Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-83-697/2022
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01159-2021-4
Procesinio sprendimo kategorija 19.28
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. M. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimu pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį nubaustas 500 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. liepos 5 d. 13.45 val. Priestočio g. 24, Klaipėdoje, būdamas viešojoje uždaroje erdvėje, t. y. parduotuvėje „Iki“, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (toliau – CSĮ) 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ŽULPKĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.2.5 papunkčio reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“ patvirtintą valstybinį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo (toliau – Operacijų vadovas) 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ (toliau – ir sprendimas Nr. V-1563) 2 punkto reikalavimus, nedėvėjo burną ir nosį dengiančios veido kaukės, kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną.
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi A. M. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimo dalį, kurioje nurodyta, kad A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.2.5 papunkčio reikalavimus, nustatydamas, kad A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.1.1 papunkčio reikalavimus. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.
3. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 31 d. nutartimi A. M. skundo netenkino ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį paliko nepakeistą.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu išaiškinti, ar valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 6 punktui, ir panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimą, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. bei Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartis ir A. M. administracinę teiseną nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Teismai nepagrįstai nesivadovavo skunduose nurodyta teismų praktika (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SUktMTYxLTk5Mi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'II-161-992/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="II-161-992/2021">II-161-992/2021</a>; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTM4LTk1NC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-38-954/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-38-954/2021">AN2-38-954/2021</a>; Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTE5NC0zMDAvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-194-300/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-194-300/2021">AN2-194-300/2021</a>; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTMzLTMwOS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-33-309/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-33-309/2022">AN2-33-309/2022</a>), kuria vadovaujantis pagal ANK 526 straipsnį atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris yra atsakingas už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. ANK 526 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicija išlieka nepakitusi nepriklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių. Be to, kitose teismų jau išnagrinėtose administracinio nusižengimo bylose, kurių faktinės aplinkybės iš esmės sutampa su nagrinėjama byla, taip pat nurodoma, kad pagal ANK 526 straipsnį atsako ne bet koks asmuo, o tik toks asmuo, kuris atitinka specialiojo subjekto požymius. Operacijų vadovo sprendimas nėra civilinę saugą reglamentuojantis teisės aktas, todėl atsakomybė už šio teisės akto pažeidimą kyla ne ANK 526 straipsnio, o ANK 45 straipsnio pagrindu.
5.2. Šioje administracinio nusižengimo byloje keltas klausimas dėl Operacijų vadovo sprendimo, kurio pažeidimu pareiškėjas yra kaltinamas, neteisėtumo, tačiau Klaipėdos apylinkės teismas, Klaipėdos apygardos teismas šiuos argumentus ignoravo, procesiniuose sprendimuose išsamiai nepasisakė, nenurodė, kodėl juos atmeta. Klaipėdos apylinkės teismas pripažino, jog Operacijų vadovas yra centrinis valstybinio administravimo subjektas – įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, o Klaipėdos apygardos teismas šiai išvadai pritarė, jos nepaneigė.
5.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 5 straipsnio 2 dalies 6 punktu, tokiam viešojo administravimo subjektui – įstatymų nustatytą specialų statusą turinčiam fiziniam asmeniui – gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas tik VAĮ 6 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nustatytose viešojo administravimo srityse, t. y. tik administracinių sprendimų priėmimo, administracinių paslaugų teikimo, taip pat teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūros srityse. Tai reiškia, kad įstatymų nustatytą specialų statusą turintiems fiziniams asmenims negali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas administracinio reglamentavimo srityje (VAĮ 6 straipsnio 1 punktas). Taigi darytina VAĮ teisės normomis tiksliai ir aiškiai pagrįsta išvada – Operacijų vadovui, kaip specialų statusą turinčiam viešojo administravimo subjektui, nėra suteikta teisė rengti įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektų, taip pat nėra suteikta teisė priimti norminius administracinius aktus, todėl Operacijų vadovo sprendimas, kuris, atsižvelgiant į požymius, yra laikytinas norminiu administraciniu aktu, yra neteisėtas, kadangi Operacijų vadovas jį priėmė veikdamas ultra vires (už įgalinimų ribų), pažeisdamas VAĮ teisės normas.
6. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja Erika Kliaugienė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo A. M. prašymo netenkinti. Atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą iš esmės nurodomi tokie patys motyvai bei argumentai kaip ir skunduose žemesnės instancijos teismams. Nėra pagrindo tenkinti prašymo reikalavimų, kadangi administracinio nusižengimo byloje įrodyta, kad A. M. veikoje yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje, požymių.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. prašymas atmestinas.
Dėl ANK 526 straipsnio 3 dalies taikymo
8. Pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį asmuo atsako už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Taigi atsakomybė už pirmiau nurodytų teisės norminių aktų pažeidimą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis yra pavojingas žmonių gyvybei ar sveikatai, kyla nepriklausomai nuo to, ar dėl to atsirado pavojus, pvz., išplisti pavojingai ar ypač pavojingai užkrečiamajai ligai. Dėl to administracinei atsakomybei pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį kilti pakanka tik nustatyti faktą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo susidariusios karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, pažeidė pirmiau nurodytus teisės norminius aktus.
9. Byloje nustatyta, kad A. M. ekstremaliosios situacijos metu, t. y. 2021 m. liepos 5 d. 13.45 val., būdamas uždaroje paslaugų teikimo patalpoje (parduotuvėje), kurioje paprastai vyksta dažnas žmonių judėjimas bei kontaktavimas nedideliu atstumu, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės – kaukės. To neginčija ir pats pareiškėjas.
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (nusižengimo padarymo metu galiojusi nutarimo redakcija), vadovaujantis 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies e punktu, 25 ir 27 straipsniais, CSĮ 8 straipsniu, 9 straipsnio 11, 19 punktais, 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 10 straipsniu, atsižvelgiant į 2020 m. spalio 13 d. Tarybos rekomendaciją (ES) 2020/1475 dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į COVID-19 pandemiją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2021 m. birželio 23 d. posėdžio pasiūlymą ir siekiant apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įvežimo ir išplitimo, taip pat išvengti naujo sergamumo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) protrūkio šalies teritorijoje, buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės ir antras (sustiprintas) civilinės saugos sistemos parengties lygis, nustatant, be kita ko, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemones.
11. Viena iš tokių valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemonių buvo ūkinės veiklos apribojimas nustatant, kad paslaugos, teikiamos kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų darbo veikla vykdoma, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas, išskyrus nutarimo 3.1.2 papunktyje nurodytus atvejus (3.1.1 papunktis).
12. Atitinkamai pagal nusižengimo padarymo metu galiojusio Operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 (kuris priimtas vadovaujantis CSĮ 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais, ŽULPKĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.1.1 papunkčiu, Valstybiniu ekstremaliųjų situacijų valdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“) 2 punkto reikalavimus asmenys, vyresni nei 6 metų amžiaus, įpareigoti uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Šis reikalavimas netaikytas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei, asmenims, kai jie sportuoja, ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke.
13. Taigi pareiškėjas nusižengimą padarė, esant įvestam sustiprintam civilinės saugos sistemos parengties lygiui ir nustatytoms specialioms valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemonėms, siekiant apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo COVID-19 ligos įvežimo ir išplitimo, taip pat išvengti naujo sergamumo COVID-19 liga protrūkio šalies teritorijoje. Pažymėtina, kad pareiškėjas į pirmiau Operacijų vadovo sprendime nurodytų asmenų, kuriems buvo taikomos išimtys dėl burną ir nosį dengiančių apsaugos priemonių – kaukių – dėvėjimo, sąrašą nepateko. Nusižengimo padarymo metu galiojusios Operacijų vadovo sprendimo Nr. V-1563 redakcijos 2 punkto reikalavimas uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes pareiškėjui buvo privalomas, tačiau jis, uždaroje paslaugų teikimo vietoje (parduotuvėje) nedėvėdamas kaukės, sąmoningai demonstravo abejingumą šiam teisės akto reikalavimui.
14. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks pareiškėjo padarytas civilinę saugą reglamentuojančio teisės akte – Operacijų vadovo sprendimo Nr. V-1563 2 punkte (nusižengimo padarymo metu galiojusi sprendimo redakcija) – nurodyto įpareigojimo pažeidimas teismų pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės analogiškus argumentus pareiškėjas nurodė savo skunduose apylinkės ir apygardos teismams. Dėl administracinio nusižengimo specialiojo subjekto požymių, Operacijų vadovo sprendimų teisėtumo ir juose nustatytų reikalavimų privalomumo apylinkės teismas, remdamasis teisės aktų analize ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, pateikė aiškius ir išsamius argumentus, kuriems apygardos teismas visiškai pritarė. Teismų sprendimuose išdėstyta pozicija neprieštarauja teismų praktikai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-7-552/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-628/2022, 2AT-60-387/2022).
16. Be kita ko, norminio administracinio teisės akto teisėtumo patikrinimas nėra savitikslė procedūra – kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti teisės akto atitiktį aukštesnės galios teisės aktams galima tik esant pagrįstoms abejonėms teisės akto teisėtumu. Pareiškėjo teiginiai, jog Operacijų vadovui nėra suteikta teisė priimti norminius teisės aktus, yra išimtinai nulemti subjektyvaus teisės aktų normų interpretavimo. Pažymėtina, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo kaip viešojo administravimo subjekto teisė priimti norminius teisės aktus buvo nagrinėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4-602/2016). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl Operacijų vadovo sprendimų teisėtumo, todėl kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą nėra jokio pagrindo.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagrindo naikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimą, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. bei Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartis ir A. M. nutraukti administracinę teiseną nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimą, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. bei Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartis nepakeistus.
Teisėjai Aurelijus Gutauskas
Artūras Pažarskis
Alvydas Pikelis
