugų, kurių gamyba ir (ar) pardavimas (teikimas) yra įstatymų uždrausti, reklamos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse. Dėl to šioje byloje teismams padarius išvadą, kad jis pažeidė blanketines teisės normas – Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Reklamos įstatymo 9 straipsnį, už šiuos pažeidimus jam turėjo būti taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. Be to, kasatorius pažymi, kad jo veika padaryta ne Lietuvos Respublikos, o kitų valstybių teritorijoje. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad serveriai buvo ne Lietuvos Respublikoje, o Nyderlandų Karalystėje, kad serveriuose buvusi informacija buvo Lietuvos vartotojams apskritai nepasiekiama (jungiantis prie serverių lietuviški IP adresai buvo blokuojami). Svarbu ir tai, kad kasatoriaus administruotame interneto puslapyje reklamavęsi asmenys intymias paslaugas teikė ne Lietuvos Respublikoje, o Italijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Turkijoje, kur prostitucija nėra uždrausta. Iš to darytina išvada, kad jam inkriminuojama nusikalstama veika nebuvo padaryta Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl jos teisėtumui įvertinti negalėjo būti taikomi Visuomenės informavimo įstatymo, Reklamos įstatymo reikalavimai. Savo ruožtu ten, kur jo veika buvo daroma, ji nebuvo laikoma nusikalstama ir baudžiamosios atsakomybės neužtraukė. Taigi kasatoriaus veika neatitinka BK 202 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikalstamos veikos požymių.
Bylą nagrinėję teismai, kvalifikuodami kasatoriaus veiką pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Be kitų požymių, pagal BK 216 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas įvykdė bent vieną iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų su nusikalstamu būdu įgytu turtu, suvokdamas šią turto ypatybę ir siekdamas nuslėpti pinigų ar turto tikrąją kilmę. Bylą nagrinėję teismai padarė išvadą, kad turtas įgytas nusikalstamu būdu, nes pinigai buvo gauti iš prostitucijos reklamos, t. y. iš nusikalstamos veikos, nurodytos BK 202 straipsnio 2 dalyje. Kasatorius pažymi, kad pagal pirmiau nurodytus kasacinio skundo argumentus prostitucijos reklama užsienio interneto puslapiuose negali būti laikoma uždrausta komercine veikla, o gali būti vertinama nebent kaip Visuomenės informavimo įstatymo ir Reklamos įstatymo pažeidimai. Dėl nurodytų aplinkybių taikyti jam BK 216 straipsnio 1 dalį yra netikslinga ir negalima. Be to, vykdydamas intymių paslaugų reklamą užsienio portaluose, kurie buvo nepasiekiami Lietuvos vartotojams, jis buvo įsitikinęs, kad vykdo teisėtą rinkodaros veiklą. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad dalį pinigų, gautų kaip perlaidos, jis gavo V. E. nurodymu, todėl, atsižvelgus į atlyginimo gavimo būdą, jis nesuvokė, kad gauna nusikalstamu būdu gautas lėšas, neturėjo tikslo nuslėpti tikrąją pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti. Taigi kasatoriaus veika neatitinka BK 216 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamos veikos požymių.
Vertindamas byloje surinktus įrodymus dėl konfiskuotino turto, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Padarytas pažeidimas yra esminis, nes dėl jo buvo netinkamai išspręstas iš kasatoriaus konfiskuotino turto klausimas. BK 72 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ar kitus ekonominę vertę turinčius daiktus, todėl kaltininko pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės. BPK nenustato jokių specialių turto konfiskavimui taikomų įrodinėjimo taisyklių, todėl įrodinėjant iš nusikalstamos veikos gautą ir dėl to konfiskuotiną turtą turi būti taikomos bendros įrodinėjimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengta Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga). Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai iš esmės visas pinigų sumas, kurias per tarptautines pinigų perlaidų sistemas „Western Union“ ir „Money Gram“ gavo A. J., G. J., V. J., K. J., S. Z., K. L., V. E., M. J., įvertino kaip pinigus, gautus iš BK 202 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo. Iš prostitucija užsiėmusių merginų parodymų ir kitos bylos medžiagos matyti, kad didžioji pinigų dalis, kurią bylą nagrinėję teismai vertino kaip gautus iš BK 202 straipsnio 2 dalyje, realiai buvo gauta ne iš BK 202 straipsnio 2 dalyje, o iš BK 307 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo, o jis nebuvo kaltinamas ir nuteistas dėl BK 307 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo. Dėl to teismai iš jo konfiskavo daug didesnę pinigų sumą, negu jis realiai gavo iš veiklos, kurią teismai kvalifikavo pagal BK 202 straipsnio 2 dalį. Be to, nors teismai padarė išvadą, kad jis gavo pusę iš nusikalstamos veikos gautų pinigų, tačiau iš priimtų nuosprendžių nėra aišku, kokie konkretūs įrodymai patvirtinta šią teismo išvadą. Ši situacija neatitinka teismų praktikoje suformuotų reikalavimų teisiniam argumentavimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIwLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-420/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-420/2008">2K-420/2008</a>, 2K-192/2013). Kasatorius tvirtina, kad byloje leistinais įrodymais nebuvo nustatyta pinigų suma, kurią jis būtų gavęs, ar kad jis apskritai būtų gavęs kokius nors pinigus. Byloje nustatyta, kad pinigų pervedimas, jų išgryninimas buvo organizuojamas V. E., tačiau šis bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad jokių pinigų A. K. nėra davęs. Kiti byloje nuteisti asmenys taip pat nedavė parodymų, kad būtų perdavę jam pinigus, kad jis davė jiems kokį nors atlygį ar nurodymus dėl pinigų pervedimų išgryninimo. Spręsdami dėl iš jo konfiskuotinos pinigų sumos dydžio, teismai neatsižvelgė į tai, kad už kiekvieną išgryninimą asmenys gaudavo ne mažesnį kaip 6 Eur atlygį. Byloje nustatyta, kad iš viso atliktos 466 pinigų išgryninimo operacijos, todėl bendra iš jo ir kitų nuteistųjų konfiskuotina pinigų suma turėjo būti bent jau sumažinta 2796 Eur. Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai nusprendė konfiskuoti jo gyvenamojoje vietoje kratos metu rastus pinigus, motyvuodami tuo, kad nenustatyta, kad nuteistieji būtų galėję kratų metu rastas pinigų sumas gauti iš teisėtos veiklos. Ši išvada nepagrįsta, nes jis vykdė teisėtą individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą, deklaravo pajamas, mokėjo mokesčius, t. y. turėjo teisėtų pajamų. Be to, tokia išvada prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui, pagal kurį visos nepašalintos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, nes nuosprendžiuose nenurodyta, kaip kratų metu rasti ir paimti pinigai yra susiję su nusikalstama veika. Svarbu ir tai, kad nagrinėjant bylą teisme jis parodė, kad pinigai yra ne jo, o jo motinos teisėtai įgytas turtas, ir ši aplinkybė byloje surinktais įrodymais nėra paneigta. Priešingai, jo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pinigai buvo jo motinos nuosavybė, o konfiskuoti jo motinos turtą šioje byloje nebuvo jokio teisinio pagrindo.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
Iš nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio ATPK 2148 straipsnio dispozicijos matyti, kad administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį buvo taikoma visuomenės informavimo priemonės vyriausiajam redaktoriui ar kitam atsakingam už reklamos skleidimą asmeniui. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies redakciją viešosios informacijos rengėjais ir (ar) skleidėjais, išskyrus informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojus, gali būti tik Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialai. Viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų dalyviais gali būti visi Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių asmenys, išskyrus visuomenės informavimo įstatymo ar kitų įstatymų nustatytus atvejus. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalį informaciją visuomenei galėjo platinti pats viešosios informacijos rengėjas arba kitas asmuo pagal sutartį su viešosios informacijos rengėju ar turėdamas šio leidimą. Šioje byloje nėra nustatyta, kad A. K. būtų įsteigęs visuomenės informavimo priemonę, sudaręs su ja sutartį ar buvo visuomenės informavimo priemonės vyriausiuoju redaktoriumi ar asmeniu, atsakingu už reklamą, todėl kasatorius nėra ATPK 2148 straipsnio subjektas ir jam administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį negali būti taikoma.
Aplinkybė, kad kasatorius panaudodamas savo asmeninį kompiuterį naudojosi specialios paskirties kompiuteriu (serveriu), esančiu kitoje vietoje, nepašalina jo baudžiamosios atsakomybės. Veika buvo daroma kasatoriui suvokiant, kad Lietuvoje už asmenų, užsiimančių prostitucija, reklamą yra baudžiama. Be to, nors ne visose Europos Sąjungos valstybėse narėse asmenys, užsiimantys prostitucija, yra persekiojami baudžiamąja teisine tvarka, tačiau prostitucija buvo užsiimama ir Italijoje, Prancūzijoje, t. y. valstybėse, kuriose prostitucija nėra legalizuota. Byloje nustatyta, kad V. E. kartu su A. K. įkūrė kaltinime nurodytas interneto svetaines ir jas abu administravo. Dėl to jie buvo atsakingi už svetainėse skelbiamos informacijos legalumą, leistinumą, teisėtumą ir pan., jie tvirtino asmenų, norinčių reklamuotis, pateiktas reklamas, bendraudavo su reklamą užsakiusiais asmenimis, nurodydavo pervesti pinigus kaltinime nurodytiems asmenims, kurie gautus pinigus išgrynindavo. Pažymėtina ir tai, kad vieną iš interneto svetainių administravo ir M. J. Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad nuteistųjų tikslas buvo tas, kad su šia informacija susipažintų ir asmenų teikiamomis intymiomis paslaugomis pasinaudotų kuo didesnis asmenų skaičius. Visa tai rodo, kad nepagrįstas kasatoriaus teiginys, esą jis nuteistas už ne Lietuvoje padarytą nusikalstamą veiką. Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 202 straipsnio 2 dalies taikymo yra nepagrįsti.
Bylos aplinkybės rodo, kad A. K. suprato, jog kiti bendrininkai (V. E., D. E., M. J.) organizuoja jo reklamuojamų asmenų vertimąsi prostitucija, iš jos gautas pajamas, stengiantis nuslėpti jų nusikalstamą kilmę, išgrynina kiti asmenys. Antai byloje nustatyta, kad kasatoriaus administruotoje interneto svetainėje buvo reklamuojamos intymios paslaugos. Išvadą, kad kasatorius žinojo, kokio pobūdžio paslaugos reklamuojamos jo administruojamoje interneto svetainėje, patikimai patvirtina aplinkybė, kad jis pats skelbė pageidaujančių reklamuotis asmenų nuotraukas. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo A. K. pats parodė, kad tvarkė interneto puslapį, kuriame buvo reklamuojamos ir prostitucijos paslaugos. Ikiteisminio tyrimo metu V. E. parodė, kad su A. K. įkūrė dvi svetaines, kuriose buvo reklamuojamos prostitucijos paslaugos. A. K. bute rastame kompiuteryje išsaugotos reklamuojamų apsinuoginusių merginų nuotraukos, duomenys, patvirtinantys seksualines paslaugas teikiančių merginų registraciją ir išvykas į užsienį teikti seksualinių paslaugų. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai rodo, kad A. K. bendravo su V. E. dėl gautų pajamų paskirstymo, tinklalapių administravimo, derino kitus su nusikalstama veika susijusius klausimus. Kita byloje surinkta medžiaga patvirtinta, kad iš šios veikos gautas pajamas V. E., D. E., A. K., M. J. paskirstė pusę jų atiduodami A. K., o likusią pusę pasidalindami tarpusavyje. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo A. K. parodė, kad reklama interneto svetainėje kainavo 300 Eur mėnesiui, už puslapio administravimą jis gavo apie 10 000 Lt (2896,2 Eur), pinigai jam buvo siunčiami per kitus asmenis, kuriuos nurodydavo V. E. Dėl to teismų išvados, kad A. K. vertėsi uždrausta ūkine veikla ir iš jos gautas pajamas legalalizavo (BK 216 straipsnis), yra visiškai pagrįstos ir motyvuotos. Svarbu ir tai, kad byloje nėra nustatyta, kad nuteistieji būtų turėję kokių nors legalių pajamų.
Kasaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas iš kasatoriaus nusprendė konfiskuoti pinigų sumą, kaip gautą iš BK 307 straipsnyje uždraustos nusikalstamos veikos padarymo, nors kasatorius dėl šios veikos nėra nuteistas. Prokuroras pažymi, kad byloje nustatyta, jog V. E., D. E., A. K., M. J. legalizavo 145 733 Eur, kurie gauti iš uždraustos ūkinės veiklos, t. y. ne iš kitų asmenų prostitucijos, bet iš prostitucija užsiimančių asmenų reklamos. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami turto konfiskavimo klausimą, aiškiai atskyrė V. E. ir D. E. legalizuotas pinigų sumas, kurias šie gavo iš prostitucijos reklamos ir iš kitų asmenų prostitucijos (BK 307 straipsnyje uždraustos veiklos).
Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad iš konfiskuotinos sumos turėtų būti atimtas atlygis, kuris buvo sumokėtas asmenims už nusikalstamu būdu legalizuotų lėšų išgryninimą. Byloje buvo nustatytos pinigų sumos, kurias tam tikromis dienomis pervedė asmenys už reklamuojamas seksualines paslaugas. Šios pinigų sumos pagal bendrininkų nurodymus buvo kitų asmenų išgrynintos, taigi bendrininkų tikslas buvo gauti pervestas pinigų sumas. Dėl to aplinkybė, kad pinigus išgryninusiems asmenims buvo atsilyginta tam tikromis sumomis už atliktas finansines operacijas, negali mažinti nuskalstamu būdu gautos sumos.
Prokuroro manymu, pagrįsta teismų išvada, kad A. K. gyvenamojoje vietoje rasti pinigai priklauso jam. Kasatoriaus keliama versija dėl pinigų priklausymo jo motinai vertintina kritiškai dėl A. K. parodymų nenuoseklumo. Antai ikiteisminio tyrimo pradžioje šis teigė, kad rasti pinigai yra jo asmeninės santaupos, vėliau parodymus dėl šios aplinkybės pakeitė. Byloje nėra nustatyta, kad A. K. gavo pajamų iš teisėtos veiklos, todėl teismai pagrįstai jas laikė nusikalstamos veikos rezultatu. Todėl kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 72 straipsnio taikymo yra nepagrįsti.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo A. K. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu.
Pagal kasacinės instancijos teismo plenarinės sesijos ir išplėstinių kolegijų nuosekliai formuojamą praktiką klausimus, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-7-5-895/2018, 2K-7-8-788/2018, 2K-7-62-511/2018, 2K-7-66-648/2018, 2K-7-84-489/2018 ir kt.). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, gali patikrinti, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tačiau kasaciniame skunde nurodyti argumentai, skirti teismų nustatytoms aplinkybėms paneigti, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>).
Dėl to kasacinio skundo teiginiai, kuriais neigiamos teismų išvados dėl iš nusikalstamos veiklos gautos pinigų sumos dydžio, kasatoriaus gyvenamojoje vietoje kratos metu rastų pinigų priklausomybės, tvirtinama, kad kasatoriaus administruoti tinklalapiai buvo nepasiekiami iš Lietuvos, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kolegija toliau pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie atitinka baudžiamosios bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus, nurodytus BPK 369 straipsnio 1 dalyje.
Dėl kasacinio skundo argumentų dėl BK 202 straipsnio 2 dalies taikymo
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nuteistojo A. K. veiką netinkamai kvalifikavo pagal BK 202 straipsnio 2 dalį, nes ji neatitinka šiame straipsnyje nurodytų nusikalstamos veikos požymių, kadangi kasatorius vertėsi veikla, kuriai išduotas individualios veiklos pažymėjimas, teismai nesvarstė A. K. administracinės atsakomybės klausimo.
Pagal BK 202 straipsnio 2 dalį vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla yra pripažįstamas neteisėtu, kai verčiamasi uždrausta ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Būtent BK 202 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vertimąsi tokiomis ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos rūšimis, kuriomis apskritai draudžiama verstis Lietuvoje. Užsiimti šiomis veiklos rūšimis nei licencijos, nei kitokie leidimai neišduodami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-358-303/2015).
Kolegija atkreipia dėmesį, kad pati partnerystės rinkodara išties yra teisėta veiklos sritis, tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. K. tikslas buvo gauti pajamų iš savo interneto svetainės veiklos sąmoningai ir tikslingai už materialinį atlygį reklamuojant akivaizdžiai neteisėtas paslaugas (intymių paslaugų reklama). Pasirinktas toks ekonominės veiklos realizavimo būdas rodo ne tik tai, kad faktiškai ši veikla buvo vykdoma neteisėtai, bet ir tai, kad jos vykdyti teisėtai apskritai neįmanoma – teisės aktų ir tvarkos, kuria remiantis tokią veiklą būtų galima vykdyti teisėtai, Lietuvos Respublikoje nėra. Kadangi leidimai ar licencijos verstis tokia veikla nėra išduodamos, intymių paslaugų reklama Lietuvoje negalėjo būti įteisinta.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. K., veikdamas kartu su V. E., D. E., M. J., iš savanaudiškų paskatų, turėdami tikslą gauti pajamų, po to, kai V. E. 2008 m. kovo 13 d. tinklalapyje www.godaddy.com įsigijo domeną www.escort-news.eu, sukūrė tinklalapio www.escort-news.eu, skirto prostitucija užsiimančių asmenų reklamai, dizainą ir pasiūlė A. K. prisijungti prie jo veiklos, šis prie V. E. veikos prisijungė, abu kartu sukūrė tinklalapius www.escortnews.eu, www.yourescortagency.com, www.escort-news.gr, skirtus mokamoms, už atlygį teikiamoms ir įstatymų uždraustoms seksualinėms paslaugoms reklamuoti. Vykdydami tinklalapių www.escort-news.eu, www.escortnews.eu, www.escort-news.gr ir www.yourescortagency.com administratorių funkcijas, V. E. ir A. K. pildė šių tinklalapių turinį, tvarkė jų dizainą, reklamavo šiuos tinklalapius kitose interneto svetainėse bei internetinės paieškos sistemose, minėtuose tinklalapiuose paskelbė vartotojų registracijos anketų šablonus, skirtus informacijai paskyroje apie prostitucijos paslaugas teikiančius asmenis – jų išvaizdą, amžių, teikiamas seksualines paslaugas, paslaugų įkainius, jų teikimo trukmę, vietą – šalį, miestą, laikotarpį; nustatė ne mažesnį kaip 200 Eur mokestį už tai, kad minėta informacija ne mažiau kaip dvi savaites būtų viešai skelbiama tinklalapiuose www.escort-news.eu, www.escortnews.eu, www.escort-news.gr ir www.yourescortagency.com, ir 50 Eur mokestį už VIP žymos paskelbimą anketoje ir anketos iškėlimą į pirmuosius šių tinklalapių puslapius. Po to, kai V. E. prie jo ir A. K. daromos veikos pasiūlė prisijungti D. E. ir M. J., o šios sutiko, V. E. nurodymu D. E. ir M. J. jungėsi prie nurodytų tinklalapių administratorių paskyrų, tvirtino naujų narių registracijos anketas, susirašinėjo su registruotais minėtų tinklalapių nariais elektroninio pašto adresais [email protected], [email protected], [email protected], jungėsi prie „Skype“ programos vartotojų „europebarbes“, „Yea_gr“, „adultlifeguide“ paskyrų ir šiais komunikavimo būdais nurodydavo registruotiems minėtų tinklalapių nariams, kokių asmenų – A. J., G. J., M. J., V. J., K. J., S. Z., S. L. ar K. L. – vardais ir kokį mokestį jie turi sumokėti per tarptautines piniginių perlaidų sistemas,,Money Gram“ ir,,Western Union“ už informacijos paviešinimą apie narių siūlomas ir už atlygį teikiamas uždraustas ir tinklalapiuose www.escort-news.eu, www.escortnews.eu, www.escort-news.gr, www.yourescortagency.com reklamuojamas seksualines paslaugas, taip užtikrino šios informacijos pasiekiamumą ir prieinamumą klientams. Iš tokios veiklos nuo 2009 m. sausio 21 d. iki 2010 m. balandžio 26 d. bendrininkų grupe veikę nuteistieji gavo ne mažiau kaip 502 779,69 Lt (145 733 Eur) pajamų ir jas pasiskirstė pusę iš jų perduodami A. K., kitą pusę – V. E., D. E. ir M. J.
Inkriminuojant A. K. BK 202 straipsnio 2 dalį, nagrinėdami objektyviuosius šios nustatytos veikos požymius, taip pat ir grupės susitarusių asmenų atliekamos pelnymosi iš kitų asmenų prostitucijos aplinkybes, teismai nustatė ir kasatoriaus kaltę, t. y. reklamuojamo turinio žinojimą, sąmoningus veiksmus skleidžiant intymių paslaugų reklamą. Tai leido spręsti apie A. K. tyčinę, neteisėtą veiklą. A. K. pats tinklalapyje skelbė reklamuojamą turinį (asmenų anketas), atliko tokios reklamos skelbimo ir apmokėjimo sąlygų derinimo veiksmus ir pan. Šios byloje nustatytos aplinkybės aiškiai rodo tyčinius A. K. veiksmus gauti pajamų būtent iš uždraustos veiklos.
ATPK 2148 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už uždraustos reklamos ir informacijos, uždraustos ar neteisėtos veiklos reklamos ir informacijos apie šią veiklą arba prekių ar paslaugų, kurių gamyba ir (ar) pardavimas (teikimas) yra uždrausti, reklamos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse. Tačiau A. K. veiksmai buvo susiję ne tik su tokios reklamos skleidimu, pažeidžiant Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, bet ir su realios ekonominės naudos, realių pajamų gavimu iš uždraustos veiklos – intymių paslaugų reklamos. Tokie veiksmai, atsižvelgiant į A. K. veiklos sistemingumą, jos mastą, gautų pajamų dydį, pažeistų teisinių vertybių svarbą, negali būti laikomi nepavojingais, todėl tokios veikos kvalifikavimas pagal BK 202 straipsnio 2 dalį iš ultima ratio (paskutinė priemonė) principo kylančių reikalavimų nepažeidžia.
Pagal BK 4 straipsnio 1 dalį asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje, atsako pagal šį kodeksą. Net ir nustačius, kad A. K. administruoti reklamos puslapių serveriai buvo Nyderlandų Karalystėje, visi A. K. administravimo veiksmai buvo atliekami, kiti su intymių paslaugų reklama susiję klausimai buvo sprendžiami jam būnant Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais laikytini kasacinio skundo argumentai, kad veika nebuvo padaryta Lietuvos Respublikoje.
Dėl kasacinio skundo argumentų dėl BK 216 straipsnio 1 dalies taikymo
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nuteistojo A. K. veiką netinkamai kvalifikavo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, nes pinigai nebuvo gauti nusikalstamu būdu, o dėl to, kad pinigai jam buvo perduodami V. E. nurodymu, kasatorius tvirtina, kad nesuvokė, jog gauna nusikalstamu būdu gautas lėšas, neturėjo tikslo nuslėpti tikrąją pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti.
Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 216 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais arba jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje, ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos.
BK 216 straipsnio 1 dalį aiškinant teismų praktikoje yra nurodyta, kad šios nusikalstamos veikos alternatyvieji objektyvieji požymiai gali reikštis: nusikalstamu būdu įgytų pinigų įnešimu į privačių asmenų arba įmonių banko sąskaitas, jų pervedimu iš sąskaitos į sąskaitą, pagrobtų materialinių vertybių įtraukimu į įmonės apskaitą ir pan. Dėl subjektyvių veikos požymių yra išaiškinta, kad ši veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais legalizuoja nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą, ir to siekia. Būtinas šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tikslas nuslėpti ar įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05Ni8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-96/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-96/2012">2K-7-96/2012</a>).
Pažymėtina, kad BK 216 straipsnio 1 dalies prasme nėra svarbu, iš kokios nusikalstamos veikos įgyti pinigai. Dėl to kasacinės instancijos teismo praktikoje laikoma, kad turtas, įgytas iš nusikalstamos ekonominės veiklos (BK 202 straipsnio 2 dalis), BK 216 straipsnio 1 dalies prasme yra įgytas nusikalstamu būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTE1LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-515/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-515/2006">2K-515/2006</a>, 2K-147/2010, 2K-156-2012, 2K-636/2012).
Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teisinės situacijos, kai nusikalstamu būdu įgytais pinigais Lietuvoje buvo papildomos įvairių asmenų banko sąskaitos, šie pinigai bankomatuose buvo išgryninami kitoje šalyje ir naudojami organizuotos grupės dalyvių poreikiams tenkinti, nusikalstamai veiklai palaikyti, atitinka BK 216 straipsnio 1 dalies požymius. Aplinkybė, kad pirmiau nurodytomis finansinėmis operacijomis buvo siekiama pasidalyti tarp grupės narių iš nusikalstamos veikos gautus pinigus, nepaneigia siekio nuslėpti tikrąją tų pinigų kilmę arba juos įteisinti. Bankinės sistemos panaudojimas šiuo atveju palengvino asmenų grupei nusikalstamos veiklos vykdymą užsienio valstybėje, mažino jos atskleidimo riziką, leido išvengti būtinumo gabenti grynuosius pinigus iš vienos šalies į kitą, taigi pasunkino jų suradimo ir konfiskavimo galimybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDY3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-467/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-467/2012">2K-467/2012</a>).
Šiuo atveju kolegija sprendžia, kad teismai, kvalifikavę A. K. padarytą veiką pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. K. pinigus gavo iš nusikalstamos veiklos – prostitucijos paslaugų, kurias organizavo ir iš kurių pelnėsi grupe veikiantys asmenys, reklamos (BK 202 straipsnio 2 dalis), todėl kasacinio skundo argumentai, kad pinigai buvo gauti ne iš nusikalstamos veikos, prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms ir baudžiamojo įstatymo turiniui.
Bylos aplinkybės rodo, kad A. K. suvokė, jog jis, veikdamas su kitais bendrininkais, atliko finansines operacijos su pinigais, kurie gauti nusikalstamu būdu, ir norėjo taip veikti, turėjo tikslą taip nuslėpti iš nusikalstamos veikos gaunamų pajamų kilmę, save, kaip tikrąjį dalies šių pinigų gavėją. Dėl to kasacinio skundo argumentai, kad A. K. nesuvokė atliekąs finansines operacijas su nusikalstamu būdu gautais pinigais, turėdamas tikslą nuslėpti tikrąją jų kilmę ir gavėjus, atmestini kaip prieštaraujantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Dėl kasacinio skundo argumentų dėl BK 72 straipsnio taikymo
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė BK 72 straipsnio 3 dalį, nes kaip BK 202 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos rezultatą įvertino visus pinigus, kaltinime nurodytų asmenų gautus per tarptautines perlaidų sistemas, nors realiai didžioji dalis šių pinigų buvo gauta iš BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos, o kasatorius A. K. dėl šios veikos nėra nuteistas. Anot kasatoriaus, svarbu ir tai, kad iš konfiskuotinos pinigų sumos turi būti atimta dalis pinigų, kurie buvo sumokėti kaltinime nurodytiems asmenims už išgryninimą, nes kasatorius realiai šių pinigų negavo.
Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, o straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. E., D. E., A. K., M. J. atliko veiką, kuri pasireiškė asmenų, sutinkančių verstis prostitucija, suradimu, jų teikiamų paslaugų reklamavimu tinklalapiuose, šių asmenų kelionių susitikti su klientais organizavimu, susitikimo su klientais vietos, laiko, kainos ir kitų klausimų derinimu, gaunant už šią veiklą iš prostituciją besiverčiančių asmenų dalį už prostituciją gauto atlygio, nuslepiant tikrąją gaunamų pinigų kilmę ir tikruosius pinigų gavėjus atliekant pinigų pervedimo ir išgryninimo operacijas per asmenis, kurie nežinojo apie daromą veiką ir pinigų kilmę. Byloje nustatytos pajamos (gauti pinigai) buvo BK 202, 307 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų rezultatas, ir nors didžioji pinigų dalis pas nuteistuosius nebuvo surasta, tačiau jie buvo gauti nusikalstamu būdu, todėl turi būti išieškoti (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo išvadų apie nustatytas bylos aplinkybes pagrįstumą, patvirtino ir tai, kad A. K. bute kratos metu rasti pinigai taip pat turi būti konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Šis teismas nurodė, kad A. K. vertėsi uždrausta ūkine veikla, susijusia su prostitucija besiverčiančių asmenų reklamos paslaugomis už materialų atlygį. Pagal byloje turimus duomenis nenustatyta, kad šis nuteistasis būtų galėjęs kratos metu rastas pinigų sumas gauti iš teisėtos veiklos.
Šiuo atveju nusikalstamos veikos rezultatas yra pinigai, gauti ne tik tiesiogiai iš BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo, bet ir iš pagelbėjusios organizuoti tokią prostituciją uždraustos ūkinės veiklos vykdymo. Be to, grynuosius pinigus kasatorius ir kiti nuteistieji gavo atlikę finansines operacijas, kurios skirtos tikrajai pinigų kilmei, tikriesiems pinigų gavėjams nuslėpti. Kasacinio skundo argumentas, kad iš konfiskuotino turto turėjo būti atimta pinigų suma, kuri buvo sumokėta tarpininkams už pinigų išgryninimą, nes A. K. šių pinigų realiai negavo, nepagrįstas, nes pagal BK 216 straipsnio 1 dalį nuskalstamos veikos rezultatas yra visi iš veikos gauti pinigai, t. y. visi pinigai, su kuriais buvo atliekamos finansinės operacijos, siekiant nuslėpti tikrąją pinigų kilmę ir tikruosius gavėjus.
Remiantis tuo, kas pirmiau nurodyta, atsižvelgiant į paduoto kasacinio skundo nagrinėjimo ribas, kasacine tvarka skundžiamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys neduoda pagrindo įžvelgti esminių BPK nuostatų pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių reikėtų bylą nutraukti arba ją grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Aurelijus Gutauskas
Armanas Abramavičius
Tomas Šeškauskas
