L. G. pagal BK 294 str. 2 d., 294 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-208-697/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00583-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.28.5.2; 2.4.2.1; 2.4.7(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 9 d. nutarties.

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžiu L. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi nustatytos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, jo netekus – registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Taip pat šiuo nuosprendžiu nuspręsta nutraukti civilinio ieškinio procesą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. U. pareikštą 1500 Eur civilinį ieškinį.

Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi nuteistojo L. G. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. L. G. nuteistas už tai, kad 2019 m. gegužės 2–3 d., veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, iš anksto susitarė, jog 2019 m. gegužės 2 d. parašys SMS žinutę A. U. ir susitars su juo susitikti dėl tariamai perkamų automobilio detalių, o tada jis, L. G., naudodamasis psichine prievarta, t. y. baugindamas pavartoti fizinę prievartą, pareikalaus atiduoti jam 600 Eur, kurie priklauso jo motinai A. G., skolą, kurios jai A. U. negrąžina pagal susitarimą nuo 2019 m. kovo mėn. Kaip ir buvo sutarę, 2019 m. gegužės 2 d. L. G. parašė SMS žinutę A. U. ir pasiteiravo dėl automobilio detalių kainos. Po to 2019 m. gegužės 3 d., dienos metu, apie 10.44 val., A. U. parašė SMS žinutę ir paprašė jo susitikti bei atsiųsti adresą, kuriuo atvykti. A. U. sutikus, jie atvyko į A. U. gyvenamąją vietą, esančią Klaipėdos r., Sendvario sen., (duomenys neskelbtini), ten nenustatytas asmuo, sugriebęs A. U. už pečių, ėmė tempti link savo automobilio, kuriame sėdėjo ir laukė L. G. Tada L. G., išlipęs iš automobilio, iš A. U. pradėjo reikalauti grąžinti skolą. L. G. grasinamu tonu paklausė,,kada bus skola, įspėjo, kad tai tik perspėjimas“. Po to pagrasino, kad jei per savaitę A. U. negrąžins nors dalies pinigų, tai pas jį,,atvažiuos jo draugai, nuveš į mišką, išrengs ir paleis pliką“. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, L. G. toliau naudojo psichinę prievartą, grasindamas pavartoti fizinę prievartą prieš A. U., kai, 2019 m. gegužės 4 d. A. U. grąžinus dalį skolos – 50 Eur, L. G. 2019 m. gegužės 26 d. 22.21 val. A. U. išsiuntė SMS žinutę, kurioje parašė: „<...> atvažiuos rimti žmonės, „nuraus kiaušus“ <...>. Po to 2019 m. birželio 7 d. 9.47 val. L. G. toliau naudojo psichinę prievartą, grasindamas pavartoti fizinę prievartą prieš A. U., kai A. U. išsiuntė SMS žinutę, kurioje parašė: „<...> šiandien tavęs lauks ir nerėk, „kaip pydaras“ <...>. 2019 m. birželio 14 d. 9.15 val. L. G. toliau naudojo psichinę prievartą, grasindamas pavartoti fizinę prievartą prieš A. U., kai A. U. išsiuntė per mobiliąją programėlę,,Messenger“ grasinamojo turinio pranešimus: „<...> atvarys pas tave keli žmonės, būk pasiruošęs <...>, <...> tokius, kaip tu reikia auklėti <...>, <...> nejuokink tu manęs, čiut „neapsimyžai“, nors nebuvo nuo ko, tai žiūrėk, kad „neapsišiktumei“ pamatęs <...>, <...> skola, ne žaizda, neužgis <...>, <...>, jei rytoj, nors kažkiek neatiduosi skolos, kaltink save <...>“. Taip L. G., veikdamas bendrininkų grupe, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą kito asmens – A. G. teisę į nukentėjusiojo A. U. jai negrąžintą 600 Eur skolą, panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį A. U., ir taip padarė didelę žalą nukentėjusiojo A. U. teisėms ir teisėtiems interesams.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis L. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Pritaikydamas kasatoriaus veikai BK 294 straipsnio 2 dalį, teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal BK 294 straipsnio 2 dalį už savavaldžiavimą, be kitų aplinkybių, atsako tas, kas padarė didelę žalą asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrindžiant kaltinimą pagal BK 294 straipsnio 2 dalį nepakanka tik konstatuoti, jog nukentėjusysis patyrė psichinę ar fizinę prievartą, o turi būti atskleistas ir tokios prievartos padarinių pobūdis, turinys, t. y. padariniai, kaip didelė žala, turi būti konstatuojami ne formaliai, o motyvuotai atskleidžiant jų pobūdį, turinį, pavojingumo laipsnį ir pan. Žalos turinį pagal BK 294 straipsnį gali sudaryti tiek turtinė, tiek neturtinė žala kitam asmeniui, ji gali pasireikšti kaip kaltininkui sumokėti pinigai, atiduotas, atimtas ar sugadintas turtas, nukentėjusiojo nuo kaltininko veiksmų sveikatos sutrikdymas, jo laisvės atėmimas ir pan. Pažymėtina, kad didelės žalos dydžio kriterijų įstatymas nenustatė, todėl kiekvienu konkrečiu atveju šis požymis įrodinėjamas atskirai, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, t. y. turtinę nukentėjusiojo padėtį ir jam padarytos žalos piniginę išraišką, pažeistų interesų svarbą, fizinės žalos padarymą ar jos nebuvimą, moralinį veikos aspektą ir kt. Dėl to įstatymas aiškiai nurodo, kokios aplinkybės ir motyvai turi būti nustatyti tiriant įrodymus, kad būtų galima asmenį pripažinti kaltu padarius BK 294 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą nusikalstamą veiką. Vertinant šiuo aspektu byloje surinktus duomenis, pažymėtina, kad nukentėjusysis byloje pareiškė 1500 Eur civilinį ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos, šio ieškinio atsisakė bylos nagrinėjimo teisme metu. Savo sprendimą atsisakyti pareikšto civilinio ieškinio nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. U. motyvavo tuo, kad jokia neturtinio pobūdžio žala jam nepadaryta. Iš to darytina išvada, kad kasatorius savo veika nepadarė jokios žalos nukentėjusiajam, o tokiu atveju jo veika negali būti kvalifikuota pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.

2.2. Priimdamas nutartį atmesti nuteistojo L. G. apeliacinį skundą, teismas tinkamai neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, todėl iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus. Kasatorius nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme į jį kreipėsi nukentėjusysis A. U. ir paprašė susitikti. Susitikimo metu A. U. paaiškino, kad pareiškimą prieš L. G. dėl savavaldžiavimo parašė verčiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų. Kasatorius padarė šio pokalbio garso įrašą turimu mobiliojo ryšio telefonu. Pokalbio su A. U. garso įrašą jis perkėlė į atskirą laikmeną ir pirmosios instancijos teismo prašė garso įrašą išklausyti bei pridėti prie bylos, tačiau pirmosios instancijos teismas šį prašymą neteisėtai atmetė. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymai gali būti tokie duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos taip pat išplaukia nuostata, kad kiekvienas asmuo, tarp jų ir kaltinamasis, turi teisę būti išklausytas teismo. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pridėti prie bylos pokalbio su A. U. garso įrašą ar bent jį išklausyti ir tada spręsti, ar pokalbio duomenys laikytini įrodymais byloje, bet to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas šios pirmosios instancijos teismo klaidos neištaisė, nes, tenkinęs prašymą pridėti prie bylos garso įrašą ir pradėjęs jį klausyti, klausymą nutraukė, motyvuodamas prasta įrašo kokybe. Su tokia teismo išvada negalima sutikti, nes, esant netinkamai garso įrašo kokybei, teismas galėjo skirti fonoskopinę ekspertizę ar specialisto tyrimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad tai vienas esminių įrodymų, paneigiančių kasatoriaus kaltumą padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą ir pagal teismui pateiktą papildomą medžiagą, o tokia medžiaga gali būti pagrindas pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ar pakeisti. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, o būtent teisingo sprendimo priėmimas (2006 m. rugsėjo 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d. 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Vitalijus Gulenkovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti nuteistojo L. G. kasacinį skundą. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Nesutiktina su kasacinio skundo argumentais dėl netinkamo BK 294 straipsnio 2 dalies taikymo. Kasatoriaus teiginiai, kad nukentėjusysis atsisakė civilinio ieškinio motyvuodamas tuo, jog jis jokios neturtinės žalos dėl L. G. veikos nepatyrė, prieštarauja teismo posėdžio protokolų duomenims. Iš nukentėjusiojo parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme 2020 m. spalio 15 d. teismo posėdžio metu, matyti, kad nukentėjusysis A. U. detaliai nurodė, jog dėl L. G. psichologinio smurto patyrė dvasinius, emocinius išgyvenimus, baimę ir dėl to patyrė moralinės žalos, palaikė pareikštą civilinį ieškinį. Vien tai, kad vėlesnių teismo posėdžių metu A. U. atsisakė pareikšto civilinio ieškinio, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad nukentėjusysis jokios žalos nepatyrė, šiuo atveju nukentėjusysis tik atsisakė civilinio ieškinio. Šias nuteistojo L. G. apeliaciniame skunde nurodomas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje aptarė ir tinkamai įvertino.

3.2. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje aptarė, kodėl nepriėmė ir netyrė nuteistojo L. G. pateikto garso įrašo, todėl esminių BPK pažeidimų surašydamas nutartį nepadarė. Kaip nurodyta nutartyje, apeliacinės instancijos teismas nutraukė garso įrašo klausymą motyvuodamas tuo, kad įrašas yra labai blogos kokybės ir jo perklausyti neįmanoma. Be to, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į nukentėjusiojo A. U. parodymus apie šio susitikimo aplinkybes, nukentėjusysis paaiškino, kad susitikimo metu norėjo pasikalbėti dėl skolos, o L. G. sakė tai, ką jis norėjo girdėti, daug ką išsigalvojo. Nukentėjusysis pirmosios instancijos teismui patvirtino, kad pareigūnai jam nedarė jokio poveikio, pareiškimą dėl padarytos veikos parašė sąmoningai, nes bijojo nukentėti nuo L. G. Netikėti nukentėjusiuoju nėra pagrindo, nes A. U. nuosekliai viso proceso metu teigė, kad į teisėsaugos institucijas kreipėsi būtent bijodamas L. G. Tai, kad policijos pareigūnai nedarė jokio poveikio A. U., patvirtino ir apklaustas policininkas A. J., jis nurodė, kad jokio poveikio A. U. dėl kreipimosi nedarė, su pastaruoju nesusitiko, nebendravo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nepriėmė ir toliau netyrė nuteistojo pateikto blogos kokybės garso įrašo, palygindamas nukentėjusiojo parodymus apie pokalbį su liudytojo policininko A. J. parodymais.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo L. G. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo argumentų apie netinkamą BK 294 straipsnio 2 dalies taikymą

5. Kasatoriaus argumentas, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė BK 294 straipsnio 2 dalį, nes nenustatė didelės žalos požymio, atmestinas kaip prieštaraujantis byloje nustatytoms aplinkybėms.

5.1. Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelę žalą asmens teisėms ar teisėtiems interesams, o pagal to paties straipsnio 2 dalį atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui.

5.2. Aiškinant šias nuostatas teismų praktikoje yra nurodyta, kad būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą pagal BK 294 straipsnio 1 dalį požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes. Būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti. Kvalifikuojančiu savavaldžiavimo požymiu pripažintas smurtinis šio nusikaltimo padarymo būdas. BK 294 straipsnio 2 dalies taikymas turi būti pagrįstas visų požymių, įtvirtintų BK 294 straipsnio 1 dalyje, visuma, taip pat ir tuo, kad savavaldžiauta panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smūgių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tąsymas), laisvės atėmimo ar bejėgiškos būsenos sukėlimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAtMTA3My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-40-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-40-1073/2018">2K-40-1073/2018</a> ir kt.). Psichinė prievarta kaip savavaldžiavimo požymis pasižymi aiškiai priešišku, neetišku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobūdžiu. Gali būti gąsdinama susidoroti, pakenkti nukentėjusiojo šeimai. Tai gali būti ir grasinimai panaudoti fizinę jėgą, nuo kurios nukentėjusysis neapsigins, sunaikinti ar sugadinti turtą ar kitokiu būdu padaryti didelę turtinę žalą. Kaltininkas, siekdamas savo tikslų, nukentėjusįjį gali įžeidinėti, šmeižti, šantažuoti, persekioti pats ar į tokią veiką įtraukti ir kitus asmenis. Toks psichinis spaudimas (agresija) jau savaime yra neteisėtas, baustinas. Tai gali sukelti nukentėjusiajam bejėgiškumo būseną, įtampą, dvasinius sukrėtimus ar nuolatinį psichologinį diskomfortą, depresiją ar kitokią liguistą būseną, sveikatos pablogėjimą ar net psichikos sutrikimą. Tokius padarinius (didelę žalą) nukentėjusiajam ar jo artimiems asmenims gali sukelti ir pavienis, bet itin šiurkštus, bauginantis ar agresyvus, žeminantis kaltininko veiksmas. Panaudotos prievartos (psichinės ar fizinės) pobūdis gali lemti ir atsiradusius padarinius, kita vertus, pagrindžiant kaltinamajam kaltinimą pagal BK 294 straipsnio 2 dalį nepakanka tik konstatuoti, jog nukentėjusysis patyrė prievartą. Turi būti atskleistas ir tokios prievartos padarinių pobūdis bei turinys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-183/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-183/2012">2K-P-183/2012</a>).

5.3. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius didelės žalos nusikalstamos veikos sudėties požymio nebuvimą sieja su aplinkybe, jog nukentėjusysis A. U. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsisakė civilinio ieškinio. Pagal BPK 28 straipsnio 1 dalį nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos; asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Iš BPK 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintos nukentėjusiojo teisių ir pareigų visumos matyti, kad nukentėjusysis neturi pareigos pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, taigi nukentėjusiuoju baudžiamajame procese gali būti ir asmuo, kuris nepareiškė civilinio ieškinio, bet dėl nusikalstamos veikos patyrė žalos. Jei nukentėjusysis pareiškia civilinį ieškinį kaltininkui, jo procesinė padėtis baudžiamajame procese apima nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo teises ir pareigas. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą; asmuo pripažįstamas civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. BPK 112 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Dėl to nukentėjusysis, atsisakęs civilinio ieškinio, netenka civilinio ieškovo teisių ir pareigų, bet išsaugo savo kaip nukentėjusiojo teises ir pareigas baudžiamajame procese. Kitaip tariant, civilinio ieškinio atsisakymas nepaneigia to, kad nukentėjusiajam dėl nusikalstamos veikos padaryta žalos.

5.4. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. U. byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju, nes surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog dėl L. G. veikos A. U. padaryta moralinė žala. Ši išvada nebuvo paneigta bylos nagrinėjimo teisme metu, o nuosprendyje ir nutartyje nustatyta, kad dėl L. G. nusikalstamos veikos A. U. patyrė žalos, nes prieš jį buvo panaudota fizinė ir psichinė prievarta, ji truko daugiau kaip mėnesį, turėjo sisteminį pobūdį, nes periodiškai buvo siunčiamos grasinančios žinutės, naudojama ir fizinė prievarta. Dėl šių veiksmų nukentėjusysis prarado saugumo jausmą (nukentėjusysis pasidarė labai atsargus, bijojo pasirodyti viešumoje). Dėl to vien tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme A. U. pasinaudojo savo, kaip civilinio ieškovo, teise atsisakyti civilinio ieškinio, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad A. U. dėl L. G. nusikalstamos veikos jokios žalos nepatyrė, o leidžia tik daryti išvadą, kad A. U. nereikalauja iš L. G. atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Dėl to nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad A. U. sprendimas atsisakyti civilinio ieškinio paneigia jam L. G. įvykdyta ir pagal BK 294 straipsnio 2 dalį kvalifikuota nusikalstama veika padarytą žalą.

5.5. Byloje priimtais nuosprendžiu ir nutartimi nustatyta, kad A. U. dėl L. G. nusikalstamos veikos padaryta žala yra didelė. Ši išvada kasaciniame skunde nėra ginčijama. Kasaciniame skunde nėra ir kitų argumentų, kuriais būtų ginčijamas BK 294 straipsnio 2 dalies taikymas L. G. Dėl to pagal kasaciniame skunde išdėstytus argumentus nėra teisinio pagrindo nesutikti su bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, kad L. G. veika kvalifikuotina pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl esminių BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimų

6. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo išnagrinėtas apeliacinis skundas, į jo argumentus nebuvo tinkamai atsakyta, todėl buvo padaryti esminiai BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių taisyklių pažeidimai.

7. BPK 320 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, o BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalyse reglamentuojamas apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys: trumpai išdėstomos apskųstame nuosprendyje nurodytos apelianto ginčijamos bylos aplinkybės, nurodoma apeliacinio skundo esmė, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dalyvavusių proceso dalyvių prašymai, išdėstomos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo; jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu.

8. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame keliamas atsakymo į apeliacinio skundo argumentus priimtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje tinkamumo klausimas. Dėl šio klausimo teismų praktikoje yra nurodyta, kad BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir nustato apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Tai nereiškia, kad turi būti atsakoma į absoliučiai visus apeliacinio skundo argumentus, ypač į tuos, kurie išsamiai buvo aptarti pirmosios instancijos teismo sprendime ir apeliacinės instancijos teismas jiems pritaria, tačiau skundo argumentai, kurie susiję su tinkamu veikos kvalifikavimu, procesinių teisių užtikrinimu, bylos duomenų pripažinimu įrodymais ir teisingu jų vertinimu, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti išnagrinėjami ir dėl jų sprendime turi būti išdėstytos motyvuotos išvados. Bylos patikrinimas turi būti paremtas bylos duomenimis ir jų analize, visų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių išnagrinėjimu, o visais išnagrinėtais klausimais daromos išvados turi būti aiškios ir pakankamai argumentuotos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA3LTc0Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-107-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-107-746/2015">2K-107-746/2015</a>, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-118-746/2016, 2K-65-976/2017, 2K-180-976/2017, 2K-296-942/2018, 2K-227-719/2018, 2K-226-1073/2019, 2K-274-697/2020).

9. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis L. G. nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, be kita ko, tai argumentuodamas pirmosios instancijos teismo neatliktu visų byloje reikšmingų įrodymų tyrimu, t. y. A. U. ir L. G. garso įrašo neištyrimu. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas nutarė atlikti dalinį įrodymų tyrimą, jo metu nutarė ištirti kasatoriaus pateiktą garso įrašą ir tada spręsti dėl jo pripažinimo įrodymu, tačiau garso įrašo perklausą nutraukė dėl blogos garso įrašo kokybės (garso įrašo perklausyti neįmanoma), jo įrodymu nepripažino ir laikmeną su garso įrašu grąžino L. G. Šį argumentą dėl L. G. pateikto jo ir A. U. pokalbio garso įrašo nepripažinimo įrodymu apeliacinės instancijos teismas išdėstė ir priimtoje nutartyje.

10. Kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pagerinti įrašo kokybę, galėjo skirti specialiųjų žinių reikalaujantį tyrimą, nesuteikia pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir tai turėjo įtakos teisingo sprendimo byloje priėmimui.

11. Pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015).

12. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apie pokalbį, kurio garso įrašą apeliacinės instancijos teismui pateikė L. G., buvo apklaustas nukentėjusysis A. U., pastarasis pripažino susitikimo su L. G. faktą, teigė, kad norėjo su šiuo susitarti, kad jis mainais į ieškinio atsisakymą atsisakytų skolos reikalavimo, kad taip pat jam pasakė, jog, kai rašė pareiškimą, buvo sulaikytas, bet iš tikrųjų sulaikytas nebuvo, sakė tai, ką L. G. norėjo girdėti, daug ką išsigalvojo, t. y. dėl policijos pareigūnų ir kad buvo uždarytas. A. U. parodymus, kad jis savo noru kreipėsi į teisėsaugos institucijas, patvirtino ir jo pareiškimą priėmęs policijos pareigūnas liudytojas A. J. Svarbu ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas dalinį įrodymų tyrimą atliko pagal apeliacinio skundo argumentus, o pats apeliantas ar jo gynėjas paduotame apeliaciniame skunde skirti specialiųjų žinių reikalaujantį tyrimą siekiant atskleisti garso įrašo turinį neprašė, to nebuvo prašoma ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu po to, kai teismas nutraukė garso įrašo perklausą dėl blogos garso įrašo kokybės. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir priimtoje nutartyje neišdėstė argumentuotų išvadų dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, t. y. iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo L. G. kasacinį skundą.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Sigita Jokimaitė

Alvydas Pikelis