Kasacinio skundo Nr. DOK-4686/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19005-2020-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. spalio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. J. gynėjo Lino Žalnieriūno kasacinio skundo, dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžio, priėmimo klausimą
n u s t a t ė :
Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį ir E. J. paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Kasaciniame skunde kasatorius motyvuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir išėjo už apeliantų skundų ribų, nes apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą, kurio neprašė nei vienas iš apeliantų, o perkvalifikavęs kito nuteistojo veiksmus priėmė sprendimą, kurio kitas nuteistasis neprašė, o prašė E. Jankauskas. Be to, apeliaciniame skunde analizuodamas liudytojo policijos pareigūno V. V. parodymus, gynėjas ginčijo tikslą parduoti ar kitaip platinti E. J. įgytas narkotines medžiagas. Apeliacinės instancijos teismas posėdyje apklausė liudytoją, tačiau savo motyvuose jo parodymų neanalizavo ir neatsakė į šį apeliacinio skundo argumentą.
E. J. gynėjas argumentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pakeitęs kaltinime suformuluotas veikos faktines aplinkybes ir tai padaręs tik galutinėje proceso stadijoje, reikšmingai ir esmingai apsunkino nuteistojo teisę į gynybą, pablogino jo padėtį ir išėjo už skundo ribų. Savo iniciatyva teismas gali tik patikslinti veikos faktines aplinkybes. Nustatęs kitas, nei kaltinime nurodytos, faktines aplinkybes teismas jas gali pakeisti tik prokuroro ar nukentėjusiojo iniciatyva. Kadangi šioje byloje nebuvo prokuroro prašymo, teismas negalėjo iš esmės pakeisti veikos faktinių aplinkybių, o pakeitęs teismas pažeidė BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatas.
Kasatorius argumentuoja, kad pakeitus E. J. kaltinimą iš jo buvo pašalintas narkotinių medžiagų įgijimo požymis, kuris sudarė gynybai pagrįstas prielaidas tikėtis, kad atitinkamai įvertinus bylos medžiagą ir paneigus tikslą galima tikėtis veikos perkvalifikavimo į BK 259 straipsnio 1 dalį. Todėl įgijimo pašalinimas iš kaltinimo pašalino net teorines galimybes gintis siekiant švelnesnės normos inkriminavimo, nes pagal pakeistas veikos faktines aplinkybes E. Jankauskas savo automobilyje laikė psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas perduoti konkrečiam asmeniui – J. V., o ne kaip buvo ankstesniuose kaltinimuose neapibrėžtam asmeniui, dėl ko gynyba akivaizdžiai pasunkėjo.
Kasatorius motyvuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes savo nuosprendį grindė J. V. advokatės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, o E. J. apeliacinio skundo argumentus ignoravo ir dėl jų nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė ir nevertino policijos pareigūnų parodymų ir jų tarnybinių pranešimų, kad sulaikytas E. Jankauskas viso proceso metu nuosekliai nurodė psichotropines medžiagas pirkęs iš J. V., kai J. V. buvo nenuoseklus ir įvykio vietoje policijos pareigūnams nieko neaiškino, o savo versiją, kad medžiagas ketino įsigyti iš E. J. pateikė tik vėliau. Nebuvo įvertinta tai, kad E. Jankauskas jau anksčiau buvo sulaikytas išvykstantis su psichotropinėmis medžiagomis iš to paties kiemo ir tai, kad telefoniniuose pokalbiuose E. Jankauskas skundžiasi J. V. bloga psichotropinių medžiagų kokybe, kas reiškia, kad medžiagos buvo imamos į skolą siekiant patikrinti jų kokybę.
Kasaciniame skunde argumentuojama, kad pakeitus kaltinimą jis tapo nelogiškas, nes J. V. buvo inkriminuotas pasikėsinimas įgyti psichotropinę medžiagą, tačiau E. J. pasikėsinimas parduoti medžiagą nebuvo inkriminuotas. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepaaiškino, kodėl J. V. inkriminavo pasikėsinimą įgyti narkotinę medžiagą, o ne rengimąsi ją įgyti, nes nenustatyti jokie E. J. veiksmai, kuriais jis pradėtų kitaip platinti psichotropinę medžiagą. J. V. inkriminavus rengimąsi įgyti psichotropinę medžiagą, jis turėjo būti išteisintas, nes atsakomybė kyla tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.
Kasatorius, nurodęs nusikaltimo padarymo aplinkybes ir nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti E. J. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys pagrindus (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį esminiais Kodekso pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
Gausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatant bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribas nurodyta, kad pagal BPK kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadinasi, kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Kasacinėse nutartyse ne kartą pasisakyta, kad kasacinės instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumą tikrina pagal pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas aplinkybes, o tais atvejais, kai kasaciniuose skunduose ginčijamas įrodymų gavimo teisėtumas, jų ištyrimas ir vertinimas, patikrina, ar tai padaryta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, tačiau nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9/2013, 2K-172/2014, 2K-517-303/2015, 2K-587-697/2015). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>). Remiantis šiais įstatymo taikymo išaiškinimais, kasacinio skundo argumentai, susiję su įrodymų vertinimu ir savo versijos argumentavimu remiantis tokiai versijai palankiais įrodymais, kurie yra tik dalis visų įrodymų, kuriais rėmėsi žemesni teismai, nėra kasacijos dalykas.
Kasacinio skundo argumentai dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų nesilaikymo ir išėjimo už apeliacinio skundo ribų, taip pat dėl BPK 255 ir 256 straipsnių pažeidimų, neatitinka BPK 369 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Kasaciniuose skunduose, kuriuose motyvuojami BPK nuostatų pažeidimai, turi būti argumentai, rodantys, kad tokie pažeidimai gali būti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymo garantuojamos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, susiaurino kaltinimo E. J. apimtį pašalinęs iš kaltinimo psichotropinių medžiagų įgijimą, ką turėjo padaryti vykdydamas teisingumą ir turėdamas pareigą nustatyti tikrąsias nusikalstamų veikų aplinkybes bei vadovaudamasis BPK 328 straipsnio 1 punktu. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo nustatyta, kad E. Jankauskas iš J. V., turėdamas tikslą platinti ir vartojimui sau neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą ir ją laikė turėdamas tą patį tikslą, kas reiškia, kad E. Jankauskas tiek įgijo psichotropinę medžiagą su tikslu ją parduoti ar kitaip platinti ateityje, tiek ją laikė su tikslu ją parduoti ar platinti ateityje, o kasaciniame skunde nėra motyvų, kokią įtaką gynybai ginantis nuo inkriminuoto tikslo turėjo įgijimo pašalinimas.
Pagal BPK 369 straipsnio 2 dalį netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Kasacinis skundo argumentai, susiję su netinkamu baudžiamojo kodekso taikymu, nėra susiję su baudžiamojo kodekso taikymu E. J., o susiję su jo taikymu kitam nuteistajam, kuris kasacinio skundo nėra padavęs. Skundo argumentai dėl BK 54 straipsnio 3 dalies netaikymo yra susiję su nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės vertinimu, kas neduoda pagrindo išvadai, kad galimai buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Atsižvelgiant į tai kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 4 punktu, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo E. J. gynėjo Lino Žalnieriūno kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Artūras Ridikas
Audronė Kartanienė
Alenas Piesliakas
