G. G. pagal BK 129 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-207-387/2022

Teisminio proceso Nr. 1-11-0-00004-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1.2.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

nuteistajam G. G., jo gynėjai advokatei Eglei Grucytei,

civilinės ieškovės G. K. atstovui advokatui Raimundui Gargasui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. gynėjos advokatės Eglės Grucytės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 5 dalimi, 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu ir Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, G. G. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 69 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas G. G. kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. liepos 21 d., bei iš dalies atlikta bausmė pagal Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendį, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nuosprendį, pakeistą Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nuosprendį, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį ir Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, G. G. pripažintas pavojingu recidyvistu.

J. V. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – iš G. G. priteista 1129 Eur turtinei žalai atlyginti, 47 660 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 300 Eur išlaidoms, patirtoms advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kita J. V. K. civilinio ieškinio dalis atmesta. Iš G. G. priteista Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 489,50 Eur antrinės teisinės pagalbos, teiktos nukentėjusiajam J. V. K., išlaidoms atlyginti. Iš G. G. valstybei priteista 14,41 Eur proceso išlaidoms atlyginti.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis, kuria pakeista Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 21 d. nuosprendžio dalis dėl J. V. K. civilinio ieškinio. Iš G. G. pagal J. V. K. civilinį ieškinį priteista suma neturtinei žalai atlyginti sumažinta iki 12 660 Eur. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro ir civilinės ieškovės atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. G. G. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir nuo 2019 m. lapkričio 25 d. būdamas laikinai perkeltas iš Alytaus pataisos namų į Kauno tardymo izoliatorių adresu: Kaunas, A. Mickevičiaus g. 11, Kauno tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 232 iš chuliganiškų paskatų, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, t. y. kad nebūtų perkeltas atlikti bausmės iš tardymo izoliatoriaus į pataisos namus, suplanavo apgaule nužudyti kitą nuteistąjį, imituojant pasikorimo veiksmus. Vykdydamas savo sumanymą, G. G. 2019 m. gruodžio 3 d., tiksliai nenustatytu metu, įkalbėjo kartu kameroje esantį nuteistąjį A. K. imituoti pasikorimo veiksmus, t. y. kad A. K. imituos pasikorimą, ir kai A. K. kabos virvės kilpoje ir pradės dusti, G. G. pakvies pareigūnus, kad pastarieji atgaivintų A. K., o G. G. pareigūnams pasakys, kad tai jis bandė nužudyti A. K., ir už tai jam bus skirta kardomoji priemonė – suėmimas. A. K. sutikus, jis 2019 m. gruodžio 3 d. apie 21.30 val. Kauno tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 232, turėdamas tikslą nužudyti A. K. ir vykdydamas iš anksto su A. K. aptartą A. K. pasikorimo imitavimo planą, kartu su nuteistuoju A. K. nuėjo į kameros Nr. 232 tualeto patalpą, A. K. atsistojus kojomis ant klozeto ir atsirėmus nugara į sieną, esančią prie tualeto durų, jis pasiėmė diržą nuo A. K. krepšio, vieną jo galą užrišo ant tualeto durų viršutinės staktos, o kitą galą aprišo A. K. aplink kaklą, po to jis rankomis nutraukė A. K. kojas nuo tualeto klozeto, ir, A. K. pakibus kilpoje bei nesiekiant kojomis žemės, užuot kvietęs pareigūnus, jis paėmė A. K. už rankų ir jas laikė, kad A. K. kabotų ir negalėtų rankomis išsilaisvinti bei išsigelbėti, ir taip laikė nukentėjusįjį A. K., kol pastarasis, veikiamas savo kūno svorio jėgos, kilpai užveržus kaklą, dėl asfiksijos įvykio vietoje mirė, taip iš chuliganiškų paskatų nužudė nuteistąjį A. K..

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo baudžiamąją bylą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo A. K. tėvui J. V. K. priteisė nepagrįstai didelį neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės, visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, nesilaikė suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose. Įvertinus tai, kad A. K., atlikęs bausmę, ketino gyventi pas tėvą, kurio senatvės pensija nėra didelė, o šiam netekus sūnaus, nebus kam juo rūpintis senatvėje, G. G. nukentėjusįjį A. K. nužudė dėl chuliganiškų paskatų, konstatuota, jog 15 000 Eur yra protinga suma J. V. K. neturtinei žalai atlyginti.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu G. G. gynėja advokatė E. Grucytė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 21 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį ir išteisinti nuteistąjį dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymo. Kasatorė skunde nurodo:

3.1. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai netyrė ir nedetalizavo G. G. psichinio santykio su daroma nusikalstama veika ir jos padariniais. Įrodymai vertinti selektyviai, akcentuojant kaltinimui palankius, ignoruojant ir atmetant kitus įrodymus. Teismų nuosprendžiuose padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo kelia abejonių jų tikrumu ir tikslumu, nes ne visi bylos įrodymai yra išanalizuoti ir įvertinti kitų bylos duomenų kontekste, kai kurių jų esmė nutylėta, taip iškreipiant jų prasmę, o teismo motyvai išdėstyti taip, kad pati įvykio situacija, atsižvelgiant į bylos medžiagą, lieka iki galo neatskleista ir neatspindi visų reikšmingų faktų. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio galima spręsti, kad teismai neįvertino kitų įrodymų arba rėmėsi jais fragmentiškai, tai sukelia rimtų abejonių dėl teismo išvadų pagrįstumo.

3.2. Pažymima, kad G. G. parodymų nenuoseklumą lėmė konkretus tikslas, t. y. kaltė pripažinta siekiant būti suimtam, kad jis nebūtų grąžintas atlikti bausmės į Alytaus pataisos namus, – šiuose pataisos namuose jam buvo nesaugu dėl ten bausmę atliekančio nusikalstamos grupuotės nario, prieš kurį G. G. anksčiau buvo davęs parodymus. Minėtas aplinkybes patvirtina prokuroro pateikti dokumentai – iš šių dokumentų matyti, kad nuo 2014, 2015 m. tais pačiais motyvais G. G. rašė prašymus Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kad nebūtų perkeltas iš Kybartų pataisos namų į Marijampolės ar Alytaus pataisos namus dėl grėsmės jo sveikatai ir gyvybei. 2016 m. G. G. rašė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, prašė jam taikyti izoliaciją. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu 2019 m. rugsėjo mėn. G. G. buvo perkeltas į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmąjį sektorių, ten dar nepaskirtas į būrį karantino patalpoje buvo sumuštas. 2019 m. rugsėjo mėn. atlikti bausmės G. G. buvo perkeltas į Alytaus pataisos namus, nors dar 2014 m. kreipėsi į Kalėjimų departamentą prašydamas, kad nebūtų ten perkeltas. Nesulaukęs administracijos pagalbos, 2019 m. gruodžio 13 d. Kauno tardymo izoliatoriaus kameroje pasikorus A. K., G. G. tik pasinaudojo susidariusia palankia situacija, nurodė pakoręs A. K., kad būtų suimtas ir kad nebūtų grąžintas į Alytaus pataisos namus.

3.3. 2020 m. sausio 22 d. 5-ojo kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pranešimas, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo Alytaus pataisos namuose metu nuteistasis G. G. į medikus ar pareigūnus dėl galimų konfliktų, psichologinio spaudimo, turto prievartavimo ar patirto fizinio smurto iš kitų nuteistųjų nesikreipė, taip pat kad nėra duomenų, jog Alytaus pataisos namuose G. G. grėstų bet kokio pobūdžio pavojus, tik rodo formalų pataisos namų administracijos požiūrį į nuteistųjų problemas, nes apie tai, kad G. G. nesaugu atlikti bausmę Alytaus pataisos namuose, jis dar 2014–2015 m. pranešė Kalėjimų departamentui, bet jo problema nebuvo išgirsta, kol G. G. nepripažino kaltės nužudęs A. K.. Būtent atsainus, formalus pataisos namų administracijos požiūris į nuteistųjų prašymus lėmė G. G. apsisprendimą pripažinti kaltę dėl A. K. nužudymo.

3.4. 2019 m. gruodžio 5 d. liudytojas M. K. Kalėjimų departamentui taip pat surašė analogišką prisipažinimą, kad Kauno tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 232 2019 m. gruodžio 3 d. apie 22 val. pasmaugė A. K., kad būtų perkeltas į kitus pataisos namus. Esant netgi dviejų asmenų prisipažinimui dėl padarytos nusikalstamos veikos, vertinti ir analizuoti tik vieno iš jų prisipažinimą, jo motyvus, o vėliau ir nuteisti šį asmenį yra neteisėta.

3.5. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad, išnagrinėjus baudžiamąją bylą, pakanka esančių faktinių duomenų, jog G. G. iš chuliganiškų paskatų, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, t. y. kad nebūtų perkeltas atlikti bausmės iš Kauno tardymo izoliatoriaus atgal į Alytaus pataisos namus, apgaule nužudė nuteistąjį A. K., imituojant pasikorimo veiksmus. G. G. ryžosi prisiimti kaltę, kad nebūtų grąžintas į Alytaus pataisos namus. Visuotinai žinoma apie Lietuvos įkalinimo įstaigose klestinčias kalinių subkultūros tradicijas, pagal kurias nuteistieji suskirstomi į kategorijas, kur nuteistųjų gyvenimas reglamentuotas ne įstaigos, o nuteistųjų nerašytomis taisyklėmis. G. G. desperatišką nenorą grįžti į Alytaus pataisos namus vertinti kaip mažareikšmę dingstį yra neteisinga.

3.6. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo išvada, jog A. K. polinkį į savižudybę paneigia asmens bylos duomenys, kad jis nebuvo įrašytas į Suimtųjų ir nuteistųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, apskaitos žurnalą, kad nė karto nesikreipė į psichologus ar psichiatrus dėl kokių nors problemų, atvirkščiai, siekė judėti be sargybos už pataisos įstaigos ribų ir tokią galimybę gavo, nuteistasis jokių nusiskundimų neišreiškė, prašymų neturėjo, jokių minčių apie savižudybę ar savęs žalojimą neišsakė, nebuvo konsultuotas ir vertintas, per vakarinį patikrinimą kameroje Nr. 232 jokių prašymų nepateikė, yra nepagrįsta. Minėta teismo išvada suponuoja nuostatą, kad, ketindamas atimti sau gyvybę, asmuo būtinai turi būti įrašytas į apskaitos dokumentą, kreiptis į specialistus ar apie savo ketinimą nusižudyti pranešti vakarinį patikrinimą atliekančiam pareigūnui. Dažniausiai savižudiškų žmogaus ketinimų nepastebi net šalia esantys šeimos nariai, juo labiau kad A. K. atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, kur administracijos požiūris į nuteistųjų problemas yra tik formalus. Todėl tokia išvada vertintina kaip prielaida.

3.7. Teismai taip pat nepagrįstai G. G. kaltę grindė liudytojų M. K. ir M. D. parodymais. Tiek M. K., tiek M. D. įvykio metu buvo apsvaigę. Nors teismo posėdyje apklaustas liudytojas Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotojas P. B. parodė, kad po įvykio kameroje esančius nuteistuosius išskirstė po kameras, darė visų trijų nuteistųjų šlapimo testus dėl narkotinių medžiagų, visi testai buvo neigiami, o liudytojas G. S. davė analogiškus parodymus – kad ryte visi trys asmenys buvo patikrinti dėl apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų, šių liudytojų parodymai prieštarauja 2020 m. birželio 22 d. Kauno tardymo izoliatoriaus vadovo atsakymo į gynėjos paklausimą turiniui, kur nurodyta, kad apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų testai atliekami esant vizualiems apsvaigimo požymiams arba prevencijos tikslais. Nesant minėtiems pagrindams, testai M. K. ir M. D. atliekami nebuvo. Dėl to darytina išvada, kad įvykį mačiusių, nuo psichotropinių medžiagų apsvaigusių liudytojų parodymai apie įvykio aplinkybes nelaikytini objektyviais, vertintini kritiškai.

3.8. Pirmosios instancijos teismas ignoravo ir kaltinimui palankia linkme interpretavo specialistų išvadomis patvirtintas faktines aplinkybes, o apeliacinės instancijos teismas šias išvadas tik patvirtino. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada nustatyta, kad G. G. panagių turinyje nėra pluoštų iš tirti pateiktos tekstilės juostos – sportinio krepšio rankenos, tai patvirtina G. G. parodymus, kad kilpą ant kaklo A. K. užsidėjo pats. Specialisto išvada, kad ant smaugvirvės nebuvo rasta G. G. DNR genotipo profilio, paneigia ir liudytojo M. K. parodymus. Specialistų išvados ir ekspertizės aktas G. G. kaltę paneigia, o spėjimais ir prielaidomis pagrįstos teismo išvados iš esmės prieštarauja kitai bylos medžiagai. Taip pat nepagrįstas teisėjų kolegijos vertinimas, kad per trumpą laiką, t. y. nuo A. K. pakorimo iki kitų kameroje esančių asmenų išskirstymo po atskiras kameras, nėra galimybės iki smulkmenų suderinti parodymus.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo G. G. gynėjos advokatės E. Grucytės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimų ir įrodymų vertinimo

5. Didelė kasacinio skundo dalis argumentuojama ginčijant pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nustatytas faktines aplinkybes ir įrodymų vertinimą, kurio pagrindu teismas padarė išvadą dėl nuteistojo G. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teigiama, kad teismai įrodymus vertino tendencingai ir selektyviai, nuteistojo kaltę grindė prielaidomis. Šie argumentai atmestini.

6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

7. Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Taigi, kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-270-628/2020 ir kt.).

8. Kasaciniame skunde ginčijamos teismų išvados dėl nukentėjusiojo A. K. polinkio į savižudybę, jo patirtų veido nubrozdinimų atsiradimo aplinkybių, menkinama liudytojų M. K. ir M. D. parodymų reikšmė, šiuos kritikuojant patikimumo aspektu dėl galimo apsvaigimo, tarpusavio parodymų suderinimo, taip pat analizuojamos byloje pateiktos specialistų išvados, aiškinamos nuteistojo G. G. parodymų nenuoseklumo priežastys, siekiant atkreipti dėmesį į atskiras šio parodymų dalis. Pažymėtina, kad šiais teiginiais iš esmės siekiama pakartotinio įrodymų įvertinimo kasacinės instancijos teisme, pateikiant alternatyvų byloje esančių įrodymų vertinimą. Be kita ko, toks suponuojamas vertinimas yra paremtas pačios kasatorės prielaidomis dėl nuteistojo ir liudytojų M. K. bei M. D. ankstesnių teistumų, taigi ir baudžiamojo proceso įstatymo išmanymo, kas lėmė šių tarpusavio parodymų derinimą, kartu dėl formalaus pataisos įstaigos darbuotojų požiūrio į nuteistųjų problemas, tai siejant su nukentėjusiojo A. K. galimu polinkiu į savižudybę.

9. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismų sprendimų turinys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad bylai reikšmingi faktai būtų nustatyti nesilaikant įrodinėjimo tvarkos. Aplinkybės dėl G. G. elgesio ir veiksmų nustatytos išsamiai įvertinus ir aptarus byloje surinktų įrodymų visumą. Teismai atsižvelgė į G. G. parodymų nenuoseklumą ir pripažino patikimomis tik tas dalis, kuriose nurodytos aplinkybės atitiko sugretinus liudytojų M. K. ir M. D. parodymus. Šių liudytojų parodymų patikimumas taip pat įvertintas remiantis gautais eksperimento ir parodymų patikrinimo vietoje veiksmų rezultatais. Kartu su kitais įrodymais įvertinta ir teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 1033/2019(02), eksperto Žydrūno Mėgelaičio paaiškinimai dėl mirties priežasties, taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S78/2020(01). Teismai sprendimuose aptarė ir nukentėjusiojo A. K. asmenybę bei šio aplinkiniams išreikštus ateities planus tikrindami polinkio į savižudybę versiją. Bylai svarbios aplinkybės dėl rasto nukentėjusiojo kūno pozicijos patvirtintos pareigūnų G. S., P. B., L. R. parodymais. Tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyje aiškiai išdėstyti įrodymai ir šių įrodymų vertinimas, jų pagrindu nustatytas tikrasis nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas, tikrieji nuteistojo nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir kitos šiai bylai svarbios nusikalstamos veikos aplinkybės.

10. Kasacinio skundo argumentai, kad teismai negalėjo vadovautis M. K. ir M. D. parodymais, kadangi šie buvo apsvaigę nuo narkotinės medžiagos, taip pat yra deklaratyvūs ir prieštarauja bylos medžiagai. Apeliacinės instancijos teismas atitinkamai pažymėjo, kad buvo atlikti visų trijų buvusių kameroje asmenų testai dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų, šie testai buvo neigiami, M. K. ir M. D. buvo apklausti tik kitą dieną po įvykio, be to, duodami po kelis kartus skirtingu laiku parodymus jie išliko nuoseklūs dėl nurodomų įvykio eigos aplinkybių. Be kita ko, aptartas ir paties M. K. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, atmetant šio prisipažinimo, kaip nepatvirtinto jokiais kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis, realumą.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde keliami visi įrodymų vertinimo aspektai pirmosios instancijos teismo bei apeliacinės instancijos teismo buvo išnagrinėti ir išsamiai aptarti. Kasaciniame skunde nepateikiami teisiniai argumentai, kuriais būtų paneigta pirmiau nurodytų įrodymų visumos įrodomoji reikšmė ir jų pagrindu padarytos teismų išvados dėl nustatytų bylos aplinkybių, tačiau aptariami kai kurie selektyviai atrinkti nuteistojo, liudytojų parodymai ir kiti bylos duomenys, pateikiant savą jų vertinimą. Minėta, kad tokia argumentacija nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl chuliganiškų paskatų (BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktas)

12. Kasaciniame skunde ginčijamas nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Kasatorė nurodo, kad G. G. nenoras grįžti į Alytaus pataisos namus, kadangi ten šiam buvo nesaugu dėl grėsmės jo sveikatai ir gyvybei, neturėtų būti vertinamas kaip mažareikšmė dingstis. Šis argumentas nėra pagrįstas.

13. Nužudymu dėl chuliganiškų paskatų pripažįstamas nužudymas, padarytas negerbiant, demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Nužudymas nelaikomas padarytu dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas tarpusavio asmeninio konflikto ar nesutarimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-156/2010, 2K-8-696/2015, 2K-477-746/2015, 2K-40-697/2017 ir kt.).

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagrindinis G. G. padarytos nusikalstamos veikos motyvas – tai siekis išvengti laisvės atėmimo bausmės vykdymo Alytaus pataisos namuose. Pirmosios instancijos teismo sprendime, be kita ko, pažymėta, kad pagal prokuroro pateiktus dokumentus nustatyta, jog G. G. nuo 2014 m. kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kad jis nebūtų perkeltas iš Kybartų pataisos namų į Alytaus pataisos namus, motyvuodamas tuo, kad jis duoda parodymus apie kitus asmenis, atliekančius laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Kauno tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau – KŽS) specialistė 2020 m. sausio 5 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į 5-ojo KŽS viršininko funkcijas atliekantį asmenį, prašydama pateikti informaciją, ar yra duomenų apie grėsmes, dėl kurių nuteistasis G. G. negalėtų atlikti bausmės Alytaus pataisos namuose, ir nurodyti, ar bausmės atlikimo Alytaus pataisos namuose metu nuteistasis G. G. kreipėsi į 5-ojo KŽS pareigūnus dėl galimų konfliktų, psichologinio spaudimo, turto prievartavimo ar patirto fizinio smurto iš kitų nuteistųjų. Atitinkamai 5-ojo KŽS viršininko funkcijas atliekančio asmens 2020 m. sausio 22 d. tarnybiniu pranešimu atsakyta, kad laisvės atėmimo bausmės Alytaus pataisos namuose atlikimo metu nuteistasis į medikus ir į 5-ojo KŽS pareigūnus dėl galimų konfliktų, psichologinio spaudimo, turto prievartavimo ar patirto fizinio smurto iš kitų nuteistųjų nesikreipė, taip pat 5-asis KŽS neturi duomenų, kad Alytaus pataisos namuose G. G. grėstų bet kokio pobūdžio pavojus. Taigi, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, šioje baudžiamojoje byloje nebuvo užfiksuotos ar nustatytos aplinkybės, rodančios apie G. G. kylantį realų pavojų. Atitinkamai tai rodo, jog nuteistojo nenoras atlikti laisvės atėmimo bausmę tam tikroje bausmės vykdymo įstaigoje sietinas išimtinai su paties nuteistojo subjektyviu vertinimu, kuris negali būti objektyviai ar kitaip paaiškinamas. Kita vertus, net ir tariamos ar galimos grėsmės buvimas negali būti laikomas reikšminga priežastimi imtis byloje nustatytų smurtinių nuteistojo veiksmų. Nuteistojo noras nevykti į tam tikrą pataisos įstaigą, paneigiant kito asmens vieną iš svarbiausių vertybių – gyvybę, neabejotinai yra mažareikšmis.

15. Teisėjų kolegija, nagrinėdama nustatytą faktinę situaciją, pažymi, jog G. G. epizodiškai pažinojo A. K., šių asmenų nesiejo asmeniniai tarpusavio santykiai, G. G. veiksmai pasireiškė neišprovokuota agresija prieš asmenį, neturėjusį jokios įtakos nuteistojo poelgiui ir veiksmams. Nuteistojo tikslo nebūti perkeltam į Alytaus pataisos namus įgyvendinimas byloje nustatytais drastiškais būdais rodo šio akivaizdų savo interesų priešpriešinimą visuomeninei tvarkai, taip demonstruojamas niekinamas požiūris į aplinkinius. Nenoras atlikti laisvės atėmimo bausmę tam tikroje bausmės vykdymo įstaigoje, iškeltas aukščiau nei kito asmens gyvybė, neabejotinai laikytinas mažareikšme dingstimi. Visi šie byloje nustatyti požymiai visiškai atitinka chuliganiškų paskatų turinį. Atitinkamai šis nužudymą kvalifikuojančio požymio inkriminavimas tiksliai atskleidžia nuteistojo padarytos veikos didesnį pavojingumą – nusikalstama veika tikslingai nesirenkama auka, o ją lemiančios priežastys yra neadekvačios ir nesuvokiamos, taigi nusikalstamos veikos kryptingumas negali būti nuspėtas ar pamatuotas.

16. Konstatuotina, kad teismai, kvalifikuodami nužudymą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaip padarytą dėl chuliganiškų paskatų, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl proceso išlaidų

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šioje byloje 2022 m. rugsėjo 13 d. pateikė pažymą Nr. APD-2022-09193, joje prašoma iš G. G. priteisti valstybės naudai 170 Eur išlaidų atlyginimą už G. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme.

18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).

19. Ši baudžiamoji byla žodinio proceso tvarka nagrinėta pagal nuteistojo G. G. gynėjos advokatės E. Grucytės kasacinį skundą, jis yra atmetamas. Taigi turėtos išlaidos atstovaujant byloje civilinei ieškovei pripažįstamos proceso išlaidomis. Dėl šių aplinkybių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas tenkinamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo G. G. gynėjos advokatės Eglės Grucytės kasacinį skundą.

Išieškoti iš G. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 170 Eur antrinės teisinės pagalbos, teiktos civilinei ieškovei G. K., išlaidoms atlyginti.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Algimantas Valantinas