(S) Civilinė byla Nr. 3K-3-441/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
30.4.1; 128.2; 128.15.1
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Algio Norkūno (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. A. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 8 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, A. D. dėl termino dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės valdymo faktą, pateikti atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškimo esmė
1991 m. pretendentai pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko valdytą 17 ha žemę.
1996 m. jiems buvo atkurtos nuosavybės teisės į 9,80 ha žemės, nes jie pateikė nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus tik dėl 9,80 ha žemės.
2007 m. Lietuvos centriniame valstybės archyve buvo rasti nauji dokumentai, patvirtinantys, kad buvęs žemės savininkas valdė dar ir 4,28 ha žemės sklypą (buvusi ganykla).
Pareiškėja yra vieno iš pretendento, kuriam buvo atkurtos nuosavybės teisės, įstatyminė įpėdinė. Ji ketina atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko valdytą 4,28 ha žemės sklypą. Apie naujai rastus dokumentus, patvirtinančius šio žemės sklypo valdymo faktą, ji sužinojo praėjus įstatyme nustatytam terminui šiems dokumentams pateikti (pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnį terminas buvo nustatytas iki 2003 m. gruodžio 31 d.). Pareiškėja teigia, kad šį terminą ji praleido dėl svarbių priežasčių. Kadangi ketina atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, tai tam reikalinga atnaujinti praleistą terminą bei nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvęs savininkas valdė žemės sklypą nuosavybės teise.
Pareiškėja prašė:
1) atnaujinti terminą Kauno apskrities viršininko administracijai valdymo faktą patvirtinantiems dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į O. P. valdytą 4,28 ha žemės sklypą, esantį duomenys neskelbtini, pateikti;
2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. P. nuosavybės teise valdė 4,28 ha žemės sklypą, esantį duomenys neskelbtini.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškimą patenkino: atnaujino praleistą terminą valdymo faktą patvirtinantiems dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 4,28 ha žemės sklypą pateikti; nustatė pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą ir nurodė, kad šis nustatytas nuosavybės teisėms į nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą, 2008 m. gegužės 8 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir civilinę bylą nutraukė. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, nes išnagrinėjo bylą, kurį yra teisminga administraciniam teismui.
Teisėjų kolegija nurodė, kad pareiškėja prašymą atkurti nuosavybės teises turėjo paduoti ne teismui, o atitinkamai valstybės institucijai. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą pilietis turi būti kreipęsis su prašymu atkurti nuosavybės teises į atitinkamą valstybės instituciją ir pateikęs duomenis (nagrinėjamu atveju gautus po 2003 m. gruodžio 31 d. iš archyvų). Tik tada, kai buvo kreiptasi su prašymu į atitinkamą valstybės instituciją, piliečiui atsiranda teisė kreiptis į administracinį teismą su pareiškimu dėl praleisto termino atnaujinimo. Pareiškimas atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti bendrosios kompetencijos teisme nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad pareiškėja prašė teismo ne tik atnaujinti praleistus terminus prašymui ir kitiems dokumentams pateikti, bet ir nustatyti nuosavybės valdymo juridinį faktą. Asmuo, kreipdamasis dėl nuosavybės teisės atkūrimo į atitinkamą instituciją, turi pateikti dokumentus apie savininko turėtą nuosavybę. Nagrinėjamu atveju pareiškėja dėl neatkurtos žemės dalies papildomai kreipėsi į valstybės instituciją 2007 m. gegužės 21 d., tačiau gautų iš archyvų ir turimų papildomai nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Visus turimus įrodymus ji pateikė teismui. Pareiškėja visus turimus dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, turėtų pateikti nuosavybės teises atkuriančiai valstybės institucijai, kuri administracine tvarka įvertintų pateiktų dokumentų juridinę reikšmę ir priimtų atitinkamą sprendimą dėl jų pakankamumo ar nepakankamumo nuosavybės teisei atkurti. Jeigu ši institucija prieitų prie išvados, kad pateiktų dokumentų nepakanka nuosavybės teisei atkurti, tik tada pareiškėja galėtų kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nagrinėjamu atveju, dar negavus atitinkamos institucijos išvados dėl nuosavybės teisę įrodančių dokumentų pakankamumo (nepakankamumo), juridinę reikšmę turintis nuosavybės valdymo faktas negalėjo būti nustatytas. Tokia praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008, 2008 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2008, kurių faktinės aplinkybės yra iš esmės tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Dėl CPK normų, reglamentuojančių teismingumo klausimą, pažeidimo
Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, prašė atnaujinti praleistą terminą valdymo faktą patvirtinantiems dokumentams pateikti bei nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį nuosavybės valdymo faktą. CPK 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Pagal CPK 442-444 straipsnių analizę bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėtinos bendrosios kompetencijos teisme. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl žemės valdymo nuosavybės teise nustatymas priklauso nuo to, bus atnaujintas terminas dokumentams pateikti ar ne. Dėl to vadovaujantis CPK 26 straipsnio 2 dalimi abu reikalavimai neabejotinai turi būti nagrinėjami vienoje byloje bendrosios kompetencijos teisme. Taigi apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 5, 26, 444 straipsnių nuostatas ir nepagrįstai nutraukė bylą.
2. Dėl nukrypimo nuo suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose
Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2008, kurios faktinės aplinkybės visiškai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2008 buvo nagrinėjamas klausimas dėl termino prašymui atkurti nuosavybės teises padavimo, bet ne prašymui atnaujinti terminą valdymo faktą patvirtinantiems dokumentams pateikti. Tai yra visiškai skirtingi terminai ir jų nagrinėjimas kardinaliai skiriasi. Reikalavimas atnaujinti terminą prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti turi būti nagrinėjamas atskirai, ir vėliau teikiami valdymo faktą ir giminystės ryšį įrodantys dokumentai valstybės institucijai, nagrinėjančiai prašymus atkurti nuosavybės teises dėl jų įvertinimo. Tokia yra ir Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo spręsti praktika. Ne vienoje nutartyje yra išdėstyti šie paaiškinimai, iš kurių išplaukia, kad analogiška byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Jame nurodoma, kad kasatorė nepagrįstai teigia, jog teisėjų kolegija neturėjo vadovautis 2008 m. balandžio 29 d. kasacinio teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2008, išaiškinimais, nes bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2008 kaip tik ir buvo sprendžiamas klausimas dėl termino atnaujinimo papildomiems dokumentams pateikti, o ne dėl termino atnaujinimo prašymui pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Dėl to teisėjų kolegija pagrįstai konstatavo, kad pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo bendrosios kompetencijos teisme nenagrinėtinas. Teisėjų kolegija taip pat pagrįstai konstatavo, kad visus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus pareiškėja turėtų pateikti nuosavybės teises atkuriančiai institucijai, kuri įvertintų dokumentų juridinę reikšmę ir priimtų atitinkamą sprendimą dėl jų pakankamumo. Tik tada, kai institucija prieitų prie išvados, kad dokumentų nepakanka nuosavybės teisėms atkurti, pareiškėja galėtų kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
1. Dėl CPK 445 straipsnyje nustatytos pareiškimų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nagrinėjimo tvarkos.
Pagal suformuotą Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti praktiką asmens prašymas atnaujinti terminą nuosavybės valdymo faktą patvirtinantiems dokumentams pateikti yra teismingas administraciniam teismui (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. M. v. Utenos apskrities viršininko administracija; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. P. v. Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-24/2008).
Prašymas atnaujinti terminą dokumentams pateikti paduodamas, jeigu asmuo dokumentus pateikia po įstatymo nustatyto termino pasibaigimo. Jeigu dokumentai jau buvo pateikti, tai jų pateikimo institucijai terminas nepraleistas ir jo atnaujinti nereikia. Jeigu dokumentai buvo pateikti laiku ir pagal institucijos išvadą buvo pripažinti nepakankamais, tai asmeniui turėjo būti siūloma kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismo sprendimas, kuriuo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkintas, yra vienas iš asmens pažeistų nuosavybės teisių atkūrimo klausimui spręsti reikiamų dokumentų. Jeigu teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateikiamas pasibaigus terminui, įstatymo nustatytam, dokumentams pateikti, tai dėl šio dokumento pateikimo praleisto termino atnaujinimo turi būti priimtas teismo sprendimas. Asmuo kartu su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą gali reikšti reikalavimą atnaujinti terminą dokumentui pateikti, bet šis sprendimas dėl termino atnaujinimo galiotų tik teismo sprendimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o ne kitiems dokumentams. Jeigu asmuo kartu su prašymu teismui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą neapibrėžtai – nenurodydamas, kokiems dokumentams pateikti - prašo atnaujinti terminą dokumentams pateikti, tai teismas vadovaujasi tuo, kad pagrindinis reikalavimas yra nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Šis reikalavimas gali būti priimtas nagrinėti, jeigu yra visos sąlygos būtent šiam reikalavimui nagrinėti teisme. Jos nustatytos CPK 444, 445 ir kitose normose. Pareiškimo dalis dėl prašymo bendrosios kompetencijos teismui dėl termino atnaujinimo nagrinėjama tik dėl teismo sprendimo kaip nuosavybės teisių atkūrimui reikalingo dokumento pateikimo, bet ne dėl kitų nuosavybės teisių atkūrimui galinčių turėti reikšmės dokumentų, nes reikalavimas dėl termino kitiems dokumentams pateikti nėra susijęs su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir neatitinka CPK 24 straipsnio reikalavimų. Dėl kitų dokumentų, kurie nesusiję su teismo sprendimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bet turintys reikšmės sprendžiant dėl asmens pažeistų nuosavybės teisių atkūrimo, priėmimo termino atnaujinimo turi būti sprendžiama atskirai bendra tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad šio termino atnaujinimo klausimas nagrinėjamas administraciniame teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. P. v. Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-24/2008). Apeliacinės instancijos teismas šia suformuota praktika vadovavosi.
Pagal CPK 445 straipsnio nuostatas galima kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, jeigu asmuo negali kitokia tvarka gauti nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Kai asmuo turi dokumentų, turinčių reikšmės atkuriant jo pažeistas nuosavybės teises, tai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį ir Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 13 punktą jis iš pradžių turi pateikti šiuos dokumentus nuosavybės atkūrimo klausimą sprendžiančiai valstybės institucijai, kuri juos įvertina ir padaro išvadą dėl jų pakankamumo. Jeigu institucija prieina prie išvados, kad pateiktų dokumentų pakanka, tai ji priima sprendimą dėl prašymo nuosavybės teisių atkūrimo klausimu, kuris gali būti skundžiamas teismui. Jeigu institucija konstatuoja, kad pateiktų dokumentų nepakanka sprendimui priimti (juose esantys duomenys neinformatyvūs, netiesioginiai, fragmentiški, neaiškūs, prieštaringi ar turi kitokių trūkumų, dėl kurių šie duomenys turi būti tikrinami renkant ir tiriant įrodymus, kuriuos rinkti ir vertinti turi kompetenciją tik teismas), tai asmeniui atsiranda sąlygos kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 445 straipsnis). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuosavybės teisių atkūrimo klausimą sprendžiančios institucijos išvada dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nepakankamumo yra kreipimosi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sąlyga ir priežastis. Aplinkybė, kad dokumentai buvo pateikti institucijai ir įvertinti kaip nepakankami, turi būti nurodyta teismui paduotame pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o prie pareiškimo turi būti pridėta institucijos išvada kaip įrodymas, kad yra pagrindas kreiptis į teismą (CPK 447 straipsnio 2, 3 punktai).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja nesikreipė į nuosavybės teises atkūrimo klausimą sprendžiančią valstybės instituciją dėl naujai atsiradusių nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pakankamumo (nepakankamumo) ir, neturėdama šios institucijos išvados, kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 445 straipsnį, nesant įstatymo nustatytų sąlygų, priėmė ir nagrinėjo civilinę bylą, sprendė dėl juridinę reikšmę turinčio fakto. Apeliacinės instancijos teismas ši pažeidimą ištaisė ir pagrįstai nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu (ieškinys nenagrinėtinas teisme), nes pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo priimtas nesant pagal įstatymą tokio pobūdžio pareiškimams nagrinėti teisme sąlygų.
CPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos teismas civilinėje byloje nagrinėja reikalavimą dėl individualaus administracinio teisės akto teisėtumo, jeigu civilinio ir administracinio pobūdžio reikalavimai yra susiję. Taigi iš teismo reikalaujama civilines bylas nagrinėti greitai ir asmenų skirtingo pobūdžio reikalavimus tam tikrais atvejais spręsti koncentruotai, juos sujungiant į vieną bylą. Skirtingo pobūdžio reikalavimų sujungimo pagrindas yra tai, kad jie yra susiję. Ta aplinkybė, kad šie reikalavimai gali būti nagrinėjami vienoje byloje, nesudaro pagrindo spręsti, kad neturi būti laikomasi nuosavybės teisių atkūrimo įstatymų nustatytos tvarkos ir CPK nustatytos pareiškimų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nagrinėjimo tvarkos. Prašymas dėl praleisto termino dokumentams pateikti, kol nespręsta dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nėra susijęs su būsimu teismo sprendimu, nes asmuo, paduodantis jo nuosavybės teisių atkūrimui galinčius turėti reikšmės dokumentus dėl jo nuosavybės teisių atkūrimo sprendžiančiai institucijai, nežino ir negali žinoti, ar dokumentų pakanka, ar reikės dėl atitinkamo fakto nustatymo kreiptis į teismą. Taigi, reikalavimas dėl tokių dokumentų pateikimo praleisto termino atnaujinimo negali būti vertinamas kaip susijęs su ateityje galbūt galimu įvertinimu dėl dokumentų nepakankamumo ir dėl to su galimu reikalavimu nustatyti teismo sprendimu juridinę reikšmę turintį faktą. Reikalavimas atnaujinti terminą pateikti teismo sprendimą, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, dėl nuosavybės teisių atkūrimo sprendžiančiai institucijai gali būti prijungtas, nes civilinio ir administracinio pobūdžio reikalavimai būtų susiję. Šioje byloje nėra procesinių sąlygų juridinę reikšmę turinčiam faktui nagrinėti, todėl negalėjo būti priimtas nagrinėti nei reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, nei reikalavimas atnaujinti terminą teismo sprendimui kaip dokumentui, turinčiam reikšmės nuosavybės teisių klausimui spręsti, paduoti.
2. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos taikymo.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atmestini kasatoriaus argumentai dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. P. v. Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-24/2008, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje J. K. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-232/2008. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo nutarties išaiškinimais civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008 ir nuo jų nenukrypo.
Kasatorius pagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis kasacinio teismo nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2008. Nurodytos civilinės bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2008 teismas nustatė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į instituciją, kartu su prašymu pateikė dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir buvo nuspręsta, kad tų dokumentų nepakanka asmens pažeistoms teisėms atkurti. Apie tokį sprendimą asmuo nebuvo laiku informuotas, todėl jis pavėluotai kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pasibaigus įstatymo nustatytam terminui gavo ir norėjo pateikti dokumentus. Prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo civilinėje byloje buvo nagrinėjamas iš esmės, bet toje byloje buvo pagal CPK 445 reikalaujamos sąlygos pareiškimui priimti. Prašymas buvo atmestas dėl jo nepagrįstumo, t. y. dėl to, kad reikalavimo pagrindą sudarančios aplinkybės nebuvo įrodytos. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2008 formuluojamos taisyklės negali būti vertinamos kaip teismų praktika analogiškoje byloje, todėl galima tik išvada, kad teismas motyvuodamas sprendimą nepagrįstai pasinaudojo civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2008 nustatytomis taisyklėmis. Argumentuojant dėl nukrypimo nuo suformuotos teismų praktikos kasacijos pagrindu turi būti remiamasi nutartimis, kurios yra priimtos analogiškose bylose. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. P. v. Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-24/2008, kurioje bendrais bruožais išdėstytos pareiškimų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nagrinėjimo teisme sąlygos. Šioje byloje aplinkybės taip pat nėra visiškai vienodos, bet teismas rėmėsi ta nutarties dalimi, kurioje išdėstomi bendrieji reikalavimai. Be to, teismas rėmėsi įstatymo nuostatomis, nurodė CPK 445 straipsnį ir kitas normas, kuriose esančių nuostatų nepažeidė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo kasacijos pagrindams pagal kasacinio skundo argumentus konstatuoti, nėra pagrindo išeiti už kasacinio skundo ribų. Dėl nurodytų motyvų atmetami kasatoriaus argumentai dėl CPK 5, 26, 444 straipsnių pažeidimo.
Teisėjų kolegija nekonstatuoja pagrindų apeliacinės instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Gintaras Kryževičius
Algis Norkūnas
