Dėl teisės normų, reglamentuojančių nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos (nuostolių, susijusių su komercinės paslapties sukūrimu ir tobulinimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 1.116 straipsnio 3 dalis) bei per 2010-2013 m. UAB „Inžinerinė ekologija“ gautų pajamų (bendrojo pelno)) atlyginimą, įrodinėjimo pareigą ir jos paskirstymą tarp šalių, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-7-238-378/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00426-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.8; 2.6.10.8; 2.8.1.2; 3.2.4.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko, Algio Norkūno, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės,,Jurby Water Tech“ ir atsakovių uždarosios akcinės bendrovės,,Inžinerinė ekologija“ ir G. V. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurby Water Tech“ ieškinį atsakovėms G. V., uždarajai akcinei bendrovei „Inžinerinė ekologija“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Arionex LT“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo ir žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos (nuostolių, susijusių su komercinės paslapties sukūrimu ir tobulinimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.116 straipsnio 3 dalis) bei per 2010–2013 m. UAB „Inžinerinė ekologija“ gautų pajamų (bendrojo pelno)) atlyginimą, įrodinėjimo pareigą ir jos paskirstymą tarp šalių, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė UAB „Jurby Water Tech“ prašė priteisti jos naudai solidariai iš atsakovių UAB,,Inžinerinė ekologija“, G. V. ir UAB,,Arionex LT“ 1 161 527,66 Eur (4 010 522,72 Lt) nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigoti atsakovę UAB „Inžinerinė ekologija“ nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus – uždrausti atsakovėms G. V., UAB „Inžinerinė ekologija“ ir UAB „Arionex LT“ pačioms ar per trečiuosius asmenis (įskaitant Rusijoje veikiančią įmonę „OOO INEKO“, Baltarusijoje veikiančią „OOO Akvasoft“, Ukrainoje veikiančias „OOO Din Grup“, „OOO Investbud 2000“; „OOO Krona“, Kaliningrado srityje veikiančią „OOO Akva Servis“) vykdyti sudarytas sutartis ir įpareigoti nesudarinėti naujų sutarčių su nurodytais ūkio subjektais Rusijoje: 1) „?uapsinskij NPZ“ (Tuapsė, Krasnodaro kraštas); 2) „Uralskaja stal“ (Novotroickas); 3) Kirovo Čepecko chemijos kombinatu (Kirovo Čepeckas, Kirovo sritis); 4) „NAK?zot“ (Novomoskovskas, Tulos sritis); 5) „Ščekinoazot“ (Pervomaiskas, Tulos sritis); Ukrainoje: 1)?desos uosto fabriku (Odesos sritis); 2) „Ukrvneštreidinvest“ (Severodoneckas); Baltarusijoje: 1) „Grodnoazot“ (Grodnas); 2) fabriku „Polimir“ (Novopolockas); 3) „Grodnochimvolokno“ (Grodnas); Lietuvoje: 1) AB „Klaipėdos kartonas“; 2) AB „Grigiškės“; 3) AB „ORLEN Lietuva“; 4) UAB „Alytaus šilumos tinklai“; 5) UAB „Kretingos vandenys“; 6) UAB „Akmenės energija“; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. 1999 m. sausio 2 d. ieškovė ir atsakovė G. V. sudarė darbo sutartį Nr. 51, pagal kurią atsakovė pradėjo dirbti bendrovėje Vandens valymo departamento vadybininke. Nuo 2001 m. liepos 1 d. atsakovė G. V. pradėjo eiti Cheminio vandens apdirbimo padalinio direktoriaus pareigas, o nuo 2004 m. sausio 3 d. – Cheminio vandens paruošimo diviziono direktoriaus pareigas.

4. 2002 m. spalio 24 d. direktoriaus įsakymu Nr. V02/135 buvo patvirtintas bendrovės komercinių paslapčių sąrašas. 2003 m. sausio 2 d. UAB „Jurby Water Tech“ ir atsakovė G. V. pasirašė specialų priedą prie darbo sutarties, kurio 3 punktu šalys susitarė, kad komercine paslaptimi laikoma informacija apie gamybos technologiją ir produktų sudėties formules. 2003 m. gruodžio 1 d. buvo patvirtintos UAB „Jurby Water Tech“ darbo tvarkos taisyklės, kurių 35 punkte buvo išvardyta informacija, kuri yra laikoma bendrovės komercine paslaptimi. Su šiomis taisyklėmis buvo pasirašytinai supažindinti visi UAB „Jurby Water Tech“ darbuotojai, tarp jų ir atsakovė G. V. 2007 m. gruodžio 21 d. atsakovė G. V. buvo supažindinta su pareigybine instrukcija, kuria atsakovei buvo pavesta rūpintis UAB „Jurby Water Tech“ komercinių ir technologinių paslapčių išsaugojimu.

5. 2010 m. kovo 10 d. UAB „Jurby Water Tech“ nutraukė darbo sutartį su atsakove pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 2 ir 11 punktus, t. y. darbuotojui šiurkščiai pažeidus darbo pareigas (bendrovės komercinės paslapties atskleidimas, perdavimas konkuruojančioms bendrovėms). Atsakovės atleidimas iš darbo pripažintas teisėtu ir aplinkybės, kad atsakovė G. V. žinojo, kokia informacija sudaro UAB „Jurby Water Tech“ komercinę ir technologinę paslaptį, kad ši atsakovė buvo prisiėmusi pareigą tokią informaciją saugoti ir neatskleisti jos tretiesiems asmenims, yra konstatuotos įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MDQtMzk1LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-904-395/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-904-395/2011">2-904-395/2011</a> bei Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTI0NS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1245/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1245/2011">2A-1245/2011</a>. Atsakovės atleidimo iš darbo teisėtumo bylą nagrinėję teismai taip pat konstatavo, kad atsakovė G. V. perdavė bendrovės komercinę paslaptį konkuruojančioms įmonėms – Rusijos bendrovei „IN-ECO“ ir atsakovei UAB „Arionex LT“.

6. Po darbo santykių su ieškove nutraukimo 2010 m. balandžio 2 d. steigimo sutartimi G. V. ir R. A. įsteigė atsakovę UAB „Inžinerinė ekologija“, ši perėmė ieškovės veiklos modelį, taip pat perviliojo ieškovės darbuotojus B. Č., A. Š., G. G., A. G. Be to, ieškovės Kijevo biuro Cheminio vandens apdirbimo padalinio vadovė T. S. 2013 m. sausio 25 d. perėjo dirbti į „??? Krona“, kuri atstovauja UAB „Inžinerinė ekologija“ Ukrainoje. Į darbuotojų praktiką būtent su tokia gamybos technologija, jų mokymus, komandiruotes investavo ieškovė, todėl UAB „Inžinerinė ekologija“, perėmusi kvalifikuotus ieškovės darbuotojus, įgijo nepagrįstą konkurencinį pranašumą.

7. Ieškovės teigimu, atsakovių nesąžiningos konkurencijos veiksmai pasireiškė: 1) ieškovės komercinę ir technologinę paslaptį sudarančios informacijos perdavimu konkuruojantiems subjektams UAB „Arionex LT“, Rusijos bendrovei „Inžinernaja ekologija“ (sutrumpintai „IN-ECO“), UAB „Inžinerinė ekologija“; 2) konkuruojančios įmonės UAB „Inžinerinė ekologija“ veikloje naudojant UAB „Jurby Water Tech“ komercines ir technologines paslaptis: naudojamas tas pats bendrovės veiklos modelis – įmonė Lietuvoje gamina cheminius reagentus, o įmonės Rusijoje, Ukrainoje realizuoja šiuos reagentus ir teikia serviso bei įdiegimo paslaugas Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Kaliningrado srities ir Baltijos šalių įmonėse; gaminami tie patys cheminiai reagentai vandeniui ruošti, naudojama bendrovės „Jurby Water Tech“ gamybos technologija, iš kurios atsakovės gavo naudos, nes nereikėjo investuoti į gamybos technologijos sukūrimą ir tobulinimą, buvo pasinaudota jau sukurta bendrovės „Jurby Water Tech“ technologija; naudojama informacija apie UAB „Jurby Water Tech“ gaminių savikainą, pardavimo ir platinimo sąlygas, informacija apie bendradarbiavimo su klientais sąlygas, nesąžiningai platinant produktus tose pačiose Lietuvos ir užsienio rinkose.

8. Atsakovė UAB „Inžinerinė ekologija“, panaudodama komercinę paslaptį apie ieškovės bendradarbiavimo su klientais sąlygas, jų užsakomų produktų poreikį, kiekį, sudėtį, Lietuvoje perėmė dalį UAB „Jurby Water Tech“ klientų, o užsienio rinkose per jai atstovaujančias įmones taip pat perėmė didelę dalį UAB „Jurby Water Tech“ ir jai atstovaujančių bendrovių klientų.

9. Ieškovė dėl atsakovių nesąžiningos konkurencijos veiksmų patyrė žalą, kurią sudaro nuostoliai, susiję su komercinės paslapties sukūrimu ir tobulinimu (CK 1.116 straipsnio 3 dalis): UAB „Jurby Water Tech“ patirtos išlaidos laboratorijos darbuotojų darbo užmokesčiui 2000–2010 m. – 655 128,52 Lt; UAB „Jurby Water Tech“ patirtos išlaidos laboratorijos darbuotojų komandiruotėms – 255 850,28 Lt; UAB „Jurby Water Tech“ patirtos išlaidos laboratorijos darbuotojų mokymams – 1631 Lt; UAB „Jurby Water Tech“ patirtos išlaidos programinei įrangai ir „Jurbysoft“ technologijai sertifikuoti – 221 363,92 Lt. Preliminariai apskaičiuoti UAB „Jurby Water Tech“ nuostoliai, susiję su komercinės paslapties sukūrimu ir tobulinimu, sudaro 1 133 973,72 Lt. Pagal teismų praktiką atsakovo per nesąžiningo konkuravimo laikotarpį gautos pajamos pripažįstamos ieškovo nuostoliais, todėl ieškovė savo patirtais nuostoliais taip pat laiko UAB „Inžinerinė ekologija“ 2010–2013 m. neteisėtai gautų pajamų (atsakovės bendrojo pelno) sumą – 2 876 549 Lt. Bendra apskaičiuotų nuostolių suma sudaro 4 010 522,72 Lt (1 161 527,66 Eur).

10. Ieškovė taip pat nurodė, kad nesąžiningos konkurencijos veiksmai ir toliau tęsiami, UAB „Jurby Water Tech“ toliau daroma žala, jos dydis periodiškai auga, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostatas, būtina uždrausti atsakovėms tęsti nesąžiningos konkurencijos veiksmus vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

11. Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Jurby Water Tech“ solidariai iš atsakovių G. V. ir UAB „Inžinerinė ekologija“ 30 259,23 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas; kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. papildomu sprendimu buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos už ekspertizės atlikimą.

12. Teismas nurodė, kad iš ieškovės ir atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ viešai deklaruojamos ūkinės komercinės veiklos matyti, jog abi įmonės veikia tose pačiose rinkose (Lietuvos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Europos), tuose pačiuose pramonės sektoriuose (energetikos, naftos ir kt.) ir veiklos srityse (gamina cheminius reagentus, įgyvendina technologinius procesus vandens valymo ir apdirbimo srityse). Atsakovė UAB „Inžinerinė ekologija“ neturi savo gamybinės bazės ir gamyba neužsiima, tačiau nuo įsteigimo momento per užsakymus naudojasi bendraatsakovės UAB „Arionex LT“ gamybine baze. Iš kompleksinės ekspertizės akto išvadų matyti, kad didžioji dalis atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ platinamų reagentų, kuriuos gamina UAB „Arionex LT“, iš esmės yra tapatūs, pagaminti pagal tą pačią technologiją ir receptus, panaudojant gamybai tas pačias arba analogiškas medžiagas ieškovės gaminamiems produktams. Be to, šalys naudoja ir panašius reagentų numerius (pvz., „IN-ECO 314“ – tai „JurbySoft 14“; „IN-ECO 263“ – tai „JurbySoft 63“, ir kt.).

13. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad darbą pas ieškovę paliko ir iš karto pas atsakovę UAB „Inžinerinė ekologija“ įsidarbino trys darbuotojai: laboratorijos vedėja B. Č. (2011 m. rugsėjo 2 d.), vyr. technologas A. Š. (2011 m. kovo 31 d.), gamybos operatorius G. G. (2012 m. kovo 30 d.), kiek vėliau – vyr. gamybos operatorius A. G. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į perėjusių dirbti pas atsakovę darbuotojų skaičių, jų specialybę ir profesinį pasirengimą iš karto pradėti darbą, įsidarbinimo laiką, kai iš karto po atleidimo iš darbo įsidarbinama pas konkurentą, labiau tikėtina, kad minėti darbuotojai buvo atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ pervilioti nei priešingai. Minėtas aplinkybes vertinti kaip labiau tikėtinas sudaro pagrindo ir tai, kad tarp UAB „Inžinerinė ekologija“ teisme deklaruotos įmonės vykdomos komercinės veiklos (prekių pardavimas) ir perėjusių dirbti iš ieškovės pas atsakovę darbuotojų turimos profesijos vyrauja akivaizdus nesuderinamumas.

14. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais dėl atleidimo iš darbo konstatuota, kad G. V. perdavė tretiesiems asmenims duomenis, kurie yra ieškovės komercinė technologinė paslaptis, taip pat informaciją, kuri yra ieškovės UAB „Jurby Water Tech“ komercinė paslaptis, todėl šis juridinę reikšmę nagrinėjamai bylai turintis faktas iš naujo neįrodinėtinas.

15. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas sprendė, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovė UAB „Inžinerinė ekologija“ yra nesąžininga ieškovės UAB „Jurby Water Tech“ konkurentė, kurios steigėja ir buvusi ieškovės darbuotoja G. V., pasinaudodama ieškovės komercine paslaptimi, be jos sutikimo pradėjo analogišką ūkinę komercinę veiklą, turėdama tikslą konkuruoti, siekdama naudos sau ir padarydama žalą ieškovei.

16. Teismas nurodė, kad atsakovės G. V. atsakomybė kyla CK 1.116 straipsnio 4 dalies pagrindu, o atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ – tiek CK 1.116 straipsnio 4 dalies, tiek ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Abiejų atsakovių kaltė pasireiškė tuo, kad atsakovės žinojo arba turėjo žinoti, kad informacija, kuri naudojama UAB „Inžinerinė ekologija“ versle, sudaro ieškovės komercinę paslaptį. Komercinę paslaptį sudaranti ieškovės informacija tokį savo statusą prarado dėl neteisėtų atsakovės G. V. veiksmų, o ieškovei dėl to atsirado neigiamų pasekmių (prarado dalį savo klientų (pirkėjų), negavo planuojamos komercinės naudos).

17. Teismas sutiko su atsakovių argumentais, kad informacija apie ieškovės klientus buvo vieša (antstolės V. M. 2014 m. birželio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), tačiau nesutiko su tuo, kad ieškovės produktų gamybos technologija buvo vieša ir pagal analogiškų įmonių veiklos modelius negalėjo sudaryti bendrovės komercinės paslapties.

18. Teismas konstatavo, kad atsakovė G. V. pažeidė šalių susitarimą ir terminą dėl nekonkuravimo tada, kai, nutraukusi darbo santykius su ieškove, 2010 m. balandžio 13 d. įsteigė savo įmonę, pradėjo ūkinę komercinę veiklą bei gavo už tai pajamų.

19. Teismas sprendė, kad atsakovių G. V. ir UAB „Inžinerinė ekologija“ maksimalus nekonkuravimo su ieškove terminas negalėjo tęstis daugiau kaip dvejus metus nuo G. V. atleidimo iš darbo dienos (2010 m. kovo 10 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Inžinerinė ekologija“ 2010 m. uždirbo 20 480 Lt, 2011 m. – 31 684 Lt, 2012 m. – 276 742 Lt grynojo pelno (iš viso – 328 906 Lt, arba 95 257,76 Eur, grynojo pelno). Laikotarpis, už kurį gali būti skaičiuojami nuostoliai, skaičiuotinas iki 2012 m. kovo 10 d., kas sudaro 52 315,11 Lt (15 151,50 Eur) (276 742? 365 × 69), todėl bendra ieškovės patirtų nuostolių suma per aptariamą laikotarpį siektų 104 479,10 Lt (30 259,23 Eur).

20. Teismas konstatavo, kad atsakovės UAB „Arionex LT“ solidarioji atsakomybė su kita atsakove UAB „Inžinerinė ekologija“ yra negalima, nes ieškovė savo reikalavimą grindė išskirtinai atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ 2 876 546 Lt (833 106,17 Eur) dydžio nepagrįstu praturtėjimu, neįrodinėjo visų UAB „Arionex LT“ civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys šiai atsakovei atmestinas kaip neįrodytas.

21. Dėl nuostolių dalies (328 421,48 Eur), ieškovės kildinamos iš išlaidų, susijusių su komercinės paslapties sukūrimu ir tobulinimu, teismas pažymėjo, kad ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, kokios konkrečios priemonės, kada ir kokiu būdu buvo naudojamos komercinei paslapčiai sukurti ir tobulinti. Ieškovės pateikti duomenys apie darbuotojų darbo užmokestį, jų komandiruotes ir mokymus, teismo vertinimu, bylai reikšmingos aplinkybės apie pačios bendrovės komercinės paslapties sukūrimą nepatvirtina, todėl teismas negali nustatyti tokio pobūdžio nuostolių savo iniciatyva.

22. Atsižvelgdamas į tai, kad G. V. ir UAB „Inžinerinė ekologija“ maksimalus nekonkuravimo su ieškove terminas negalėjo tęstis daugiau kaip dvejus metus, teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę UAB „Inžinerinė ekologija“ nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus – uždrausti atsakovėms G. V., UAB „Inžinerinė ekologija“ ir UAB „Arionex LT“ pačioms ar per trečiuosius asmenis vykdyti sudarytas sutartis ir įpareigoti nesudarinėti naujų sutarčių su ieškovės nurodytais ūkio subjektais.

23. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB,,Jurby Water Tech“, atsakovių UAB,,Inžinerinė ekologija“ ir G. V. bei UAB,,Arionex LT“ apeliacinius skundus, 2017 m. spalio 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą pakeitė: ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Jurby Water Tech“ iš atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ 30 259,23 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; perskirstė bylinėjimosi išlaidas; kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. papildomą sprendimą pakeitė, priteisė ieškovei UAB „Jurby Water Tech“ iš atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ 728 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už ekspertizės atlikimą.

24. Kolegija vertino, kad tiek iš 2003 m. sausio 2 d. priedo prie darbo sutarties 1 punkto nuostatos formuluotės, tiek iš tolesnių šio susitarimo punktų akivaizdu, jog tarp G. V. ir jos buvusios darbdavės UAB „Jurby Water Tech“ buvo sudarytas terminuotas susitarimas dėl bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių saugojimo, bet ne susitarimas dėl nekonkuravimo. Draudimas G. V. darbdavės UAB „Jurby Water Tech“ atžvilgiu vykdyti konkurencinę veiklą buvo įtvirtintas tik G. V. darbo šioje įmonėje metu (priedo prie darbo sutarties 7 punktas).

25. Ieškovė nagrinėjamoje byloje neginčijo, kad 2003 m. sausio 2 d. priede prie G. V. darbo sutarties įtvirtintas įpareigojimas saugoti įmonės komercines paslaptis yra terminuotas (24 mėnesiai po darbo santykių su ieškove pasibaigimo). Kadangi praėjus 24 mėnesiams po atsakovės G. V. darbo santykių su ieškove pasibaigimo informacija, kurios neteisėtu atskleidimu ir naudojimu grindžiamas ieškinys šioje civilinėje byloje, galėjo būti teisėtai atskleidžiama ir neribotai naudojama atsakovės G. V. ir trečiųjų asmenų veikloje, teisėjų kolegija sprendė, kad po šio termino pabaigos nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovių veiksmų, kaip vienos būtinųjų atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų. Taip pat ieškovei negali būti priteistas žalos atlyginimas už laikotarpį, kai jos komercinių paslapčių saugojimo terminas buvo pasibaigęs.

26. Kadangi ieškovės kreipimosi į teismą šioje byloje metu 2003 m. sausio 2 d. priede prie G. V. darbo sutarties nurodytas 24 mėnesių terminas jau buvo pasibaigęs ir tiek atsakovė G. V., tiek kitos bylos atsakovės galėjo be apribojimų naudoti informaciją, dėl kurios naudojimo pareikštas ieškinys, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, taip pat neturėjo pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimo dėl uždraudimo atsakovėms G. V., UAB „Inžinerinė ekologija“ ir UAB „Arionex LT“ pačioms ar per trečiuosius asmenis toliau vykdyti sudarytas sutartis ir įpareigoti nesudarinėti naujų sutarčių su ieškinyje nurodytais ūkio subjektais.

27. Kolegija pažymėjo, kad aplinkybė, jog G. V., dar dirbama UAB „Jurby Water Tech“, atskleidė šios bendrovės komercines paslaptis konkuruojantiems subjektams, taip pat suteikė neleistiną informaciją apie bendrovės produktus, veiklą bei teikė pagalbą organizuojant darbą, kadrų paiešką ir kt. atsakovei UAB „Arionex LT“, yra konstatuota įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.

28. Spręsta, kad vien ta aplinkybė, jog UAB „Inžinerinė ekologija“, kitaip nei ieškovė, pati negamina savo platinamos produkcijos (produkciją gamina UAB „Arionex LT“, kuriai, kaip minėta, būtent atsakovė G. V. yra perdavusi informaciją apie ieškovės gaminamus produktus), taip pat atsakovių nurodoma aplinkybė, kad UAB „Inžinerinė ekologija“ teikiamų paslaugų spektras skiriasi nuo ieškovės, nesudaro pagrindo ieškovės ir UAB „Inžinerinė ekologija“ nelaikyti konkurentėmis konkrečioje rinkoje, kurioje jų teikiamos paslaugos sutampa.

29. Ekspertizės aktu nustatyta, kad gaminant UAB „Inžinerinė ekologija“ ir UAB „Jurby Water Tech“ parduodamus produktus naudojamos tos pačios cheminės medžiagos arba analogiškos medžiagos, produktai yra tapatūs pagal savo fizines savybes, pagaminti pagal tą patį receptą, gamybos technologiją, pagal gamintojos UAB „Inžinerinė ekologija“ technologines korteles, visiškai sutampa pagal į kiekvieno mišinio sudėtį įeinančius komponentus, jų kiekį ir atitinkamai jie turi turėti vienodas chemines savybes, vienodai veikti ir kt. Šios aplinkybės leido kolegijai teigti, kad UAB „Arionex LT“ savo veikloje naudojo atsakovės G. V. jai perduotą informaciją apie ieškovės gaminių sudėtį, gamybos technologiją ir receptūrą.

30. Nurodyta, kad komercine paslaptimi, susijusia su produktų gamybos technologijomis, gali būti naudojamasi ne tik gaminant tokius produktus, bet ir juos užsakant ir vėliau platinant bei tokiu būdu gaunant komercinę naudą.

31. Teismas sprendė, kad atsakovės nesąžiningai konkuravo su ieškove, panaudodamos ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją (apie ieškovės gaminius ir ieškovės klientų poreikius), kad, be kita ko, tokiu būdu pritrauktų ieškovės klientus.

32. G. V., kaip darbuotojos, veiksmų neteisėtumas nagrinėjamu atveju kyla iš darbo sutarties, kuriai pasibaigus išliko darbuotojos įsipareigojimas buvusiai darbdavei saugoti jos komercines paslaptis, todėl G. V. atsakomybė ieškovei kyla CK 1.116 straipsnio 4 dalies pagrindu. Tuo tarpu atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ atsakomybė atsiranda savarankiško delikto pagrindu (CK 1.116 straipsnio 4 dalis ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. kai kito ūkio subjekto informacija, turinti komercinės paslapties statusą, gaunama iš asmens, neturinčio teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant gauti naudos sau arba padarant žalos šiam ūkio subjektui. Šios atsakovės kaltė pasireiškia tuo, kad ji žinojo, jog informacija, kuri naudojama jos versle, yra ieškovės komercinė paslaptis. Tokį atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ žinojimą, teismo vertinimu, patvirtina vien faktas, kad viena iš UAB „Inžinerinė ekologija“ steigėjų buvo atsakovė G. V.

33. Teismas sprendė, kad solidarioji atsakovių atsakomybė būtų galima tik dėl ieškovės reikalaujamų priteisti tiesioginių nuostolių atlyginimo, tuo tarpu atsakomybė už ieškovės nurodytą nepagrįstą praturtėjimą tenka išimtinai UAB „Inžinerinė ekologija“. Pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą yra asmeninė pareiga, tenkanti tik turtą gavusiam asmeniui, todėl pagrįstais laikyti atsakovių argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės netiesioginius nuostolius nepagrįsto praturtėjimo forma solidariai priteisė ir iš atsakovės G. V. Byloje nenustatyta, to neįrodinėjo ir ieškovė, kad atsakovė G. V. būtų neteisėtai gavusi pajamų (nepagrįstai praturtėjusi) ieškovės sąskaita, o atsakomybė už UAB „Inžinerinė ekologija“ nepagrįstą praturtėjimą šiai atsakovei nekyla, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pakeista, ieškovės reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovės G. V. atmetant.

34. Dalį ieškiniu iš atsakovių prašomos priteisti sumos – 1 133 973,72 Lt (328 421,48 Eur) – sudarė ieškovės nurodomos komercinės paslapties sukūrimo ir tobulinimo išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), tačiau teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė ne tik tiesioginių nuostolių dydžio, bet ir šių nuostolių fakto.

35. Teismas vertino, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovei priteistino netiesioginių nuostolių atlyginimo dydžio, teisingai rėmėsi tokios žalos dydžiui nustatyti reikšmingu grynojo pelno kriterijumi.

36. Atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo trims atsakovėms yra susijęs su neteisėtu ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimu, teismas sprendė, kad ieškinio senatis ieškovės reikalavimui pareikšti negalėjo prasidėti nuo G. V. atleidimo iš darbo dienos, nes tuo metu UAB „Inžinerinė ekologija“ apskritai dar nebuvo įsteigta ir ieškovei negalėjo būti žinomi nei šios atsakovės neteisėti veiksmai, panaudojant ieškovės komercinę paslaptį ir tokiu būdu nesąžiningai konkuruojant, nei padarytos žalos faktas ir dydis. Dėl to nesąžiningos konkurencijos laikotarpis, už kurį ieškovei priteistas žalos atlyginimas, tęsėsi iki 2012 m. kovo 10 d., o ieškovės ieškinys teismui paduotas 2014 m. gegužės mėnesį. Taigi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo priteisimo ieškovės nebuvo praleistas.

37. Pagal pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje atliktus skaičiavimus, maksimali UAB,,Arionex LT“ pagal Rekomendacijas atlygintinų bylinėjimosi išlaidų suma yra 5406,46 Eur (868,86 Eur + 920,36 Eur + 3 617,24 Eur), tuo tarpu teismo sprendimo rezoliucine dalimi atsakovei UAB,,Arionex LT“ buvo priteista 6000 Eur suma, taigi priteista net daugiau nei 100 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo buvo atmesti.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

38. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Jurby Water Tech“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 5 d. nutartį, Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. papildomą sprendimą pakeisti ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

38.1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę už nesąžiningą konkuravimą (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalis).

38.2. Teismai nepagrįstai susiejo susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos terminą ir draudimo nesąžiningai konkuruoti laikotarpį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad, praėjus 24 mėnesiams po darbo santykių pasibaigimo, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovių veiksmų. Komercinę paslaptį sudaranti informacija yra saugoma ne vien nuo jos įgijimo ar išviešinimo, bet ir nuo jos neteisėto naudojimo. Atsakovių neteisėta veikla pasireiškė kompleksiniais veiksmais – ne tik perdavus konfidencialią informaciją, bet ir ją neteisėtai naudojant, perviliojant klientus ir bendrovės darbuotojus. Teismas nepagrįstai sutapatino dvi absoliučiai skirtingas situacijas, kai informacija išviešinama ir pradedama naudoti praėjus dvejiems metams po darbo sutarties nutraukimo ir kai informacija išviešinama iš karto po darbo santykių nutraukimo ir naudojama neterminuotą laiką. Draudimas nesąžiningai konkuruoti, neteisėtai naudojant kito subjekto komercine paslaptį sudarančią informaciją, yra neterminuotas.

38.3. Teismai nepagrįstai susiaurino Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų taikymo ribas, nes ignoravo faktą, kad neteisėti atsakovių veiksmai pasireiškė ne tik konfidencialios informacijos išviešinimu, bet ir jos naudojimu bei darbuotojų perviliojimu.

38.4. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-447/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-447/2014">3K-3-447/2014</a>, kurioje nurodyta, kad Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostata, kurioje įtvirtintas įpareigojimas asmenims neatskleisti įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti nepraėjus vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip, savaime nereiškia, jog laikotarpis, už kurį gali būti priteistas žalos atlyginimas, nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, yra ribojamas vieneriais metais. Pareigos neatskleisti įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti pažeidimas reiškia neteisėtą veiksmą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau ne laiko ribą, nustatančią žalos apimtį.

38.5. Neteisingai taikyta ir aiškinta Konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje įtvirtinta ūkio subjekto, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, teisė reikalauti neteisėtų veiksmų nutraukimo, nepagrįstai susiejant šios teisės įgyvendinimo terminą su konfidencialios informacijos saugojimo laikotarpiu.

38.6. Netinkamai aiškintos ir taikytos CK 6.251 straipsnio ir CK 1.5 straipsnio 4 dalies normos: nepagrįstai apribotas visiško nuostolių atlyginimo principas, kas, inter alia (be kita ko), prieštarauja civilinių teisinių santykių sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principams. Žala, padaryta nesąžininga konkurencija, turi būti apskaičiuojama ir įrodoma remiantis bendraisiais žalos atlyginimo principais, įtvirtintais CK, nes Konkurencijos įstatyme nenustatyta jokių specialių kriterijų, pagal kuriuos turėtų būti apskaičiuojama žala.

38.7. Taikyti netinkami kriterijai žalai apskaičiuoti, t. y. grynojo pelno kriterijus realiai neatspindi nukentėjusiojo nuo nesąžiningos konkurencijos patirtos žalos, neapima visos nesąžiningai veikusių asmenų naudos. Kai reikalaujama priteisti iš neteisėtų veiksmų gautas pajamas, grynojo pelno kriterijus negali būti taikomas, nes grynasis pelnas priklauso ne tik nuo gaunamų pajamų, bet ir nuo pažeidėjo pasirinkto verslo bei pajamų ir sąnaudų apskaičiavimo modelio. Grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius. Taigi būtina vertinti pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytą bendrąjį pelną, o ne grynąjį pelną.

38.8. Vertindami išlaidas, patirtas neteisėtai išviešintoms komercinėms paslaptims sukurti, teismai netinkamai taikė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nevertino teismo posėdžio metu V. R. duotų parodymų, rašytinių įrodymų, kurie patvirtina išlaidas laboratorijos darbuotojų darbo užmokesčiui 2000­–2010 m., komandiruotėms, mokymams bei programinei įrangai ir „Jurbysoft“ technologijai sertifikuoti. Nukentėjusiam nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų asmeniui teismai nustatė pernelyg aukštą įrodinėjimo pareigą.

38.9. Byloje nustatyti faktai, kad būtent UAB „Arionex LT“ buvo bendro veiklos modelio dalis, iš neteisėto ieškovės komercinių paslapčių naudojimo gavo komercinę naudą, todėl ši atsakovė, pasinaudojusi ieškovės komercinėmis paslaptimis, o kartu ir ieškovės atliktomis investicijomis į jų sukūrimą, privalo atlyginti ieškovės nuostolius.

38.10. Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių, nusprendė ieškovės naudai priteisti 728 Eur ekspertizės išlaidų atlyginimo, nors ekspertizės kaina yra 28 000 Eur, todėl toks išlaidų paskirstymas negali būti laikomas sąžiningu, nes ekspertizės išvados įrodė neteisėtus atsakovių veiksmus.

39. Atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ ir G. V. atsiliepimu į ieškovės UAB „Jurby Water Tech“ kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

39.1. Ekspertizės metu atsakovės UAB „Arionex LT“ gaminamų cheminių reagentų panašumas į ieškovės reagentus, jų sudėtis buvo nustatoma pagal ieškovės teismo ekspertams pateiktas ieškovės cheminių reagentų technologines korteles, kurios buvo datuotos ne iki G. V. atleidimo, o 2014 metais. Tai reiškia, kad teismo ekspertizės išvados negalėjo būti įvertintos kaip tinkamos ir patikimos civilinėje byloje kilusio ginčo aplinkybėms patvirtinti ar paneigti.

39.2. G. V. ir ieškovės darbo sutarties priedu buvo susitarta tik dėl ieškovės komercinių paslapčių apsaugos, tačiau ne dėl nekonkuravimo su ieškove po darbo santykių su ja pasibaigimo apskritai.

39.3. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienerių metų terminas (arba buvusio darbdavio ir darbuotojo susitartas kitoks terminas) yra aktualus, taikytinas ne tik buvusiam darbuotojui, bet ir naujajam darbdaviui ar kitiems ūkio subjektams, su kuriais bendradarbiautų buvęs darbuotojas. Atitinkamai, pasibaigus tokiam terminui, buvęs darbuotojas gali naudoti buvusio darbdavio komercines paslaptis tiek savo, tiek naujojo darbdavio interesais ir tokie buvusio darbuotojo bei naujojo darbdavio veiksmai paminėtų Konkurencijos įstatymo normų prasme negali būti laikomi neteisėtais. Ieškovė teiginiais dėl G. V. įsipareigojimo 2 metus neatskleisti jos komercinių paslapčių siekia gauti neribotą apsaugą laiko atžvilgiu komercinėms paslaptims bei išimtines teises į informaciją, nors tokia neribota apsauga bei išimtinių teisių suteikimas į informaciją būtų objektyviai nepagrįsti bei neatitinkantys pačios komercinės paslapties esmės. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatos patvirtina, kad komercinių paslapčių apsauga yra ribota laiko atžvilgiu.

39.4. Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas draudimas nesąžiningai konkuruoti gali būti taikomas tik ūkio subjektams, bet ne fiziniams asmenims (darbuotojams).

39.5. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl neva nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo (draudimų nustatymo atsakovėms), tokio reikalavimo su 11 ginčo reagentų nesiejo, t. y. ieškovė reikalavo įpareigoti atsakoves vienerius metus nustoti vykdyti ir sudarinėti bet kokias sutartis su ieškinyje nurodytomis įmonėmis, taigi siekia atsakovėms uždrausti apskritai vykdyti ūkinę komercinę veiklą.

39.6. Sprendžiant dėl nuostolių, kaip iš neteisėtų veiksmų gautos naudos, atlyginimo priteisimo, turi būti vadovaujamasi kasacinio teismo nuosekliai formuojama praktika dėl žalos kaip grynojo pelno (atitinkamai pažeidėjo gautos grynosios naudos) priteisimo, t. y., remiantis CK 6.249 straipsnio 2 dalimi, kaip nuostolius galima priteisti ne visas iš ūkinės komercinės veiklos gautas sumas, tačiau tik iš neteisėtų veiksmų gautą grynąjį pelną (atskaičius iš pajamų (įplaukų) visas sąnaudas ir privalomus sumokėti mokesčius).

39.7. Dėl tariamai atskleistos komercinės paslapties sukūrimo ir tobulinimo išlaidų ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad išlaidos (darbuotojų darbo užmokestis, darbuotojų komandiruočių, mokymų išlaidos ir kt.) būtų skirtos ne įprastai ieškovės ūkinei komercinei veiklai vykdyti, o tariamam komercinių paslapčių kūrimui ar tobulinimui. Savo buvusių darbuotojų įdirbiu, programine įranga, sertifikatu bei darbuotojų, vykdant darbo funkcijas, sukurtu rezultatu ieškovė naudojasi ir šiuo metu pardavinėdama savo produkciją.

39.8. Ieškovei net neįrodinėjant atsakovės UAB „Arionex LT“, kuri gamino 11 ginčo cheminių reagentų, civilinės atsakomybės sąlygų, objektyviai nepagrįsta taikyti civilinę atsakomybę atsakovei UAB „Inžinerinė ekologija“, kuri iš UAB „Arionex LT“ pirko šiuos cheminius reagentus.

39.9. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių teiginių ar aplinkybių, kuriais nesutiktų su Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. papildomame sprendime nurodytų ekspertizės išlaidų paskirstymu pagal byloje tenkintų (atmestų) ieškovės reikalavimų proporciją bei neprašė persvarstyti papildomu sprendimu atlikto ekspertizės išlaidų paskirstymo taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalies nuostatas. Dėl to kasacine tvarka negali būti skundžiama ta papildomo sprendimo dalis, kuria nutarta ieškovei priskirti likusią (27 272 Eur) ekspertizės išlaidų dalį (CPK 341 straipsnis). Be to, pačiai ieškovei prašant teismo ekspertizės, šią atlikus pagal jos pateiktus klausimus (kurie, be kita ko, buvo ydingi), atsakovėms negali būti perkeliama pareiga atlyginti visas ekspertizės atlikimo išlaidas.

40. Atsakovė UAB „Arionex LT“ atsiliepimu į ieškovės UAB „Jurby Water Tech“ kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti, palikti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarties dalį, kuria atmesti ieškovės UAB „Jurby Water Tech“ pareikšti reikalavimai UAB „Arionex LT“ dėl solidariosios atsakomybės, kitą dalį panaikinti bei atmesti ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo visa apimtimi. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

40.1. Bylose dėl komercinių paslapčių reikia nustatyti, kaip konkrečiai byloje pasireiškė neteisėti veiksmai, t. y. ar neteisėti veiksmai pasireiškė tik kaip neteisėtas informacijos gavimas, atskleidimas, perdavimas, ar informacija buvo pasinaudota, kokie kiekvieno iš šių veiksmų padariniai. Vien tai, kad sutapo dviejų ūkio subjektų klientai, per se (savaime) negali reikšti, jog buvęs ūkio subjekto darbuotojas atskleidė, o kitas ūkio subjektas pasinaudojo komercinėmis paslaptimis apie klientus ar kad buvo pervilioti klientai.

40.2. Kadangi ieškovės kreipimosi į teismą šioje byloje momentu 2003 m. sausio 2 d. priede prie G. V. darbo sutarties nurodytas 24 mėnesių terminas jau buvo pasibaigęs ir tiek atsakovė G. V., tiek kitos bylos atsakovės galėjo be apribojimų naudoti informaciją, dėl kurios naudojimo pareikštas ieškinys, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimą uždrausti vykdyti sudarytas sutartis ir įpareigoti nesudarinėti naujų sutarčių.

40.3. Teismai, ieškovės naudai priteisdami absoliučiai visas UAB „Inžinerinė ekologija“ ginčui aktualiu laikotarpiu iš ūkinės komercinės veiklos gautas pajamas (pelną) ir jų visiškai nesiedami su tariamų nesąžiningos konkurencijos veiksmų mastu (apimtimi), nepagrįstai išplėtė žalos, apskaičiuojamos pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalies normas, sampratą.

40.4. Dėl žalos atlyginimo už komercinės paslapties sukūrimą teigiama, kad ieškovės nurodomos išlaidos yra neprotingos ir negali būti laikomos komercinei paslapčiai sukurti panaudotomis lėšomis. Taip pat nepriteistinas išlaidų, kurias ieškovė patyrė jau pasibaigus darbo santykiams su atsakove, atlyginimas, nes tokių ieškovės patirtų nuostolių rezultatu atsakovė G. V. negalėjo pasinaudoti ar jo perduoti atsakovėms, todėl nėra priežastinio ryšio tarp veiksmų ir nuostolių. Laboratorijos darbuotojai atsakingi ne tik už naujų produktų sukūrimą ar tobulinimą, bet ir už produkto gaminimą, tam, kad jį būtų galima pateikti klientui, todėl visas jų atlyginimas negali būti laikomas komercinei informacijai sukurti skirtomis lėšomis. Dėl komandiruočių išlaidų nurodyta, kad iš pateiktų buhalterinių pažymų nėra aišku, kokiu tikslu ir į kokius specializuotus mokymus buvo siunčiami darbuotojai, kokias žinias jie gilino ir kokią savo kvalifikaciją kėlė. Be to, ieškovė tokių išlaidų, skirtų darbuotojų kvalifikacijai kelti, atlyginimo turėtų reikalauti ne iš atsakovių, o iš buvusių darbuotojų.

40.5. Dėl solidariosios atsakomybės pasisakyta, kad nebuvo įrodyta, jog atsakovė UAB „Arionex LT“ buvo veiklos dalis ir iš to gavo naudą. Ieškovė neįrodinėjo visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl kartu neįrodė ir atsakovės atsakomybės.

41. Kasaciniu skundu atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ ir G. V. prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 5 d. nutarties dalį, Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį, kuriomis buvo nuspręsta iš dalies tenkinti ieškovės ieškinį, ir ieškinį atmesti; Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. papildomą sprendimą panaikinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

41.1. Teismai, spręsdami, kad kai kurių ieškovės ir UAB „Inžinerinė ekologija“ klientų sutapimas savaime reiškia neteisėtą komercinės paslapties atskleidimą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, suformavo neteisėtų veiksmų prezumpciją. Vien tai, kad sutampa dviejų ūkio subjektų klientai, per se negali reikšti, jog buvęs ūkio subjekto darbuotojas atskleidė, o kitas ūkio subjektas pasinaudojo komercinėmis paslaptimis apie klientus ar kad buvo pervilioti klientai. Turi būti įrodytos ir nustatytos aplinkybės, susijusios tiek su ieškovės ir neva pervilioto kliento santykiais, tiek su nesąžininga konkurencija kaltinamo ūkio subjekto ir neva pervilioto kliento santykiais. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytos įmonės UAB „Litesko“ ir UAB „Akmenės energija“ UAB „Inžinerinė ekologija“ klientėmis tapo atsakovei laimėjus atitinkamus viešuosius pirkimus. Tuo tarpu AB „ORLEN Lietuva“ taip pat organizuoja prekių pirkimo konkursus, kuriuose tiek ieškovė, tiek atsakovė UAB „Inžinerinė ekologija“ gali dalyvauti ir juos laimėti lygiais pagrindais. Dėl to nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo spręsti apie tariamą įmonių viliojimą.

41.2. Netinkamai taikyta ir aiškinta Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma sprendžiant dėl ieškovės pareikštų kaltinimų, kad G. V. neva atskleidė, o atsakovė UAB „Inžinerinė ekologija“ tariamai pasinaudojo informacija apie ieškovės gaminių (11 ginčo cheminių reagentų) savybes, procesus, receptus, gamybos technologiją, tyrimų rezultatus ir formules. Kadangi UAB „Inžinerinė ekologija“ pati negamino 11-os ginčo cheminių reagentų, G. V. negalėjo atsakovei atskleisti, o atsakovė UAB „Inžinerinė ekologija“ negalėjo pasinaudoti informacija apie ieškovės cheminių reagentų receptus ir gamybos technologiją. Teismai nepagrįstai išplėtė nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimo vertinimą, nes nurodė, kad komercine paslaptimi, susijusia su produktų gamybos technologijomis, gali būti naudojamasi ne tik gaminant tokius produktus, bet ir juos užsakant bei vėliau platinant.

41.3. Teismai, ieškovės naudai priteisdami absoliučiai visas UAB „Inžinerinė ekologija“ ginčui aktualiu laikotarpiu iš ūkinės komercinės veiklos gautas pajamas (pelną) ir jų visiškai nesiedami su tariamų nesąžiningos konkurencijos veiksmų apimtimi, nepagrįstai išplėtė žalos, apskaičiuojamos pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalies normas, sampratą. UAB „Inžinerinė ekologija“ teikia gerokai didesnį paslaugų spektrą nei pagrindinė ieškovės veikla vandens valymo sektoriuje, kuri sudaro tik nežymią atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ veiklos dalį. Dėl to ieškovei galėjo būti priteistas tik tas atsakovės gautas grynasis pelnas, kuris buvo gautas iš neva nuviliotų ieškovės klientų. Ieškovei priteisdami visas UAB „Inžinerinė ekologija“ iš ūkinės komercinės veiklos laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2012 m. kovo 10 d. gautas grynąsias pajamas, teismai de facto (faktiškai) priteisė ne kompensacinio, bet restitucinio pobūdžio nuostolių atlyginimą. Be to, ieškovė byloje nepateikė jokių sutarčių ar dokumentų, kurie patvirtintų, kad jos nurodytos Rusijoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje įsteigtos įmonės apskritai buvo ieškovės klientės.

41.4. Teismai, suteikdami prejudicinę galią darbo ginčo byloje priimtiems teismų procesiniams sprendimams, netinkamai aiškino ir taikė CPK 182 straipsnio 2 dalies ir 279 straipsnio 4 dalies normas. Tam, kad vienoje civilinėje byloje priimtam teismo sprendimui ir juo nustatytoms faktinėms aplinkybėms kitoje civilinėje byloje būtų galima suteikti prejudicinę galią, abiejose civilinėse bylose turi dalyvauti (būti dalyvavę) tie patys asmenys. Byloje dėl atleidimo iš darbo dalyvavo tik ieškovė ir atsakovė G. V., bet ne UAB „Arionex LT“ ir UAB „Inžinerinė ekologija“. Darbo ginčo byloje nebuvo konstatuota jokių faktinių aplinkybių dėl informacijos perdavimo atsakovei UAB „Inžinerinė ekologija“, nenagrinėta, ar atsakovės persiųsta informacija gali būti laikoma komercine paslaptimi.

42. Ieškovė UAB „Jurby Water Tech“ atsiliepimu į atsakovių UAB „Inžinerinė ekologija“ ir G. V. kasacinį skundą prašo atsakovių kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

42.1. Teismai vertino aplinkybių visumą, todėl atsakovės nepagrįstai nurodo, kad teismai, remdamiesi vien tuo, jog sutampa kai kurie ieškovės nurodyti ir UAB „Inžinerinė ekologija“ klientai, nusprendė dėl neteisėtų veiksmų buvimo. Teismai kompleksiškai vertino visas bylos aplinkybes, o neteisėti atsakovių veiksmai pasireiškė ne tik konfidencialios informacijos atskleidimu, bet ir komercinės informacijos panaudojimu ūkinei komercinei veiklai vykdyti ir plėtoti, ieškovės darbuotojų ir klientų perviliojimu.

42.2. Atsakovių teiginiai, kad ieškovė šiuo atveju turėjo pateikti ir nurodyti konkrečius, vienareikšmius ir nenuginčijamus įrodymus dėl konkrečių klientų viliojimo fakto, prieštarauja nusistovėjusiai įrodinėjimo praktikai tokio pobūdžio bylose, todėl negali būti pripažinti pagrįstais.

42.3. Nors atsakovės nurodo, kad neva bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-326/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-326/2012">3K-3-326/2012</a>), tačiau būtent nurodytoje byloje konstatuota, kad turi būti vertinama byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių visuma (aktyvus buvusio ieškovo bendrovės direktoriaus atsakovo E. G. dalyvavimas įsteigiant bendrovę, perėjimas dirbti į konkuruojantį verslo subjektą, kur sudaromos sąlygos pasinaudoti dėl darbo ieškovo bendrovėje turima konfidencialia informacija, ieškovės bendrovės apyvartos kritimas, sandorių su tais pačiais klientais sudarymas ir pan.), kas sudarė pagrindą konstatuoti, jog buvo neteisėtai pasinaudota ieškovės komercine paslaptimi ir taip nesąžiningai konkuruota.

42.4. Komercine paslaptimi, susijusia su produktų gamybos technologijomis, gali būti naudojamasi ne tik gaminant tokius produktus, bet ir juos užsakant bei vėliau platinant ir taip gaunant komercinę naudą. Nustatyta, kad užsakovės steigėja teikė gamintojui konfidencialią informaciją, padėjo įrengti gamybos linijas, rengė darbuotojus, t. y. užsakovę ir gamintoją siejo itin glaudus bendradarbiavimas, išeinantis iš įprasto užsakovo ir gamintojo (ar pirkėjo ir gamintojo) santykio ribų, todėl atsakovės veikė bendrai ir koordinuotai ir jų atsakomybė turėtų būti solidari.

42.5. Ieškovės naudai priteista 30 259,23 Eur suma yra UAB „Inžinerinė ekologija“ grynasis pelnas (o ne pajamos) už minėtą dvejų metų laikotarpį. Dėl neteisėto naudojimosi ieškovės komercinėmis paslaptimis UAB „Inžinerinė ekologija“ per 2010–2013 m. uždirbo 833 106,17 Eur bendrojo pelno (27,5 karto daugiau negu priteista suma), todėl nepagrįstai argumentuojama, kad teismai priteisė visas UAB „Inžinerinė ekologija“ iš ūkinės komercinės veiklos gautas 30 259,23 Eur grynąsias pajamas.

42.6. Atsakovės nepagrįstai mėgina susiaurinti savo atsakomybės ribas, žalą siedamos tik su 11 reagentų pardavimu ir tik tiems klientams, kurie yra pervilioti iš UAB „Jurby Water Tech“. UAB „Inžinerinė ekologija“ nepagrindė, iš kokios kitos nei konkuruojanti veiklos ji gavo pajamų (CPK 178 straipsnis). Taip pat reikalaujant, kad žala būtų skaičiuojama vertinant tik neteisėtą veiklą konkrečių klientų atžvilgiu, būtų iškreipiama draudimo naudoti kitam ūkio subjektui priklausančią konfidencialią informaciją prasmė.

42.7. Dėl atsakovių nurodomų restitucinio pobūdžio nuostolių teigtina, kad kelerių metų laikotarpiu UAB „Inžinerinė ekologija“ uždirbo 833 106,17 Eur bendrojo pelno, todėl yra nelogiška ir neprotinga teigti, jog teismai taikė atsakomybę tokia apimtimi, lyg UAB „Inžinerinė ekologija“ apskritai nebūtų vykdžiusi ūkinės komercinės veiklos ginčui aktualiu laikotarpiu.

42.8. Tiek atsakovė G. V., tiek ieškovė UAB „Jurby Water Tech“ buvo dalyvaujantys byloje asmenys atsakovės G. V. atleidimo iš darbo teisėtumo byloje, todėl įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuotos aplinkybės paminėtoje byloje yra prejudicinės tiek G. V., tiek UAB „Jurby Water Tech“ atžvilgiu.

42.9. Įsiteisėjusiuose teismų darbo ginčo sprendimuose aiškiai pažymėta, kad komercinę paslaptį sudarantys duomenys buvo perduoti UAB „Arionex LT“, todėl, suteikus UAB „Arionex LT“ galimybę ginčyti komercinę paslaptį sudarančios informacijos perdavimo jai faktą, kiltų tarpusavyje nesuderinamų teismų sprendimų priėmimo rizika, kurios ir siekiama išvengti įstatyme įtvirtinant prejudicinių faktų institutą. Aplinkybė, kad G. V. perdavė konfidencialią informaciją tretiesiems asmenims, yra reikšminga abiejose bylose. Konstatavus, kad atsakovė G. V. neteisėtai perdavė UAB „Jurby Water Tech“ priklausančią konfidencialią informaciją, neginčijamai įrodytas faktas, kad atsakovė elgėsi neteisėtai tiek drausminės, tiek civilinės atsakomybės prasme. Ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimas teismų buvo konstatuotas ne išimtinai prejudicinių faktų pagrindu, o remiantis kitais byloje esančiais įrodymais.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

43. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatomi. Šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai dėl asmeniui nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos apskaičiavimo būdo, laikotarpio, už kurį ši žala turi būti atlyginama, ir galimybės drausti naudoti komercinę paslaptį po jos neteisėto atskleidimo bei įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių šios kategorijos bylose.

44. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, priklausomai nuo faktinių aplinkybių, asmenims, pažeidusiems CK ir Konkurencijos įstatyme draudimą atskleisti, įgyti, naudoti informaciją, sudarančią kito subjekto komercinę paslaptį, gali būti taikoma ir deliktinė, ir sutartinė atsakomybė. Kadangi kasacinio teismo jurisprudencijoje neteisėto komercinės paslapties įgijimo ir panaudojimo sąvokų bei teisinės atsakomybės už komercinės paslapties neteisėtą atskleidimą bei naudojimą taikymo sąlygų turinys yra atskleistas, nagrinėjamoje byloje šiais klausimais išplėstinė teisėjų kolegija nepasisako (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02LTcwNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-6-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-6-706/2016">3K-7-6-706/2016</a> 66–84 punktus).

45. Ginčo teisinių santykių metu atsakomybę už komercinių paslapčių atskleidimą ir (arba) panaudojimą reglamentavo CK 1.116 straipsnio 3 dalis (redakcija, galiojusi iki 2014 m. lapkričio 14 d.). Bylos nagrinėjimo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose metu šios normos turinys buvo išdėstytas nurodyto straipsnio 4 dalyje (CK 1.116 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2018 m. birželio 1 d.). Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šios teisės normos turinys nekito iki 2018 m. birželio 1 d., ir į tai, kad nagrinėjamai bylai aktuali kasacinio teismo praktika suformuota naudojant CK 1.116 straipsnio 4 dalies numeraciją, nors šios nutarties 45 punkte nurodytai bylai taip pat buvo aktuali 3 dalis, šioje nutartyje taip pat nurodo CK 1.116 straipsnio 4 dalies numeraciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02LTcwNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-6-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-6-706/2016">3K-7-6-706/2016</a>, 36 punktas). Šiai bylai taip pat aktuali Konkurencijos įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 3 d., todėl nutartyje bus nurodoma ši įstatymo redakcija.

Dėl termino, už kurį gali būti priteisiamas nuostolių atlyginimas, ir galimybės drausti naudoti komercinę paslaptį po jos neteisėto atskleidimo

46. Tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu yra draudžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmai, kurie nėra suderinami su sąžininga verslo praktika ir iškreipia konkurenciją rinkoje. Konkurencijos įstatymo 15 ir 16 straipsniuose įtvirtintas draudimas atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Vieni iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų, kurie draudžiami, – draudimas naudoti, perduoti, skelbti kito ūkio subjekto komercinę paslaptį be šio subjekto sutikimo, taip pat gauti tokią informaciją iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą kitam subjektui. Paprastai neteisėtai komercine paslaptimi pasinaudojęs konkurentas pervilioja, o komercinių paslapčių teisėtas turėtojas praranda klientus ir toks klientų netekimas ūkio subjektui lemia turtinius praradimus, o iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų gaunama ekonominė nauda.

47. CK 1.116 straipsnio nagrinėjamai bylai aktualioje redakcijoje įtvirtintos nuostatos, kurios nukentėjusiam asmeniui garantuoja ne tik teisę reikalauti atlyginti tiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos, bet ir teisę reikalauti priteisti jo dėl teisės pažeidimo patirtų netiesioginių nuostolių atlyginimą. Pažymėtina tai, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. įsigaliojusi nauja CK 1.116 straipsnio 3 dalies redakcija galimų priteisti nuostolių rūšių nedetalizuoja ir įtvirtina nuostatą, jog komercinių paslapčių apsaugą nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo nustato įstatymas. Taigi, žalos atlyginimo klausimus nuo 2018 m. birželio 1 d. reglamentuoja Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas (nurodyto įstatymo 8 straipsnis).

48. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovių žalos atlyginimą, kurį sudaro:

48.1. nuostoliai, susiję su komercinės paslapties sukūrimu ir tobulinimu (išlaidos laboratorijos darbuotojų darbo užmokesčiui; išlaidos laboratorijos darbuotojų komandiruotėms; išlaidos laboratorijos darbuotojų mokymams; išlaidos programinei įrangai ir „Jurbysoft“ technologijai sertifikuoti);

48.2. nuostoliai, kuriuos sudaro atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ 2010–2013 m. neteisėtai gautų pajamų (bendrojo pelno) suma.

49. Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, ar kitokios sutarties šalis, atskleidusi gautą komercinę paslaptį pažeisdama sutartį. Nuostoliais šiuo atveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos bei negautos pajamos. Pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu.

51. Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta kitaip.

52. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad priede prie atsakovės G. V. darbo sutarties įtvirtintas įpareigojimas saugoti įmonės komercines paslaptis yra terminuotas (24 mėnesiai po darbo santykių su ieškove pasibaigimo), todėl sprendė, kad, praėjus 24 mėnesiams po atsakovės darbo santykių su ieškove pasibaigimo, informacija, kurios neteisėtu atskleidimu ir naudojimu grindžiamas ieškinys šioje civilinėje byloje, galėjo būti teisėtai atskleidžiama ir neribotai naudojama atsakovės ir trečiųjų asmenų veikloje. Įvertinęs šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad po šio termino pabaigos nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovių veiksmų, kaip vienos būtinųjų atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškovei negali būti priteistas žalos atlyginimas už laikotarpį, kai jos komercinių paslapčių saugojimo terminas buvo pasibaigęs.

53. Ieškovės kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad teismai nepagrįstai susiejo susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos terminą ir draudimo nesąžiningai konkuruoti laikotarpį, todėl nepagrįstai sutapatino dvi skirtingas situacijas, kai informacija išviešinama ir pradedama naudoti praėjus dvejiems metams po darbo sutarties nutraukimo ir kai informacija išviešinama iš karto po darbo santykių nutraukimo ir naudojama neterminuotą laiką.

54. Kasacinio teismo praktika dėl komercinių paslapčių sampratos yra pakankamai išplėtota ir suformuota, pažymint, kad komercinės paslaptys kaip pramoninės nuosavybės objektai yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02LTcwNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-6-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-6-706/2016">3K-7-6-706/2016</a>, 35, 38 punktai).

55. Kasacinėje praktikoje pažymėta, kad Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostata, kurioje įtvirtintas įpareigojimas asmenims neatskleisti įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti nepraėjus vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta kitaip, savaime nereiškia, jog laikotarpis, už kurį gali būti priteistas žalos atlyginimas, nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, yra ribojamas vieneriais metais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-447/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-447/2014">3K-3-447/2014</a>). Plėtodama nurodytą praktiką išplėstinė teisėjų kolegija nutartyje toliau pasisako šiuo klausimu.

56. Teisė į komercinę paslaptį sudarančią informaciją, akivaizdu, pati savaime yra vertinga, todėl, priklausomai nuo ūkio sektoriaus, kuriame įmonė veikia, tokios teisės gali sudaryti didelę įmonės turto dalį, taip pat jos pačios savaime gali būti civilinės apyvartos objektas. Todėl komercinės paslaptys yra vertingos, kai jos būna naudojamos tiek pagal tiesioginę paskirtį, tiek ir kitais būdais – jos gali būti atlygintinai perduodamos, taip pat gali tapti jų savininko indėliu į bendrą su kitu subjektu projektą ar kt. Neteisėtas komercinės paslapties panaudojimas vykdant veiklą toje pačioje rinkoje, kurioje veikia jos savininkas, savo ruožtu reiškia, kad, paklausai nesant neribotai, komercinės paslapties savininkas netenka galimybės turėti verslo santykių, o kitas asmuo, neteisėtai pasinaudojęs komercine paslaptimi, įgyja prieš jį konkurencinį pranašumą, turėdamas galimybę naudotis kito subjekto komercine paslaptimi, tačiau nepatyręs jokių sąnaudų jai sukurti ar plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMy0zNzgvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-13-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-13-378/2018">3K-3-13-378/2018</a>, 46, 47 punktai).

57. Komercinė paslaptis – tai informacija, kuri turi tikrą ar potencialią komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Komercinės paslapties vertingumui labai svarbus laiko pranašumas – komercinė paslaptis, pagrįsta manyti, turi didžiausią konkurencinę vertę iškart po jos sukūrimo, nes leidžia jos savininkui panaudojant paslaptį gaminti naujas prekes ar siūlyti naujas paslaugas, taip iš komercinės paslapties gaunant maksimalią naudą. Todėl naujesnės, laiko prasme aktualesnės informacijos neteisėtas gavimas, atskleidimas ar panaudojimas, pagrįsta manyti, jos savininkui sukelia daug skausmingesnių pasekmių nei senesnės.

58. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto reglamentavimo, nustatančio tam tikrą terminą, kuriam pasibaigus asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją, tikslas yra apsaugoti komercinės paslapties turėtojo interesus, kad jo komercinė paslaptis kuo ilgiau nebūtų žinoma tretiesiems asmenims ir nesudarytų sąlygų konkurencijai. Pasibaigus įstatyme arba sutartyje nustatytam terminui po atitinkamų santykių pasibaigimo, asmenų, kuriems komercinė paslaptis buvo žinoma dėl darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, ryšiai su ūkio subjektu jau būna nutolę, tokie asmenys paprastai jau nebeturi ir nebegali turėti konkrečios vertingos informacijos apie ūkio subjekto klientus, teikiamas paslaugas ar prekes, todėl po tokio termino pasibaigimo komercinės paslapties panaudojimas nebėra toks reikšmingas konkurencijos ir ekonominės naudos gavimo prasme.

59. Nagrinėjamos bylos atveju draudimo naudoti komercinę paslaptį pasibaigus šalių darbo santykiams terminas nustatytas sutartimi. Tai leidžia manyti, kad ieškovė, nustatydama tokį terminą, pati sprendė, jog po dvejų metų atsakovei pasinaudojus jai žinoma komercine paslaptimi nekils reikšmingų žalingų padarinių. Tačiau tokio termino nustatymas nereiškia, kad šiam terminui pasibaigus atsakovės iki tol atlikti neteisėti veiksmai – paviešinimas komercinės paslapties ir pasinaudojimas ja iš karto po darbo santykių pasibaigimo – tampa teisėti.

60. Kasacinis teismas savo praktikoje teisėtų lūkesčių apsaugos principą sieja su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695/2013). Lūkesčio teisėtumui nustatyti taip pat labai svarbus paties asmens veiksmų teisėtumas, todėl asmuo, kurio veiksmai pažeidžia įstatymų ar sutarties nustatytus draudimus, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad neteisėtais veiksmais gauta nauda gali būti pripažinta tokio asmens teisėtomis pajamomis. Teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (lot. ex in juria non oritur jus), todėl iš neteisėtų veiksmų jokie atsakovų teisėti lūkesčiai negalėjo susiformuoti. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias terminus, su kuriais siejama asmenų pareiga nepasinaudoti jiems žinoma ūkio subjekto komercine paslaptimi, ir nepagrįstai sutapatino komercinės paslapties apsaugos terminą su draudimo nesąžiningai konkuruoti laikotarpiu, todėl be pagrindo sprendė, jog neteisėtai įgytos komercinės paslapties naudojimas pasibaigus jos apsaugos terminui tapo teisėtas.

61. CK 1.116 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta asmenų, neteisėtai įgijusių ar atskleidusių komercinę paslaptį, pareiga atlyginti padarytus nuostolius, kuri nėra siejama su jokiais terminais. Taigi, būtinoji deliktinės atsakomybės sąlyga – šių asmenų neteisėti veiksmai (neteisėtas informacijos gavimas, atskleidimas, perdavimas, pasinaudojimas), kurie, praėjus tam tikram laiko tarpui, negali tapti teisėti, o žalos atlyginimo klausimai spręstini pagal bendrąsias taisykles, reglamentuojančias pareigą atlyginti padarytą žalą (CK 6.263 straipsnis).

62.Ieškovė, be kita ko, reiškė reikalavimą įpareigoti atsakoves nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad neteisėti veiksmai negali tęstis ilgiau, nei atitinkama informacija turi komercinės paslapties statusą, todėl teismas padarė išvadą, kad, informacijai praradus komercinės paslapties statusą, atsakovės gali šia informacija naudotis (Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 95–100 punktai).

63. Konkurencijos įstatymo (redakcija, galiojusi atsakovės G. V. atleidimo iš darbo metu (2010 m. kovo 10 d.) – nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 3 d.) 17 straipsnio, reglamentuojančio teisių gynimą, 1 dalyje įtvirtinta, kad ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl: 1) neteisėtų veiksmų nutraukimo; 2) padarytos žalos atlyginimo; <...> 4) prekių, jų pakuotės ar kitų priemonių, tiesiogiai susijusių su nesąžiningos konkurencijos vykdymu, konfiskavimo ar sunaikinimo, jeigu kitaip negalima pašalinti pažeidimų. Šioje teisės normoje nėra nuostatų, kurios ribotų jos taikymą priklausomai nuo to, ar komercinės paslapties teisinis statusas vis dar egzistuoja.

64. Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad principai, kuriais remiantis ginamos asmens, nukentėjusio nuo komercinės paslapties neteisėto įgijimo, atskleidimo ar panaudojimo, teisės, iš esmės analogiškai įtvirtinti ir šiuo metu įsigaliojusiame teisiniame reglamentavime – Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 7 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad komercinės paslapties neteisėto gavimo, naudojimo ar atskleidimo atveju komercinės paslapties turėtojas turi teisę Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl teisių gynimo ir reikalauti: 1) nutraukti arba uždrausti komercinės paslapties naudojimą ar atskleidimą <...>. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas komercinės paslapties turėtojo ar atsakovo prašymu gali nustatyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų teisių gynimo būdų taikymo terminą. Tokį prašymą pateikęs asmuo turi įrodyti, jog terminas pakankamas, kad būtų pašalintas bet koks komercinis ar ekonominis pranašumas, kurį fizinis ar juridinis asmuo, neteisėtai gavęs, panaudojęs arba atskleidęs komercinę paslaptį, galėjo gauti. Taigi, ir naujai įsigaliojęs teisinis reglamentavimas neturi normų, kurios sietų nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo galimybę su komercinės paslapties apsaugos terminu, bet orientuoja į tai, jog asmuo, kuris neteisėtai panaikino komercinės paslapties apsaugą, neįgyja teisės komercinės paslapties naudoti savo reikmėms, o dėl jo gali būti taikomi apribojimai ir informacijai netekus savo atitinkamo statuso, siekiant užkirsti kelią jam gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų.

65. Nors nutarties 64 punkte nurodytos teisės normos nėra taikomos nagrinėjamoje byloje, tačiau aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog nei ginčo santykių atsiradimo metu, nei dabar galiojantys teisės aktai nukentėjusio asmens teisių gynimo būdų taikymo nesieja su komercinės paslapties apsaugos termino galiojimu.

66. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepaisant to, jog komercinės paslaptys pagal savo esmę yra informacija, kuriai būdingas, inter alia (be kita ko), slaptumo kriterijus, o jo netekus atitinkami duomenys netenka ir komercinės paslapties teisinio statuso, teismui suteikiama papildomų priemonių, kurios, nors ir nesugrąžina informacijai turėto komercinės paslapties teisinio statuso, tačiau leidžia imtis veiksmų, kad informaciją neteisėtai atskleidęs, gavęs ar naudojantis subjektas iš to negautų naudos. Taigi komercinės paslapties statuso netekimas savaime nereiškia, kad negalima drausti naudoti tokią informaciją, kai pats paslapties atskleidimas buvo neteisėtas.

67. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės G. V. veiksmai, susiję su komercine paslaptimi, yra neteisėti, taigi akivaizdu, kad ji neturėtų turėti galimybės naudoti ginčo informaciją dėl savo neteisėtų veiksmų. Pagal kasacinio teismo praktiką, „neteisėtas įgijimas“ reiškia tiek pirminį (t. y. neteisėtą informacijos gavimą iš jos teisėto savininko), tiek antrinį (neteisėtą informacijos gavimą iš ją neteisėtai gavusio asmens) informacijos gavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02LTcwNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-6-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-6-706/2016">3K-7-6-706/2016</a>, 69 punktas), todėl kitoms atsakovėms vien dėl įgijimo neteisėtumo turi galioti ta pati taisyklė.

68. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį ir padarė nepagrįstas išvadas, kad neteisėti veiksmai negali tęstis ilgiau, nei atitinkama informacija turi komercinės paslapties statusą. Nagrinėjamoje byloje reikėtų vertinti, ar ginčo informacija vis dar suteikia atsakovėms neteisėtą komercinį pranašumą, o atsakius į šį klausimą teigiamai, spręsti, kaip ištaisyti tokią situaciją, pavyzdžiui, uždraudžiant atsakovėms prekiauti ginčo reagentais. Jeigu atsakovės pačios vykdo naujų produktų kūrimą ir tobulinimą, o ginčo produktai jų asortimente sudaro tik dalį pasiūlos, toks ribojimas joms neturėtų turėti didelių pasekmių; kitu atveju toks ribojimas užkirstų kelią atsakovėms nesąžiningai toliau gauti naudą iš ieškovės komercinės paslapties.

Dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo priteisimo ir šių nuostolių įrodinėjimo

69. CK 1.116 straipsnio 4 dalies redakcija nustato, kad asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Nuostoliais, be kita ko, laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos.

70. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tokio pobūdžio bylose gali būti reiškiami reikalavimai dėl: 1) komercinės paslapties sukūrimo, naudojimo, tobulinimo išlaidų (tiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 2) negautų pajamų (netiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 3) nepagrįsto praturtėjimo sumos priteisimo. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia pirmiausia atskirai įvertinti kiekvieną iš pareikštų reikalavimų – kas atliko neteisėtus veiksmus, kokia žala atsirado, kuo ji pasireiškė. Veiksmų bendrumas vertinamas kiekvieno reikalavimo atžvilgiu atskirai. Tai padarius, turi būti vertinama, koks konkrečiai yra kiekvieno byloje pareikšto reikalavimo tarpusavio santykis su kitais byloje pareikštais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02LTcwNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-6-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-6-706/2016">3K-7-6-706/2016</a>, 93–95 punktai). Kaip nurodyta šios nutarties 48 punkte, ieškovė prašė solidariai priteisti iš atsakovių tiek tiesioginių (išlaidų paslapčiai sukurti, tobulinti ir pan.), tiek netiesioginių (atsakovės neteisėtai gautos naudos – bendrojo pelno) nuostolių atlyginimą.

71. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl komercinės paslapties sukūrimo, tobulinimo išlaidų (tiesioginių nuostolių) atlyginimo priteisimo, konstatavo, kad ieškovė neįrodė ne tik tiesioginių išlaidų nuostolių dydžio, bet ir šių nuostolių fakto. Ieškovė prašomus priteisti tiesioginių nuostolių dydį įrodinėjo bendrovės patirtomis išlaidomis darbuotojų darbo užmokesčiui, komandiruotėms, mokymams bei programinei įrangai ir kt.

72. Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155/2010">3K-3-155/2010</a>; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35/2011">3K-3-35/2011</a>; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-371/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-371/2011">3K-3-371/2011</a>; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDIwLTk2OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-420-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-420-969/2015">e3K-3-420-969/2015</a>).

73. Kasacinis teismas ne vienoje byloje yra atkreipęs dėmesį, kad bylos, kuriose sprendžiamas nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas, turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų bei žalos priežastinio ryšio, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gauti pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-447/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-447/2014">3K-3-447/2014</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šie kasacinio teismo išaiškinimai dėl įrodinėjimo specifikos taikytini ir sprendžiant dėl reikalavimo priteisti tiesioginių nuostolių atlyginimą pagrįstumo.

74. Nors apeliacinės instancijos teismas ir citavo kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo šios kategorijos bylose, tačiau, kaip pagrįstai nurodė ieškovė kasaciniame skunde, šia kasacinio teismo praktika nesivadovavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas ieškovei taikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą, nevertino įrodymų, tarp jų ir liudytojų parodymų, visumos, pernelyg sureikšmino tiesioginius įrodymus, kurių, kaip jau minėta nutarties 73 punkte, buvimas šios kategorijos bylose ne visada įmanomas.

75. Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovės komercine paslaptimi buvo laikoma informacija apie gamybos technologiją ir produktų sudėties formules. Gamybos technologija reiškia tam tikrą būdų ir priemonių visumą, skirtą atitinkamam produktui pagaminti, todėl savaime suprantama, kad tiek atitinkamo produkto formulių, tiek technologinių procesų sukūrimas, jų palaikymas bei tobulinimas reikalauja tam tikrų materialinių sąnaudų. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškina, kad tokiais atvejais, kai komercinę paslaptį sudaro tam tikros technologijos, gaminio sudėtis ir pan., išlaidų komercinei paslapčiai sukurti ir tobulinti faktas turėtų būti preziumuojamas. Reikšdamas reikalavimą dėl šio pobūdžio tiesioginių nuostolių atlyginimo ieškovas turi pareigą pateikti atitinkamus įrodymus, patvirtinančius, jog patirtos sąnaudos yra susijusios su komercinės paslapties sukūrimu, saugojimu ar tobulinimu, o atsakovas, nesutikdamas su tokiu reikalavimu, turi teisę įrodinėti, kad pateikti faktiniai duomenys neatitinka ieškovo turėtų realių sąnaudų.

76. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, jog ieškovė, prašydama priteisti nuostolių, atsiradusius dėl komercinės paslapties sukūrimui ir tobulinimui turėtų išlaidų, atlyginimą, neįrodė ne tik šių nuostolių dydžio, bet ir jų atsiradimo fakto, neatsižvelgė į įrodinėjimo specifiką šios kategorijos bylose. Kaip minėta nutarties 75 punkte, tokiais atvejais, kai komercinę paslaptį sudaro tam tikros technologijos, gaminio sudėtis ir pan., yra pakankamai akivaizdu, kad tokiems objektams sukurti reikalingos materialinės sąnaudos, kurios dėl neteisėto pasinaudojimo komercine paslaptimi tampa sudėtine paslapties turėtojo nuostolių dalimi, kadangi paprastai komercinės paslapties turėtojas nebetenka konkurencinio pranašumo ir iš to gaunamos ekonominės naudos, o jo įdėti finansiniai ištekliai teikia materialinę naudą neteisėtai komercinę paslaptį naudojančiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl žalos atsiradimo fakto nebuvimo prieštarauja faktinei bylos situacijai, kadangi neteisėto komercinės paslapties, kuri negalėjo atsirasti be materialinių ieškovės sąnaudų, panaudojimo faktas byloje nustatytas, todėl šioje byloje turėtų būti įrodinėjamas tik žalos dydis. Nustatant žalos dydį turėtų būti įvertinama ir tai, kad ieškovės turėtos sąnaudos komercinei paslapčiai sukurti ir tobulinti teikė materialinę naudą ir jai pačiai.

77. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik dėl to, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-915/2018 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Apeliacinės instancijos teismas, netinkamai įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus dėl tiesioginių nuostolių, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė žalos padarymo fakto, todėl netinkamai taikė ir aiškino CK 6.249 straipsnio 1 dalį ir tokiu būdu nukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos.

Dėl netiesioginių nuostolių apskaičiavimo būdo

78. Šioje byloje ieškovė reikalavo priteisti ir savo patirtais nuostoliais taip pat laikė UAB „Inžinerinė ekologija“ 2010–2013 m. neteisėtai gautų pajamų (atsakovės bendrojo pelno) sumą – 2 876 549 Lt. Bylą nagrinėję teismai priteisė ieškovei grynojo pelno sumą. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi dviem kasacinio teismo nutartimis, kuriose negautos pajamos priteistos kaip grynasis pelnas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 125 punktą). Minėtos dvi kasacinio teismo nutartys priimtos pasisakant dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, grynasis pelnas skaičiuotas pagal paties nukentėjusiojo veiklos rodiklius. Taigi, šios kasacinio teismo nutartys priimtos bylose, kurių aplinkybės netapačios ir pobūdis nėra panašus.

79. CK 1.116 straipsnio nuostatos nukentėjusiam asmeniui garantuoja teisę reikalauti jo dėl teisės pažeidimo patirtų nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo. Ieškovė šioje byloje reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo reiškė prašydama priteisti iš neteisėtų veiksmų gautą naudą. Kadangi CK 1.116 straipsnio 4 dalis pažeidėjo neteisėtai gautas pajamas įvardija kaip nepagrįstą praturtėjimą, byloje kyla teisės klausimas, ar iš nesąžiningos konkurencijos, neteisėtai atskleidus komercinę paslaptį ir ja pasinaudojus, gauta nauda turėtų būti priteisiama taikant civilinę atsakomybę ar taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą, taip pat dėl nuostolių, priteistinų pažeidėjo neteisėtai gautos naudos forma, apskaičiavimo būdo. Šie klausimai susiję su iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų gautos naudos ir nukentėjusio asmens negauto pelno santykiu.

80. Teisė reikalauti priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų gautą naudą nukentėjusiam asmeniui garantuojama ir CK 6.249 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis. Nagrinėjamu aspektu svarbu pabrėžti, kad civilinės atsakomybės taikymas ir nepagrįstas praturtėjimas yra du atskiri civilinės teisės institutai. Civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos yra CK XXII skyriuje, o nepagrįstą praturtėjimą – CK XX skyriuje. Šių teisės institutų tikslai ir taikymo sąlygos yra skirtingi.

81. Vienas iš civilinės atsakomybės taikymo tikslų – kompensacinis, t. y. grąžinti nukentėjusį asmenį į tokią padėtį, kuri būtų nesant teisės pažeidimo. Be to, civilinės atsakomybės taikymu siekiama neleisti pažeidėjui pasilikti iš pažeidimo gautos naudos. Nepagrįsto praturtėjimo instituto tikslas – neleisti asmeniui be teisinio pagrindo praturtėti ir pašalinti nepagrįstą jo praturtėjimą.

82. Norint taikyti civilinę atsakomybę, būtina šių sąlygų visuma: 1) neteisėti atsakovo veiksmai; 2) dėl tokių veiksmų patirta žala; 3) priežastinis ryšys; 4) pažeidėjo kaltė. Civilinės atsakomybės sąlygos bylose dėl komercinių paslapčių yra išsamiai aptartos kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02LTcwNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-6-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-6-706/2016">3K-7-6-706/2016</a> 85–91 punktus bei juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

80. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (lot. actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2016 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016 19 punktą; kt.).

81. Taigi, kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo yra subsidiarus teisių gynimo būdas, taikomas tada, kai kiti civilinių teisių (sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės) gynybos būdai negalimi arba neduoda norimo rezultato.

82. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nustatydamas turtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo, dydį, teismas atsižvelgia į komercinės paslapties turėtojo faktiškai patirtas komercinės paslapties sukūrimo, tobulinimo ir naudojimo išlaidas, jo negautas pajamas, fizinio ar juridinio asmens, neteisėtai gavusio, panaudojusio arba atskleidusio komercinę paslaptį, gautą naudą ir kitas svarbias aplinkybes. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad įstatymų leidėjo valia orientuota į tai, kad nukentėjusio asmens teisės turi būti ginamos taikant civilinės atsakomybės institutą ir nuostata „iš neteisėtų veiksmų gauta nauda“ vartojama būtent šio instituto normų kontekste. Nors šios įstatymo nuostatos nagrinėjamoje byloje netaikytinos dėl jų galiojimo laiko atžvilgiu, tačiau teisinio reguliavimo tendencijos aktualios nustatant juo siekiamus tikslus.

83. Kad nukentėjęs asmuo galėtų pasinaudoti CK 1.116 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais gynybos būdais, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl darytina išvada, kad šioje teisės normoje yra įtvirtinta iš esmės speciali delikto rūšis, kuri apibrėžia už žalą atsakingus subjektus, nustato specifinį žalos objektą (komercinės paslapties atskleidimą) ir žalos apimtį. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškina, kad CK 1.116 straipsnio 4 dalies nuostata, jog pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu, negali būti suprantama taip, kad nukentėjęs asmuo reikalauti priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų gautą naudą gali tik reikšdamas reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo priteisimo. Nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų nukentėjęs asmuo savo pažeistas teises turi ginti reikšdamas ieškinį dėl civilinės atsakomybės taikymo bei iš neteisėtų veiksmų gauta nauda turi būti priteisiama remiantis CK 6.249 straipsnio 2 dalimi, o nepagrįsto praturtėjimo institutu galima remtis tik negalint nukentėjusio asmens teisių apginti taikant civilinės atsakomybės institutą. Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02LTcwNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-6-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-6-706/2016">3K-7-6-706/2016</a> 89.3 punkto nuoroda į CK 6.237 straipsnio 1 dalį vertintina tik kaip nuoroda į subsidiarų nukentėjusio asmens teisių gynimo būdą.

84. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų gautą naudą kaip jos patirtus nuostolius, kelia iš pažeidimo gautos naudos, kaip priteistinų nuostolių, apibrėžties klausimą. CK 6.249 straipsnio 2 dalies nuostata, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais, detalesnės gautos naudos nuostatos nepateikia. Teisės doktrinoje pateikiama nuomonė, kad pažeidėjo gauta nauda pripažintina nukentėjusiojo asmens nuostoliais tik įrodžius, kad ši nauda atitinka nukentėjusiojo asmens praradimą, kurį jis patyrė dėl skolininko veiksmų, t. y. įrodžius, kad nukentėjęs asmuo būtų ir pats gavęs naudą, tačiau negavo dėl to, kad pažeidėjo neteisėti veiksmai to neleido padaryti (žr., pvz., Mizaras, V. Lietuvos deliktų teisės aktualijos ir tendencijos. Šiuolaikinės civilinės teisės raidos tendencijos ir perspektyvos: mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius: Justitia, 2007, p. 1032). Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį pažeidėjo gauta nauda patenka į civilinės atsakomybės – žalos institutą, todėl sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pažeidėjo neteisėtai gautos naudos forma turi būti laikomasi civilinei atsakomybei būdingų principų ir tikslų, visų pirma kompensacinio tikslo.

85. Šioje byloje keliamas klausimas, koks yra atsakovės gautos naudos dydis: ar tai yra grynasis pelnas, gaunamas iš pajamų atėmus ūkinės veiklos metu patirtų sąnaudų vertę, ar tai yra jos bendrasis pelnas, gautas iš neteisėto pasinaudojimo ieškovės komercine paslaptimi. Ieškovė teigia, kad bylose dėl komercinių paslapčių apsaugos spręsti dėl netiesioginių ieškovo nuostolių atlyginimo priteisimo pagal atsakovo veiklos rodiklius nėra tinkamas skaičiavimo būdas, nes atsakovas gali iš neteisėtos veiklos gautas pajamas naudoti veiklos sąnaudoms, kurioms ieškovas neturi įtakos, sąmoningai jas didinti. Su šiais ieškovės argumentais yra pagrindo sutikti.

86. Kita vertus, sutiktina ir su atsakovės argumentais, kad priteisiant grynąjį pelną nėra atsižvelgiama, kokia dalis grynojo pelno uždirbta neteisėtai panaudojant komercinę paslaptį, taigi nuostolių atlyginimas priteisiamas nuo visos bendrovės veiklos. Pažymėtina ir tai, kad iš komercinės paslapties naudojimo savo veiklos sąnaudas dengia ir mokesčius moka pažeidėjas, bet ne komercinės paslapties savininkas. Galimybė iš gaunamų pajamų finansuoti savo veiklos vykdymą taip pat yra vertinga, o jos netekęs nukentėjęs asmuo yra priverstas išlaikyti savo verslo aparatą iš kitų lėšų.

87. Taigi, iš neteisėtų veiksmų gauta nauda – tai dėl neteisėtų veiksmų atsiradęs faktinis pažeidėjo turtinės padėties pagerėjimas, kuris nebūtinai gali sutapti su grynuoju pelnu. Iš neteisėtų veiksmų gauta nauda gali būti pripažįstama ir tai, ką pažeidėjas sutaupė dėl padaryto pažeidimo, nors ekonominiu požiūriu negavo pelno (pvz., naudodamasis komercine paslaptimi, padidino savo veiklos našumą ir atitinkamai sumažino įmonės nuostolingumą). Esant pareikštam reikalavimui priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų neteisėtai gautą naudą netiesioginiai nuostoliai turėtų būti apskaičiuojami ir jų atlyginimas priteisiamas pagal tai, kiek pajamų konkrečiai iš naudojimosi komercine paslaptimi gavo pažeidėjas, t. y. iš pažeidėjo išreikalautina ta naudos dalis, kurią jis gavo dėl neteisėtų veiksmų.

88. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje. Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Bylose dėl komercinių paslapčių atskleidimo taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-421/2017 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

89. Taigi, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovė pati turėtų įrodyti kitokį, negu grynasis pelnas, pajamų, gautų neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, dydį, tačiau vis dėlto svarstytina, kokios yra praktinės galimybės pačiai ieškovei įrodyti atsakovės gautą naudą. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad komercinės paslaptys yra pramoninės nuosavybės objektai. Pramoninės nuosavybės teisė yra viena iš intelektinės nuosavybės rūšių, ji, be kita ko, reguliuoja ir apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos. Pažymėtina, kad kitų intelektinės nuosavybės teisių srityje (Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo 48 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 57 straipsnio 5 dalyje) įtvirtintas priešingas reguliavimas – nustatant pažeidėjo gautą naudą, teisių subjektas turi pateikti tik tuos įrodymus, kurie patvirtintų pažeidėjo gautas bendras pajamas; kokia yra pažeidėjo grynoji nauda (nauda atskaičius išlaidas), turi įrodyti pats pažeidėjas. Nors paminėti įstatymai ginčo santykių nereglamentuoja, vis dėlto įvertinus tai, kad jie reglamentuoja turtinės žalos atlyginimo klausimus intelektinės nuosavybės teisių srityje, galima įžvelgti tendenciją, jog tokiu teisiniu reglamentavimu yra įvertintos ribotos nukentėjusio asmens galimybės įrodyti kito subjekto gautą naudą.

90. Įrodinėjimo pareigos perkėlimas atsakovui civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo procese yra išimtis, ji turėtų būti taikoma tik kai neabejotinai nustatomos sąlygos perkelti įrodinėjimo naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2017). Nagrinėjamos kategorijos bylose ieškovui įrodyti, kokią pelno dalį atsakovas gavo iš neteisėto komercinės paslapties panaudojimo, gali būti apskritai neįmanoma, todėl neįmanomumas įrodyti gali būti viena iš sąlygų perkelti įrodinėjimo naštą. Atsižvelgdama į šios nutarties 73 punkte nurodytą įrodinėjimo specifiką bylose dėl komercinių paslapčių neteisėto įgijimo bei į argumentus, nurodytus 89 punkte, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovui, reiškiančiam reikalavimą priteisti neteisėtai komercine paslaptimi pasinaudojusio asmens neteisėtai gautą naudą, tenka pareiga įrodyti atsakovo gautą bendrąjį pelną, o atsakovas, nesutikdamas su reiškiamu reikalavimu, turi pareigą įrodyti, kad jo gautas pelnas ar jo dalis yra teisėti.

Dėl procesinės bylos baigties

91. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad atsakovė G. V. 2010 m. kovo 10 d. buvo atleista iš darbo ieškovės bendrovėje DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 235 straipsnio 2 dalies 2 ir 11 punktų pagrindais, t. y. darbuotojui šiurkščiai pažeidus darbo pareigas (bendrovės komercinės paslapties atskleidimas, perdavimas konkuruojančioms bendrovėms). G. V. atleidimo iš UAB „Jurby Water Tech“ minėtais pagrindais teisėtumas buvo konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atsakovės atleidimo iš darbo teisėtumo bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad G. V. perdavė ieškovės UAB „Jurby Water Tech“ komercinę technologinę paslaptį sudarančius duomenis konkuruojančiai Maskvos įmonei „IN-ECO“ ir šios bylos atsakovei UAB „Arionex LT“.

92. Praėjus mažiau nei mėnesiui nuo darbo sutarties su ieškove nutraukimo, 2010 m. balandžio 2 d. steigimo sutartimi G. V. ir R. A. įsteigė UAB „Inžinerinė ekologija“; nuo 2010 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Inžinerinė ekologija“ reagentus perka iš UAB „Arionex LT“.

93. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad neteisėto komercinės paslapties atskleidimo ir pasinaudojimo ja faktai byloje nustatyti, todėl byloje iš naujo svarstytini tik žalos atlyginimo bei draudimo naudoti komercinę paslaptį klausimai. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias terminus, su kuriais siejama asmenų pareiga nepasinaudoti jiems žinoma ūkio subjekto komercine paslaptimi, ir nepagrįstai sutapatino komercinės paslapties apsaugos terminą su draudimo nesąžiningai konkuruoti laikotarpiu, todėl be pagrindo sprendė, jog neteisėtai įgytos komercinės paslapties naudojimas pasibaigus jos apsaugos terminui tapo teisėtas, dėl to netinkamai nustatė laikotarpį, už kurį gali būti priteisiamas žalos atlyginimas, taip pat neišnagrinėjo aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl draudimo naudotis komercine paslaptimi. Byloje taip pat reikia nustatyti aplinkybes dėl tiesioginių ir netiesioginių nuostolių dydžio, todėl šias bylos dalis reikia iš esmės nagrinėti iš naujo.

94. Išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl šioje nutartyje nurodytų argumentų beveik visą bylą reikia nagrinėti iš naujo, todėl yra pagrindas vadovaujantis CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 360 straipsniu perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl apeliacinės instancijos teismo teisės bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas). Atsižvelgiant į šioje byloje tirtinų aplinkybių apimtį yra pagrindas konstatuoti, kad byla beveik visa apimtimi naujais aspektais turi būti nagrinėjama iš naujo, todėl bylą tikslinga iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

95. Išplėstinė teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės bylos galutiniam rezultatui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

96. Kasaciniame teisme patirta 15,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pirmiau nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 ir 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 5 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Birutė Janavičiūtė

Egidijus Laužikas

Algis Norkūnas

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė