Dėl draudimo išmokos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-43/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03110-2009-1

Procesinio sprendimo kategorija 73.2.5.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB,,Nordea Finance Lithuania“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nordea Finance Lithuania“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo; tretieji asmenys – UAB „Rova“ ir UAB „Žemka“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 217 710 Lt draudimo išmoką, 6 proc. procesines palūkanas (metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas reikalavimą grindė tuo, kad UAB,,Nordea Finance Lithuania“ ir UAB „Žemka“ 2007 m. rugsėjo 24 d. sudarė Finansinės nuomos sutartį, iš kurios kylančias lizingo gavėjo pareigas ir teises bei pagal nurodytą sutartį finansuojamą turtą – ekskavatorių-krautuvą NEW HOLLAND LB115 (toliau – krautuvas), 2008 m. vasario 25 d. Susitarimu dėl skolos perkėlimo perėmė trečiasis asmuo UAB „Rova“. UAB „Žemka“ su atsakovu AB „Lietuvos draudimas“ 2007 m. spalio 2 d. sudarė krautuvo draudimo sutartį, kuria apdraudė daiktą vienerių metų laikotarpiui, naudos gavėjas sutartyje nurodytas UAB,,Nordea Finance Lithuania“. 2008 m. rugsėjo 16 d. krautuvas pavogtas, apie vagystę UAB „Rova“ direktorius R. U. policijai nedelsdamas pranešė, į įvykio vietą atvykusiam pareigūnui perdavė krautuvo registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną ir vieną komplektą raktų su signalizacijos pultu. Dėl vagystės fakto 2008 m. rugsėjo 17 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Ieškovo nuomone, priėmus sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, įvykis turėjo būti pripažintas draudžiamuoju, o atsakovas privalėjo išmokėti draudimo išmoką. 2008 m. gruodžio 16 d. raštu atsakovas atsisakė tai padaryti, nurodydamas, kad apdraustasis asmuo neįvykdė draudimo sutarties dalimi esančių Draudimo taisyklių II dalies 9.2.5 punkto reikalavimo – per tris darbo dienas nuo draudiko reikalavimo perduoti transporto priemonės registravimo dokumentus, raktus, signalizacijos nuotolinio valdymo pultus arba oficialiais dokumentais įrodyti jų buvimą parengtinio tyrimo institucijoje. Ieškovo teigimu, atsakovas nebuvo pateikęs jokio pranešimo ar pareikalavimo perduoti nurodytus daiktus ir dokumentus. 2009 m. sausio 9 d. UAB „Rova“ direktorius R. U. pranešė atsakovui, kad nurodyti daiktai ir dokumentai yra parengtinio tyrimo institucijoje, pateikė tokias aplinkybes patvirtinančius protokolų nuorašus. Atsakovas 2009 m. liepos 20 d. rašte, pakartodamas anksčiau siųstuose raštuose nurodytą informaciją, atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Ieškovo skaičiavimu, pagal draudimo liudijimą draudimo suma yra 241 900 Lt, draudimo išmoka mažintina draudimo liudijime nurodyta 10 proc. besąlygine išskaita, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 217 710 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Sprendime teismas nurodė tai, kad pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje nustatyta draudiko teisės atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką atsiradimo sąlyga – draudėjo padarytas draudimo sutarties sąlygų pažeidimas, taip pat šios teisės įgyvendinimo tvarka – draudikas privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį.

Teismas pažymėjo, kad apdraustasis neįvykdė pareigos perduoti draudikui per tris darbo dienas nuo jo reikalavimo gavimo raktelių komplektus ir signalizacijos nuotolinio valdymo pultelius arba oficialiais dokumentais įrodyti jų buvimą parengtinio tyrimo institucijoje, kaip tai nustatyta Draudimo taisyklių II dalies 9.2.5 punkte. 2008 m. rugsėjo 17 d. draudėjo pateiktame ieškovui prašyme išmokėti draudimo išmoką nurodyta, kad rakteliai su imobilizatoriumi yra pateikti policijos atstovams, o grafoje II.10, įpareigojančioje pateikti atsarginius raktelius ir apsaugos nuo vagystės valdymo pultą, o jų neturint – paaiškinimą, draudėjas nenurodė jokios informacijos dėl atsarginių raktų, nors 2008 m. rugsėjo 16 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo pateikęs tik vieną raktelį ir imobilizatorių. Apklausiamas kaip liudytojas UAB „Rova“ direktorius R. U. nurodė, kad perkant ekskavatorių jam buvo perduotas būtent vienas komplektas raktų su imobilizatoriumi, tačiau esą vėliau paaiškėjo, kad UAB „Rova“ darbuotojas V. I. turi antrą raktą, kuris ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateiktas tik 2008 m. gruodžio 4 d., t. y. praėjus beveik trims mėnesiams nuo pranešimo apie vagystę, nors V. I. 2008 m. rugsėjo 19 d. liudytojo apklausos metu nurodė antrą raktą turįs namuose (baudžiamoji byla, b. l. 36).

Teismo vertinimu, tokie draudėjo veiksmai parodo, kad jis, susaistytas fiduciarinių santykių, netinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti ir elgtis sąžiningai draudiko atžvilgiu, jam neperdavęs apdraustos transporto priemonės raktų. Teismas pažymėjo, kad draudimo taisyklėse tarp numatytų nedraudžiamųjų įvykių yra įvykis, kai transporto priemonė buvo pavogta (išskyrus vagystę plėšimo būdu), palikus atidarytus langus, neužrakintas duris, neveikiant apsaugos nuo vagysčių priemonėms ar palikus joje jos registravimo dokumentus, raktelius, signalizacijos nuotolinio valdymo pultą, imobilizatoriaus raktus (4.1.6 punktas). Teismo vertinimu, atitinkama Taisyklių nuostata atskleidžia apdraustojo pareigos pateikti visą transporto priemonės raktelių komplektą svarbą, nes tik tinkamas tokios pareigos vykdymas užtikrina draudimo įmonės galimybę išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes ir nuspręsti, ar įvykis pripažintinas draudžiamuoju ar ne. Dėl apdraustojo UAB „Rova“ netinkamų pareigų vykdymo atsakovas neteko galimybės nustatyti, ar ekskavatorius buvo pavogtas pasinaudojus raktu. Šios aplinkybės nepaneigus, draudikui neatsirado pareigos išmokėti draudimo išmoką. Dėl to teismas nusprendė ieškinio netenkinti.

Bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo UAB,,Nordea Finance Lithuania“ apeliacinį skundą išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. birželio 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą.

Teismas pažymėjo, kad draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką, suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo liudijime aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudimo rūšies taisyklėse gali būti nustatyti atvejai, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatyme nedraudžiama draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kada draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, tačiau ši teisė neturi paneigti draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų; draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudimo apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant draudimo sutarties esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007; 2010 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Kašinskos IĮ v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-395/2010).

AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimo taisyklių II dalies 12.1.1 punkte nustatyta draudiko teisė nemokėti ar mažinti draudimo išmoką tuo atveju, jeigu apdraustasis dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Taisyklėse nustatytas pareigas. Šių Taisyklių II dalies 9.2.5 punktu įtvirtinta apdraustojo privaloma pareiga, atsitikus draudžiamajam įvykiui, vagystės atveju perduoti draudikui per tris darbo dienas nuo jo reikalavimo gavimo transporto priemonės registravimo dokumentus, raktelių komplektus ir kt. Pranešus apie vagystę policijai, jai buvo pateikti lizingu įsigytos transporto priemonės dokumentai, vienas raktas ir imobilizatorius. Antrasis transporto priemonės užvedimo raktas ir imobilizatorius pateikti tik praėjus trims mėnesiams po pranešimo apie turto vagystę. Taigi draudėjas neįvykdė pareigos perduoti draudikui per tris darbo dienas nuo jo reikalavimo gavimo raktelių komplektus ir signalizacijos nuotolinio valdymo pultus arba oficialiais dokumentais įrodyti jų buvimą parengtinio tyrimo institucijoje. UAB „Rova“ vadovas, užpildęs AB „Lietuvos draudimas“ nustatytos formos dokumentus, nurodė turintis tik vieną transporto priemonės užvedimo raktą, kuris pateiktas policijos atstovams. Dėl to, teismo vertinimu, neįvykdžius aptariamos pareigos draudikas turėjo pakankamą pagrindą atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Draudimo bendrovė tinkamai įvykdė CK 6.992 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pareigas (supažindino lizingo gavėją su Draudimo taisyklėmis ir įteikė jų kopijas). Teismo vertinimu, draudėjo veiksmai, susiję su draudimo sutarties pažeidimu, kai draudikui neperduotas antrasis raktų komplektas, itin nukrypo nuo rūpestingo asmens elgesio analogiškoje situacijoje standarto ir pagrįstai leido abejoti UAB „Rova“ atstovų sąžiningumu. Dėl to draudikas neteko galimybės nustatyti lizingu įgyto turto vagystės aplinkybių.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB,,Nordea Finance Lithuania“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 14 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Kasatorius savo prašymą grindžia šiais esminiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas nevertino byloje paaiškėjusių aplinkybių, kurios paneigia trečiojo asmens kaltę, taip pat kitų kriterijų, kuriuos pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gruodžio 10 d. iki 2008 m. lapkričio 15 d.) 7 dalį reikia nustatyti ir įvertinti, siekiant atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalyje nustatyta pareiga atsakovui įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo. Teismai netinkamai aiškino su atsakovu sudarytos Draudimo sutarties sąlygas, neatsižvelgę į tai, kad atsakovas neįvykdė Taisyklių II dalies 9.2.5 punkte nustatytos sąlygos, t. y. nepareikalavo perduoti draudikui transporto priemonės registravimo dokumentus, transporto priemonės raktus, signalizacijos nuotolinio valdymo pultus arba oficialiais dokumentais įrodyti jų buvimą parengtinio tyrimo institucijoje.

Draudimo sutartis yra sudaroma prisijungimo būdu, šios sutarties sąlygos yra standartinės ir vienašališkai nustatytos draudiko. Jeigu sutarties sąlygos vis dėlto suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo tinkamumo, sutartis turi aiškinti vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, t. y. kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudimo apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma ją sukonkretinti tam, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką paneigiant draudimo sutarties esmę. Jeigu draudikas nustato tokias standartines sutarties sąlygas arba jas aiškina taip, kad draudėjui nustatytų prievolių apimties atžvilgiu draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnis visiškai išnyksta arba tampa toks minimalus, kad iš esmės paneigiamas, tai tokios sąlygos arba toks jų turinio aiškinimas neatitinka draudimo esmės ir tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007).

Draudimo taisyklių I dalies 2.6.7 punkto c papunktyje nustatyta, kad draudėjas privalo per vieną parą (poilsio ir švenčių dienos neįskaičiuojamos) pranešti draudikui ar jo atstovui apie draudžiamąjį įvykį ir suteikti jam išsamią informaciją apie visas draudėjui žinomas tokio įvykio aplinkybes, o draudikui paprašius per tris darbo dienas raštu patvirtinti apie tokį įvykį bei užpildyti draudiko nustatytos formos dokumentus. Draudimo taisyklų I dalies 2.6.7 punkte išskirta sąlyga (d papunktis), kad draudėjas privalo pateikti draudikui visus su įvykiu susijusius ir (ar) draudiko nurodytus dokumentus ir vykdyti teisėtus draudiko reikalavimus. Taisyklių II dalies 9.2.5 punkte nurodyta, kad atsitikus draudžiamajam įvykiui apdraustasis privalo vagystės atveju perduoti draudikui per tris darbo dienas nuo jo reikalavimo gavimo transporto priemonės registravimo dokumentus, raktelių komplektus, signalizacijos nuotolinio valdymo pultus bei imobilizatoriaus raktus arba oficialiais dokumentais įrodyti jų buvimą parengtinio tyrimo institucijoje. Nors draudimo sutartis sudaryta prisijungimo būdu ir jos sąlygos turėjo būti teismų aiškinamos prisijungusios šalies (draudėjo) naudai, teismai nepagrįstai konstatavo, kad draudėjo užpildytas draudiko nustatytos formos dokumentas apie draudžiamojo įvykio aplinkybes, šiame dokumente draudėjui neįrašius apie apdraustos transporto priemonės atsarginių raktelių buvimo vietą, reiškė draudėjo pareigos perduoti draudikui visus raktus neįvykdymą. Teismai neįvertino to, kad draudikas nepareikalavo ir neparagino draudėjo UAB,,Rova“ atstovų pateikti visas turimas ekskavatoriaus–krautuvo užvedimo priemones.

Ne kiekvienas draudėjo draudimo sutarties vykdymo pažeidimas aiškintinas kaip atimantis draudėjo teisę į draudimo išmoką. Daugelio draudžiamųjų įvykių atveju draudėjas dėl neatidumo, aplaidumo, patirties stokos ar kitokių priežasčių nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas draudimo Taisyklėse nustatytas pareigas sudaro papildomas sąlygas įvykiui įvykti, tačiau ne visi draudimo sutarties pažeidimai yra draudžiamųjų įvykių priežastys. Kai kurie pažeidimai neturi įtakos draudžiamajam įvykiui ar žalos dydžiui, todėl visais atvejais draudiko sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar tik šią išmoką sumažinti bei mažinimo dydį turi nulemti Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalis, kurioje nustatyta, kad draudikas, atsisakydamas mokėti ar sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Tokia norma riboja draudiko galimybę piktnaudžiauti šia teise, t. y. dėl nereikšmingo pažeidimo atsisakyti vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. v. DUAB „Baltikums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2006; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Arijus“ v. If P&C Insurance AS, bylos Nr. 3K-3-210/2010).

Draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, padarinius ir draudimo išmokos dydį. Jei draudimo išmoka nėra išmokėta per trisdešimt dienų nuo pranešimo apie draudžiamąjį įvykį, draudikas privalo raštu išsamiai informuoti draudėją (naudos gavėją) apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą. Nurodytose teisės normose nustatytų pareigų atsakovas nevykdė: atsakovas tinkamai nesidomėjo ikiteisminio tyrimo eiga, nereikalavo pateikti antrojo raktų komplekto.

Kasatoriaus teigimu, praradus apdraustą transporto priemonę draudimo išmoka yra lygi sutartyje nurodytai draudimo sumai, kurią ir prašoma priteisti ieškinio reikalavimu.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB,,Lietuvos draudimas“ prašo palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 14 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti šie esminiai argumentai:

Trečiojo asmens (draudėjo) vadovas, būdamas verslininkas, turėjo suprasti taikomos draudimo apsaugos apimtis ir įsipareigojimus pagal sudaromą draudimo sutartį, todėl nėra pagrindo išvadai, kad draudimo sutarties sąlygos suformuluotos neaiškiai ir jas aiškinti draudėjo naudai. Pranešdamas apie draudžiamąjį įvykį draudėjas užpildė standartinės formos prašymą, kuriame jis įpareigotas nurodyti, ar pateikti policijos atstovams transporto priemonės registracijos liudijimas ir rakteliai ir kur jie yra kreipimosi momentu. Atsakovo įsitikinimu, toks reikalavimas yra pakankamas suvokti, kokia informacija pateiktina. Atsakovo teigimu, draudėjui nepateikus tokios informacijos, draudikas nebeturėjo pareigos prašyti pavėluotai pateikti raktelius. Draudimo taisyklės neįpareigoja draudiko papildomai, pakartotinai reikalauti iš draudėjo pateikti papildomus transporto priemonės raktelius. Taisyklių II dalies 12.1.1 punkte nurodyta, kad draudikas turi teisę nemokėti ar mažinti draudimo išmoką, jei apdraustasis dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Taisyklėse nustatytas pareigas. Draudikas teise atsisakyti mokėti draudimo išmoką pasinaudojo atsižvelgęs į visus Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalies kriterijus: draudėjo kaltę – draudėjas buvo nerūpestingas nepateikęs apdraustos transporto priemonės raktų komplekto; draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą – nepateikus raktų draudikas negalėjo įsitikinti tuo, kad transporto priemonė nebuvo pavogta panaudojus jos užvedimo atsarginius raktus, juos turint, palengvėja galimybės realizuoti transporto priemonę; pažeidimo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu – atsarginių raktų pagalba galėjo būti įvykdyta vagystė. Kasaciniame skunde nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose Nr. 3K-3-536/2007 ir Nr. 3K-3-210/2010 buvo nagrinėjami klausimai dėl vežėjo civilinės atsakomybės, o ne dėl transporto priemonių draudimo. Tose bylose konstatuotos kitokios faktinės aplinkybės, dėl to joms suformuluoti teisės taikymo išaiškinimai netaikytini nagrinėjamai bylai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką arba išmokos sumažinimo nustačius draudėjo tam tikrų draudimo sutartimi tenkančių pareigų nevykdymą

Byloje ginčas kilo dėl to, ar turto draudimo atveju, draudėjui pranešus apie draudžiamąjį įvykį draudikui ir paaiškėjus, kad draudėjas neįvykdė visų jam priskirtų draudimo sutartimi pareigų, draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką. Byloje nustatyta, kad draudėjas UAB „Žemka“ (vėliau perleidusiu teises UAB,,Rova“) su atsakovu AB „Lietuvos draudimas“ 2007 m. spalio 2 d. sudarė krautuvo draudimo sutartį, kuria apdraudė daiktą vienerių metų laikotarpiui, naudos gavėjas sutartyje nurodytas UAB,,Nordea Finance Lithuania“. 2008 m. rugsėjo 16 d. krautuvas pavogtas, apie vagystę pranešta policijai. 2008 m. rugsėjo 17 d. UAB,,Rova“ kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su prašymu išmokėti draudimo išmoką. AB „Lietuvos draudimas“ 2009 m. sausio 23 d. nusprendė atsisakyti mokėti draudimo išmoką, remdamasis tuo, kad draudėjas neįvykdė draudimo sutarties dalimi esančių Draudimo taisyklių II dalies 9.2.5 punkto pareigos atsitikus draudžiamajam įvykiui per tris darbo dienas pateikti visus transporto priemonės užvedimo raktus, ir vadovaudamasis Draudimo taisyklių II dalies 12.1.1 punktu nustatyta draudiko teise atsisakyti mokėti draudimo išmoką.

Draudžiamojo įvykio metu galiojusios redakcijos Draudimo įstatymo 81 straipsnyje nustatyta, kad teisę reikalauti, jog būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o įstatyme ir (ar) draudimo sutartyje nustatytais atvejais – naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo; jei išmokėti draudimo išmoką reikalauja naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo, draudikas turi teisę prieš jį panaudoti visus prieš draudėją turimus atsikirtimus. Draudimo įstatymo 82 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir padarinius, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį; draudiko reikalavimu šie asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir padarinius, kuriuos jie turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; draudimo sutartyje privalo būti nurodyta, kokie dokumentai pateiktini draudikui. Įstatyme reglamentuojama draudiko teisės atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti tvarka: draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką; draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį; atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis (Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6–8 dalys).

Aptariamu įstatymo teisiniu reglamentavimu neįtvirtinta draudiko teisė besąlygiškai atsisakyti mokėti draudimo išmoką dėl draudėjo draudimo sutarties sąlygų pažeidimų. Tai, ar atsisakyti mokėti visą draudimo išmoką ar ją sumažinti, draudikas sprendžia turėdamas įvertinti išaiškintas aplinkybes ir duomenis apie draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, pažeidimo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Taigi ne bet kuris draudėjo draudimo sutarties vykdymo pažeidimas aiškintinas kaip atimantis teisę į draudimo išmoką, nes ne visi draudimo sutarties pažeidimai yra draudžiamųjų įvykių priežastys, kai kurie neturi įtakos draudžiamajam įvykiui ar žalos dydžiui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta pirmiau aptartos Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalies normos paskirtis kaip ribojančios draudiko galimybę piktnaudžiauti teise, t. y. dėl nereikšmingo pažeidimo atsisakyti vykdyti prievolę mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Jankauskienė v. DUAB „Baltikums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2006; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. J. v. AB,,Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-180/2012).

Nagrinėjamoje byloje draudikas 2009 m. sausio 23 d. raštu atsisakė mokėti draudimo išmoką remdamasis tuo, kad, kreipdamasis į draudiką su pranešimu apie draudžiamąjį įvykį (transporto priemonės vagystę), draudėjas nepateikė transporto priemonės antro rakto su imobilizatoriumi. Atsisakyme mokėti išmoką draudikas nurodė tai, kad jam žinoma, jog vieną raktų komplektą draudėjas pateikė policijai kartu su pranešimu apie vagystę 2008 m. rugsėjo 16 d. Antrasis raktų komplektas draudikui neperduotas, jį draudėjas perdavė policijai tik 2008 m. gruodžio 4 d. Tai draudiko įvertinta kaip draudimo sutarties pažeidimas – Draudimo taisyklių II dalies 9.2.5 punkto pareigos nevykdymas, pagal kurią atsitikus draudžiamajam įvykiui apdraustasis privalo vagystės atveju perduoti draudikui per tris darbo dienas nuo jo reikalavimo gavimo transporto priemonės registravimo dokumentus, raktelių komplektus, signalizacijos nuotolinio valdymo pultus bei imobilizatoriaus raktus arba oficialiais dokumentais įrodyti jų buvimą parengtinio tyrimo institucijoje. Byloje vertindami nurodytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai sprendime bei nutartyje pažymėjo, kad prašyme dėl draudimo išmokos draudėjo užpildytas draudiko nustatytos formos dokumentas apie draudžiamojo įvykio aplinkybes, šiame dokumente draudėjui neįrašius apie apdraustos transporto priemonės atsarginių raktelių buvimo vietą, reiškė draudėjo pareigos perduoti draudikui visus raktus neįvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad nurodytos draudėjo pareigos nevykdymas buvo pakankamas teisinis pagrindas draudikui atsisakyti mokėti visą draudimo išmoką. Su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija negali sutikti, nes išvada apie draudiko teisėtą atsisakymą mokėti visą draudimo išmoką padaryta neįvertinus visų Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje išvardytų kriterijų, lemiančių draudiko teisę atsisakyti mokėti visą draudimo išmoką ar ją sumažinti. Kolegija konstatuoja, kad Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje nurodyti kriterijai lemia tai, kad visos ar dalies draudimo išmokos nemokėjimas turi būti proporcinga priemonė draudėjo padarytam draudimo sutarties pažeidimui (sutarties tam tikrų sąlygų nevykdymui ar netinkamam vykdymui). Apdraustos transporto priemonės vagystės atveju užvedimo raktelių antro egzemplioriaus laiku neperdavimas ar duomenų apie jų buvimo vietą nepateikimas draudikui savaime nepatvirtina šios pareigos nevykdymo ir draudžiamojo įvykio atsitikimo, žalos atsiradimo priežastinio ryšio. Kartu tai nereiškia, kad draudėjo transporto priemonės raktų atsarginio komplekto draudikui nepateikimas laiku palengvina vagystės, kaip tyčinio nusikaltimo, padarymą, nebent transporto priemonės valdytojas susitartų su vagystės vykdytoju perduodamas jam raktus ir tai ikiteisminio tyrimo ar teismo būtų nustatyta. Kadangi nenustatyta transporto priemonės vagystės kaip draudžiamojo įvykio, sukėlusio žalą, ir antro raktų komplekto pavėluoto pateikimo priežastinio ryšio, tai šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalį ir nepagrįstai pripažino draudikui teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Kartu apeliacinės instancijos teismo nutartyje draudėjo laiku neperdavimas pavogtos transporto priemonės antro rakto ir pavėluotas jo pateikimas įvertintas draudėjo nerūpestingumu, pasunkinusiu draudikui galimybę išaiškinti apdrausto turto vagystės aplinkybes. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nevertino ir nesprendė, ar nustatytas nerūpestingumas sudarė teisinį pagrindą visiškai atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją mokėti iš dalies. Visiškas draudiko atsisakymas mokėti draudimo išmoką pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalį būtų neproporcinga priemonė atsižvelgiant į draudimo sutarties pažeidimo pobūdį, draudėjo kaltę, pažeidimo ir draudžiamojo įvykio bei žalos atsiradimo priežastinio ryšio nebuvimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas turėjo įvertinti faktines pažeidimo aplinkybes ir pagal tai spręsti dėl draudimo sutarties sąlygos pažeidimo ir krautuvo vagystės priežastinio ryšio bei, atsižvelgdamas į tai, konstatuoti teisinį pagrindą draudikui atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba, įvertinęs sutarties pažeidimo reikšmingumą, proporcingai sumažinti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6–8 dalys). To nepadaręs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, netinkamai nustatė įrodinėtinas aplinkybes, vertino jų įrodomąją reikšmę pažeisdamas proceso teisės normų išdėstytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 185 straipsniai).

Nustatytas netinkamas materialiosios ir proceso teisės taikymas bei nukrypimas nuo kasacinio teismo praktikos yra pagrindas naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ją panaikinus byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Janina Januškienė

Vincas Verseckas