Dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo

Administracinių nusižengimų byla Nr. 2AT-25-648/2019

Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00030-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 16.9.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Š. Š. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimu Š. Š. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 200 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams už tai, kad jis 2017 m. spalio 25 d. 9.30 val. kelio Kaunas–Prienai–Alytus 41,00 kilometre, kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, vairuodamas automobilį, lenkė priekyje važiuojančią transporto priemonę, įvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą ir kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punkto, 1 priede nurodyto kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ ir 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Š. Š. apskundė Alytaus apylinkės teismui.

2. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi Š. Š. skundas netenkintas.

3. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartimi Š. Š. apeliacinis skundas netenkintas ir Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartis palikta nepakeista.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. spalio 31 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Š. Š. prašymas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Pareiškėjas prašo panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimą, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartį bei Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; perkvalifikavus jo administracinį nusižengimą į ANK 417 straipsnio 3 dalį, neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Byloje buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, nes Š. Š. veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Kaip teigia pareiškėjas, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes jo veikoje arba apskritai nėra jokio administracinio nusižengimo sudėties, arba jo veika kvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

5.2. Š. Š. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį patrauktas už tai, kad, vairuodamas automobilį, kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje kirto siaurą ištisinę liniją, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priešais važiuojančią transporto priemonę. Kelių eismo taisyklių 1 priedo 325 punkte nurodyta, kad kelio ženklas „Lenkti draudžiama“ draudžia lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu. Šis ženklas nustato išlygą, kuri leidžia lenkti šio ženklo galiojimo zonoje ir kurios nenustato siaura ištisinė linija. Pagal Kelių eismo taisyklių 8 punktą, jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Šiuo atveju Š. Š. tą ir padarė, t. y. pasinaudojo Kelių eismo taisyklėse nustatyta kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ išlyga ir lenkė priešais važiuojančią transporto priemonę, kurios važiavimo greitis buvo mažesnis nei 30 km/h. Be to, kadangi Š. Š. inkriminuotas siauros ištisinės linijos kirtimas ir išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą nesukėlė neigiamų padarinių – pavojingos situacijos, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTI4LTY5OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-28-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-28-699/2018">2AT-28-699/2018</a> pateiktais išaiškinimais, atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį pareiškėjui nekyla.

5.3. Nutarimą šioje byloje priėmusi institucija bei teismai pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, nekaltumo prezumpciją. Byloje įrodymus surinkti ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę įrodyti privalėjo nutarimą priėmusi institucija, o teismas turėjo tik patikrinti institucijos surinktų įrodymų pakankamumą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltei pagrįsti bei pašalinti kilusius neaiškumus. Tačiau skundžiamas institucijos nutarimas surašytas vadovaujantis tik administracinio nusižengimo protokolu ir vaizdo įrašu, kurie objektyviai nepatvirtina Š. Š. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Pareiškėjas, dėstydamas savą įvykio versiją, nurodo, kad nei policijos pareigūnų parodymai teisme, nei byloje esantis vaizdo įrašas ar kiti įrodymai nepaneigia jo nurodytų aplinkybių, kad jis, vairuodamas automobilį, lenkė priešais važiuojančią transporto priemonę, kuri važiavo mažesniu nei 30 km/h greičiu, todėl ši aplinkybė turėjo būti vertinama jo naudai. Pareiškėjas pažymi, kad liudytojai policijos pareigūnai neprisiminė konkretaus pažeidimo, teisme išdėstė prielaidas, todėl teismai jų parodymus nepagrįstai vertino kaip pagrindžiančius Š. Š. kaltę. Be to, nors teismai iš byloje esančio vaizdo įrašo negalėjo nustatyti transporto priemonių judėjimo greičio, tačiau vis tiek padarė išvadą, kad transporto priemonės judėjo didesniu nei 30 km/h greičiu. Taip pat nėra aišku, kaip nustatyta, kad buvo lenkta kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, nes vaizdo įraše lenkimo manevras nėra užfiksuotas.

5.4. Byla buvo išnagrinėta nesilaikant administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo ne teismo tvarka tvarkos, taip šiurkščiai pažeidžiant Š. Š. teisę į teisminę gynybą. Š. Š. administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas jame nenurodė bylos nagrinėjimo laiko, vietos ir datos, jokių papildomų pranešimų apie tai pareiškėjas taip pat negavo, todėl objektyviai nežinojo, kada bus nagrinėjama jo byla, ir, nesutikdamas su administracinio nusižengimo protokole nurodyta veikos kvalifikacija, negalėjo pasinaudoti ANK 616 straipsnyje nurodytomis teisėmis. Nutarimą priėmęs pareigūnas, tik gavęs prašymą perkvalifikuoti administracinį nusižengimą, tą pačią dieną priėmė skundžiamą nutarimą. Šis pažeidimas yra esminis.

5.5. Pareiškėjas, aptardamas ANK 34 straipsnio nuostatas, teigia, kad teismui pripažinus, jog jis padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į šio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes ir kaltininko asmenybę, yra pagrindas skirti Š. Š. piniginę baudą ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

6. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašoma jį atmesti. Institucijos atsiliepime į prašymą nurodoma:

6.1. Pagal Kelių eismo taisyklių 3.9 punktą lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Tai imperatyvus apibrėžimas. Važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip paprastas apvažiavimas. Pagal Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punktą siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Šioje situacijoje draudimas važiuoti priešpriešinio eismo juosta yra tolygus draudimui lenkti, nes lenkimas būtent ir siejamas su išvažiavimu į priešpriešinio eismo juostą.

6.2. ANK 417 straipsnio 3 dalis taikytina tik tuo atveju, jei išvažiuojama į priešpriešinio eismo juostą be tikslo aplenkti. Jei esant ištisinei kelio ženklinimo linijai išvažiuojama į priešpriešinio eismo juostą, kyla atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, o jei tuo pačiu manevru kartu apvažiuojamos važiuojančios transporto priemonės, kyla atsakomybė ir pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju pažeidėjui lenkti draudė dvi sąlygos – ištisinė kelio ženklinimo linija ir kelio ženklas Nr. 325, draudžiantis lenkti.

6.3. Pareiškėjas, prašydamas perkvalifikuoti jo nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į 417 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTI4LTY5OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-28-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-28-699/2018">2AT-28-699/2018</a>, nes Š. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas už lenkimą pažeidžiant Kelių eismo taisykles, o minėtoje byloje kalbama tik apie išvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Tai yra skirtingi teisės pažeidimai.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Š. Š. prašymas atmestinas.

Dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies taikymo

8. Pareiškėjas prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teigia, kad jo veiksmai nepagrįstai buvo kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, taip buvo padarytas esminis materialiosios teisės pažeidimas.

9. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Š. Š. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nuobauda paskirta už vieną iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų – lenkimą vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti.

10. Šioje byloje teismai nustatė, kad Š. Š., vairuodamas automobilį, lenkė kitą transporto priemonę kelio ženklo „Lenkti draudžiama“, draudžiančio lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu, galiojimo zonoje, kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punktą, kelio ženklą Nr. 325 ir 3 priedo 1.1 punktą. Toks pažeidimas atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą.

11. Pareiškėjas, ginčydamas jo veikos kvalifikavimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, teigia, kad kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje lenkdamas mažesniu nei 30 km/h greičiu važiuojančią transporto priemonę pasinaudojo šio kelio ženklo išlyga, kuri tokio lenkimo nedraudžia. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad lenkimo metu kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją nesukėlė pavojingų padarinių – pavojingos situacijos, todėl tokie veiksmai gali būti kvalifikuojami tik pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

12. Administracinę atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, be kita ko, užtraukia įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o atsakomybė už pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, minėta, nustatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju Š. Š. Kelių eismo taisyklių pažeidimo esmė buvo ne draudimo įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, bet draudimo lenkti nesilaikymas, kuris atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą.

13. Prašymą nutraukti jam administracinio nusižengimo teiseną arba perkvalifikuoti jo veiką pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį pareiškėjas iš esmės grindžia netinkamu faktinės aplinkybės dėl lenkiamos transporto priemonės greičio, jo teigimu, didesnio negu 30 km/h, nustatymu ir byloje surinktų įrodymų vertinimu sprendžiant dėl padaryto administracinio nusižengimo sudėties.

14. Pažymėtina, kad, pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių, byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali byloje teismų nutarimuose (nutartyse) išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo ar patikimumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija.

15. Vertinant įrodymus turi būti laikomasi nuostatų, pagal kurias įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Reikalavimas vadovautis įstatymu reiškia, kad vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, kad vidinis įsitikinimas turi formuotis neignoruojant procesinių taisyklių ir materialiųjų teisės normų. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.

16. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylą išnagrinėję teismai paneigė Š. Š. versiją, kad jo aplenkta transporto priemonė važiavo mažesniu nei 30 km/h greičiu ir kad lenkti kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje nurodytoje situacijoje Kelių eismo taisyklės jam nedraudė. Išvadas dėl lenkiamos transporto priemonės važiavimo greičio, kuris buvo didesnis nei 30 km/h ir tik nežymiai skyrėsi nuo paties Š. Š. vairuojamo automobilio važiavimo greičio, taigi ir Š. Š. veikos atitikties nusižengimo, nustatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėčiai, teismai padarė remdamiesi byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų visuma: administracinio nusižengimo protokolu, paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Š. Š., liudytojų policijos pareigūnų paaiškinimais, policijos pareigūnų darytu vaizdo įrašu. Apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino bylos įrodymus, o apygardos teismas dar kartą atliko bylos aplinkybių patikrinimą ir išdėstė teisingus teisinius argumentus dėl Š. Š. padaryto nusižengimo teisinio įvertinimo. Kaip minėta, įrodymų vertinimas ir jų pakankamumo nustatymas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Pareiškėjo nesutikimas su teismų išvadomis ir atskirų įrodymų vertinimu savaime nereiškia, kad teismai pažeidė ANK reikalavimus.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Š. Š. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, todėl nutraukti jam administracinio nusižengimo teiseną ar perkvalifikuoti jo veiką pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nėra teisinio pagrindo.

Dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo

18. Pareiškėjas prašo taikyti jam ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

19. ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 Eur. Pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį už šį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Š. Š. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nubaustas 200 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams.

20. Nagrinėjamoje byloje skiriant Š. Š. tiek administracinę nuobaudą, tiek ir administracinio poveikio priemonę atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Bylą nagrinėję teismai nurodė, kad Š. Š. padarė tyčinį administracinį nusižengimą, keliantį realų pavojų transporto eismo saugumui, ir kad jo padarytas nusižengimas nebuvo atsitiktinis, nes jis šešis kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismai pažymėjo, kad Š. Š. nurodytos aplinkybės, kurios kartojamos ir prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, jog jis nebuvo baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, įvykio situacija susiklostė dėl priekyje važiuojančios transporto priemonės elgesio, o teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėje veikloje, nepatvirtina, kad Š. Š. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Visa tai įvertinę teismai padarė pagrįstą išvadą, kad Š. Š. administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirtos pagal teisės akto, nustatančio atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, sankcijos ribas, ir nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jos turėtų būti švelninamos.

21. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti; teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

22. Įvertinus bylos medžiagą ir aplinkybes, į kurias atsižvelgė teismai, vertindami Š. Š. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pagrįstumą, darytina išvada, kad ANK 34 straipsnio 5 dalis jam netaikyta pagrįstai.

Dėl kitų pareiškėjo argumentų, susijusių su proceso teisės pažeidimais

23. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir byla išnagrinėta nepranešus apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, taip pažeista jo teisė į gynybą.

24. ANK 608 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Pagal ANK 609 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo protokole, be kita ko, nurodoma bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu. Kai nėra ANK 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, pareigūnas į administracinio nusižengimo protokolą įrašo administracinį nurodymą, kuriame, be kita ko: 1) nurodoma, kokio dydžio piniginę baudą siūloma sumokėti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui ir, kai už padarytą veiką ANK specialiosios dalies straipsnyje nustatytas privalomas specialiosios teisės atėmimas, kokios trukmės specialiosios teisės atėmimas skiriamas asmeniui; 2) nurodoma, per kiek laiko, kokiu įmokos kodu ir į kokią sąskaitą asmuo turi sumokėti baudą, taip pat laikas ir vieta, kur turi būti atiduotas laikinasis dokumentas ar kitas specialiąją teisę patvirtinantis dokumentas; 3) išaiškinama, kad, nesumokėjus baudos arba neatidavus laikinojo dokumento ar kito specialiąją teisę patvirtinančio dokumento nustatytu laiku, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu ir administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas teismui ar kitai institucijai, kurios pareigūnai įgalioti nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka (ANK 609 straipsnio 2 dalis).

25. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Š. Š. 2017 m. spalio 25 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kartu su administraciniu nurodymu, kuriame Š. Š. pasiūlyta iki 2017 m. lapkričio 9 d. sumokėti 85 Eur dydžio baudą bei grąžinti specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus (sutikti su skiriamu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams) Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatui. Šis administracinio nusižengimo protokolas kartu su administraciniu nurodymu buvo įteiktas Š. Š., jis šiuos dokumentus pasirašė. Š. Š. laiku neįvykdžius administracinio nurodymo, 2017 m. lapkričio 10 d., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo Š. Š. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 200 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams.

26. Apygardos teismas nustatė, kad Š. Š. surašytame administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodyti bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, o Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatas, pasibaigus administracinio nurodymo įvykdymo laikui, papildomai Š. Š. nepranešė apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laiką ir priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje jam nedalyvaujant. Tačiau, pagal Š. Š. skundą nagrinėjant šią bylą apylinkės teisme žodinio proceso tvarka dėl 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, Š. Š. ir jo atstovė dalyvavo teismo posėdyje ir teikė paaiškinimus. Dėl to pritartina apygardos teismo išvadai, kad, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatui išnagrinėjus šią administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nepranešus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, padarytas procesinis pažeidimas buvo ištaisytas apylinkės teismo ir Š. Š. teisė į gynybą nebuvo pažeista.

27. Taigi, šioje byloje nenustačius, kad buvo padaryti esminiai materialiosios ar proceso teisės pažeidimai, pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Audronė Kartanienė

Artūras Pažarskis