E. V. pagal ANK 526 str. 3 d.

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-84-942/2022

Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00133-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos:19.28; 21.1.4; 21.9.9 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V.-G. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 60-ANR_N-1861-2021 E. V.-G. nubausta pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį dėl to, kad ji 2021 m. liepos 14 d. 13.38 val., būdama viešoje uždaroje erdvėje, t. y. parduotuvėje, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios veido kaukės, kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Ji padarė pažeidimą, nurodytą Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.2.5 papunktyje, Valstybiniu ekstremaliųjų situacijų valdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“ siekiant užtikrinti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo prevenciją. 1.1.3 punktas nurodo, kad uždarose įstaigų erdvėse darbuotojai, aptarnaujantys įstaigos lankytojus, ir vyresni nei 6 metų lankytojai dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Už šį nusižengimą jai paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda.

2. Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi E. V.-G. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo netenkintas. Patikslintas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas nurodant, kad E. V.-G. nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1546 „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo sąlygų“ (galiojanti redakcija nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2021 m. rugsėjo 12 d.) 1.1.3 punkto reikalavimų.

3. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. V.-G. apeliacinis skundas atmestas ir pakeista Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis: panaikinta Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties dalis, kuria buvo patikslintas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas ir nurodyta, kad E. V.-G. nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1546 „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo sąlygų“ (galiojanti redakcija nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2021 m. rugsėjo 12 d.) 1.1.3 punkto reikalavimų. Patikslintas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas nurodant, kad E. V.-G. nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563,,Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ (galiojusio nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d.) 2 punkto reikalavimų.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V.-G. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėja prašo teismą panaikinti apylinkės teismo nutartį ir apygardos teismo nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Institucijai. Pareiškėja nurodo:

5.1. Teismai ignoravo skunduose nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTEwLTY5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-10-693/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-10-693/2018">2AT-10-693/2018</a>) ir aplinkybę, kad Institucijos priimtuose procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodytas teisės akto, kurio pažeidimu pareiškėja buvo kaltinama, pavadinimas. Tai suvaržė ne tik teisę į gynybą, bet ir procesinę teisę apsispręsti dėl administracinio nusižengimo protokole įrašyto administracinio nurodymo vykdymo (nevykdymo).

5.2. Teismai pažeidė ANK 635 straipsnio 3 dalį ir nesivadovavo šios teisės normos taikymą aiškinančia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Šioje proceso teisės normoje nustatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Ši nuostata taikytina tokiems atvejams, kai suklydimas nurodant ne tą straipsnį ar dalį reiškia neatitiktį sudėties požymiams, dėl to nėra aiškus padarytų veiksmų teisinis vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM3LTY5Ny8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-37-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-37-697/2019">2AT-37-697/2019</a>). Sutiktina, kad administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse. Naudojantis šia teise, svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-53-788-2017, 2AT-50-303/2018). Taigi sisteminis šios nuostatos aiškinimas reiškia, kad: 1) institucija gali perkvalifikuoti veiką; 2) veikos perkvalifikavimas turi būti motyvuotas; 3) administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta administracinio teisės nusižengimo esmė; 4) ši nuostata nereikalauja atlikti papildomo tyrimo; 5) ta aplinkybė, kad administracinio teisės nusižengimo bylą nagrinėjant institucijoje pakeičiama veikos kvalifikacija, taip pat ir iš lengvesnio nusižengimo į sunkesnį, nėra principo non reformatio in peius (draudimo pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) pažeidimas; 6) apylinkės teismas pats gali pašalinti institucijos motyvų dėl veikos perkvalifikavimo priimant nutarimą trūkumą; 7) įtvirtintas draudimas savo iniciatyva papildyti kaltinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942-2016, 2AT-50-303/2018). Vadinasi, minėtos teisės normos nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą nurodant naujus esminius jo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį.

5.3. Šioje byloje surašytame administracinio nusižengimo protokole teisės aktas, nustatantis pareigą dėvėti nosį ir burną dengiančią priemonę, išvis nebuvo nurodytas, o apylinkės teismas, pažeisdamas ANK 635 straipsnio 3 dalį, papildė Institucijos nutarimą nauju esminiu administracinio nusižengimo sudėties požymiu – teisės aktu, kuris neva buvo pažeistas. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, pripažino, kad apylinkės teismo nurodytas teisės aktas pareiškėjai nėra taikytinas, kita vertus, dar kartą pažeisdamas ANK 635 straipsnio 3 dalį, pripažino, kad pareiškėja pažeidė jau kitą teisės aktą. Akivaizdu, kad tiek apylinkės, tiek apygardos teismas neteisingai traktavo teismo procesinę teisę pakeisti nuorodą į administracinį nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį, kadangi proceso teisės normos suteikia teismui teisę pakeisti ANK straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, tačiau nesuteikia teisės pakeisti, papildyti ir pan. patį teisės aktą, kurį pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

6. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė Edita Kontenytė atsiliepime prašo prašymo netenkinti. Atsiliepime nurodoma:

6.1. Pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas, o visas prašyme nurodytas aplinkybes teismai išsamiai išnagrinėjo, todėl nėra pagrindo jį tenkinti.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patrauktos E. V.-G. prašymas netenkintinas.

Dėl proceso teisės pažeidimo ir asmens teisės į gynybą

8. Paduotame prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą administracinėn atsakomybėn patraukta E. V.-G. neginčija padaryto nusižengimo įrodytumo, tačiau teigia, kad buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, t. y. surašytame administracinio nusižengimo protokole teisės aktas, nustatantis pareigą dėvėti nosį ir burną dengiančią priemonę, išvis nebuvo nurodytas, o apylinkės ir apygardos teismai, pažeisdami ANK 635 straipsnio 3 dalį, papildė Institucijos nutarimą nauju administracinio nusižengimo sudėties požymiu – teisės aktu, kuris neva buvo pažeistas, taip pažeisdami pareiškėjos teisę į gynybą. Su šiais pareiškėjos argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

9. ANK 526 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už Civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Šio straipsnio norma yra blanketinė, t. y., traukiant asmenį atsakomybėn už jame nurodytą nusižengimą, būtina nustatyti, kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė.

10. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTg0LTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-84-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-84-942/2016">2AT-84-942/2016</a>, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTEwLTY5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-10-693/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-10-693/2018">2AT-10-693/2018</a>, 2AT-6-628/2019, 2AT-11-628/2020, 2AT-7-23-511/2022, 2AT-62-648/2022).

11. Institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarime nustatė, kad E. V.-G. pažeidė Civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktus, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.2.5 papunktį, Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“ reikalavimus. Taip pat buvo paminėtas 1.1.3 punktas ir išdėstytas jo turinys, tačiau per klaidą nenurodytas teisės akto pavadinimas. Šią Institucijos padarytą klaidą vėliau ištaisė apylinkės teismas, 2021 m. lapkričio 10 d. nutartyje nurodydamas teisės akto pavadinimą. Apygardos teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartyje patikslino apylinkės teismo nutartį ir Institucijos nutarimą ir nurodė, kad E. V.-G. nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punkto reikalavimų.

12. Tiek Institucijos nutarime, tiek apylinkės bei apygardos teismų priimtuose sprendimuose buvo aiškiai išdėstyta E. V.-G. padaryto nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės, t. y. nusižengimo padarymo metu – 2021 m. liepos 14 d. – šalyje galiojusio reikalavimo dėvėti burną ir nosį dengiančias apsaugos priemones uždarose erdvėse nevykdymas – buvimas viešoje vietoje uždaroje erdvėje – parduotuvėje be burną ir nosį dengiančios veido kaukės.

13. Priešingai nei teigiama prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, E. V.-G. nuo pat administracinio nusižengimo teisenos pradžios buvo žinoma, kuo ji yra kaltinama, t. y. visos nusižengimo aplinkybės buvo aiškiai nurodytos ir protokole, ir nutarime. Pareiškėja nei administracinio nusižengimo tyrimo metu, nei jos skundo nagrinėjimo apylinkės bei apygardos teismuose metu nenurodė, kad nesupranta, kuo yra kaltinama, kad jai yra neaiški nusižengimo esmė, t. y. ji suprato, kad yra traukiama administracinėn atsakomybėn už tai, kad viešojoje uždaroje vietoje nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės. Pažymėtina, kad pareiškėjai inkriminuotų neteisėtų veiksmų aprašymas nepasikeitė, tik pasipildė jos veiksmų kvalifikavimas konkrečiu teisės aktu, tačiau pats veikos kvalifikavimas pagal atitinkamą ANK straipsnį ir jo dalį nepasikeitė. Be to, pati pareiškėja tiek apylinkės, tiek apygardos teismuose teikė skundus dėl Institucijos surašyto nutarimo trūkumų (neteisingas nurodytas pažeistas teisės aktas), taigi teismai ne savo iniciatyva papildė ar pakeitė pareiškėjos veikos aprašymą atitinkamais poįstatyminiais teisės aktais.

14. Administracinio nusižengimo protokolu yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos (ANK 609 straipsnis), tačiau pagal formuojamą teismų praktiką administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse. ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Taigi ši nuostata leidžia teismui pačiam pašalinti trūkumą, susijusį su nusižengimo kvalifikavimu, jeigu tai nekeičia administracinio nusižengimo protokole nurodytos administracinio nusižengimo esmės. Kartu pažymėtina, kad, taikant ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, svarbu užtikrinti, jog nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-53-788-2017, 2AT-66-976-2017, 2AT-50-303/2018, 2AT-10-628/2022).

15. Taigi teismai nagrinėjamu atveju iš esmės kaltinimo nepakeitė, t. y. kaltinimas nebuvo papildytas naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ar naujais esminiais nusižengimo sudėties požymiais, nereikalavo atlikti papildomo tyrimo, teismų buvo motyvuotas, todėl ANK 635 straipsnio 3 dalis pažeista nebuvo.

16. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija laiko, kad nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju nuorodos į pareiškėjai inkriminuotą nusižengimą kvalifikuojantį teisės aktą bei jo punktą pakeitimas apylinkės ir vėliau apygardos teisme, nepakeitus kaltinimo faktinių aplinkybių, esmingai pažeidė įstatymo garantuojamas procesines teises – teisę žinoti, kuo yra kaltinama, ir nuo to kaltinimo gintis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Eligijus Gladutis

Aurelijus Gutauskas