Dėl restitucijos taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-494-219/2018

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00064-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7, 3.1.16

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovams O. R. ir V. R. dėl restitucijos taikymo; tretieji asmenys A. J., akcinė bendrovė SEB bankas ir Lietuvos notarų rūmai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje kilęs atsakovo teisės į grąžintino turto pagerinimo išlaidų atlyginimą klausimas, kai ieškinys pareikštas dėl restitucijos, kaip sandorio negaliojimo pasekmės, taikymo.

2. Ieškovas D. V. ieškiniu prašė taikyti vienašalę restituciją: grąžinti ieškovui nuosavybės teise 190/682 dalis žemės sklypo, esančio bendrame 0,0682 ha dydžio žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 13/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, žymimo lAlm, iš ieškovui priklausančių 47/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 13/100 dalių inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė) iš ieškovui priklausančių 47/100 dalių kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pakeisti restitucijos būdą ir perduoti ieškovui nebaigtus rekonstruoti garažą, žymimą 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, žymimą 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); l/4 dalį pastato – viralinės, žymimo 5I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Nurodė, jog 2004 m. kovo 18 d. sutartimi, sudaryta su O. R., ieškovas pardavė, o atsakovė nusipirko nekilnojamąjį turtą. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu minėta sutartis buvo pripažinta negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, tačiau liko neišspręstas restitucijos taikymo klausimas.

4. Kadangi ieškovas negavo pagal 2004 m. kovo 18 d. sutartį parduotų nekilnojamųjų daiktų kainos, taikytina vienašalė restitucija.

5. Pagal 2004 m. kovo 18 d. sutartį parduotas ir išlikęs nekilnojamasis turtas, t. y. 190/682 dalys žemės sklypo, 13/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, 13/100 dalių inžinerinių statinių – kiemo statinių, turi būti grąžintas ieškovui natūra.

6. Kiti pagal 2004 m. kovo 18 d. sutartį parduoti nekilnojamieji daiktai, t. y. garažas, ūkinis pastatas ir 1/4 dalis pastato – viralinės, buvo rekonstruoti, sujungiant į vieną statinį. Palangos miesto savivaldybė 2004 m. spalio 11 d. išdavė leidimą atsakovei rekonstruoti ūkio pastatą ir garažą, išlaikant išorinius gabaritus, naudojantis esamais pamatais, formuojant vieną bendrą nesudėtingą 39,90 kv. m namų ūkio pastatą, kurio paskirtis – pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes, įrengiant skalbyklą, ūkinį sandėlį, džiovyklą. Viralinė į rekonstrukciją nepateko.

7. Atsakovai esmingai nukrypo nuo projektinių sprendinių, įvykdė savavališką statybą, naudoja statinį ne pagal paskirtį, todėl jiems surašytas savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovų savavališka statyba nėra įteisinta.

8. Ieškovas sutiko perimti atsakovų skolinį įsipareigojimą (23 169,60 Eur) AB SEB bankui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9. Skuodo rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino, taikė restituciją natūra ir grąžino ieškovui D. V. nuosavybės teise pagal sandorį atsakovei O. R. perduotą turtą: 190/682 dalis žemės sklypo, esančio bendrame 0,0682 ha dydžio žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 13/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, žymimo indeksu lAlm, iš ieškovui priklausančių 47/100 dalių gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 140,45 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – garažą, žymimą indeksu 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, žymimą indeksu 4I1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį pastato – viralinės, žymimos indeksu 5I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie nebaigtos rekonstrukcijos būdu sujungti į vieną pagalbinio ūkio pastatą; 13/100 dalių inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, lauko tualetas) iš ieškovui priklausančių 47/100 dalių kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Teismas nurodė, jog, Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimu pripažinus negaliojančiu 2004 m. kovo 18 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį CK 1.89 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, liko neišspręstas restitucijos taikymo klausimas.

11. Teismas nustatė, jog Palangos miesto savivaldybės 2004 m. spalio 11 d. išduoto leidimo Nr. 134 pagrindu atsakovai atliko ūkinio pastato 4I1ž ir garažo 3I1ž rekonstrukciją, sujungdami juos į vieną bendrą statinį.

12. Tai, kad pastatai buvo perstatyti sujungiant juos į vieną namų ūkio pastatą, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad jie nėra išlikę. Teismas nurodė, kad tarp gyvenamojo namo ir namų ūkio pastato, kuris atsirado rekonstrukcijos proceso metu sujungus garažą ir ūkinį pastatą, yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys, esantis nuolatinio pobūdžio ir pasižymintis nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui. Nors atsakovai nurodė, kad vietoj buvusių nugriautų pastatų pastatė ir įrengė naują gyvenamąjį namą, kuriame gyvena su šeima, tačiau iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. rugsėjo 26 d. rašytinio pritarimo statinio projektui teismas nustatė, jog pagal pakoreguotą projektą rekonstruoto statinio paskirtis nepakeista, jis yra ūkinės paskirties. Todėl pagrįstas ieškovo teiginys, kad atsakovų parengtas korektūros projektas neatspindi faktiškai atliktos rekonstrukcijos rezultato: pastate įrengtos gyvenamosios patalpos, pastatytas statinys esmingai skiriasi nuo korektūros projektinio sprendinio, rekonstrukcijos procese rekonstruojamas dar vienas ūkinės paskirties pastatas – viralinė (5Ilž).

13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo turtas nėra sunaikintas ar perleistas tretiesiems asmenims, sprendė, jog restitucija natūra yra galima ir taikytina, grąžinant ieškovui pagal nuginčytą sandorį perduotą turtą. Teismas pripažino, kad restitucija taikoma dėl atsakovų kaltės, o byloje nustatytas faktas, kad ieškovas už perleistą turtą nieko negavo, labai svarbus sprendžiant restitucijos taikymo klausimą. Kadangi nuginčytas sandoris buvo sudarytas 2004 m. kovo 18 d., pagal minėtą sandorį perleistu turtu atsakovai be jokio užmokesčio naudojosi daugiau nei dešimt metų. Įstatyme nustatyta, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokios prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolių šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika (CK 6.242 straipsnio 3 dalis). Kadangi atsakovai nepareiškė reikalavimo dėl rekonstrukcijos metu atliktų pastatų pagerinimo turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo, teismas dėl šio klausimo nepasisakė.

14. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartimi pakeitė Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš ieškovo D. V. 55 607,23 Eur atlyginti pastato – garažo ir pastato – ūkinio pastato, kurie rekonstrukcijos būdu sujungti į vieną pagalbinio ūkio pastatą, būklės pagerinimo išlaidas atsakovams V. R. ir O. R., išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

15. Teismas nurodė, jog pagal nuginčytą sandorį ieškovui perduoto turto dalis, t. y. 190/682 dalis 0,0682 ha žemės sklypo, 13/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, 13/100 dalių inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, lauko tualetas), 1/4 dalis pastato – viralinės, yra išlikusi, nepakitusi, nesunaikinta ir neperduota tretiesiems asmenims, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiai nekilnojamojo turto daliai taikė restituciją natūra, grąžinant turtą ieškovo nuosavybėn.

16. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ūkinis pastatas ir garažas buvo rekonstruoti. Nurodė, kad, nuosavybės teise rekonstruotą statinį palikus atsakovui, liktų neišspręstas žemės sklypo, kurį tas statinys užima ir kuris būtinas jam naudoti pagal paskirtį, klausimas. Teismas, atsižvelgdamas į CK 6.394 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir į tarp šalių susiklosčiusius konfliktiškus santykius, sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra nei teisinės, nei faktinės galimybės rekonstruotą statinį palikti atsakovams, o ieškovui priteisti ekvivalentą pinigais, kadangi liktų neišspręstas žemės sklypo klausimas.

17. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas rekonstruotą turtą (pastatą – garažą ir pastatą – ūkinį pastatą) nuosavybės teise grąžinti ieškovui, atsakovams atlyginant turto būklės pagerinimo išlaidas. Tokiu būdu būtų užtikrinamas esminio restitucijos taikymo principo įgyvendinimas, kad negaliojančiu pripažinto sandorio šalys turi būti grąžinamos į pradinę iki sandorio sudarymo padėtį bei išvengta neigiamų restitucijos taikymo pasekmių, kai dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų.

18. Teismas, nustatęs, kad, rekonstruojant ūkinį pastatą ir garažą, juos sujungiant į vieną statinį, buvo pagerinta statinio būklė, sprendė, jog atsakovai turi teisę į rekonstruoto statinio būklės pagerinimo išlaidų atlyginimą.

19. Teismas nurodė, kad atlyginamos tik faktiškai turėtos turto būklės pagerinimo išlaidos. Atsakovas rekonstrukcijos darbus vykdė ūkio būdu ir neturi galimybės pateikti šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Iš pateiktos lokalinės sąmatos teismas nustatė, kad atliktų rekonstruoto pastato darbų ir panaudotų medžiagų pagal 2017 m. spalio kainas vertė sudaro 55 607,23 Eur. Ieškovas prieštaravimų dėl pateiktos lokalinės sąmatos nepateikė, neginčijo, kad atlikti ginčo pastatų rekonstrukcijos darbai ir panaudotos medžiagos galėjo tiek kainuoti, kitų apskaičiavimų nepateikė. Teismas sprendė, jog apskaičiuotos 55 607,23 Eur rekonstrukcijos darbų išlaidos laikytinos pagrįstomis ir toks rekonstruoto statinio būklės pagerinimo atlyginimas atsakovams neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Ieškovas D. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį ir palikti galioti Skuodo rajono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą. Kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

20.1. Byloje buvo sprendžiamas restitucijos taikymo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sutapatino restituciją su nuostolių (išlaidų) atlyginimu bei netinkamai taikė ir aiškino CK 6.150 ir 4.97 straipsniuose įtvirtintas materialiosios teisės normas. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kai taikant restituciją natūra asmenys įpareigojami grąžinti neteisėtai įgytą turtą, tačiau yra patyrę su tuo turtu susijusių išlaidų, šių atlyginimo klausimas pagal išlaidų patyrusių asmenų priešieškinį turėtų būti sprendžiamas pagal CK 6.150 straipsnio, nukreipiančio į CK ketvirtosios knygos normas, reglamentuojančias sąžiningą ir nesąžiningą turto valdymą, nuostatas (2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNjUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-165/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-165/2012">3K-7-165/2012</a>). Toks reikalavimas gali būti reiškiamas toje pačioje byloje kaip ir restitucijos klausimas, tačiau neužkertamas kelias jį pareikšti teismui paduodant naują ieškinį.

20.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai restitucijos objektui, šalinant neteisėtai sudaryto panaikinto sandorio pasekmes, priskyrė turto pagerinimo išlaidų priteisimą. Nagrinėjamu atveju taikytina vienašalė restitucija, kadangi atsakovai pagal sandorį, kuris buvo pripažintas negaliojančiu, neatliko jokių piniginių mokėjimų.

20.3. Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis pažeidžia rungimosi, dispozityvumo principus, kadangi teismas, nuspręsdamas priteisti taikant restituciją grąžinamo turto pagerinimo išlaidų atlyginimą, nesant pareikšto reikalavimo dėl tokių išlaidų atlyginimo priteisimo, atėmė iš ieškovo galimybę pasinaudoti visomis procesinės gynybos priemonėmis. Pirmosios instancijos teisme tokių išlaidų priteisimo klausimas nebuvo nagrinėtas, apeliaciniame skunde toks reikalavimas nebuvo pareikštas ir apmokėtas žyminiu mokesčiu, o bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka metu toks klausimas nebuvo svarstomas.

20.4. Teismas pažeidė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis), nes savo iniciatyva priteisė iš ieškovo 55 607,23 Eur atsakovų turėtų turto pagerinimo išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokios restitucijos taikymą reglamentuojančios materialiosios teisės normos buvo netinkamai pritaikytos. Teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje padaryta išvada dėl CPK 328 straipsnio taikymo neatitinka teismo nutarties rezoliucinės dalies.

20.5. Priteista turto pagerinimo išlaidų suma neadekvati turto vertės pagerinimui. Teismas neįvertino byloje esančių įrodymų dėl nebaigtos savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros, nepakeistų statinio kadastrinių matavimų duomenų Nekilnojamojo turto registre, grąžinamam turtui nustatytos hipotekos ir to, kad pagal teritorijų planavimo dokumentus negali būti pakeista ūkinės paskirties statinių paskirtis į gyvenamąją. Teismas priteisė turto pagerinimo išlaidų atlyginimą, remdamasis lokaline sąmata, tačiau neįvertinęs buvusios likutinės ir įvykdymo vertės. Atsakovo argumentas, jog jis pašalino savavališkos statybos padarinius už 3958 Eur, iš esmės prieštarauja lokalinės sąmatos įkainiams. Teismas neįvertino atsakovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje esančių duomenų lyginamuoju aspektu su kita byloje esančia sąmata, pateikta kartu su techniniu projektu, kurios pagrindu apskaičiuota bauda už neteisėtą statybą.

21. Atsakovai V. R. ir O. R. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą tenkinti iš dalies: panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Atsiliepimą į kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

21.1. Ieškovo argumentai dėl jo procesinių teisių pažeidimo yra nepagrįsti. Pats ieškovas iš esmės pripažino atsakovų investicijas į turtą, tačiau norėjo, kad iš jo būtų priteistas tik banko paskolos likutis. Ieškovas, 2017 m. pateikdamas patikslintus reikalavimus dėl restitucijos taikymo būdo pasirinkimo, prašė priteisti jam turtą natūra ir sutiko perimti atsakovų įsiskolinimą bankui pagal kredito sutartį dėl ūkio pastato rekonstrukcijos, pripažindamas atsakovų prievolinius santykius pasibaigusiais pagal šią sutartį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovai argumentavo, kad ieškovo pasirinktas restitucijos būdas yra negalimas, kadangi realiai rekonstrukcijos metu garažas, ūkinis pastatas, lauko tualetas buvo visiškai nugriauti ir jų vietoje atsakovų darbu ir lėšomis pastatytas visiškai naujas objektas. Be to, pastatytas namas yra vienintelis atsakovų turimas gyvenamasis būstas. Todėl atsakovai prašė taikyti restituciją, sumokant ieškovui nuginčyta sutartimi perleisto buvusio turto ekvivalentą pinigais, t. y. 13 901 Eur.

21.2. Kasacinio skundo argumentas, jog apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, yra nepagrįstas, kadangi kasaciniame skunde minimų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.

21.3. Rekonstrukcijos užbaigimo įforminimas nėra galimas tik dėl to, jog ieškovas nepasirašo žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimo.

21.4. Atsakovų reikalavimo dėl rekonstrukcijos metu atliktų pastatų pagerinimo išlaidų atlyginimo pareiškimas nėra tikslingas, kol nenuspręsta, ar taikant restituciją turtas bus priteistas natūra, ar priteista kompensacija pinigais. Sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinamas ne sandorį sudariusio asmens sąžiningumas, bet tai, ar restitucijos taikymas nesukels padarinių, kurie nesąžiningai iškreiptų sandorio šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, nepagrįstai pablogintų vienos iš šalių padėtį. Nagrinėjamu atveju taikant restituciją natūra ankstesnė šalių padėtis nėra ir negali būti atkurta, kadangi nėra išlikusių perleistų statinių, o vienintelio gyvenamojo būsto praradimas sukeltų didelių nepatogumų atsakovams ir jų vaikams. Atsižvelgiant į tai, turėjo būti taikyta restitucija, sumokant ekvivalentą pinigais.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasacinės bylos nagrinėjimo ribų

22. Ieškovas byloje pareikštu ieškinio reikalavimu prašė taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti jam nuosavybės teisę į žemę ir pastatus, nes sandoris, kuriuo šis turtas buvo perleistas atsakovams, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnyje įtvirtintu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas tenkino šį reikalavimą ir taikė restituciją natūra – grąžino ieškovui neteisėtu sandoriu perleistą žemę ir pastatus. Apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko galioti, tačiau pakeitė kitą sprendimo dalį ir priteisė atsakovams iš ieškovo pastatų pagerinimo (investicijų į pastatus) išlaidų atlyginimą.

23. Atsakovai neginčija apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo, kuriuo palikta galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo, tačiau atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti šiam teismui, nes ieškovo pasirinktas ir teismo taikytas restitucijos būdas yra negalimas dėl to, kad realiai rekonstrukcijos metu garažas, ūkinis pastatas, lauko tualetas buvo visiškai nugriauti ir jų vietoje atsakovų darbu ir lėšomis buvo pastatytas visiškai naujas objektas. Atsakovai nurodo, kad jie bylos nagrinėjimo metu prašė taikyti restituciją, sumokant ieškovui nuginčyta sutartimi perleisto buvusio turto ekvivalentą pinigais.

24. CPK 353 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, apibrėžianti kasacinės bylos nagrinėjimo ribas, remiantis kuria kasacinis teismas patikrina apskųstus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, ir yra saistomas bylą nagrinėjusių teismų nustatytų aplinkybių, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus kasacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta teisinių pagrindų peržengti kasacinio skundo ribas, todėl kasacinės bylos nagrinėjimo ribas sudaro ieškovo pateiktas kasacinis skundas ir atsakovų atsiliepimas į kasacinį skundą, kiek jame pateikti nesutikimo su kasaciniu skundu motyvuoti pagrindai. Kadangi atsakovai nepateikė kasacinio skundo, jų atsiliepime į kasacinį skundą nurodyti savarankiški apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai dėl restitucijos būdo bei savarankiški reikalavimai negali būti šios kasacijos dalykas – teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jų pasisakyti ir nepasisako.

Dėl atsakovų teisės į grąžintino turto pagerinimo išlaidų atlyginimą, kai ieškinys pareikštas dėl restitucijos, kaip sandorio negaliojimo pasekmės, taikymo

25. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas užtikrina kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymo saugomas interesas. Dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) nustato civilinio proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Taigi pagal civiliniame procese galiojančius teisės į pažeistų teisių teisminę gynybą ir dispozityvumo principus kiekvienas asmuo yra laisvas apsispręsti, ar ginti savo pažeistas teises teisme, o jeigu ginti, tai pasirinkti savo elgesio modelį, kaip ir kokia apimtimi tai daryti, t. y. nustatyti pažeistų teisių gynimo ribas.

26. CPK 135 straipsnio 1 dalis nurodo, kad teismui teikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be kita ko, privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas, kadangi teisinio ieškinio pagrindo nustatymas yra teismo prerogatyva), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Ieškinio faktinis pagrindas ir ieškinio dalykas parodo asmens pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą, apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas.

27. Atsakovas, gavęs ieškinio kopiją, turi pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Jeigu atsakovas nesutinka su jam pareikštu ieškiniu, turi nurodyti nesutikimo motyvus ir įrodymus, kuriais grindžia nesutikimo motyvus (CPK 142 straipsnis).

28. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Teismas, neperžengdamas ieškiniu apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų (jei jų peržengti nereikalauja viešasis interesas), tiria šalių pateiktus įrodymus, juos vertina ir, atlikęs tarp šalių susiklosčiusių santykių teisinį kvalifikavimą, sprendžia dėl atsakovui pareikšto reikalavimo pagrįstumo bei priima dėl jo sprendimą. Tačiau galimi atvejai, kai atsakovas turi teisę pareikšti savarankišką reikalavimą ieškovui, kuris būtų tiesiogiai susijęs su byloje pareikštu ieškinio reikalavimu. Toks atsakovo reikalavimas gali būti nagrinėjamas toje pačioje byloje pareiškiant priešpriešinį ieškinį arba gali būti teisminio nagrinėjimo dalykas atskiroje byloje pareiškiant ieškinį.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme nustatyti trys atvejai, kai atsakovas gali gintis, reikšdamas priešieškinį (CPK 143 straipsnio 2 dalis). Vienas jų – jeigu tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus (CPK 143 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nagrinėjamai bylai aktualus kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimas, kad tokiu atveju, kai taikant restituciją natūra asmenys įpareigojami grąžinti neteisėtai įgytą turtą, tačiau yra patyrę su tuo turtu susijusių (pvz., su turto priežiūra susijusių ar pagerinimo) išlaidų, šių atlyginimo klausimas pagal išlaidų patyrusių asmenų priešieškinį turėtų būti sprendžiamas pagal CK 6.150 straipsnio, nukreipiančio į CK ketvirtosios knygos normas, reglamentuojančias sąžiningą ir nesąžiningą turto valdymą, nuostatas toje pačioje byloje, kaip ir restitucijos klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNjUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-165/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-165/2012">3K-7-165/2012</a>).

30. Teisėjų kolegija nurodo, kad minėtoje kasacinio teismo išplėstinės kolegijos nutartyje pažymėta ir tai, kad priešieškinis (sprendžiant ieškinio reikalavimą dėl restitucijos taikymo natūra) turi būti pareikštas laikantis CPK nustatytų reikalavimų. CPK 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog priešieškinis gali būti pareikštas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Priešieškinis pareiškiamas pagal ieškiniui pareikšti CPK nustatytas taisykles (CPK 135 straipsnis). Taigi teismas gali atsisakyti priimti priešieškinį, jei yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai; 2) priešieškinis pareikštas pažeidžiant CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą; 3) priešieškinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNjUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-165/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-165/2012">3K-7-165/2012</a>). Šis išaiškinimas reiškia, kad netgi pateiktą priešieškinį dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo priteisimo teismas gali atsisakyti priimti, jei jis neatitinka įstatymo reikalavimų, ir, spręsdamas restitucijos klausimą, jo nenagrinėti. Teisėjų kolegija papildomai išaiškina, kad priešieškinio nepateikimas arba teismo atsisakymas jį priimti dėl paminėtų procesinių priežasčių neužkerta ir nesuvaržo suinteresuotų (išlaidas patyrusių) asmenų teisės reikšti turto savininkui savarankišką ieškinį su reikalavimu atlyginti turto pagerinimo išlaidas net ir po to, kai teisme priimtu sprendimu yra išspręstas restitucijos, grąžinant turtą natūra, taikymo klausimas.

31. Teisėjų kolegija, pildydama aptartą teisminę praktiką, nurodo, kad restitucijos ir turto pagerinimo išlaidų atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja skirtingos materialiosios teisės normos. Kadangi sprendžiant dėl restitucijos taikymo ir dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo teisinę reikšmę turi skirtingos faktinės aplinkybės, kurios nustatytinos bylos nagrinėjimo metu, skiriasi šių reikalavimų nagrinėjimo ribos. Jei byloje sprendžiant restitucijos taikymo klausimą paaiškėja, kad neteisėtai turtą valdantis asmuo pagerino grąžintiną turtą, tai nesudaro teisinio pagrindo teismui spręsti turto pagerinimo išlaidų priteisimo klausimą. Tam, kad reikalavimai dėl restitucijos taikymo ir atlyginimo už turto pagerinimą būtų nagrinėjami vienoje byloje, jie turi būti pareikšti kaip priešpriešiniai reikalavimai. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo taikyti restituciją natūra pagrįstumo, kai nėra pareikšto atsakovų (išlaidas patyrusių asmenų) priešpriešinio reikalavimo, neturi teisinio pagrindo spręsti pastatų pagerinimo išlaidų atlyginimo (priteisimo) klausimą, kadangi savarankiško reikalavimo ir jo faktinio pagrindo nesuformavimas įstatymo nustatyta tvarka reiškia reikalavimo apimties ir įrodinėjimo ribų neapibrėžtumą, o tai suvaržo asmens, siekiančio susigrąžinti turtą, teisę į teisminę gynybą ir gali iš esmės pažeisti tokio asmens teisėtus interesus.

32. Remdamasi aptartu procesinių normų teisiniu reglamentavimu, kuris taikomas reiškiant ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovai nagrinėjamoje byloje nepareiškė priešieškinio dėl ieškovui grąžinamų pastatų pagerinimo išlaidų atlyginimo. Nesant atsakovų priešieškinio, apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti pastatų būklės pagerinimo išlaidų atlyginimo priteisimo klausimo. Dėl to Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarties dalis, kuria iš ieškovo D. V. priteista 55 607,23 Eur nekilnojamojo turto būklės pagerinimo išlaidų atlyginimas atsakovams V. R. ir O. R. bei išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, naikintina, o Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas paliktinas galioti visa apimtimi.

33. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės bylos galutiniam rezultatui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35. Tenkinus ieškovo D. V. kasacinį skundą ir panaikinus Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį skundžiamoje dalyje, perskirstytinos apeliaciniame teisme patirtos šalių bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas D. V. apeliacinės instancijos teisme turėjo 350 Eur išlaidų, skirtų advokato pagalbai apmokėti (5 t., b. l. 143,145), kurios priteistinos iš apeliacinį skundą padavusio ir apeliacinį procesą inicijavusio atsakovo V. R., atsižvelgiant į tai, kad išnagrinėjus civilinę bylą kasacine tvarka atsiradęs teisinis rezultatas iš esmės reiškia jo apeliacinio skundo atmetimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36. Kasaciniame teisme ieškovas D. V. turėjo 200 Eur išlaidų dėl sumokėtos žyminio mokesčio dalies (7 t., b. l. 13), o nuo 894,14 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies mokėjimo jis buvo atleistas (7 t., b. l. 37-38). Be to, ieškovas D. V. kasaciniame teisme turėjo 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tenkinus kasacinį skundą, ieškovo D. V. turėtos 700 Eur (200 Eur + 500 Eur) dydžio bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidos priteistinos jam iš atsakovų O. R. ir V. R. lygiomis dalimis – iš kiekvieno po 350 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nesumokėtą už kasacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dalį, nuo kurios mokėjimo ieškovas buvo atleistas (894,14 Eur), sudarančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš atsakovų O. R. ir V. R. valstybei lygiomis dalimis – iš kiekvieno po 447,07 Eur.

37. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 25,88 Eur tokių išlaidų. Tenkinus kasacinį skundą, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovų O. R. ir V. R. lygiomis dalimis – po 12,94 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 19 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovo D. V. priteistas 55 607,23 Eur nekilnojamojo turto būklės pagerinimo išlaidų atlyginimas atsakovams V. R. ir O. R. bei išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, ir Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti galioti visa apimtimi.

Priteisti ieškovui D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 350 (tris šimtus penkiasdešimt) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti ieškovui D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės O. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 350 (tris šimtus penkiasdešimt) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės O. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 460 (keturis šimtus šešiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Virgilijus Grabinskas

Vincas Verseckas