M. K. pagal BK 225 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-126-495/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31445-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.19.1.2.1; 2.1.7.3; 2.3.6.4.1; 2.4.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Valiui,

nuteistajam M. K., gynėjai advokatei Aušrai Ručienei,

išteisintajam M. J., gynėjui advokatui Gintui Matulevičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Vitoldo Guliavičiaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžio ir nuteistojo M. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžio.

Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nuosprendžiu M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. rugpjūčio 6 d. veikos) 350 MGL (17 500 Eur) dydžio bauda, pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. rugpjūčio 7 d. veikos) 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir M. K. paskirta subendrinta bausmė – 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda, į kurią, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaičius laikinojo sulaikymo laiką (dvi paras), nustatyta galutinė bausmė – 496 MGL (24 800 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 682 straipsnio 1, 2 dalimis, M. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, konfiskuotas nusikalstamos veikos rezultatas – 600 Eur, taip pat iš M. K. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 700 Eur.

Taip pat šiuo nuosprendžiu M. J. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. rugpjūčio 6 d. veikos) ir pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. rugpjūčio 7 d. veikos) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nuosprendis pakeistas.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta BK 225 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos (2020 m. rugpjūčio 7 d. veika) aplinkybė, kad M. K. kyšininkavo veikdamas bendrininkų grupe.

Vadovaujantis BK 682 straipsnio 2 dalimi, M. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimo – taikymo terminas padidintas iki penkerių metų.

Pakeistas išteisinimo pagrindas – M. J. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. rugpjūčio 6 d. veikos) ir pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. rugpjūčio 7 d. veikos), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo M. K. kasacinį skundą atmesti, nuteistojo M. K. ir jo gynėjos, prašiusių nuteistojo kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo M. J. ir jo gynėjo, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už tai, kad:

1.1. būdamas valstybės pareigūnas (statutinis valstybės tarnautojas) – dirbdamas (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu bei vykdydamas tarnybines pareigas, patruliuodamas tarnybiniu automobiliu „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 6 d. apie 15.05 val. Kreidos, Titnago ir Sąnašos gatvių sankryžoje sustabdęs L. M. vairuojamą automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai melagingai nurodė, kad, sukdama iš Kreidos g. į Titnago g., ši neįvykdė prieš geležinkelio pervažą pastatyto kelio ženklo „Stop“ reikalavimų. Po to M. K. nurodė L. M., kad už padarytą tokį Kelių eismo taisyklių pažeidimą šiai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 421 straipsnį (kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas) gresia didelė bauda ir privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, ir paklausė: „Kaip tarsimės?“, tačiau atsisakė priimti iš L. M. jam siūlomus 200 Eur, leisdamas suprasti, kad reikalinga žymiai didesnė suma, todėl L. M., siekdama minėto teisės atėmimo išvengti, padavė M. K. 1200 Eur. Taip M. K. apgaule ir užuominomis apie įmanomą švelnesnę nuobaudą išprovokavo L. M. duoti jam kyšį už pageidaujamą jo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad pažeidėjai pagal ANK 421 straipsnio 2 dalį nebūtų skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. apie 15.40 val. šį 1200 Eur dydžio kyšį savo naudai tiesiogiai iš L. M. priėmė;

1.2. būdamas valstybės pareigūnas (statutinis valstybės tarnautojas) – dirbdamas (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu bei vykdydamas tarnybines pareigas, patruliuodamas tarnybiniu automobiliu „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 7 d. apie 10.05 val. Kreidos, Titnago ir Sąnašos gatvių sankryžoje sustabdęs V. A. vairuojamą automobilį „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė vairuotojui, kad sukdamas iš Kreidos g. į Titnago g. šis neįvykdė kelio ženklo „Stop“ reikalavimų, bei vairuotojui melagingai paaiškino, jog už padarytą tokį Kelių eismo taisyklių pažeidimą šiam pagal ANK gresia teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams, reikės išklausyti kursus, taigi jis turės „krūvą reikalų“, ir pasakė „galvok, nes mašinoje kameros“, todėl V. A., siekdamas minėto teisės atėmimo išvengti, padavė M. K. 100 Eur. Taip M. K. apgaule ir užuominomis apie įmanomą švelnesnę nuobaudą išprovokavo V. A. duoti jam kyšį už pageidaujamą jo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad pažeidėjui nebūtų skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, ir šį 100 Eur dydžio kyšį savo naudai 2020 m. rugpjūčio 7 d. apie 10.05 val. tiesiogiai iš V. A. priėmė.

2. M. J. buvo kaltinamas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį tuo, kad:

2.1. bendrininkų grupe kyšininkavo, būtent: būdamas valstybės pareigūnas (statutinis valstybės tarnautojas) – dirbdamas (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu bei vykdydamas tarnybines pareigas, kartu su to paties būrio vyriausiuoju patruliu M. K., patruliuodamas tarnybiniu automobiliu „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 6 d. Kreidos, Titnago ir Sąnašos gatvių sankryžoje, sėdėdamas tarnybiniame automobilyje, stebėjo, kaip jo kolega M. K., apie 15.05 val. sustabdęs L. M. vairuojamą automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai melagingai nurodė, kad sukdama iš Kreidos g. į Titnago g. ši neįvykdė prieš geležinkelio pervažą pastatyto kelio ženklo „Stop“ reikalavimų. Taip pat M. J., suprasdamas, kad yra daroma nusikalstama veika, ir tam pritardamas, stebėjo, kaip M. K. nurodė L. M., kad už padarytą tokį Kelių eismo taisyklių pažeidimą šiai pagal ANK 421 straipsnį (kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas) gresia didelė bauda ir privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, ir paklausė: „Kaip tarsimės?“, tačiau atsisakė priimti iš L. M. jam siūlomus 200 Eur, leisdamas suprasti, kad reikalinga žymiai didesnė suma, todėl L. M., siekdama minėto teisės atėmimo išvengti, padavė M. K. 1200 Eur. Taip M. J., stebėdamas M. K. veiksmus, kuriais šis apgaule bei užuominomis apie įmanomą švelnesnę nuobaudą išprovokavo L. M. duoti pareigūnams kyšį už pageidaujamą jų neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad pažeidėjai pagal ANK 421 straipsnio 2 dalį nebūtų skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, ir tokiems veiksmams pritardamas, 2020 m. rugpjūčio 6 d. apie 15.35 val. šį 1200 Eur dydžio kyšį kartu su bendrininku M. K. tiesiogiai iš L. M. priėmė;

2.2. bendrininkų grupe kyšininkavo, būtent: būdamas valstybės pareigūnas (statutinis valstybės tarnautojas) – dirbdamas (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu bei vykdydamas tarnybines pareigas, kartu su to paties būrio vyriausiuoju patruliu M. K. patruliuodamas tarnybiniu automobiliu „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 7 d. Kreidos, Titnago ir Sąnašos gatvių sankryžoje, sėdėdamas tarnybiniame automobilyje ir suprasdamas, kad yra daroma nusikalstama veika, bei tam pritardamas, stebėjo, kaip jo kolega M. K., apie 10.05 val. sustabdęs V. A. vairuojamą automobilį „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė vairuotojui, kad sukdamas iš Kreidos g. į Titnago g. šis neįvykdė kelio ženklo „Stop“ reikalavimų, ir vairuotojui melagingai paaiškino, jog už padarytą tokį Kelių eismo taisyklių pažeidimą pastarajam pagal ANK gresia teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams, reikės išklausyti kursus, taigi jis turės „krūvą reikalų“, ir pasakė „galvok, nes mašinoje kameros“, todėl V. A., siekdamas minėto teisės atėmimo išvengti, padavė M. K. 100 Eur. Tokiu būdu M. J., stebėdamas M. K. veiksmus, kuriais šis apgaule bei užuominomis apie įmanomą švelnesnę nuobaudą išprovokavo V. A. duoti pareigūnams kyšį už pageidaujamą jų neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad pažeidėjui nebūtų skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, ir tokiems veiksmams pritardamas, 2020 m. rugpjūčio 7 d. apie 10.05 val. šį 100 Eur dydžio kyšį kartu su bendrininku M. K. tiesiogiai iš V. A. priėmė.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies BK 225 straipsnio 2 dalyje nurodytos 2020 m. rugpjūčio 7 d. nusikalstamos veikos pašalino aplinkybę, kad M. K. kyšininkavo veikdamas bendrininkų grupe, taip pat pakeitė nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytą M. J. išteisinimo dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. rugpjūčio 6 d. veikos) ir pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. rugpjūčio 7 d. veikos) pagrindą, nurodydamas, kad M. J. išteisintas, nes nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nustatė:

3.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino M. K. kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas – provokavus duoti kyšį ir priėmus kyšį. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus atitinkančiu įrodymų vertinimu. Tačiau, dėl tų pačių veikų išteisinęs M. J., pirmosios instancijos teismas nepagrįstai M. K. pripažino kaltu padarius 2020 m. rugpjūčio 7 d. veiką veikiant bendrininkų grupe su išteisintuoju M. J., todėl ši aplinkybė buvo pašalinta iš nusikalstamos veikos aprašymo.

3.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nepakanka duomenų kategoriškai išvadai, jog M. J. stebėjo ir girdėjo, kaip M. K. provokavo duoti kyšį ir jį priėmė iš L. M. ir V. A., ar pats būtų atlikęs nusikalstamus veiksmus, nurodytus BK 225 straipsnio 2 dalyje. Vis dėlto, įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl M. J. išteisinimo grindžiamos tuo, jog veikoje nėra visų BK 225 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymių, konkrečiai – subjektyviosios pusės, M. J. išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į tai, pakeistas pirmosios instancijos teismo nurodytas M. J. išteisinimo pagrindas.

III. Kasacinių skundų argumentai

4. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras V. Guliavičius prašo: 1) panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžio dalį, kuria, patenkinus išteisintojo M. J. apeliacinį skundą, buvo pakeistas M. J. išteisinimo pagrindas; 2) panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 28 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl M. J. kaltės, įrodymus vertino atsietai vieną nuo kito, neišdėstė visų byloje esančių įrodymų analizės, todėl M. J. atžvilgiu padarytos teismo išvados nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro apeliacinį skundą dėl M. J. išteisinimo, padarė BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimus, kurie yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Be to, į dalį esminių prokuroro apeliacinio skundo argumentų nebuvo motyvuotai atsakyta. Apeliacinės instancijos teismo įrodymų vertinimas taip pat pagrįstas selektyviu įrodymų pasirinkimu, o ne išsamiu ir visapusišku bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kadangi dėl M. J. išteisinimo atitinkamai buvo pakeistas ir nuteistojo M. K. kaltinimas, todėl dėl padarytų esminių BPK pažeidimų naikintinas visas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

4.2. Žemesniųjų instancijų teismų išvados, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog M. K. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrai su M. J., yra nepagrįstos. Teismai sureikšmino kaltinime nurodytą žodį „stebėjo“, kadangi esminė aplinkybė, sprendžiant dėl M. J. kaltės, yra ta, ar M. J. suprato, kad yra daroma nusikalstama veika, ir tam pritarė. Nagrinėjamu atveju M. J. susitarimą su nuteistuoju M. K. patvirtina pastarojo nusikalstamų veiksmų toleravimas. Be to, M. J. supratimą apie daromą nusikalstamą veiką patvirtina ir tai, kad iš esmės analogiškomis aplinkybėmis buvo padaryta dar viena nusikalstama veika. M. J. bendrininkavimą su M. K. patvirtina ir bendrai atlikti veiksmai slepiant įkalčius – nusikalstamos veikos rezultatą.

4.3. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl prokuroro apeliacinio skundo argumento, kad išteisintojo M. J. parodymai apie leidimo L. M. išvažiuoti iš įvykio vietos ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo aplinkybes neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nebuvo įvertinta ir aplinkybė, kad M. J. vairavo tarnybinį automobilį ir buvo paskirtas ekipažo vyresniuoju. Taip pat teismai nenuosekliai vertino kiekvieno iš pareigūnų veiksmus po to, kai jie 2020 m. rugpjūčio 7 d. buvo iškviesti grįžti į policijos komisariatą, – tuos pačius įrodymus ir tas pačias aplinkybes pripažino kaip paneigiančias M. K. paaiškinimus, o M. J. atžvilgiu – priešingai, kaip patvirtinančius. Neatsižvelgta ir į nelogiškus M. J. parodymus apie pasirinktą grįžimo į komisariatą maršrutą. Anot kasatoriaus, nurodytos aplinkybės kartu su kitais bylos duomenimis patvirtina M. J. pareikšto kaltinimo pagrįstumą.

4.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pakeitė M. J. išteisinimo pagrindą iš BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto (neįrodžius, kad M. J. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas) į BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktą (nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių). Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo pateiktu šių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų aiškinimu. Pagal byloje nustatytas aplinkybes taikytinas būtent BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, nes nusikalstamos veikos vis dėlto buvo padarytos, tik byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad šias veikas padarė ir M. J..

5. Kasaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 28 d. nuosprendį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Žemesniųjų instancijų teismų nuosprendžiai yra nepagrįsti ir neteisėti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nes M. K. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nenustačius būtinųjų jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių. Teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio 3–5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, o apeliacinės instancijos teismas – dar ir BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus, suvaržiusius M. K., kaip kaltinamojo ir nuteistojo, teises ir sukliudžiusius teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus procesinius sprendimus. Teismai neįvertino visų byloje apklaustų asmenų parodymų, nepalygino jų tarpusavyje ir su kitais įrodymais, įrodymus vertino selektyviai, ignoruodami nuteistąjį teisinančius įrodymus, nepašalino prieštaravimų dėl esminių bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, teismų išvados dėl įrodymų vertinimo ir faktinių bylos aplinkybių nustatymo yra netinkamai motyvuotos. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tik formaliai ir deklaratyviai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms. Byloje nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad M. K. padarė BK 225 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą, todėl žemesniųjų instancijų teismai, būdami šališki ir neobjektyvūs, padarė klaidingas išvadas dėl M. K. kaltės.

5.2. Teismų išvados dėl M. K. kaltės iš esmės grindžiamos tik liudytojų L. M., V. A. ir V. B. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Vien tik liudytojų L. M. ir V. A. parodymai nėra pakankami M. K. inkriminuotiems nusikalstamiems veiksmams patvirtinti, o būtent kad jis šiuos liudytojus provokavo duoti kyšį ir kyšį priėmė. Be minėtų liudytojų, kiti bylos duomenys nepatvirtina, kad M. K. melagingai išaiškino už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą gresiančią sankciją. Iš tarnybinio automobilio vaizdo ir garso įrašų negalima identifikuoti į įvykio vietą grįžusio automobilio markės ir valstybinių numerių, taip pat asmens, sėdinčio prie vairo, todėl šie vaizdo įrašai taip pat nepatvirtina L. M. parodymų. Taip pat kritiškai vertinami liudytojos L. M. parodymai dėl 1200 Eur kyšio perdavimo aplinkybių, abejojama liudytojos galimybe disponuoti tokio dydžio pinigų suma.

5.3. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo laikytasi asmens parodymo atpažinti procedūrai keliamų reikalavimų. 2020 m. rugpjūčio 18 d. atliekant asmens parodymą atpažinti buvo iš esmės pažeisti BPK 192 straipsnio reikalavimai. Atpažinimo metu liudytojas V. A. nurodė, kad dar prieš atpažinimą matė M. K. atvykstantį į Imuniteto valdybą. Taigi, liudytojui iš anksto prieš atpažinimo procedūrą buvo parodytas atpažintinas asmuo.

5.4. Nuteistojo M. K. parodymai, kad jis nepadarė inkriminuotų nusikalstamų veiksmų, kyšio duoti neprovokavo ir kyšio nepriėmė, yra nepaneigti. Nuteistojo M. K. veiksmai (automobilio sustabdymas, padaryto pažeidimo įvardijimas, gresiančios nuobaudos pagal sankciją nurodymas, prašymas pateikti dokumentus, blaivumo patikrinimas, taip pat leidimas L. M. esant būtinybei trumpam išvažiuoti iš įvykio vietos ir vėliau grįžti pasiimti surašyto administracinio nusižengimo protokolo) vertintini kaip įprastas policijos pareigūno elgesys ir neatitinka provokavimo duoti kyšį sąvokos. Tai, kad nuteistasis M. K. neatliko jokių veiksmų reikalaudamas ar provokuodamas duoti kyšį, patvirtino ir kiti tą dieną nuteistojo sustabdyti kaip liudytojai apklausti asmenys (T. P., N. K., A. M., J. M., P. M.). Liudytojas T. P. papildomai nurodė ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jautė spaudimą patvirtinti, jog davė pareigūnui kyšį, todėl ir liudytojų L. M. bei V. A. parodymų patikimumas turi būti įvertintas galimai jiems daryto psichologinio spaudimo kontekste. Be to, ant rastų ir paimtų banknotų nenustatyta M. K. DNR, o rasta pinigų suma nesutampa su ta, kurią neva liudytojai davė nuteistajam M. K. kaip kyšį.

5.5. Byloje pirminiai procesiniai tyrimo veiksmai atlikti pažeidžiant BPK nuostatas. Įvykio vieta, kur liudytoja V. B. tariamai rado M. K. paslėptus kaip kyšį perduotus pinigus, nebuvo tinkamai apsaugota, nenufotografuota, nesiimta priemonių nusikalstamos veikos pėdsakams (pirštų atspaudams, biologiniams pėdsakams ir kt.) užfiksuoti. V. B., apsiribodama tik tarnybinio pranešimo surašymu, savavališkai paimdama daiktus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, jų neįformindama ar nepavesdama to daryti kitiems pareigūnams, pažeidė imperatyvias baudžiamojo proceso įstatymo normas, nustatytas BPK 92, 179, 205 ir 207 straipsniuose. Radusi pirštinę, V. B. ją parvežė į komisariatą, apžiūrėjo jos turinį, šių procesinių veiksmų taip pat niekaip neįformindama. Toks netinkamas įvykio vietos ir paimtų daiktų apžiūros įforminimas ir fiksavimas turėjo įtakos galimybei vėliau ikiteisminio tyrimo metu ištirti ir nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. V. B. surašytas 2020 m. rugpjūčio 7 d. tarnybinis pranešimas savo forma ir turiniu neatitinka įvykio vietos apžiūros ar daiktų paėmimo protokolui keliamų reikalavimų, paimti daiktai (eurų banknotai) neaprašyti, nenufotografuoti. Pati įvykio vieta, kur buvo rasta pirštinė, tinkamai apžiūrėta tik 2020 m. rugpjūčio 10 d., kai jokių bylai reikšmingų aplinkybių nebebuvo užfiksuota, o pateikta pirštinė su eurų banknotais apžiūrėta tik 2020 m. rugpjūčio 25 d., be to, buvo delsta ir su tarnybinio automobilio, kuriuo patruliavo pareigūnai, apžiūra. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių V. B. rasta ir tyrimui pateikta pirštinė nepripažintina įrodymu, nes buvo gauta pažeidžiant BPK nuostatas. Taip pat padaryti BPK pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui, spendžiant, ar paslėpti daiktai iš tikrųjų priklauso M. K..

5.6. Žemesniųjų instancijų teismai nesiaiškino, kodėl V. B., radusi daiktus, kurie galimai turėtų reikšmės dėl asmens nusikalstamos veikos, juos savavališkai pasiėmė ir neiškvietė atitinkamų specialistų, kurie tinkamai įvertintų rastus daiktus. Kartu su V. B. į įvykio vietą važiavęs A. J., su kuriuo nuteistojo M. K. santykiai yra priešiški, taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl nesiėmė veiksmų įvykio vietai ir joje galimai rastiems įrodymams tinkamai apsaugoti. Skunde išdėstytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nešališkumu, tuo labiau kad, pagal nuteistojo M. K. parodymus, su juo bandoma susidoroti, taip kerštaujant už įtakingo pareigūno nubaudimą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro V. Guliavičiaus ir nuteistojo M. K. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų kasacinės instancijos teisme

7. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-788/2019, 2K-173-495/2021, 2K-157-976/2022 ir kt.). Kasacinių skundų argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-329-976/2017, 2K-141-697/2021, 2K-113-697/2022, 2K-157-976/2022 ir kt.).

8. Prokuroro kasaciniame skunde iš esmės nesutinkama su žemesniųjų instancijų teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis (dėl administracinio nusižengimo protokolo L. M. surašymo ir įteikimo laiko, šios liudytojos pakartotinio grįžimo į įvykio vietą po administracinio nusižengimo protokolo įteikimo, dėl gautų kaip kyšio pinigų slėpimo aplinkybių ir kt.). Prokuroras skunde pateikia savą liudytojos L. M., nuteistojo M. K. bei išteisintojo M. J. parodymų vertinimą ir prašo jų pagrindu nustatyti kitokias bylos aplinkybes. Be to, nuteistojo M. K. kasaciniame skunde taip pat ginčijamos žemesniųjų instancijų teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės, susijusios su nuteistajam inkriminuotu provokavimu duoti kyšį ir kyšio priėmimu, nesutinkama su įrodymų vertinimu ir pateikiamas savas jų vertinimas (liudytojų L. M., V. A., V. B., A. J. parodymai, vaizdo ir garso įrašai ir kt.). Tačiau, kaip minėta, kasacinės instancijos teismas įrodymų pakankamumo bei patikimumo aspektu pasisako tik teisės taikymo aspektu, todėl tokio pobūdžio kasatorių skundų argumentai bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl prokuroro skunde nurodytų BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų

9. Prokuroro kasacinis skundas iš esmės grindžiamas BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu, motyvuojant tuo, kad byloje visapusiškai nebuvo įvertinti visi bylai teisingai išspręsti reikšmingi įrodymai, dalį įrodymų vertinant padarytos prieštaringos bei bylos aplinkybių neatitinkančios išvados. Dėl tokių padarytų procesinių pažeidimų byloje netinkamai M. J. atžvilgiu taikytas baudžiamasis įstatymas (BK 225 straipsnio 2 dalis) ir nepagrįstai jam priimtas išteisinamasis nuosprendis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais.

10. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytomis taisyklėmis. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018, 2K-78-648/2020). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tai, kad išnagrinėjus bylą buvo padarytos kitokios išvados ir priimti kitokie sprendimai, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

11. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-121-697/2020, 2K-270-628/2020, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022 ir kt.).

12. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-112-895/2019). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, – šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-65-976/2017, 2K-180-976/2017, 2K-296-942/2018, 2K-77-489/2022 ir kt.).

13. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu dėl M. J. išteisinimo, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas prokuroro kasaciniame skunde nurodytų procesinių pažeidimų nepadarė.

14. Kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal prokuroro apeliacinį skundą, dar kartą įvertino byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą bei išdėstė motyvuotas išvadas, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas išteisinti M. J. yra pagrįstas. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas įvertino byloje esančių įrodymų visumą (nuteistojo M. K., išteisintojo M. J., kyšius davusių liudytojų L. M. ir V. A. parodymus, tarnybinio automobilio kameromis užfiksuotus vaizdo ir garso įrašus, jų apžiūros protokolą, kitą rašytinę bylos medžiagą). Analizuodamas įrodymus tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, apeliacinės instancijos teismas įvertino juos patikimumo ir pakankamumo aspektu, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Skundžiamame nuosprendyje aiškiai argumentuota, kodėl pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos, o prokuroro apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo bei prokuroro apeliacinio skundo argumentų išdėstytos skundžiamo nuosprendžio 17.3–17.10 punktuose. Prokuroro kasacinio skundo argumentai šių išvadų nepaneigia ir nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad bylai reikšmingi faktai būtų nustatyti nesilaikant įrodinėjimo tvarkos ar kai kurie iš jų liko nenustatyti ir neįvertinti.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus argumentais, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl BK 225 straipsnio 2 dalies nustatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio buvimo M. J. veiksmuose, apsiribojo išskirtinai tik vienos aplinkybės vertinimu, t. y. ar M. J., būdamas tarnybiniame automobilyje, stebėjo savo kolegos M. K. veiksmus. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas byloje ištirtų įrodymų viseto kontekste įvertino ir nustatė, kad M. J. ne tik nestebėjo (nematė) M. K. atliekamų veiksmų sustabdytų vairuotojų atžvilgiu, bet jis negalėjo girdėti ar kitaip suprasti M. K. nusikalstamų veiksmų pobūdžio (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 17.4, 17.6 ir 17.9 punktai). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, tokios teismo išvados yra pagrįstos išteisintojo M. J. parodymų (nestebėjo M. K. darbo, nematė, kuriuos ir kodėl automobilius šis stabdo, visą laiką sėdėjo tarnybiniame automobilyje, pildė administracinių nusižengimų protokolus pagal M. K. jam pateikiamus duomenis, negirdėjo, apie ką M. K. kalba su sustabdytais automobilių vairuotojais, ir kt.) išsamia analize bei jų vertinimu, liudytojų L. M. ir V. A. parodymais, kuriuose jie viso proceso metu nuosekliai teigė, kad su jais bendravo, duoti kyšį provokavo ir jį davė tik vienam pareigūnui (M. K.); šių asmenų parodymus teismas lygino ir kartu vertino, be kita ko, ir su policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje užfiksuotais vaizdo ir garso įrašais. Taigi, byloje nustačius, kad M. J. nematė ir negalėjo M. K. atliekamų veiksmų suprasti kaip nusikalstamų, šios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl M. J. ir M. K. susitarimo nebuvimo veikti bendrai provokuojant ir priimant kyšius iš L. M. ir V. A.. Tokia teismo išvada padaryta įrodymų viseto pagrindu, kartu remiantis ir atitinkama kasacinio teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-203-895/2017, 2K-194-628/2019 ir kt.) dėl bendrininkavimo sampratos bei bendrininkų susitarimo formos (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais).

16. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigia kasatorius, nuosekliai vertino bylos aplinkybes apie užsitęsusį administracinio nusižengimo protokolo surašymą L. M., jos pakartotinio grįžimo į įvykio vietą aplinkybes jau po šio protokolo jai įteikimo (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 17.5 punktas), išteisintojo M. J. vaidmenį, t. y. tai, kad jis aptariamo įvykio metu buvo paskirtas policijos patrulių ekipažo vyresniuoju (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 17.7 punktas), kurios teismo taip pat buvo pripažintos nepakankamomis M. J. kaltei nustatyti. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizuoti ir vaizdo įrašuose užfiksuoti M. J. veiksmai M. K. slepiant įkalčius, t. y. gavus iškvietimą grįžti į policijos komisariatą, jam vairuojant tarnybinį automobilį ir M. K. prašymu sustojus aikštelėje, nustatyta, kad M. J. objektyviai negalėjo matyti, ką, dar būdamas automobilio salone, iš savo kelnių kišenių išsitraukė ir išlipęs iš tarnybinio automobilio netoli esančio medžio drevėje paslėpė M. K. (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 17.7 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su kasatoriaus argumentais dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, susijusių su skirtingu nuteistojo M. K. bei išteisintojo M. J. parodymų vertinimu dėl tos pačios bylos aplinkybės – jų automobilio sustojimo priežasties aikštelėje, kur vėliau medyje buvo rasti paslėpti pinigai. Byloje nustatyta, kad M. K. M. J. nenurodė tikrosios sustojimo aikštelėje priežasties (paslėpti įkalčius, prieš grįžtant į policijos komisariatą), todėl M. J. ir negalėjo žinoti apie tikrąjį M. K. ketinimą nurodytoje vietoje slėpti kaip kyšį gautus pinigus. Tokia išvada padaryta, nenustačius byloje išteisintojo M. J. parodymus (apie M. K. prašymą sustoti, kad šis galėtų nusišlapinti) paneigiančių įrodymų (tarnybiniame automobilyje neužfiksuoti tokio pobūdžio garso ir vaizdo įrašai, iš kurių būtų galima spręsti, kad M. J. matė ir suprato, jog M. K. siekia atsikratyti kaip kyšį gautais pinigais, kitų tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra). Tuo tarpu paties M. K. parodymai, be kita ko, buvo įvertinti ir jo konkrečiai atliktų veiksmų kontekste (būdamas automobilyje „krapštėsi“ savo kelnių kišenėse, išlipęs nuėjo prie medžio, kurio drevėje vėliau rasti M. K. priklausančioje pirštinėje sudėti pinigai, pasilenkęs prie jo atliko tam tikrus judesius, kartu rasta ir vizitinė kortelė vieno iš tą pačią dieną M. K. sustabdytų vairuotojų (T. P.) ir pan.). Visa tai rodo, kad ne ta pati bylos aplinkybė (apie sustojimo priežastį) pagal abiejų kaltinamųjų parodymus buvo vertinama skirtingai, kaip nepagrįstai teigia kasatorius, o priešingai, teismo buvo įvertinti kaltinamųjų atlikti konkretūs veiksmai visų ištirtų įrodymų kontekste.

17. Be kita ko, visos bylos aplinkybės, susijusios su ekipažo vykimo į policijos komisariatą maršrutu, pirmiau nuvažiuojant į aikštelę ir tik po to į policijos komisariatą, atsižvelgiant ir į galimybę apsisukti ties policijos komisariato pastatu, buvo išsamiai įvertintos apeliacinės instancijos teismo (nuosprendžio 17.7 punktas), jos yra išimtinai faktinio pobūdžio, todėl kasacinis teismas jų nevertina ir dėl jų atskirai nepasisako.

18. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje esančių duomenų nepakanka daryti kategoriškai išvadai, jog M. J. stebėjo, girdėjo, kaip M. K. provokavo duoti kyšį ir jį priėmė iš L. M. ir V. A., ar pats atliko nusikalstamus veiksmus, nurodytus BK 225 straipsnio 2 dalyje. Byloje išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, abejonės dėl M. J. liko nepašalintos, todėl, sprendžiant M. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą, pagrįstai teismas vadovavosi in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį. Tokia teismo išvada atitinka ir kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Todėl, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018, 2K-43-458/2021 ir kt.).

19. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad, sprendžiant M. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimų nebuvo padaryta, byloje visapusiškai įvertintas bylos įrodymų visetas, jų pagrindu tinkamai nustatytos bylos aplinkybės ir M. J. išteisinamasis nuosprendis surašytas laikantis tokio procesinio sprendimo turiniui BPK keliamų reikalavimų.

20. Nėra pagrindo sutikti ir su prokuroro kasacinio skundo argumentu dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pakeistu M. J. išteisinimo pagrindu (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Anot kasatoriaus, pagal byloje nustatytas aplinkybes teisingas pirmosios instancijos teismo sprendimas išteisinti M. J. BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu (neįrodžius, kad M. J. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką).

21. BPK 303 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu: 1) nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Pagal kasacinio teismo praktikoje formuojamą taisyklę dėl BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyto išteisinimo pagrindo (kai neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką), toks sprendimas priimamas tada, kai teismas nustato, kad kaltinamajame akte nurodyta nusikalstama veika yra padaryta, tačiau nenustatyta, kad ją padarant dalyvavo kaltinamasis; toks išteisinimo pagrindas įpareigoja teismą imtis BPK 303 straipsnio 6 dalyje nustatytų veiksmų (perduoti bylą prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192/2009). Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo yra išteisinamas ne neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, o dėl to, kad tokia veika nepadaryta, t. y. pagal BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-648/2017, 2K-248-697/2017, 2K-243-699/2018).

22. Teismų sprendimais M. J. veiksmuose nebuvo nustatyti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nei objektyvieji, nei subjektyvieji požymiai, t. y. nustatyta, kad išteisintasis M. J. ne tik pats neatliko jokių veiksmų, atitinkančių BK 225 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius, bet nenustatyta, kad jis suprato ir pritarė M. K. nusikalstamiems veiksmams provokuojant duoti kyšius ir juos priimant, t. y. jo veiksmuose nėra ir šios nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje M. J. pakeitė išteisinimo pagrindą iš BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto į to paties straipsnio 5 dalies 1 punktą ir BPK nuostatų nepažeidė.

23. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria buvo atmestas prokuroro apeliacinis skundas dėl M. J. išteisinimo ir, patenkinus išteisintojo M. J. apeliacinį skundą, pakeistas M. J. išteisinimo pagrindas, prokuroro nurodytais kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl BPK pažeidimų, nurodytų nuteistojo M. K. kasaciniame skunde

24. Nuteistojo M. K. kasaciniame skunde teigiama, kad buvo padaryti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimai. Pasak kasatoriaus, teismo išvados padarytos remiantis ne objektyviai ir visapusiškai byloje ištirtais įrodymais, o prielaidomis, taip pat kai kurie duomenys, gauti ikiteisminio tyrimo metu, buvo pripažinti įrodymais, nesilaikant BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, tik formaliai ir deklaratyviai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms.

25. Pirmiausia pažymėtina tai, kad nuteistojo M. K. kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo, kuriuose iš esmės atkartojamas apeliacinio skundo turinys, prašant įrodymus vertinti kitaip, nei tai padaryta skundžiamame nuosprendyje, kaip jau buvo minėta, nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas, todėl dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su įrodinėjimu, bus pasisakyta tiek, kiek tai susiję su BPK 20 straipsnio 3–5 dalies reikalavimų laikymusi.

26. Minėta, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti prašymus, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių prašymų ir pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatoriai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

27. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, kasatoriaus M. K. nurodytų esminių BPK pažeidimų nenustatė. Kaip matyti iš skundžiamų žemesniųjų instancijų teismų nuosprendžių, juose byloje ištirti įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, aiškiai argumentuota, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, teismų išvados logiškos, neprieštaringos.

28. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį M. K., rėmėsi kyšius jam davusių liudytojų L. M. ir V. A. parodymais, šių liudytojų parodymų patikrinimo vietoje protokolais, asmens parodymo atpažinti protokolais, tarnybinio automobilio kamerų užfiksuotais vaizdo ir garso įrašais, jų apžiūros protokolais, kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų V. B. ir A. J. parodymais, V. B. surašytu tarnybiniu pranešimu, tarnybinio automobilio apžiūros protokolu, įvykio vietoje rastos ir paimtos pirštinės su pinigais ir vizitine kortele apžiūros protokolu, specialisto išvada dėl biologinių pėdsakų nustatymo, teisiamojo posėdžio metu gautais duomenimis, apžiūrėjus policijos pareigūnų vilkėtą liemenę ir ištyrus rašytinius dokumentus apie liemenės specifikaciją, kita rašytine bylos medžiaga (surašytais administracinio nusižengimo protokolais, duomenimis iš informacinių sistemų apie policijos pareigūnų judėjimo maršrutus, sustabdytus ir nubaustus pažeidėjus ir kt.). Skundžiamame nuosprendyje tinkamai aprašytos išdėstytų įrodymų pagrindu nustatytos faktinės bylos aplinkybės, nurodyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai, atitinkantys įstatymo reikalavimus, keliamus teismo baigiamajam aktui (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

29. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą, iš naujo įvertino pirmiau nurodytus įrodymus, pateikdamas išsamius motyvus apie kiekvieną jų, kartu atsakydamas į nuteistojo M. K. apeliacinio skundo argumentus (dėl liudytojų L. M., V. A. parodymų patikimumo, tarnybinio automobilio kamerų vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotų aplinkybių, įrodymų leistinumo aspektu dėl policijos pareigūnės V. B. surašyto tarnybinio pranešimo ir įvykio vietoje paimtos pirštinės su joje buvusiais pinigais, ir kt.). Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje atsakyta į visus esminius nuteistojo M. K. apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų teisėtumu, patikimumu ir pakankamumu, jie motyvuotai atmesti, gynybos keliamos versijos paneigtos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka nebuvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir dėl to buvo pažeistos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos. Kasacinio skundo argumentai apie tai, kad byloje nebuvo imtasi visų priemonių esamiems prieštaravimams pašalinti, iš esmės yra deklaratyvūs. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir pats nuteistasis M. K. ir jo gynėja apeliaciniame procese neprašė atlikti įrodymų tyrimo, siekiant pašalinti kokius nors prieštaravimus ar abejones.

30. Taigi, visi pirmiau nurodyti įrodymai žemesniųjų instancijų teismų buvo įvertinti laikantis įstatymo reikalavimų tiek atskirai, tiek lyginant tarpusavyje, susieti į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės.

31. Kasatorius neteisus teigdamas, kad teismai nepatikrino liudytojų L. M. ir V. A. parodymų jų patikimumo aspektu. Teismai įvertino, jog šių liudytojų parodymai viso proceso metu dėl esminių bylos aplinkybių nekito ir buvo nuoseklūs. Iš liudytojos L. M. viso proceso metu duotų ir teismų įvertintų parodymų matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. apie 15 val. vairuodama automobilį buvo sustabdyta policijos pareigūno (kurį vėliau įvardijo kaip M. K.) už tai, kad, kaip nurodė pareigūnas, nesustojo prieš „Stop“ ženklą, pastatytą prieš geležinkelio pervažą. Policijos pareigūnas jai išaiškino apie gresiančią sankciją, akcentuodamas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą, ir užuominomis leido suprasti, kad galima šios nuobaudos išvengti. Todėl, jai pasiūlius, pareigūnas leido išvažiuoti ir iš netoli esančių namų atvežti pinigų. Pirmą kartą išvažiavusi ir grįžusi atvežė voką su 200 Eur (banknotais po 50 Eur), bet policijos pareigūnas pinigų nepriėmė, nes, kaip L. M. suprato, pinigų suma buvo per maža, todėl vėl nuvažiavo į namus ir atvežė voką su 1200 Eur (papildomai 1000 Eur banknotais po 20 Eur), šį voką padavė policijos pareigūnui (M. K.), įkišdama jį į pareigūno vilkimos liemenės kišenę. Pagal liudytojo V. A. parodymus, 2020 m. rugpjūčio 7 d. jo vairuojamas automobilis taip pat buvo sustabdytas policijos pareigūno (M. K.), nes, pasak jo, taip pat nesustojo prieš „Stop“ ženklą. Policijos pareigūnas jam išaiškino, kad už padarytą pažeidimą taip pat gresia ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Jam paklausus, ar yra galimybė skirti švelnesnę nuobaudą, policijos pareigūnas paaiškino, kad reikia apsispręsti, kol jis nenuėjo iki tarnybinio automobilio. Liudytojas, siekdamas, kad jam nebūtų atimta teisė vairuoti transporto priemones, davė policijos pareigūnui 100 Eur (banknotais po 50 Eur). Iš teismų sprendimų turinio matyti, kad teismai įvertino liudytojų, davusių kyšį policijos pareigūnui M. K., parodymus viso proceso metu, nustatė, kad jie yra nuoseklūs, dėl esminių aplinkybių sutampantys, be to, atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinimo vietoje jų duotus parodymus bei asmens parodymo atpažinti užfiksuotas aplinkybes, kur jie pagal bendrus bruožus atpažino M. K. kaip policijos pareigūną, kuriam davė kyšius parodymuose nurodytomis aplinkybėmis. Kartu nėra pagrindo pripažinti, kad asmens parodymas atpažinti buvo atliktas nesilaikant BPK 192 straipsnio reikalavimų, kaip teigiama nepagrįstai kasaciniame skunde. Kaip matyti iš 2020 m. rugpjūčio 18 d. asmens parodymo atpažinti protokolo, V. A. atpažino iš jam gyvai parodytų trijų asmenų M. K. kaip pareigūną, kuriam davė kyšį (3 t., b. l. 45–48). Šio atpažinimo metu liudytojas paaiškino matęs M. K. ir prieš atpažinimo procedūrą, tačiau, kaip matyti iš byloje teismų ištirtų ir įvertintų įrodymų, liudytojas V. A. jau pirmos apklausos 2020 m. rugpjūčio 11 d. metu (3 t., b. l. 30–31) nurodė konkrečius policijos pareigūno, kuriam davė kyšį, bruožus (amžių, kūno sudėjimą, plaukų spalvą ir kt.), pagal kuriuos galėtų jį atpažinti. Tokius pat asmens bruožus jis nurodė ir asmens parodymo atpažinti metu, netgi atkreipdamas dėmesį į tai, kad atpažinimo metu „jis yra apsikirpęs“. Teisminio nagrinėjimo metu šis liudytojas kategoriškai patvirtino, jog tai yra tas pats asmuo, kurį atpažino ikiteisminio tyrimo metu. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad iš esmės buvo pažeistos BPK nustatytos asmens atpažinimo procedūros, o jos metu gauti duomenys negalėjo būti pripažinti įrodymu. Be kita ko, šių liudytojų parodymus, priešingai nei teigia kasatorius, patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

32. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste įrodomąja prasme reikšmingi policijos pareigūnų tarnybinio automobilio kamerų vaizdo ir garso įrašai, kuriuos tirdami ir vertindami žemesniųjų instancijų teismai neapsiribojo vien tik šių įrašų apžiūros protokolais bei prie jų pridėtomis užfiksuotų pokalbių išklotinėmis. Teismai detaliai išanalizavo ir pačius įrašus, kartu nustatė bei įvertino ir kai kuriuos neatitikimus, esančius tarp pačių vaizdo ir garso įrašų bei aplinkybių, nurodytų kaltinime, šių įrašų apžiūros protokoluose. Teismai nustatė, kad L. M. vairuojamas automobilis M. K. buvo sustabdytas 2020 m. rugpjūčio 6 d. 15.05 val. ir įvykio vietoje stovėjo iki 15 val. 27 min. 33 sek., administracinio nusižengimo protokolas tarnybiniame automobilyje buvo atspausdintas 15 val. 25 min. 19 sek., po to M. K. jį nunešė ir įteikė L. M., tuomet ji iš įvykio vietos išvažiavo; antrą kartą atvažiuojantis L. M. automobilis užfiksuotas 15 val. 34 min. 42 sek., o išvažiuojantis – 15 val. 36 min. 43 sek., po to – vėl grįžtantis 15 val. 39 min. 56 sek., išvažiuojantis – 15 val. 40 min. 47 sek. (detali vaizdo ir garso įrašų analizė pateikta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 9.2.1–9.2.5 punktuose). Nustatę tokias aplinkybes, teismai pripažino, kad užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai patvirtina liudytojos L. M. parodymus apie tai, kad ji du kartus po to, kai jau gavo surašytą administracinio nusižengimo protokolą, buvo išvykusi iš įvykio vietos ir vėl į ją grįžo, turėdama tikslą perduoti kyšį M. K., kuris neigė šias aplinkybes. Be kita ko, aptariami įrašai kartu buvo įvertinti su vaizdo kamerų užfiksuotais kitais pravažiuojančiais automobiliais ir padaryta išvada, kad skirtinguose tarnybinio automobilio vaizdo įrašuose užfiksuotas „Volvo“ markės automobilis yra būtent liudytojos L. M. automobilis. Taigi, esant teismų byloje nustatytoms tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti kasatoriaus teiginiams, kad šie įrašai įrodomosios reikšmės neturi ir teismų nepagrįstai buvo pripažinti M. K. kaltinančiais įrodymais. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojo V. A. parodymus apie M. K. nusikalstamus veiksmus, provokuojant duoti kyšį ir jį priimant, patvirtina taip pat ir ištirti ir įvertinti liudytojo S. L., su kuriuo V. A. kalbėjosi apie įvykį, parodymai.

33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai nuteistajam M. K. davusių kyšį asmenų, byloje apklaustų kaip liudytojų, L. M., V. A. parodymus įvertino, laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti liudytojų L. M. ir V. A. objektyvumu, ar aplinkybių, dėl kurių jie siektų nepagrįstai apkalbėti nuteistąjį M. K.. Tuo tarpu ir pats kasatorius tokių aplinkybių skunde nenurodė, o skundo teiginiai apie neva liudytojų patirtą psichologinį spaudimą duoti M. K. nepalankius parodymus yra absoliučiai deklaratyvūs, jų nepatvirtina jokie byloje ištirti įrodymai. Priešingai nei teigia kasatorius, iš liudytojų L. M. ir V. A. parodymų matyti, kad jie, išsiaiškinę, jog buvo apgauti policijos pareigūno, nurodžiusio, jog už padarytą pažeidimą jiems gresia teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nusprendė patys kreiptis į policiją ir prisipažinti davę kyšį jų automobilius sustabdžiusiam ir kyšį duoti išprovokavusiam policijos pareigūnui. Be to, liudytoja L. M. netgi registravosi į priėmimą pas policijos komisariato viršininką. Todėl atmestini kaip nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad liudytojų L. M. ir V. A. parodymai nepagrįstai teismų pripažinti patikimais ir nuteistąjį M. K. kaltinančiais įrodymais dėl jų patirto psichologinio spaudimo.

34. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir kitus kasacinio skundo argumentus, susijusius su teismų atliktu liudytojos L. M. parodymų vertinimu patikimumo aspektu. Pasak kasatoriaus, liudytoja L. M. objektyviai negalėjo nuteistajam M. K. į jo vilkimą liemenės kišenę įdėti voko su kyšio pinigais, nes tokios kišenės įvykio metu M. K. vilkimoje liemenėje nebuvo. Ši aplinkybė teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo ištirta ir tinkamai įvertinta. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti byloje bet kokias abejones dėl M. K. kaltės, pareikalavo į bylą pateikti liemenę, kurią įvykio metu vilkėjo M. K., bei jos techninę specifikaciją (5 t., b. l. 21–34). 2022 m. sausio 31 d. teismo posėdyje Kauno apskrities VPK pateikta liemenė buvo tiesiogiai apžiūrėta, proceso dalyviams buvo suteikta teisė užduoti klausimų nuteistajam M. K.. Šios instancijos teismas padarė išvadą, kad liemenės, kurią vilkėjo įvykio metu nuteistasis M. K., priekyje esanti kišenė yra pakankamo dydžio vokui su pinigais įdėti, taip, kaip parodė liudytoja L. M.. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas dar kartą patikrino šią aplinkybę ir, atmesdamas nuteistojo M. K. apeliacinio skundo argumentus, patvirtino tokią pirmosios instancijos teismo išvadą (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 9.6 punktas). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tokiomis teismų ištirtomis aplinkybėmis bei jų pagrindu padarytomis išvadomis. Todėl konstatuoja, kad, tiriant ir vertinant liudytojos L. M. parodymus ir aptariamu aspektu, įrodymų vertinimo taisyklių teismai nepažeidė. Kartu pažymėtina, kad kasaciniame skunde cituojami ir vertinami kaip M. K. teisinantys įrodymai liudytojų T. P., N. K., A. M., J. M., P. M. parodymai, kad jų automobilius sustabdęs policijos pareigūnas M. K. jokio kyšio iš jų nereikalavo ir neprovokavo jį duoti, savaime nepaneigia liudytojų L. M. ir V. A. parodymų ir nedaro jų nepatikimų. Kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šių asmenų parodymai niekaip nėra susiję su M. K. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis dėl provokavimo ir kyšio priėmimo iš L. M. bei V. A..

35. Kasaciniame skunde nepagrįstai keliamos abejonės ir dėl liudytojų L. M. bei V. A. parodymų patikimumo, išskiriant ir kitas byloje teismų nustatytas aplinkybes (dėl rastų pinigų banknotų neatitikties L. M. duotiems M. K. ir kt.). Priešingai nei teigia kasatorius, šios aplinkybės buvo tirtos ir tinkamai įvertintos bylą nagrinėjusių abiejų instancijų teismų. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors tarp byloje rastų ir paimtų pinigų iš tikrųjų nėra banknotų po 20 Eur, kuriais liudytoja L. M. teigė davusi M. K. iš viso 1000 Eur, tačiau, kaip teismai nustatė, M. K. buvo sulaikytas bei medžio drevėje jo paslėpti pinigai rasti ir paimti ne 2020 m. rugpjūčio 6 d. (kai priėmė iš L. M. kyšį), o kitą dieną (2020 m. rugpjūčio 7 d.), kas logiškai paaiškinama, kodėl dalis L. M. perduotų pinigų nebuvo rasta. Kita vertus, tarp rastų ir paimtų pinigų buvo ir banknotai po 50 Eur, kuriais dalį kyšio, kaip nustatyta, buvo davusi L. M. ir visą kyšį – liudytojas V. A.. Be kita ko, nesutiktina ir su kasatoriaus teiginiais, kad L. M. elgesys du kartus grįžtant į įvykio vietą, kai jai jau buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu sumokėti baudą, t. y. neskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, yra nelogiškas. Priešingai, ši aplinkybė visiškai pagrįstai abiejų instancijų teismų buvo įvertinta visų bylos įrodymų kontekste kaip patvirtinanti liudytojos parodymus apie kyšio davimą M. K..

36. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog abiejų instancijų teismų skundžiamuose sprendimuose atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Tuo tarpu nuteistojo M. K. kasaciniame skunde nenurodyta jokių teisinių argumentų, sudarančių pagrindą pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje buvo padaryti įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai, nulėmę nuteistajam neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą.

37. Kiti nuteistojo M. K. kasacinio skundo argumentai siejami su įrodymų leistinumo (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys) reikalavimo pažeidimu. BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintos principinės įrodymų leistinumo taisyklės, pagal kurias kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais ir iš teisėtų šaltinių. Tam reikia išspręsti, ar atitinkamų faktinių duomenų šaltinis yra nurodytas įstatyme; ar nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymai renkant bei vertinant šiuos faktinius duomenis; o jeigu buvo padaryta procesinių pažeidimų, būtina įvertinti, kokią jie turėjo įtaką informacijos tikrumui ir ar faktiniams duomenims nustatyti buvo panaudoti visi reikiami šaltiniai. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu gali būti pripažinta ir tai, kai teismo procesiniame sprendime buvo remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais.

38. Nagrinėjamoje byloje kasatorius kelia klausimą dėl prieš pradedant ikiteisminį tyrimą atliktų veiksmų teisėtumo ir jų metu gautų duomenų pripažinimo įrodymais. Pasak kasatoriaus, teismai nepagrįstai pripažino įrodymais šioje byloje kaip liudytojos apklaustos policijos pareigūnės V. B. parodymus bei jos į bylą pateiktą pirštinę su joje buvusiais pinigais. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti, pažeidžiant BPK 92 („Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, procesinis įforminimas ir laikymo tvarka“), 179 („Tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimas“), 205 („Objektų tyrimo tvarka“) ir 207 („Apžiūra“) straipsniuose nustatytą tvarką. Dėl byloje padarytų procesinių pažeidimų kyla pagrįstų abejonių, kad būtent M. K. minėtoje vietoje paslėpė pirštinę.

39. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą teisės taikymo aspektu dėl kasatoriaus skunde nurodytų įrodymų leistinumo reikalavimų pažeidimų, daro išvadą, kad abiejų instancijų teismai pagrįstai pripažino teisėtais įrodymais liudytojos V. B. rastą ir paimtą pirštinę su joje buvusiais pinigais ir vizitine kortele.

40. Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas (BK 225 straipsnio 1 dalis) buvo pradėtas 2020 m. rugpjūčio 7 d. pagal (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkės V. B. tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 10–12), kuriame nurodyta, kad kai jai, stebint per vaizdo įrašymo kamerą patruliuojančius ekipažus, kilo įtarimas dėl policijos patrulių M. K. ir M. J. galimai neteisėto elgesio (kai jie nevykdė nurodymo iš karto grįžti į policijos komisariatą, o nuvažiavo į netoliese esančią aikštelę, kur M. K., išlipęs iš automobilio, kažką paslėpė medyje), ji nuvyko patikrinti tos vietos ir medžio drevėje rado pirštinę su 600 Eur bei vizitine kortele ir ją paėmė ir parvežė į policijos komisariatą.

41. Tą pačią dieną (2020 m. rugpjūčio 7 d.) pradėjus ikiteisminį tyrimą, V. B. buvo apklausta kaip liudytoja, apklausos metu ji patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir parodė, kad nurodytoje vietoje medžio drevėje rastus daiktus (juodos spalvos pirštinę su pinigais, iš viso 600 Eur (du banknotus po 100 Eur, aštuonis banknotus po 50 Eur) ir vizitinę kortelę) pateikia prie apklausos protokolo (1 t., b. l. 17–18). 2020 m. rugpjūčio 7 d. buvo atlikta ir M. J. ir M. K. tarnybinio automobilio apžiūra, jame, be kita ko, rasta viena juodos spalvos pirštinė (kairės rankos) (1 t., b. l. 95–119). 2020 m. rugpjūčio 10 d. atlikta įvykio vietos apžiūra, apžiūrėta automobilių stovėjimo aikštelė, šalia kurios auga medis, o jo apatinėje dalyje yra dvi drevės (1 t., b. l. 127). 2020 m. rugpjūčio 25 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta liudytojos V. B. 2020 m. rugpjūčio 7 d. apklausos metu pateikta pirštinė su joje esančiais pinigais ir vizitine kortele. Apžiūrėjus šiuos daiktus nustatyta, kad tai yra juodos spalvos dešinės rankos pirštuota pirštinė, kurios viduje rasti pinigai (600 Eur – du banknotai po 100 Eur ir aštuoni banknotai po 50 Eur) ir T. P. vardo vizitinė kortelė (1 t., b. l. 82–85). 2021 m. balandžio 13 d. apžiūros protokole nurodyta, kad abi prieš tai apžiūrėtos pirštinės yra to paties komplekto (1 t., b. l. 194). 2021 m. sausio 28 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-208555-21 nustatyta, kad ant pirštinių rastų biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, genotipas sutampa su M. K. genotipu (2 t., b. l. 31–36). Iš tarnybinio automobilio kamera užfiksuoto vaizdo įrašo nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. 10 val. 40 min. 12 sek. M. K. rankoje laikė juodos spalvos pirštinę, su šia, nuėjęs prie medžio, pasilenkęs atliko įraše neįžiūrimus veiksmus (1 t., b. l. 181).

42. Taigi, liudytoja V. B. iki ikiteisminio tyrimo pradžios atliko tokius veiksmus – pastebėjusi policijos vaizdo įrašuose įtarimus keliantį policijos patrulių elgesį, nuvyko patikrinti vietos, kurioje galėjo būti atlikti neteisėti policijos pareigūnų veiksmai, ten radusi pirštinę su joje esančiais pinigais ir vizitine kortele, pristatė šiuos daiktus į policijos komisariatą ir tarnybiniu pranešimu apie tai informavo Kauno apskrities VPK viršininką. Tą pačią dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Kaip nustatyta byloje, V. B., būdama (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkė, pagal savo tarnybines funkcijas neturėjo teisės pati pradėti ikiteisminio tyrimo. Pagal V. B. tarnybinį pranešimą, nedelsiant ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas įgalioto pareigūno – vyr. tyrėjos E. A. (BPK 166 straipsnio 1 dalis, 171 straipsnio 1 dalis). Iš karto po to buvo atlikta daug ikiteisminio tyrimo veiksmų (nutarties 41 punktas), juos atliekant buvo patikrintos ir ištirtos visos V. B. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys buvo tiesiogiai ištirti ir įvertinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (apklausta liudytoja V. B., kartu su ja į įvykio vietą vykęs policijos pareigūnas A. J., taip pat liudytojas T. P., kurio vizitinė kortelė buvo kartu su pinigais rasta pirštinėje, paliudijęs, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. jo vairuojamą automobilį buvo sustabdęs policijos pareigūnas M. K. ir kt. asmenys; ištirti policijos tarnybinio automobilio fiksuoti vaizdo, garso įrašai, specialisto išvada, kiti rašytiniai įrodymai). Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos įrodymų visumą, liudytojų V. B. ir A. J. parodymus pripažino patikimais įrodymais, nustatęs, kad šių liudytojų nurodytos aplinkybės atitinka ir kitus bylos duomenis, užfiksuotus V. B. surašytame tarnybiniame pranešime, atlikus rastos ir tyrimui pateiktos pirštinės su pinigais ir vizitine kortele apžiūrą, tarnybinio automobilio apžiūrą, biologinių pėdsakų tyrimą ir kt. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad liudytojos V. B. apklausos metu pateiktą pirštinę su pinigais ir vizitine kortele nurodytoje vietoje paliko nuteistasis M. K.. Apeliacinės instancijos teismas pritarė tokioms pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadoms ir paliko galioti M. K. apkaltinamąjį nuosprendį.

43. Taigi, bylą nagrinėję teismai BPK nustatyta tvarka ištyrė ir patikrino liudytojos V. B. tarnybiniame pranešime nurodytus duomenis ir pripažino juos teisėtu būdu gautais bei nuteistojo M. K. kaltę patvirtinančiais įrodymais. Tačiau, kasatoriui keliant klausimą dėl įrodymų leistinumo, būtina įvertinti, ar ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti BPK pažeidimai, jei taip, kokią jie turėjo įtaką informacijos tikrumui. Pažymėtina, kad kasatorius teisus, jog atliekant pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo padaryta procesinių pažeidimų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nenulėmė neteisingų teismo išvadų dėl gautų duomenų pripažinimo teisėtais įrodymais. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad policijos pareigūnė V. B., surašydama tarnybinį pranešimą apie rastą ir paimtą pirštinę su pinigais, tik pranešė apie galimai nustatytus policijos pareigūnų korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 straipsnio 1 dalis). Įgaliotam ikiteisminio tyrimo pareigūnui pradėjus ikiteisminį tyrimą (BPK 171 straipsnis), V. B. apklausta kaip liudytoja (BPK 183 straipsnis), apklausos metu ji pateikė nurodytus daiktus (BPK 98 straipsnis). Tačiau šios liudytojos apklausos metu nurodytų daiktų savanoriško pateikimo protokolas nebuvo surašytas ir kartu jie nebuvo apžiūrėti, pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytas taisykles (BPK 179 straipsnis, 92 straipsnio 1 dalis, 207 straipsnis). Tai reiškia, kad, liudytojai V. B. apklausos metu pateikus rastą pirštinę kartu su joje buvusiais daiktais, ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalėjo surašyti savanoriško daiktų pateikimo protokolą ir po to juos apžiūrėti BPK 207 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė. Kita vertus, kaip matyti iš byloje ištirtų įrodymų, šios liudytojos aptariamos 2020 m. rugpjūčio 7 d. vykusios apklausos metu į bylą pateikti daiktai buvo apžiūrėti 2020 m. rugpjūčio 25 d., surašytas daiktų apžiūros protokolas ir apžiūrėti daiktai detaliai aprašyti. Teisminio bylos nagrinėjimo metu šie duomenys buvo ištirti ir patikrinti BPK nustatyta tvarka. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nors ikiteisminio tyrimo metu ir buvo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo taisyklių pažeidimai, tačiau jų pripažinti esminiais ir kartu pateiktus daiktus (pirštinę su joje rastais pinigais bei vizitine kortele) laikyti neteisėtu būdu gautais duomenimis nėra pagrindo. Kartu kasatoriaus keliamos abejonės apie tai, kad po liudytojos V. B. apklausos iki daiktų apžiūros šie daiktai galėjo būti sukeisti, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįstos. Byloje nėra tai patvirtinančių jokių objektyviai nustatytų aplinkybių. Taip pat kaip ir kasatoriaus teiginys, jog tokiu būdu buvo siekiama su juo susidoroti dėl jo, kaip policijos pareigūno, administracinės nuobaudos skyrimo aukštas pareigas užimančiam pareigūnui. Tokie nuteistojo teiginiai yra absoliučiai deklaratyvaus pobūdžio. Be kita ko, teisėjų kolegija, darydama išvadas, kad byloje nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, susijusių su įrodymų rinkimu bei jų vertinimu, atkreipia dėmesį ir į tai, kad M. K. ir M. J. buvo sulaikyti 2020 m. rugpjūčio 7 d. 12.37 val. (3 t., b. l. 69, 115), iki to laiko V. B. jau buvo surašiusi tarnybinį pranešimą apie įvykio vietoje rastą ir paimtą pirštinę, V. B. apklausta kaip liudytoja ir rastus daiktus tyrimui pateikė tą pačią dieną 14.02 val., o tarnybinio automobilio apžiūra, kurios metu rasta tik viena M. K. pirštinė, atlikta 17.02 val. Vadinasi, nagrinėjamu atveju visi pirminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti operatyviai ir teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl galimo įrodymų klastojimo, kaip nepagrįstai teigia kasatorius.

44. Teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad nustatyti ir nutartyje aptarti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nepripažįstami esminiais, kadangi jie nesuvaržė nuteistojo M. K. teisių ir nesukliudė bylą nagrinėjusiems teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Tokią išvadą teismas daro, be kita ko, atsižvelgdamas ir į viso ikiteisminio tyrimo metu atliktų proceso veiksmų seką, gautų duomenų ištyrimą, jų įvertinimą ir pripažinimą įrodymais teisminio bylos nagrinėjimo metu. Visi byloje surinkti įrodymai buvo išnagrinėti objektyviai ir nešališkai, nuteistojo M. K. gynybinė versija atmesta, remiantis išsamia bylos duomenų analize, abiejų instancijų teismų atliktas bylos duomenų pripažinimas įrodymais atitinka įrodymų leistinumo taisyklės reikalavimus (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Abiejų instancijų teismų surašyti nuosprendžiai atitinka BPK keliamus jų turiniui reikalavimus (305 straipsnio 1 dalis, 331 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą tiek, tiek buvo prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 225 straipsnio 2 dalies taikymo nuteistajam M. K.

45. Nuteistojo M. K. kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo baudžiamo įstatymo taikymo grindžiami tuo, kad M. K. neatliko jam inkriminuotų veiksmų – neprovokavo L. M. ir V. A. duoti jam kyšį ir kyšio iš jų nepriėmė, t. y. byloje nebuvo nustatyti BK 225 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymiai. Sutikti su tokiais argumentais nėra pagrindo.

46. Kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus (BK 230 straipsnio 4 dalis). Pripažįstant atlygį kyšiu svarbu tai, ar šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, 2K-138/2012, 2K-416/2012, 2K-536/2013, 2K-83/2014, 2K-13-697/2015, 2K-7-128-699/2017, 2K-218-222/2017, 2K-221-942/2020).

47. BK 225 straipsnio 2 dalyje nurodyto kyšininkavimo nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai – pažadas priimti kyšį, susitarimas jį priimti, reikalavimas jį duoti, provokavimas jį duoti, kyšio priėmimas – yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šių veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2014, 2K-415-697/2015, 2K-486-693/2015, 2K-241-693/2015, 2K-7-414-303/2015, 2K-211-489/2016, 2K-288-696/2016, 2K-96-697/2016, 2K-148-788/2017, 2K-218-222/2017 ir kt.). Provokavimu duoti kyšį paprastai pripažįstami tokie veiksmai, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyšio atvirai nereikalauja, tačiau savo veiksmais (neveikimu) sudaro tokią situaciją, kad asmuo, siekdamas apsaugoti savo teisėtus interesus ar užtikrinti jų įgyvendinimą, priverstas duoti kyšį, asmeniui nors ir netiesiogiai, bet pakankamai aiškiai leidžiama suprasti, kad jeigu nebus duotas kyšis, bus veikiama (neveikiama) priešingai jo interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-467/2010, 2K-367/2014, 2K-566/2014, 2K-341-942/2016, 2K-7-128-699/2017). Taigi, provokavimas yra tam tikros provokuojančios situacijos sudarymas, netiesiogiai skatinant kitą asmenį duoti kyšį.

48. Byloje nustatyta, kad patruliuodamas policijos pareigūnas M. K. 2020 m. rugpjūčio 6 d. apie 15.05 val. sustabdė L. M. už tai, kad ši, važiuodama automobiliu, nesustojo prie „Stop“ ženklo, o 2020 m. rugpjūčio 7 d. apie 10.05 val. sustabdė V. A. už tai, kad šis nesustojo prie „Stop“ ženklo. 2020 m. rugpjūčio 6 d. L. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-51823-2020 pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį su nurodymu sumokėti 15 Eur dydžio baudą (2 t., b. l. 189–191). V. A. surašytas 2020 m. rugpjūčio 7 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-51934-2020 pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį su nurodymu sumokėti 15 Eur dydžio baudą (1 t., b. l. 51–53). Administracinio nusižengimo protokolai L. M. ir V. A. buvo surašyti už tuos pažeidimus, kuriuos jie ir padarė, tačiau M. K., sustabdęs L. M. ir V. A., be kita ko, jiems nurodė, kad už padarytą pažeidimą gali būti skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Taigi, nuteistasis M. K. melagingai išaiškino liudytojams gresiančią sankciją už padarytą pažeidimą, nes teisės vairuoti transporto priemones atėmimas už liudytojų padarytą pažeidimą ANK 417 straipsnio 1 dalies sankcijoje nėra nustatytas. Tokiais M. K. veiksmais liudytojai L. M. ir V. A. buvo paskatinti duoti M. K. neteisėtą atlygį – kyšį, nes siekė išvengti būtent M. K. melagingai nurodytos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, sutikdami su tuo, kad jiems būtų skirta vien tik piniginė bauda. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo M. K. veiksmai, melagingai išaiškinant apie gresiančią administracinę atsakomybę, teismų buvo pagrįstai pripažinti provokavimu duoti kyšį. Išprovokavęs duoti kyšį, M. K. iš L. M. priėmė 1200 Eur, iš V. A. – 100 Eur kyšius.

49. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes M. K. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nustatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, todėl nagrinėjamoje byloje baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai.

50. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo M. K. kasacinio skundo argumentai ir dėl nagrinėjamoje byloje netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo yra nepagrįsti. M. K. kasaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti žemesniųjų instancijų teismų nuosprendžius nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Vitoldo Guliavičiaus ir nuteistojo M. K. kasacinius skundus.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Algimantas Valantinas

Daiva Pranytė-Zalieckienė