Dėl jų pareikšto ieškinio, pareiškimo ar priešieškinio išsprendimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis

Nr. DOK-2254

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00560-2020-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2021 m. balandžio 19 d. paduotu atsakovo M. A. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 20 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies: pripažinta, kad internetiniame tinklapyje www.visuomenesbalsas.lt atsakovo M. A. paskelbta tezė „Po kilusio ažiotažo bei visuomenės pasipiktinimo valdininkai nebeturėjo kur trauktis. Socialinės paramos skyriaus specialistai skyrė 300 eurų vienkartinę išmoką“ neatitinka tikrovės; atsakovas įpareigotas per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti šią tezę paskelbiant ją internetiniame tinklapyje www.visuomenėsbalsas.lt; iš atsakovo ieškovei Radviliškio rajono savivaldybės administracijai priteistas 135,66 Eur turtinės žalos atlyginimas; kiti ieškinio reikalavimai atmesti. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, pažeidė proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo, nukrypo nuo teismų praktikos, nevertino įrodymų: telefoninių pokalbių išklotinių, liudytojų parodymų; netinkamai aiškino ir taikė CK 2.24 straipsnio 6 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Be to, atrankos kolegija pažymi, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą valstybės ir savivaldybių institucijos atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik tais atvejais, kai jos, siekdamos apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, pareiškia ieškinį ar paduoda pareiškimą, t. y. kai jos veikia kaip ieškovai ar pareiškėjai. Nurodyti subjektai, kurie viešojo, valstybės arba savivaldybės intereso gynimo pagrindu buvo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinius, pareiškimus ir priešieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir už kasacinius skundus, tačiau tik tais atvejais, kai jie kasacine tvarka skundžia teismo procesinį sprendimą dėl jų pareikšto ieškinio, pareiškimo ar priešieškinio išsprendimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis). Jeigu prokuroras, valstybė, savivaldybė (ar atitinkama jų institucija) byloje yra atsakovu, nepareiškusiu priešpriešinių reikalavimų, ar trečiuoju asmeniu, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų, tai skųsdami teismo procesinį sprendimą šie subjektai turi mokėti žyminį mokestį bendrais pagrindais.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nėra viešąjį interesą ginantis subjektas, jis yra fizinis asmuo, ginantis savo asmeninį interesą, todėl jis negali remtis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kaip pagrindu nemokėti žyminio mokesčio. Atsakovas pateikė kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria paliktas nepakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies, todėl už kasacinį skundą turėjo sumokėti 75 Eur žyminį mokestį.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nesvarstytinas klausimas dėl prašymo sustabdyti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 20 d. nutarties vykdymą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas