Z. J. pagal BK 286 str., 140 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-147-489/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17927-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.27.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei, Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

nuteistojo Z. J. gynėjui advokatui Mindaugui Vagoniui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Arūno Žukausko kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalies, susijusios su Z. J. išteisinimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį.

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžiu Z. J. nuteistas: pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis; pagal BK 286 straipsnį 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, Z. J. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas devyniems mėnesiams su intensyvia priežiūra – kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis ir 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš Z. J. civilinei ieškovei priteista 38,12 Eur nukentėjusiojo N. Z. gydymo išlaidų, o nukentėjusiojo N. Z. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – iš Z. J. nukentėjusiajam priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžio dalis dėl Z. J. nuteisimo pagal BK 286 straipsnį panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis – Z. J. pagal BK 286 straipsnį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat panaikinta nuosprendžio dalis dėl Z. J. paskirtų bausmių subendrinimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiojo N. Z. ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Z. J. nuteistas pagal BK 286 straipsnį už tai, kad 2021 m. birželio 3 d. apie 22.50 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, vengdamas būti sulaikytas kaip įtariamasis ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-17927-21 dėl I. J. sužalojimo, piktybiškai nevykdė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo N. Z., vyriausiųjų patrulių I. S., S. S. ir M. M. teisėtų reikalavimų vykti į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatą ir panaudojo fizinį smurtą prieš N. Z., t. y., bandant uždėti specialiąją priemonę antrankius, stangino rankas, stumdėsi, nepakluso pareigūnų teisėtiems reikalavimams nesipriešinti, vengdamas sulaikymo grumtynių metu tyčia pargriovė ant žemės ir bandė suduoti smūgį ranka į veidą N. Z., taip pastarajam padarė paviršinius nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas dešinės alkūnės sąnaryje, kairės rankos trečiojo piršto sumušimą ir poodinę kraujosruvą, taip aktyviais veiksmais pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams ir N. Z. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Z. J. taip pat nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis apeliacinės instancijos teismo sprendimu palikta nepakeista ir kasaciniu skundu neskundžiama.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo Z. J. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas jo veiksmus nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 286 straipsnį, kadangi įrodymų, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, visuma nepatvirtina, kad nuteistojo veiksmuose yra BK 286 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis. Teismas taip pat padarė išvadą, kad Z. J. veiksmai galėtų būti vertinami kaip turintys administracinio nusižengimo, nurodyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, požymių.

III. Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. Žukauskas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas Z. J. pagal BK 286 straipsnį, nepagrįstai konstatavo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimus, t. y. pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesilaikė reikalavimo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylos aplinkybes. Įrodymus teismas įvertino selektyviai, neanalizavo jų visumos, todėl skundžiamas nuosprendis neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų. Liudytojų parodymai ir kiti bylos įrodymai buvo įvertinti išimtinai kaltinamojo naudai, iškreipiant jų prasmę. Pirmiau nurodyti pažeidimai nulėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

4.2. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Z. J. veiksmus BK 286 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos privalomųjų sudėties požymių kontekste, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir padarė neteisingas išvadas, o pirmosios instancijos teismo išvados dėl Z. J. kaltės yra pagrįstos. N. Z. ir Z. J. fizinį kontaktą tiesiogiai stebėjo ir konflikte dalyvavo policijos pareigūnė I. S., ji, panaudojusi elektroimpulsinį prietaisą, padėjo juos išskirti ir nuraminti Z. J. N. Z. ir I. S. parodymai patvirtina, kad Z. J. veiksmai, siekiant sužaloti policijos pareigūną, buvo sąmoningi ir kryptingi. Šiai aplinkybei įvertinti didelę reikšmę turi policijos pareigūnų įvykio vietoje daryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota tiriamo įvykio eiga. Tyčinės kaltės turinį atspindi ir tai, kad Z. J. parodymai viso proceso metu nesiskyrė, t. y. jis pripažino, kad priešinosi policijos pareigūnui ir taip padarė jam sužalojimus. Tik baigiamųjų kalbų teisme metu Z. J. pakeitė poziciją ir nurodė, kad nieko nesužalojo, todėl prašė jį išteisinti. Aptariamu atveju Z. J. suprato, kad nevykdo teisėto policijos pareigūno reikalavimo vykti kartu į policijos komisariatą, ir, pargriaudamas policijos pareigūną ant žemės, užguldamas ant jo, o vėliau ir artindamasis prie jo, bandydamas jam suduoti, suvokė, kad naudoja fizinę prievartą ir šie veiksmai yra nukreipti prieš viešosios valdžios atstovą. Pagrindo išvadai, kad Z. J. gynėsi nuo neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų arba kad jo veiksmai buvo adekvati neblaivaus asmens reakcija į reikalavimą vykti į policijos komisariatą, nėra. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, Z. J. veiksmai atitinka nusikaltimo, nustatyto BK 286 straipsnyje, sudėtį.

4.3. Pažymėtina, kad policijos pareigūnų veiksmų teisėtumas, naudojant fizinę prievartą ir specialiąsias priemones, apibrėžtas Lietuvos Respublikos policijos įstatyme ir 2016 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl Specialiųjų priemonių specifikacijos ir Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Vadovaudamiesi šiais teisės aktais, policijos pareigūnai, nedelsiant reaguodami į pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką, turėjo teisėtą pagrindą įvykio vietoje sulaikyti galimai nusikalstamą veiką padariusį Z. J., jo sulaikymo metu naudoti fizinę prievartą ir specialiąsias priemones, kadangi jis buvo agresyvus, aktyviais veiksmais priešinosi būti sulaikomas ir naudojo jėgos veiksmus prieš policijos pareigūną.

4.4. 2021 m. spalio 14 d. teisiamojo posėdžio metu prie baudžiamosios bylos buvo pridėtas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2021 m. liepos 28 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir Kauno apygardos prokuratūros 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas dėl atsisakymo patenkinti pareiškėjo nuteistojo brolio P. J. skundą, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių duomenų neįvertino. Minėtuose nutarimuose padaryta išvada, kad P. J. ir Z. J. nuo pat policijos pareigūnų atvykimo buvo nusiteikę konfliktiškai, elgėsi agresyviai ir neadekvačiai susiklosčiusiai situacijai, įžeidinėjo policijos pareigūnus, nevykdė jų teisėtų reikalavimų, sukėlė grėsmę jų saugumui, pargriovė policijos pareigūną ant žemės, o policijos pareigūnai reagavo tinkamai, kilus grėsmei priėmė tinkamą sprendimą panaudoti specialiąsias priemones – dujas, elektroimpulsinį prietaisą, antrankius ir fizinę jėgą. Nutarimuose taip pat konstatuota, kad policijos pareigūnų veiksmais nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, nustatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Šie nutarimai yra nepanaikinti ir galiojantys.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. Žukausko kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasatoriaus nurodyto BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo ir BK 286 straipsnio taikymo

6. Kasaciniame skunde teigiama, kad, priimdamas sprendimą išteisinti Z. J. pagal BK 286 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles – nesilaikė reikalavimo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylos aplinkybes, įrodymus (N. Z., I. S. ir paties Z. J. parodymus, policijos pareigūnų įvykio vietoje darytus vaizdo įrašus) įvertino selektyviai ir neanalizavo jų visumos.

7. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos pažeidžiamos, kai kasacine tvarka apskųstame teismo baigiamajame akte: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-174-303/2019, 2K-7-54-628/2020, 2K-211-628/2022).

8. Patikrinus skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl Z. J. išteisinimo pagal BK 286 straipsnį teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad teismo atliktas įrodymų vertinimas pirmiau nurodytų baudžiamojo proceso nuostatų iš esmės nepažeidžia ir tokių trūkumų, kokius nurodo kasatorius, neturi. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad šis teismas atliko pakartotinę įrodymų analizę ir motyvuotai pasisakė dėl Z. J. kaltės įrodytumui reikšmingų byloje aplinkybių ir jų vertinimo (BPK 305 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktai). Išsamūs teisiniai argumentai dėl Z. J. išteisinimo pagal BK 286 straipsnį pateikti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 15–23 punktuose. Teismas kartu su kitais bylos įrodymais aptarė ir įvertino kasaciniame skunde akcentuojamus nuteistojo Z. J., policijos pareigūnų N. Z. ir I. S. parodymus, taip pat policijos pareigūnų įvykio vietoje darytus vaizdo įrašus, pastarieji itin svarbūs tikrosioms bylos aplinkybėms nustatyti. Šie įrodymai teismo buvo tiesiogiai ištirti, t. y. peržiūrėti teismo posėdžio metu. Kitaip nei pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 22.1 ir 22.2 punktuose aiškiai išdėstė, dėl kokių priežasčių Z. J. veiksmai konflikto su policijos pareigūnais metu nelaikytini nusikaltimu, nurodytu BK 286 straipsnyje (BPK 331 straipsnio 2 dalis). Nors kasaciniame skunde tokia apeliacinės instancijos teismo išvada ginčijama, jame nepateikiama jokių įtikinamų apeliacinės instancijos teismo argumentus paneigiančių kontrargumentų, tik pateikiamas savas įrodymų vertinimas.

9. Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą – tai fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014).

10. Apeliacine tvarka tikrindamas Z. J. nuteisimo pagal BK 286 straipsnį teisėtumą ir pagrįstumą, teismas jo veiksmuose iš esmės nė vieno iš pirmiau nurodytų fizinio smurto panaudojimo ar grasinimo tuoj pat jį panaudoti būdų nenustatė. Nors Z. J. buvo inkriminuota, kad jis, vengdamas sulaikymo, grumtynių metu tyčia pargriovė N. Z. ir bandė jam suduoti smūgį ranka į veidą, tiesiogiai ištyręs įvykio metu darytus vaizdo įrašus apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 22.2 punkte konstatavo, kad policijos pareigūnas, vykdydamas savo pareigas, pargriuvo pats, nesėkmingai bandydamas pargriauti Z. J., sugriebęs pastarąjį už galvos, tuomet sulaikomas Z. J. nuo gulinčio N. Z. atsitraukė ir jokių tyčinių smurtinių veiksmų prieš jį neatliko. Tame pačiame nuosprendžio punkte teismas taip pat padarė išvadą, kad byloje išnaudojus visas įrodinėjimo priemones liko nepaneigtos pagrįstos abejonės, jog kaltinime nurodytą nežymų sveikatos sutrikdymą N. Z. galėjo patirti ne dėl Z. J. veiksmų, o dėl savo paties aktyvių veiksmų nuteistojo sulaikymo metu, ir šios abejonės, vadovaujantis in dubio pro reo principu, aiškintinos nuteistojo naudai.

11. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Z. J. veiksmai savo pobūdžiu nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė, ir galėtų būti vertinami kaip turintys administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje („Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas“), požymių. Toks teismo sprendimas atitinka kasacinio teismo praktiką, pagal kurią administracinę atsakomybę užtraukia tokie atvejai, kai kaltininkas priešinasi policijos pareigūnui nenaudodamas aiškaus fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-298/2009, 2K-218/2014).

12. Kasaciniame skunde daug dėmesio skiriama sulaikant Z. J. dalyvavusių policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimui, teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino byloje esančių Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2021 m. liepos 28 d. nutarimo ir Kauno apygardos prokuratūros 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo, kuriais konstatuota, kad policijos pareigūnų veiksmais nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, nustatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Tačiau išteisinamojo nuosprendžio pagal BK 286 straipsnį priėmimą lėmė ne policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimas, bet apeliacinės instancijos teismo tiesiogiai ištyrus bylos įrodymus padarytos išvados, kad Z. J. tyčia neatliko kaltinime nurodytų pasipriešinimo policijos pareigūnui, panaudojant fizinį smurtą, veiksmų ir pastarasis galėjo susižaloti pats. Kasatoriaus nurodomi teisėsaugos institucijų nutarimai neturi teisinės reikšmės sprendžiant apie BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus ar BK 286 straipsnio taikymą.

13. Dėl to, kas pirmiau pasakyta, darytina bendra išvada, kad šioje byloje nenustačius, jog Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalis dėl Z. J. išteisinimo pagal BK 286 straipsnį būtų priimta iš esmės pažeidus kasaciniame skunde nurodytas BPK nuostatas ar netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, kasacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Arūno Žukausko kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Artūras Pažarskis

Tomas Šeškauskas