Civilinė byla Nr. e2YT-6985-393/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02338-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.5; 3.4.6.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 16 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irma Blekaitienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo J. M.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas, turto paveldėjimo tikslu, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, jis priėmė jos palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka
Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė motina M. M. Jos vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Prieš mirtį motina Prienų rajono 1-ajame biure (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, Notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini). Testamento saugojimo vieta – Prienų rajono 1-asis notaro biuras. (duomenys neskelbtini) notarė savo veiklą baigė. Testamento pateikti neturi galimybės, nes nėra išlikęs. Tačiau šiuo testamentu motina išreiškė valią visą jai priklausantį turtą po savo mirties palikti pareiškėjui. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, paveldėjimo byla po motinos mirties nebuvo užvesta. Po motinos mirties pareiškėjas pradėjo valdyti jos turtą kaip savo nuosavybę. Jis rūpinosi gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, jam liko motinos asmeniniai ir kilnojamieji daiktai, jis mokėjo mokesčius už suvartotą elektros energiją, šiukšlių išvežimą. Šiuo metu, pareiškėjo leidimu, šiuose namuose gyvena jo sūnus, kuris padeda jam rūpintis gyvenamuoju namu, jo išlaikymu, sumoka mokesčius ir pan. Tokiu būdu pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti motinos turtą kaip savo. Pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarinę kontorą dėl palikimo, manė, kad jam bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusios motinos palikimą, kadangi iš karto po jos mirties faktiškai pradėjo valdyti palikimą. Kitų asmenų, priėmusių motinos palikimą, nėra. Pareiškėjo brolis J. M. aktyvių veiksmų dėl mamos palikimo priėmimo neatliko, nes į jos palikimą nepretendavo.
Suinteresuotas asmuo J. M. atsiliepimo per nustatytą terminą nepateikė.
Teismui pripažinus, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, 2025 m. liepos 25 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CPK 133 straipsnio 3 dalimi, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį 2025 m. liepos 25 d. paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui apie tai pranešta. Iki teismo posėdžio pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo papildomų prašymų nepateikė.
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas tenkinamas.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas R. M. ir suinteresuotas asmuo J. M. yra M. M. sūnūs. Mirties liudijimas patvirtina, kad M. M. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad M. M. gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu: (duomenys neskelbtini); mirė našle; sutuoktinis J. M. mirė (duomenys neskelbtini), jų vaikai: J. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. M., gim. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad M. M. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini); įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad M. M. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kurį patvirtino Prienų rajono 1-ojo notaro biuro notarė V. B., Notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini); testamento saugojimo vieta – Prienų rajono 1-asis notaro biuras; Testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui, palikėjo palikimo atsisakymo ir pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Trakų rajono 2-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad paveldėjimo byla po M. M. mirties nebuvo užvesta.
Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-484/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-484/2011">3K-3-484/2011</a>; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDctNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-147-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-147-687/2016">3K-3-147-687/2016</a>).
Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUtNjk1LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-35-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-35-695/2018">e3K-3-35-695/2018</a>, 20 punktas).
Tokiu atveju, kai palikimą sudaro nekilnojamasis turtas (kaip, kad šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjos daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą nekilnojamajame turte po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame turte, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat turto priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDctNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-147-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-147-687/2016">3K-3-147-687/2016</a>, 23 punktas).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas R. M., per įstatymo nustatytą terminą, po motinos M. M. mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, t. y. rūpinosi motinai priklausiusiu nekilnojamuoju turtu bei jį prižiūrėjo kaip savo, mokėjo mokesčius. Tokiu būdu jis aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti motinos palikimą ir to siekė. Nors suinteresuotas asmuo J. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, tačiau prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinio fakto taip pat nėra gauta.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas po motinos mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas palikimo priėmimo tikslu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po motinos M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Irma Blekaitienė
