Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių privačios žemės ūkio paskirties žemės perleidimo (dovanojimo) sandorio pripažinimą apsimestiniu, jo pripažinimą pirkimo-pardavimo sandoriu ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-98-403/2024

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00231-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.4.2.5; 2.6.15

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal: 1) ieškovo R. L. ieškinį atsakovams M. J. ir T. U., L. L., L. S., Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notarui Raimondui Miknevičiui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo; 2) atsakovo T. U. priešieškinį ieškovui R. L. ir atsakovui M. J., trečiasis asmuo Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notaras Raimondas Miknevičius, dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo; 3) trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais mažosios bendrijos,,Mano žemės“ ieškinį dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovui R. L., atsakovams T. U., M. J., tretieji asmenys Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notaras Raimondas Miknevičius, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, L. L., L. S..

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių privačios žemės ūkio paskirties žemės perleidimo (dovanojimo) sandorio pripažinimą apsimestiniu, jo pripažinimą pirkimo–pardavimo sandoriu ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas R. L. ieškiniu prašė: 1) pripažinti 2019 m. gruodžio 31 d. sudarytą dovanojimo sutartį (notarinio reg. Nr. 9549), pagal kurią T. U. dovanojo M. J. 1/2 dalį, t. y. 3,7000 ha (naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtą indeksu B, sutarties priedas Nr. 4), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 7,4000 ha, adresas: (duomenys neskelbtini), (toliau – ginčo žemės sklypas) pirkimo–pardavimo sutartimi; 2) perkelti ieškovui R. L. pirkėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį, nustatant, kad T. U. pardavė, o R. L. nupirko ginčo žemės sklypą už 500 Eur; 3) priteisti iš ieškovo R. L. atsakovui T. U. 500 Eur.

3. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio plotas 3,5000 ha, (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ginčo žemės sklypu. Ieškovas atsitiktinai, sudaręs kadastrinių matavimų sutartį su matininku, sužinojo, kad ginčijama 2019 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartimi atsakovas T. U. atsakovui M. J. padovanojo tris žemės sklypus, be kita ko, ir ginčo žemės sklypo dalį.

4. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta siekiant pridengti žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorius ir išvengti pagal įstatymą privalomų procedūrų, t. y. sudaryti galimybę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą kitiems asmenims, kurių valdomi žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su parduodamais žemės ūkio paskirties žemės sklypais. Atsakovas T. U. atsakovui M. J. žemės sklypus, įskaitant ginčo žemės sklypo dalį, ne padovanojo, bet pardavė, tačiau ieškovui nėra žinoma, už kokią kainą. Dovanos suteikimo motyvų negalėjo būti, abu atsakovai vykdo ūkininkavimo veiklą, perka ir parduoda žemės sklypus, juos nuomoja, gauna iš to pajamų. Ginčo žemės sklypo dalį atsakovas T. U. buvo išnuomojęs savo paties įmonei. Taigi, dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas turint tikslą pridengti kitą, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį – žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pažeista ieškovo, kaip besiribojančio žemės sklypo savininko, pirmumo teisė įsigyti parduodamą žemės sklypo dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80, 1.87 straipsniai). Dovanojimo sutartį pripažinus apsimestiniu sandoriu ir kartu pripažinus, kad tai yra pirkimo–pardavimo sutartis, pirkėjo teisės ir pareigos perkeltinos ieškovui, nustatant, kad atsakovas T. U. pardavė, o ieškovas nupirko 1/2 dalį ginčo žemės sklypo už 500 Eur (kaina, kuri buvo nurodyta dovanojimo sutartyje).

5. Atsakovas T. U. priešieškiniu prašė nutraukti 2019 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartį, patvirtintą Varėnos rajono l-ojo notaro biuro notaro R. Miknevičiaus, notarinio registro Nr. 9549, sudarytą tarp T. U. ir M. J. dėl 1/2 dalies ginčo žemės sklypo neatlygintinio perdavimo (dovanojimo), taikyti restituciją – grąžinti T. U. nuosavybėn 1/2 dalį ginčo žemės sklypo. Atsakovas T. U. 2022 m. gruodžio 7 d. pateikė teismui pareiškimą, jog jis atsisako savo priešieškinio.

6. Trečiasis asmuo MB,,Mano žemės“ pateikė į bylą pareiškimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kuriuo prašė: (1) teismui pripažinus 2019 m. gruodžio 31 d. sudarytą dovanojimo sutartį, notarinio reg. Nr. 9549, pagal kurią T. U. dovanojo M. J. 1/2 dalį ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi, perkelti trečiajam asmeniui MB,,Mano žemės“ pirkėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį, nustatant, kad T. U. pardavė, o MB,,Mano žemės“ nupirko 1/2 dalį ginčo žemės sklypo už 500 Eur; (2) priteisti iš trečiojo asmens MB,,Mano žemės“ atsakovui T. U. 500 Eur; (3) jeigu teismas laikytų, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas tokiam reikalavimui reikšti, jį atnaujinti.

7. Pareiškime trečiasis asmuo nurodė, jog pagal 2015 m. birželio 5 d. nuomos sutartį Nr. 2015-06-05 T. U. išnuomojo MB,,Mano žemės“ 1,8500 ha ploto ginčo žemės sklypo dalį laikotarpiui iki 2030 m. sausio 17 d. Sutartis nėra nutraukta, yra galiojanti. Ši sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre 2015 m. birželio 10 d. Trečiasis asmuo nurodo, kad jis turėtų pirmumo teisę prieš ieškovą įgyti pirkimo–pardavimo sutartimi ginčo žemės sklypą, jeigu teismas nustatytų, kad dovanojimo sutartis buvo apsimestinė. Trečiojo asmens pareiškime pažymima, kad trečiasis asmuo nemato savarankiškų pagrindų, o ieškovo nurodyti pagrindai nėra pakankami dovanojimo sutarčiai apsimestiniu sandoriu pripažinti, tačiau jeigu teismas nuspręstų, jog įvykęs dovanojimo sandoris turi būti pripažintas pirkimo–pardavimo sutartimi, tai pirkėjo pareigos ir teisės į ginčo sklypą perkeltinos trečiajam asmeniui MB,,Mano žemės“.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas pripažino 2019 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 9549), pagal kurią T. U. dovanojo M. J. 1/2 dalį ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi ir perkėlė ieškovui R. L. pirkėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį, nustatydamas, kad T. U. pardavė, o R. L. nupirko 1/2 dalį, t. y. 3,7000 ha, ginčo žemės sklypo už 3680 Eur; priteisė iš R. L. T. U. 3680 Eur; ex officio (pagal pareigas) pripažino 2019 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 9549), pagal kurią T. U. dovanojo M. J. žemės sklypą, kurio plotas 1,0900 ha (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio plotas 3,4600 ha, (duomenys neskelbtini), apsimestiniu sandoriu; taikė restituciją natūra – grąžino atsakovo T. U. nuosavybėn žemės sklypą, kurio plotas 1,0900 ha, (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, kurio plotas 3,4600 ha, (duomenys neskelbtini); atsakovui T. U. atsisakius priešieškinio reikalavimų, šią civilinės bylos dalį nutraukė; trečiojo asmens MB,,Mano žemės“ ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

9. Teismas nurodė, kad į bylą įtraukti tretieji asmenys, kuriems priklausantys žemės sklypai taip pat ribojasi su ginčo sklypu, nepareiškė noro pasinaudoti savo pirmumo teise, todėl, pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ŽŪPŽĮĮ) 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pirmumo teisę įsigyti ginčo sklypą turi ieškovas, kaip ūkininkas, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, ir trečiasis asmuo MB,,Mano žemės“, kuris naudojasi ginčo žemės sklypu, t. y. nuomojasi žemės sklypo dalį nuo 2015 metų ir šie santykiai yra įregistruoti registre. Pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą MB,,Mano žemės“ turi pirmenybę kaip žemės sklypo naudotoja, o pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškovas turi pirmenybę kaip asmuo, kuris turi žemės sklypą, besiribojantį su parduodamu žemės sklypu. Teismas pabrėžė, jog pirmenybės teisę vienas ar kitas asmuo turi tik parduodant ir perkant žemės sklypą.

10. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nusprendė, kad atsakovai neįrodė, jog jie būtų susieti giminystės, kaip ji apibrėžiama CK 3.130 straipsnio 1 dalyje, ryšiais. Teismas taip pat nusprendė, kad atsakovai neįrodė ir to, jog jie tarėsi vykdyti bendrai jungtinę veiklą. Per daugiau nei trejus metus atsakovai neatliko jokių bendrų veiksmų, nepasirašė sutarties ir nepateikė teismui tokius savo ketinimus patvirtinančių įrodymų. Teismo vertinimu, šalys nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų tarpusavyje suderintą ir išreikštą valią sudaryti susitarimą dėl jungtinės veiklos, nepateikė jungtinės veiklos sutarties.

11. Teismas nustatė, kad M. J. valdo daug žemės sklypų. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašai patvirtino, jog M. J. yra šių žemės sklypų ar jų dalių savininkas, juos įgijęs dovanojimo sutarčių pagrindu (2016 m. – vienas sklypas, 2019 m. – 3 sklypai, vieną padovanojo T. U., 2020 m. – 2 sklypai). Posėdžių metu atsakovas neįrodė, jog visus šiuos sklypus dovanų gavo iš artimų giminaičių. Teismas nustatė, kad T. U. turi skolinių įsipareigojimų Lietuvos Respublikai už žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, žemės sklypams yra registruota hipoteka. Taip pat turi nuolatinių ir einamųjų skolinių įsipareigojimų už valstybinės žemės, kurią nuomojasi iš Lietuvos valstybės, nuomą. Atsakovas T. U. valdo labai daug žemės sklypų, dalį sklypų nuomojasi, dalį nuomoja pats. T. U. žemės sklypą, kuris yra (duomenys neskelbtini), yra 9,5050 ha ploto ir nuosavybės teise jam priklauso, nuomoja E. M.. Teismas padarė išvadą, jog mažai tikėtina, kad asmuo, turintis finansinių įsipareigojimų valstybei, dovanotų kitam ūkininkui – M. J., kuris iš ūkininkavimo siekia pelno, 8,25 ha didelės vertės žemės ūkio paskirties žemės. Byloje apklaustas liudytojas V. P. patvirtino, kad T. U. siūlė jam pirkti kelis sklypus (duomenys neskelbtini) kaimuose, bet sandorį norėjo įforminti kaip dovanojimą. Už tuos sklypus jis norėjo gauti apie 23 000 Eur. Liudytojas paaiškino, kad jis sutiko mokėti 20 000 Eur, bet tokia kaina netenkino T. U., nes jis už tiek šitą žemę buvo įsigijęs. Liudytojas taip pat nurodė, kad jis atsisakė pirkti žemę ir dėl to, kad nenorėjo, jog tai būtų įforminta kaip dovanojimas.

12. Teismas padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad tarp atsakovų T. U. ir M. J. buvo sudarytas apsimestinis dovanojimo sandoris, siekiant išvengti privalomų procedūrų, kurios yra būtinos parduodant žemės ūkio paskirties žemę. Kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris, teismo įsitikinimą dar labiau sustiprina į bylą pateiktas priešieškinis tarp atsakovų bei trečiojo asmens MB,,Mano žemės“ ieškinys, kuriuo trečiasis asmuo nereiškė jokio materialinio reikalavimo, tačiau nurodė, kad jeigu teismas pripažins sandorį apsimestiniu pagal ieškovo reikalavimą, tai pirkėjo teisės turėtų būti perkeltos MB,,Mano žemės“, kuri nuomojasi šį žemės sklypą ir turi pirmumo teisę jį įsigyti pagal ŽŪPŽĮĮ. Perleidimo sandorį sudarė T. U., o MB,,Mano žemės“ savininkas taip pat yra T. U.. Beveik visus nuosavybės teise valdomus sklypus M. J. įgijo dovanojimo sutarčių pagrindu. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad tikrasis atsakovų tikslas – ginčo žemės sklypų pardavimas. Atsakovai, o ypač T. U., yra stambūs ir patyrę ūkininkai, kurie ūkininkauja jau ilgą laiką ir kurių tikslas yra iš valdomų žemės plotų gauti naudą – pajamų bei pelno ir plėsti savo ūkius.

13. Teismas padarė išvadą, kad ir kita dalis atsakovų sandorio pripažintina niekine dėl likusių dviejų sklypų padovanojimo, remiantis tais pačiais teismo sprendime jau aptartais motyvais, kad iš esmės tai buvo apsimestinis sandoris, nes žemės sklypų vertė yra gerokai didesnė, nei nurodyta dovanojimo sutartyse. Atsakovas M. J. beveik visus sklypus yra įgijęs tik dovanojimo sutarčių pagrindu ir nėra jokių įrodymų, kad šias dovanas gavo iš artimų giminaičių ar kaip padėką už kokią nors paslaugą, ar pan. Labiau tikėtina, kad tarp stambesnių žemės valdytojų, siekiant išvengti ŽŪPŽĮĮ reikalavimų, buvo susitarimų dėl žemės sklypų kaimynystės.

14. Teismas pažymėjo, kad notarinėje sutartyje nurodyta dovanojamų daiktų vertė taip pat rodo, jog buvo sudarytas apsimestinis sandoris, nes dovanojamų daiktų vertė visiškai neatitinka nei Nekilnojamojo turto registro pažymėjimuose nurodytos vertės, nei šalių parodymų, nei realios rinkos vertės. Atsakovai nurodė, kad žemės kaina toje vietoje yra žymiai didesnė. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose ginčo sklypo, kurio bendras plotas 7,4000 ha, rinkos vertė yra 7360 Eur (1/2 dalies vertė – 3680 Eur). Šalys savo veiksmais, kai buvo sudaromas ne pirkimo–pardavimo sandoris, o apsimestinis dovanojimo sandoris, ir labai tikėtina, jog buvo mokamos didesnės sumos už žemės sklypus, pačios prisiėmė su tokiais veiksmais susijusią riziką, todėl negali reikalauti, kad tokie jų veiksmai būtų teisiškai apginti. Posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, jog ieškovas sutinka, kad perkeliant jam pirkėjo teises ir pareigas būtų priteista sumokėti 3680 Eur turto kaina pagal Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodomą turto vidutinę rinkos vertę (7360 Eur : 2 = 3680 Eur). Teismas, taikydamas restituciją, vadovavosi Nekilnojamojo turto registro pažymėjime užfiksuota žemės sklypo vidutine rinkos verte.

15. Teismo vertinimu, trečiojo asmens pareikštas reikalavimas yra sąlyginis, susietas su ieškovo ieškinio pirmuoju reikalavimu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Pats trečiasis asmuo nepareiškė materialinio reikalavimo, o suformulavo tik išvestinį reikalavimą dėl pasekmių, jeigu sandoris bus nuginčytas. Dėl to teismas padarė išvadą, kad trečiojo asmens teisių toks sudarytas sandoris nepažeidė, nes jis nereiškė tokio reikalavimo.

16. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo T. U. teismui pateiktas priešieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, šalių teisių bei interesų nepažeidžia, atsakovui žinomos priešieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės, todėl atsakovo priešieškinio atsisakymą priėmė ir civilinės bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimų nutraukė.

17. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. spalio 12 d. sprendimu panaikino Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškovo R. L. ieškinys bei priteista piniginė kompensacija, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Taip pat buvo panaikinta Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimo dalis, kuria ex officio buvo pripažinta apsimestine likusi 2019 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. 9549) dalis ir taikyta restitucija, taip pat dalis dėl bylinėjimosi išlaidų.

18. Teisėjų kolegija nusprendė, kad ieškovo teiginiai, jog jis neturi jokių duomenų, kad atsakovas T. U. užsiimtų mecenavimu, teiktų paramą asmenims, kuriems ji yra reikalinga, todėl jo sudarytas ginčo žemės ūkio paskirties žemės sklypo dovanojimo sandoris yra apsimestinis ir fiktyvus sandoris, kuriuo siekiama išvengti imperatyvių įstatymo reikalavimų taikymo, yra tik deklaratyvūs ir hipotetiniai.

19. Kolegija taip pat nusprendė, kad ieškovas nurodė savo prielaidas ir spėjimus, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimą pripažinti ginčijamą sutarties dalį apsimestiniu sandoriu, perkeliant jam pirkėjo teises ir pareigas. Kadangi dovanojimo sutartį pripažinti pirkimo–pardavimo sandoriu galima tik nustačius atlygintinumo faktą, pareigą įrodyti dovanojimo sutarties atlygintinumą turėjo ieškovas, tačiau to nepadarė. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, įgalinančių vertinti, kad tarp sutarties šalių įvyko atsiskaitymas, ieškovas taip pat negali nurodyti, kokia kaina buvo sumokėta už perleistą turtą ir kaip vyko atsiskaitymas tarp šalių.

20. Liudytojo V. P. parodymus, jog atsakovas T. U. jam siūlė pirkti kelis žemės sklypus forminant juos kaip dovanojimą, apeliacinės instancijos teismas vertino kritiškai, kadangi tai patvirtinančių objektyvių įrodymų nepateikta (pvz., raštu), o, kaip teigia liudytojas, su atsakovais jo santykiai nėra geri, jie net nesisveikina, taigi šis liudijimas nelaikytas patikimu.

21. Kolegija laikė tikėtina, kad atsakovas, nenorėdamas verslo plėtoti su jam svetimu žmogumi, su kuriuo gali kilti įvairių ginčų (o tai, kylant nesutarimų, verslą gali ir žlugdyti), ir apsisprendė žemės sklypo dalį padovanoti seniai pažįstamam asmeniui. Be to, pabrėžė, kad nei įstatymai, nei kasacinio teismo suformuota praktika nereikalauja, jog dovanojimo sandorio šalys būtų išimtinai giminės, t. y. kraujo ryšiu susiję asmenys.

22. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, susiję su atsakovo T. U. priešieškiniu ir MB,,Mano žemės“ ieškiniu, iš esmės nesudaro pagrindo perkelti pirkėjo teisių vienam asmeniui, kadangi akivaizdu, jog yra ir kitų interesantų, kurie perkant žemės sklypus taip pat turėtų tokią pačią pirmumo teisę kaip ir ieškovas, todėl tokiu sprendimu ieškovas būtų išskirtas iš kitų asmenų pirmumo teise įsigyjant žemės sklypą, dar, be to, ir nesutikdamas mokėti teismo priteistos kainos. Akivaizdu, kad, esant ginčui tarp kelių norinčių pirkti asmenų, ir kaina būtų derybų objektas, o tai leistų pardavėjui ją gauti didesnę.

23. Kolegijos vertinimu, šis ieškovo ieškinys sietinas ne su ieškovo pažeistų teisių atkūrimu ir gynimu, bet su ekonomine nauda ieškovui, kadangi sklypo už rinkos kainą pirkti jis nesutinka, tačiau nustatęs, kad dovanojimo sutartyje nurodyta nedidelė kaina, būtent už ją ketina įsigyti ginčo žemės sklypo dalį. Pirmosios instancijos teismo motyvus, jog neįtikėtina, kad asmuo, turintis skolinių įsipareigojimų bankui, galėtų dovanoti žemės sklypą, teisėjų kolegija taip pat laikė niekuo nepagrįstais, kadangi įstatymai to daryti nedraudžia, nenustatyta, kad padovanojęs sklypą atsakovas taptų nemokus, o sklypo rinkos vertė, kurią priteisė teismas, atsižvelgiant į tai, kad šalys ketino kartu ūkininkauti, nėra labai didelė.

24. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas sklypą pageidauja įsigyti, sutikdamas mokėti tik 500 Eur, todėl pirkėjo teisės jam negali būti perkeliamos ir dėl priteisiamos sumos dydžio, nes jis, įsigijęs daiktą, nesutinka sumokėti didesnę nei 500 Eur kainą, o tai yra esminė pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys gali derėtis ir turi susitarti. Šiuo atveju ieškovas nurodo, kad jam priimtina tik 500 Eur kaina, tačiau tai prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principui. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad, ieškovui nesutinkant mokėti realios sklypo kainos, negali būti svarstomas klausimas dėl pirkėjo teisių perkėlimo.

25. Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, apeliacinės instancijos teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas – priteisė iš ieškovo atsakovui T. U. 7322,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui M. J. 12 553 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismui atmetus ieškovo ieškinį, visų atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu – procesinių dokumentų rengimu, atsižvelgiant į galutinę procesinės bylos baigtį, atlyginimas priteistinas iš ieškovo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

26. Kasaciniame skunde ieškovas R. L. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 12 d. sprendimą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimą arba, palikus galioti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimą, jį pakeisti ir priteisti iš R. L. T. U. 500 Eur. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Apeliacinės instancijos teismas visiškai ignoravo toje pačioje byloje pateiktus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 362 straipsnio 2 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-313/2022 54 punkte išaiškinta, kad bylą nagrinėjant iš naujo turi būti vertinama atsakovų procesinis elgesys, kai atsakovas T. U. pareiškė priešieškinį dėl to paties ieškovo ieškiniu ginčijamo žemės sklypo dalies dovanojimo sutarties negaliojimo, o atsakovas M. J. priešieškinį pripažino. Kasacinis teismas nurodė, kad toks procesinis elgesys galėtų būti svarbus nustatant ginčijamos dovanojimo sutarties šalių valią, priežastis (motyvus) sudaryti tokią sutartį. Kasacinis teismas nurodė, kad teismai kritiškai neįvertino aplinkybės, jog atsakovo T. U. priešieškinis yra pareikštas kitam atsakovui M. J., t. y. priešieškinį pareiškė ir atitinkamai su jo reikalavimais sutiko asmenys, kurie ir sudarė byloje apsimestiniu įrodinėjamą sandorį. Kasacinis teismas nurodė, kad teismai nevertino, ar tokiais veiksmais atsakovai nesiekė išvengti ieškovo ieškiniu siekiamų teisinių padarinių taikymo – pirkėjo teisių ir pareigų ieškovui perkėlimo. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių visiškai nieko nepasisakė, tai rodo akivaizdų CPK 362 straipsnio 2 dalies pažeidimą.

26.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, nes teismo išvados padarytos remiantis ne byloje surinktų įrodymų viseto vertinimu (kaip tą padarė pirmosios instancijos teismas), bet pavieniais įrodymais, vertinant juos izoliuotai nuo kitų byloje surinktų įrodymų, nepašalinant šių įrodymų prieštaravimo kitiems, nepaaiškinant, kodėl vieniems įrodymams suteikiamas pirmumas prieš kitus. Byloje surinkta pakankamai daug tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, todėl šioje byloje buvo ypač svarbu visus įrodymus įvertinti visapusiškai, tiek sprendžiant dėl vieno ar kito konkretaus įrodymo atskirai, tiek atskleidžiant ir įvertinant jų tarpusavio santykį. Byloje buvo surinkta daug duomenų apie ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybes, atsakovų elgesį iki ir po sutarties sudarymo, tačiau tiek dalis įrodymų atskirai, tiek įrodymų visuma apeliacinės instancijos teismo liko neįvertinta, dėl to buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad įrodymų visuma neleidžia spręsti apie dovanojimo sutarties apsimestinumą.

26.3. Apeliacinės instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į dovanojimo sutarties pagrindinius požymius ir jų įtaką kvalifikuojant ginčijamą sutartį, taip pat deramai neįvertino dovanojimo sutarties sudarymo priežasties (motyvo) ir daugybės kitų reikšmingų aplinkybių: teismas, spręsdamas dėl sandorio atlygintinumo, suabsoliutino aplinkybę, kad į bylą nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, kurie tiesiogiai patvirtintų, jog už žemės sklypus buvo mokėtas atlygis; teismas neatsižvelgė į dovanojimo motyvų nustatymo svarbą, vertindamas dovanotojo, šiuo atveju atsakovo T. U., valią neatlygintinai perleisti ginčo žemės sklypo dalį; teismas netinkamai įvertino atsakovo T. U. finansinės padėties įrodymus (jis turėjo 362 370 Eur skolų) – asmuo, turintis didelius finansinius įsipareigojimus ir nevengiantis jų vykdyti, niekuomet neatlygintinai neperleistų didelės vertės turto; apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis dėl neva dovanoto turto vertės, kadangi, pardavęs šiuos žemės sklypus, atsakovas T. U. galėjo uždirbti iki 70 000 Eur, o tai būtų leidę gerokai sumažinti savo finansinius įsipareigojimus; teismas be pakankamo pagrindo kritiškai įvertino liudytojo parodymus; teismas padarė niekuo nepagrįstą ir klaidingą išvadą, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ginčo sklypuose plėtojama šaltalankių auginimo veikla; teismas nevertino atsakovo T. U. procesinio veiksmo, kai jo vadovaujama MB „Mano žemės“ pareiškė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašė perkelti pirkėjo teises ir pareigas neginčijant pačios dovanojimo sutarties.

26.4. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovui negali būti perkeliamos pirkėjo teisės ir pareigos, nes pardavėjas (atsakovas T. U.) turi teisę derėtis dėl kainos, neva yra daugiau interesantų, kurie turi teisę įsigyti ginčo žemės sklypo dalį, o ieškovas neva nesutinka mokėti pirmosios instancijos teismo priteistos kainos (3680 Eur) už ginčo žemės sklypo dalį, netinkamai aiškino ir taikė ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalies nuostatą. Pirmenybės teisės turėtojui priklauso ne pats perleistas turtas, o teisė jį įsigyti pirmiau už kitus. Pažeidus ieškovų pirmenybės teisę, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas laikytinas priimtinesniu ir teisingesniu būdu apginti pažeistas teises, nes tai labiausiai atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus. Perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, tik tai, kad buvo pažeista pirmenybės teisė pirkti sklypą. Tokiu atveju pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra specialus nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnis), kuris nėra sudaromas laisvos rinkos sąlygomis.

26.5. Be to, į šios civilinės bylos nagrinėjimą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu buvo įtraukti visi asmenys, kurie dovanojimo sutarties sudarymo metu nuosavybės teise valdė žemės sklypus, besiribojančius su ginčo žemės sklypu. Nė vienas iš šių asmenų nereiškė reikalavimų dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, nors tokia teisė jiems buvo žinoma. Tai reiškia, kad, pirmosios instancijos teismui nusprendus perkelti pirkėjo teises ir pareigas ieškovui, jokių kitų suinteresuotų asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypo dalį, teisės ir teisėti interesai negalėjo būti ir nebuvo pažeisti.

26.6. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas teikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš ieškovo buvo priteista 3680 Eur, ir dėl šios dalies prašė pakeisti teismo sprendimą, nereiškia, kad ieškovas nesutinka sumokėti atsakovui T. U. 3680 Eur. Tai, kad ieškovas naudojosi teise į apeliaciją ir įrodinėjo, jog, perkėlus pirkėjo teises ir pareigas, atsakovui T. U. turi būti sumokėta 500 Eur, neturėjo būti vertinama kaip atsisakymas sumokėti atsakovui T. U. kainą, kuri buvo priteista pirmosios instancijos teismo sprendimu.

26.7. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmęs naują sprendimą, netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas priteisė iš ieškovo atlyginti atsakovui T. U. ir tas išlaidas, kurias atsakovas T. U. patyrė rengdamas aiškiai nepagrįstą priešieškinį ir kitus su juo susijusius procesinius dokumentus, atstovavimo išlaidas, taip pat neatlygino ieškovo patirtų išlaidų ginantis nuo atsakovo T. U. priešieškinio.

27. Atsakovas M. J. atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

27.1. Ieškovas, teikdamas ieškinį dėl dovanojimo sandorio pripažinimo apsimestiniu, privalo įrodyti, kad sandoris buvo atlygintinis, o atsakovai, norėdami gintis nuo ieškinio, turi atskleisti dovanojimo sandorio motyvus. Atsakovai savo atsiliepimuose į ieškinį paaiškino teismui savo motyvus sudaryti dovanojimo sutartį ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (atsakovai yra artimi giminingi asmenys, padovanoti sklypai yra toli nuo T. U. gyvenamosios vietos, T. U. norėjo padėti M. J. dėl pastarojo sveikatos būklės, ginčo žemės sklype atsakovai kartu ketino auginti šaltalankius, T. U. M. J. vertino kaip patikimą asmenį, kuris, gyvendamas ir dirbdamas netoliese, gali nuolatos prižiūrėti jiems abiem priklausantį žemės sklypą). Pagrindinis dovanojimo sandorio motyvas – pasitikėjimas. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenustatyti jokie pagrįsti ir įtikinami motyvai, yra klaidinga, ir tai įvertino apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą.

27.2. Vėlesnis procesinis atsakovų elgesys galėtų padėti suprasti dovanojimo sandorio motyvus tuomet, kai motyvai nėra nustatyti ir nėra aiškūs. Tačiau apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime dovanojimo motyvus nustatė. Be to, priešieškinio pateikimo motyvus atsakovas T. U. paaiškino teismui, teikdamas priešieškinį. Priešieškinio pateikimas nebuvo susijęs su siekiu išvengti ieškovo ieškiniu siekiamų teisinių padarinių taikymo, bet buvo pasikeitusių planuotos ekonominės veiklos sąlygų pasekmė.

27.3. Apeliacinės instancijos teismas nesuabsoliutino rašytinių atsiskaitymo įrodymų, kadangi jis įvertino, kad nėra surinkta ir netiesioginių atsiskaitymo įrodymų. Viso šios bylos nagrinėjimo metu ieškovas ne tik kad nepateikė jokių įrodymų, bet net negalėjo nurodyti, kokia buvo pardavimo kaina, kaip ir kada buvo atsiskaityta už žemės sklypus.

27.4. Argumentai dėl atsakovo T. U. finansinės padėties buvo įvertinti tinkamai, kadangi įstatymai nedraudžia sudarinėti dovanojimo sandorių turint kitų finansinių įsipareigojimų, nenustatyta, kad padovanojęs sklypą atsakovas taptų nemokus, o sklypo rinkos vertė, kurią priteisė teismas, atsižvelgiant į tai, kad šalys ketino kartu ūkininkauti, nėra labai didelė.

27.5. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad liudytojo V. P. parodymai vertintini kritiškai, kadangi liudydamas jis nuolatos painiojosi, vengė tiesiai atsakinėti į atsakovų ir teisėjos klausimus. Pats V. P. turi būti vertinamas kaip šališkas liudytojas, ekonomiškai priklausomas nuo ieškovo R. L., kadangi V. P. panaudos teise naudoja ir dirba ieškovui priklausančią žemę. V. P. yra žinomas kaip stambus ūkininkas, kuris yra artimas ieškovo R. L. giminaitis ir yra ieškovo tėvo V. L. krikštasūnis.

27.6. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ginčo sklypuose plėtojama šaltalankių auginimo veikla, kadangi atsakovas T. U. jau keletą metų dalyje sklypo augino šaltalankius, o atsakovai ketino kartu visame ginčo sklype pasodinti naujus šaltalankių sodinukus ir vykdyti bendrą ūkinę veiklą, tikėdamiesi iš jos gauti naudos. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad, tikėtina, kilus ginčui, bendra veikla buvo pristabdyta.

27.7. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad neįrodyta, jog ginčijamas sandoris buvo apsimestinis, nebeliko būtinumo atskirai vertinti trečiojo asmens MB „Mano žemės“ reikalavimo. Tačiau net ir konstatavus dovanojimo sandorio apsimestinumą, pirmosios instancijos teismo motyvai iš esmės nesudaro pagrindo perkelti pirkėjo teisių vienam asmeniui, kadangi akivaizdu, kad yra ir kitų interesantų, kurie perkant taip pat turėtų tokią pačią pirmumo teisę kaip ir ieškovas. Faktas, kad šioje byloje dalyvavę tretieji asmenys nepareiškė reikalavimų nei dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine, nei dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo jiems, negali būti vertinamas kaip šių asmenų pagrįstas, teisės aktais sureguliuotas ir priimtinas atsisakymas pasinaudoti savo teise įsigyti parduotą žemės sklypo dalį.

27.8. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas nesutinka mokėti priteistos 3680 Eur sumos, nes jeigu būtų sutikęs, nebūtų teikęs skundo ir mokėjęs žyminio mokesčio, skaičiuodamas nuo 3680 Eur ir 500 Eur skirtumo. Jeigu ieškovas norėjo sąžiningai pagrįsti savo reikalavimą perkelti pirkėjo teises ir pareigas, tai jis privalėjo pateikti ekspertinį turto vertinimą arba pats prašyti teismo paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti, nes būtent ieškovas formuluoja ieškinio reikalavimą ir privalo jį pagrįsti.

27.9. Net tuo atveju, jeigu skundžiamas Kauno apygardos teismo sprendimas būtų naikinamas ar keičiamas, negalima palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimo: teismas nenustatė konkrečių tikrojo sandorio, kurio siekė ginčijamą sandorį sudariusios šalys, sąlygų, nors tai padaryti buvo įpareigotas kasacinio teismo nutartimi; paimdamas nuosavybę iš atsakovo M. J., teismas privalėjo 3680 Eur priteisti M. J., o ne T. U., kuris, teismo vertinimu, atlyginimą už „parduotą“ žemės sklypo dalį jau yra gavęs; teismas, turėdamas pagrindą vertinti, kad buvo sudarytas pirkimo–pardavimo sandoris ir dėl kitų dviejų žemės sklypų, privalėjo nustatyti visas sandorio sąlygas, įskaitant šalių motyvus, turto kainą, atsiskaitymo būdą ir sąlygas ir dėl likusių dviejų sklypų, tačiau to nedarė; šis dovanojimo sandoris yra nuginčijamas sandoris, nes nėra akivaizdaus sandorio negaliojimo pagrindo, ir nesant pareikštam reikalavimui dėl likusių dviejų žemės sklypų, teismas savo iniciatyva pripažinti tokio sandorio apsimestiniu negalėjo; jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti (CK 1.87 straipsnio 1 dalis), taikomos ne restitucijos taisyklės, bet pirkimo–pardavimo sandorio taisyklės ir sprendžiama dėl pardavėjo ir pirkėjo teisių bei pareigų.

28. Atsakovas T. U. atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

28.1. Ieškovas kasacinio teismo nutarties nuostatą dėl šalių procesinio elgesio vertinimo interpretuoja savaip ir ją aiškina labai siaurai. Kasacinis teismas akcentavo ir pažymėjo, kad pagrindinis uždavinys – nustatyti sandorio šalių valią ir priežastis, o atsakovų procesinis elgesys galėtų padėti tai suvokti. Šis išaiškinimas vertintinas taip: jeigu neaiškūs motyvai ir šalių valia – procesinis elgesys – galėtų padėti suprasti, kokius tikslus ir motyvus šalys turėjo. Šiuo atveju šalių valia ir motyvai buvo aiškūs.

28.2. Nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovaną kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą. Be to, atsakovai aiškiai įvardijo tokios sutarties sudarymo motyvus, šiuos apeliacinės instancijos teismas laikė logiškais ir teisingais, ir ieškovas tokios atsakovų valios ir viešai deklaruojamų motyvų sudaryti ginčo sutartį leistinais įrodymais nepaneigė. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovas pateikė tik prielaidas ir spėjimus, jog atsakovai sudarė apsimestinį sandorį.

28.3. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas visus ištirtus įrodymus, pasisakė, kad ieškovas savo teiginių, jog už dovanojamą ginčo žemės sklypą buvo mokama kokia nors kaina, nepagrindė jokiais byloje surinktais įrodymais, net ir netiesioginiais. Atsakovai ūkininkai, visas veiklos operacijas vykdo per bankus, taigi visos finansinės operacijos yra fiksuotos: buvo galima nustatyti, ar atsakovai vienas kitam pervedė tam tikrą pinigų sumą atitinkančią žemės kainą, ar išėmė iš banko sąskaitos sumą grynaisiais pinigais, ar įnešė į banko sąskaitą sumą, atitinkančią žemės kainą, tačiau tokių dokumentų nei ieškovas, nei teismas iš atsakovų nereikalavo, tokių aplinkybių ieškovas net neįrodinėjo.

28.4. Atsakovo T. U. turimi finansiniai įsipareigojimai šiuo atveju nėra reikšmingi, kadangi kiekvienas ūkio subjektas, vykdantis veiklą, naudojasi atitinkamais finansavimo instrumentais, kuriems užtikrinti kredito įstaigoms yra įkeičiamas turtas. Tai įprasta verslo praktika. Atsakovo T. U. valdomo turto masėje ginčo sutartimi perleisto turto vertė sudaro tik nedidelę T. U. priklausančio turto dalį. Be to, turimus finansinius įsipareigojimus atsakovas dengia ne iš parduodamo turto vertės, bet iš ūkio veiklos. Atsakovo taip pat neslėgė finansinė našta, nes jis neturėjo pradelstų mokėjimų kreditoriams, nebuvo jokių duomenų, kad turtui būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal kreditorių pareikštus ieškinius.

28.5. Ieškovo nurodyto liudytojo V. P. parodymų negalima laikyti patikimais, kadangi liudytojo parodymai nėra nuoseklūs, be to, šis liudytojas turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi – jis su seserimi nuomojasi žemės sklypus iš ieškovo už simbolinę kainą, todėl jo parodymai pagrįstai vertinti kritiškai.

28.6. Atsakovų giminystės ryšio nebuvimas CPK nustatyta prasme pats savaime nesukuria prielaidų ir nesudaro pagrindo pripažinti ar laikyti negaliojančia atsakovų sudarytą nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį. Šiuo požiūriu byloje visiškai pakanka įrodyti tik tai, kad atsakovai nėra atsitiktiniai vienas kitam asmenys, kuriuos sietų tik konkretaus sandorio sudarymas. Byloje nustatyta, kad atsakovus sieja tolimos giminystės ir artimos bičiulystės bei verslo santykiai.

28.7. Byloje apklausti tretieji asmenys, nors ir nėra pareiškę savarankiškų reikalavimų, tačiau byloje yra išsakę nuomonę, kad jie taip pat pageidautų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, todėl ieškovo interesas šioje byloje negali būti laikomas prioritetiniu kitų asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą, atžvilgiu. Todėl apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą ir logišką išvadą, kad yra ir kitų interesantų, kurie perkant žemės sklypus taip pat turėtų tokią pačią pirmumo teisę kaip ir ieškovas. Laikantis ŽŪPŽĮĮ nustatyto eiliškumo, MB,,Mano žemės“ teisėms teikiamas prioritetas ieškovo teisių atžvilgiu ir tokia MB,,Mano žemės“ teisė negali būti paneigta teismo sprendimu, nors pirmosios instancijos teismo sprendimo MB,,Mano žemės“ ir neskundė apeliacine tvarka. Nustatyto teisinio reguliavimo prasme MB,,Mano žemės“ neprarado pirmumo teisės įsigyti ginčo žemės sklypą, jeigu šis žemės ūkio paskirties žemės sklypas būtų parduodamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasacinio teismo pateiktų išaiškinimų privalomumo ir pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pareigų bylą nagrinėjant iš naujo

29. Kasaciniame skunde ieškovas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pakartotinai, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-313/2022, kuria buvo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

30. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis tiek jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015).

31. Tuo atveju, kai kasacinis teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą (nutartį) ir perduoda bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kasacinio teismo nutartyje paprastai nurodoma, kaip reikia aiškinti atitinkamą teisės normą, kokias faktines aplinkybes privalu aiškintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti. Tokie teismo išaiškinimai ir motyvai nereiškia, kad kasacinis teismas nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip išspręsti bylą, tačiau, atsižvelgiant į CPK 362 straipsnio 2 dalį, įpareigoja teismą teisingai išaiškinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jeigu būtina – dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus, kas išlieka žemesnės instancijos teismo prerogatyva. Pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-701/2016, 18 punktas; 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-469/2017, 26 punktas). Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas, skirtingai nuo kasacinio teismo, turi išnagrinėti ir įvertinti ne tik teisinius, bet ir faktinius bylos aspektus, tam įstatyme jam suteikta teisė iš naujo atlikti įrodymų vertinimą, priimti ir vertinti naujus įrodymus, kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 314 straipsnis).

32. Ieškovas apeliacinės instancijos teismo CPK 362 straipsnio 2 dalies pažeidimą grindžia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovų procesinio elgesio atsakovui T. U. pareiškus priešieškinį dėl to paties ieškovo ieškiniu ginčijamo žemės sklypo dalies dovanojimo sutarties negaliojimo ir atsakovui M. J. pripažįstant šį priešieškinį, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-313/2022 išaiškino, jog šias aplinkybes būtina įvertinti.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, taip pat pirmiau nurodytus kasacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad ši ieškovo kasacinio skundo dalis pagrįsta dėl toliau nurodomų motyvų.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-313/2022 išaiškino, kad byloje iš esmės liko neįvertinti ginčo dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu pagrindai, atitinkamai ir tokio sandorio teisėtumas ŽŪPŽĮĮ įtvirtintų pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą turinčių asmenų atžvilgiu. Be to, teismai neatsižvelgė į tai, kad atsakovų procesinis elgesys, t. y. T. U. pareiškiant priešieškinį dėl to paties ieškovo ieškiniu ginčijamo žemės sklypo dalies dovanojimo sutarties negaliojimo ir atsakovui M. J. pripažįstant priešieškinį, taip pat galėtų būti svarbus nustatant ginčijamos dovanojimo sutarties šalių valią, priežastis (motyvus) sudaryti tokią sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai taip pat kritiškai neįvertino aplinkybės, kad atsakovo T. U. priešieškinis (ieškinys) yra pareikštas kitam atsakovui M. J., t. y. priešieškinį pareiškė ir atitinkamai su jo reikalavimais sutiko asmenys, kurie ir sudarė byloje apsimestiniu įrodinėjamą sandorį. Teismai nevertino, ar tokiais veiksmais atsakovai nesiekė išvengti ieškovo ieškiniu siekiamų teisinių padarinių taikymo – pirkėjo teisių ir pareigų ieškovui perkėlimo. Šios aplinkybės, kaip nurodė kasacinis teismas, turėjo būti įvertintos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

35. Sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas šiuos kasacinio teismo įpareigojimus įgyvendino ir išsamiai įvertino ginčo dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu pagrindus, tokio sandorio teisėtumą ŽŪPŽĮĮ įtvirtintų pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą turinčių asmenų atžvilgiu, taip pat procesinį šalių elgesį. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakovų procesinio elgesio reikšmės vertinant dovanojimo sandorio sudarymo motyvus nevertino, dėl jo nepasisakė, taip pažeisdamas CPK 362 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas T. U. atsisakė priešieškinio iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nėra pagrindas nevertinti pirmą kartą bylą nagrinėjusios kasacinio teismo teisėjų kolegijos nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovo T. U. priešieškinio pareiškimu kitam atsakovui – M. J.. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ginčijamos dovanojimo sutarties šalių valią, priežastis (motyvus) sudaryti tokią sutartį, turėjo atsižvelgti į šalių procesinį elgesį tiek bylą nagrinėjant pirmą kartą, tiek šio elgesio pokyčius kasaciniam teismui iš naujo grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

36. Remdamasi anksčiau nurodytais argumentais, kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-313/2022 pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais ir taip pažeidė CPK 362 straipsnio 2 dalį, taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai).

37. Kaip jau nurodyta pirmiau, bylą nagrinėjęs kasacinis teismas, grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pažymėjo, kad bylą nagrinėję teismai nepagrindė padarytos išvados dėl atsakovo M. J. pirmumo teisės įsigyti ginčo žemės sklypo dalį, nenagrinėjo ieškovo argumentų, kuriais jis įrodinėjo dovanojimo sutarties apsimestinumą, nevertino, ar ginčo dovanojimo sutartis atitiko būtinus šiai sutarčiai požymius, neatsižvelgė į dovanojimo motyvų nustatymo svarbą, vertindami dovanotojo, šiuo atveju atsakovo T. U., valią neatlygintinai perleisti ginčo žemės sklypo dalį. Taigi, pagal pirmą kartą bylą nagrinėjusios kasacinio teismo teisėjų kolegijos išaiškinimus, byloje turėjo būti nustatyta, ar egzistuoja ginčo dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu pagrindai. Nustačius apsimestinio sandorio faktą, turėjo būti nustatytos konkrečios tikrojo sandorio, kurio siekė ginčijamą sandorį sudariusios šalys, sąlygos ir sprendžiama, ar pagrįstas ieškovo reikalavimas perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas.

38. Atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas, kurias peržengti nagrinėjamoje byloje teisinio pagrindo nenustatyta, teisėjų kolegija pasisakys, ar bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai: 1) tinkamai taikė ir aiškino įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles nustatydami apsimestinio sandorio sąlygų (ne)egzistavimą; 2) tinkamai taikė ŽŪPŽĮĮ nuostatas, reglamentuojančias pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę; 3) tinkamai taikė sandorių negaliojimo pasekmes reglamentuojančias teisės normas.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo vertinant apsimestinio sandorio sąlygų egzistavimą

39. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, teismo išvados padarytos remiantis ne byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu (kaip tą padarė pirmosios instancijos teismas), bet pavieniais įrodymais, vertinant juos izoliuotai nuo kitų byloje surinktų įrodymų, nepašalinant įrodymų prieštaravimo, nepaaiškinant, kodėl vieniems įrodymams suteikiamas pirmumas prieš kitus.

40. Vertinant šiuos kasacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019 24 punktą). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

41. Nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami byloje esančius įrodymus, padarė skirtingas išvadas dėl ginčo sandorio apsimestinumo. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina apsimestinio sandorio sudarymo faktą, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė dovanojimo sandorio apsimestinumo, kadangi byloje neįrodytas šio sandorio atlygintinumas, o atsakovai pagrindė sudaryto sandorio motyvus. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis.

42. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sprendžiant, ar sandoris yra apsimestinis, būtina nustatyti, kokia buvo tikroji ginčijamą sandorį sudariusių šalių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010, kt.). Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018, 31 punktas). Apsimestinis sandoris visada negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymo reikalavimus, tai taikomos atitinkamą sandorį reglamentuojančios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 50 punktas).

43. Apsimestinio sandorio, kuris sutarčių teisės doktrinoje priskiriamas prie vadinamųjų simuliacinių sandorių, atveju gali būti tik sudaromas netikras vaizdas (simuliuojama) dėl sandorio rūšies, pagrindo, objekto ar šalių tapatybės. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl sandorio rūšies simuliacijos, kai abiem sandoriais, t. y. tiek išoriniu (dovanojimo), tiek tikruoju (pirkimo–pardavimo), siekiama to paties rezultato – ginčo žemės sklypo nuosavybės teisių perleidimo, tačiau vengiama sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimui taikomų apribojimų, susijusių su pirkėjo asmeniu.

44. Sudarant apsimestinį sandorį yra pridengiamas kitas sandoris, o šalių siekiamas tikslas parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Dėl to, siekiant įrodyti, kad sandoris apsimestinis, įrodymais reikia pagrįsti šalių siekiamą tikslą, t. y. ko realiai buvo siekiama sudarant apsimestinį sandorį. Šioje byloje įrodinėjimas iš esmės buvo grindžiamas tarp ūkininkų susiklosčiusia praktika, susijusia su žemės nuosavybės perleidimu, liudytojo parodymais, taip pat kitais netiesioginiais įrodymais. Kadangi byloje nėra tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių dovanojimo sandorio apsimestinumą, svarbus tapo būtent prašomo pripažinti apsimestiniu sandorio tikslo nustatymas.

45. CK 6.465 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje dovanojimo sutarties sampratą, nustatyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles (CK 6.466 straipsnio 3 dalis).

46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindinis ir būtinas dovanojimo sutarties požymis yra jos neatlygintinumas. Sutarčiai kvalifikuoti kaip dovanojimo būtina nustatyti, kad tikroji šalių valia buvo perduoti ir atitinkamai priimti turtą ar turtinę teisę neatlygintinai. Šiuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovaną kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą. Kita vertus, vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio. Nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-313/2022 52 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

47. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas dovanojimo sandorio apsimestinumo sąlygų neegzistavimą, savo išvadą padarė remdamasis aplinkybe, kad ieškovas neįrodė dovanojimo sutarties atlygintinumo, t. y. kad už perleistą ginčo žemės sklypo dalį buvo realiai atsiskaityta. Pritartina kasacinio skundo argumentams, kad dėl atlygintinumo aplinkybės turi būti sprendžiama ne vien iš tiesioginių įrodymų, patvirtinančių atsiskaitymą, bet ir iš dovanojimo motyvų, dovanotojo valios neatlygintinai perleisti daiktą. Pažymėtina, kad dovanojimo sutarčių, kaip apsimestinių sandorių, sudarymo atvejais, ypač kai sumokama grynaisiais pinigais ar įskaitomos anksčiau susidariusios skolos, ne visada būna tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių tokių sandorių atlygintinumą. Kaip minėta šios nutarties 46 punkte, vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti.

48. Teisėjų kolegija laiko pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismo išvados padarytos remiantis ne byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu, bet pavieniais įrodymais, vertinant juos izoliuotai nuo kitų byloje surinktų duomenų. Nors vien tai, jog atsakovai nelaikytini artimaisiais giminaičiais, savaime nesudaro pagrindo dovanojimo sandorį pripažinti apsimestiniu, tačiau ši aplinkybė reikšminga sprendžiant, ar sandoris nėra apsimestinis. Pažymėtina, kad dovanojimo sandoriai pagal teisinį reglamentavimą ir susiklosčiusią tokio pobūdžio sandorių sudarymo praktiką dažniau sudaromi tarp artimųjų giminaičių, todėl, nesant sandorio šalių giminystės, šalys turėtų nurodyti ir pagrįsti dovanojimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje, išskyrus atsakovų paaiškinimus, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovų nurodomus dovanojimo sutarties sudarymo motyvus – atsakovų ketinimą dovanotuose žemės sklypuose bendrai vykdyti jungtinę veiklą (auginti šaltalankius). Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, du ar daugiau asmenų (partnerių) kooperuoja, bet ne dovanoja, be kita ko, savo turtą bendram tikslui arba tam tikrai veiklai. Taigi, nėra įrodyti atsakovų nurodomi dovanojimo sandorio motyvai.

49. Aplinkybę, kad sandorio šalys siekė ne dovanoti, o pirkti (parduoti) žemės sklypus, papildomai patvirtina ir byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovai yra stambieji ūkininkai, kurie užsiima sklypų pirkimu ir pardavimu, nuoma. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šiuo atveju dovanojimo sutarties sudarymas mažai tikėtinas ir dėl finansinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nustatė (ir ši aplinkybė nėra ginčijama), kad dovanotas didelės vertės turtas (žemės sklypai), ginčo žemės sklypas iki jo perleidimo buvo nuomojamas, iš jo gaunama pajamų, atsakovas T. U. turėjo įsiskolinimų valstybei už valstybinės žemės nuomą, taip pat kitų finansinių įsipareigojimų. Kadangi atsakovų, kurie yra stambieji ūkininkai, tikslas iš dirbamos ar kitaip naudojamos žemės gauti pajamų, o byloje nėra jokių įrodymų, kad dovanojimo sandoris būtų finansiškai naudingas T. U., todėl ir pirmosios instancijos teismo nustatytas finansinis sandorio sudarymo aspektas paneigia, kad buvo sudaryta dovanojimo, bet ne pirkimo–pardavimo sutartis.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar dovanojimo sandoris buvo apsimestinis, nagrinėjamoje byloje svarbią reikšmę turi ir teismų vertinti liudytojo V. P. parodymai apie tai, kad jam T. U. siūlė rinkos kaina pirkti žemės sklypą sudarant ne pirkimo–pardavimo, bet dovanojimo sutartį, kad V. P. SMS žinute siūlytas įsigyti sklypas vėliau buvo padovanotas atsakovui M. J.. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad liudytojo V. P. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Šio liudytojo parodymus patvirtina ir kitas byloje esantis įrodymas – V. P. siųsta SMS žinutė. Be to, vien aplinkybė, kad po byloje ginčijamo sandorio sudarymo pašlijo liudytojo ir atsakovų santykiai, savaime nereiškia liudytojo, kuris liudijo teisme prisiekęs, parodymų nepatikimumo.

51. Kaip minėta pirmiau, nustatant dovanojimo sandorio motyvus, apeliacinės instancijos teismo liko neįvertintas ir atsakovų procesinis elgesys, kai atsakovas T. U. pateikė priešieškinį atsakovui M. J. dėl dovanojimo sutarties nutraukimo, o pastarasis priešieškinį pripažino, taip pat trečiojo asmens MB „Mano žemės“, kurios vadovas T. U., pareikšti savarankiški reikalavimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiais veiksmais atsakovai siekė išvengti ieškovo ieškiniu siekiamų teisinių padarinių taikymo – pirkėjo teisių ir pareigų ieškovui perkėlimo. Tokį vertinimą sustiprina ir faktas, kad dovanojimo sutartį buvo prašoma nutraukti tik dėl ginčo žemės sklypo dalies, į kurią pirkėjo teises ir pareigas prašė perkelti ieškovas. Be to, kad priešieškinio pareiškimu buvo siekiama ne apginti atsakovo T. U. pažeistas teises, o išvengti ieškinio teisinių padarinių taikymo, papildomai pagrindžia ir tai, kad po kasacinio teismo nutarties, kuria buvo atkreiptas dėmesys į šalių procesinį elgesį, priešieškinio buvo atsisakyta, nenurodant jokių priežasčių.

52. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismo išvados, jog ieškovas neįrodė ginčo sandorio apsimestinumo, pripažintinos nepagrįstomis. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tarp atsakovų T. U. ir M. J. buvo sudarytas apsimestinis dovanojimo sandoris, siekiant išvengti privalomų procedūrų, kurios yra būtinos parduodant žemės ūkio paskirties žemę.

53. Konstatavęs, kad tarp šalių buvo sudarytas apsimestinis dovanojimo sandoris, pirmosios instancijos teismas pagrįstai visą sandorį (2019 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartį) pripažino apsimestiniu (sandorio dalį, kurios ieškovas tiesiogiai neginčijo, prašydamas jam perkelti pirkėjo teises ir pareigas (dalį, kuria T. U. dovanojo M. J. žemės sklypą, kurio plotas 1,0900 ha (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio plotas 3,4600 ha (duomenys neskelbtini)), apsimestine pripažino ex officio).

54. Nustačius, kad 2019 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sandoris laikytinas apsimestiniu, spręstina dėl tokio sandorio negaliojimo pasekmių ir ieškovo reikalavimo perkelti jam pirkėjo teises pagrįstumo.

Dėl apsimestinio dovanojimo sandorio pasekmių taikymo

55. Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.

56. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nors atsakovai įformino žemės ūkio paskirties žemės sklypų dovanojimo sutartį, tarp jų susiklostė pirkimo–pardavimo santykiai. Ieškovas, remdamasis ŽŪPŽĮĮ nuostatomis, prašo jam, kaip su ginčo žemės sklypu besiribojančio sklypo savininkui, perkelti pirkėjo teises ir pareigas, nustatyti, kad ginčo žemės sklypo dalis jam parduota už 500 Eur. Pirmosios instancijos teismas tokį ieškovo reikalavimą tenkino iš dalies – perkėlė ieškovui pirkėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį, nustatydamas, kad T. U. pardavė, o ieškovas nupirko 1/2 dalį ginčo žemės sklypo už 3680 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, papildomai pažymėjo, kad pirkėjo teisės ieškovui negali būti perkeliamos ir dėl to, kad ieškovas nesutinka mokėti pirmosios instancijos teismo nustatytos kainos už žemės sklypo dalį, be to, yra kitų asmenų, kurie pagal ŽŪPŽĮĮ taip pat turėtų pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypo dalį. Kasaciniu skundu ieškovas nesutinka su nurodytais apeliacinės instancijos teismo argumentais, teigia, kad jis sutinka mokėti pirmosios instancijos teismo nustatytą kainą, o visi asmenys, turintys pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypo dalį, dalyvavo bylos nagrinėjime, tačiau niekas (išskyrus MB „Mano žemės“) tokio pageidavimo nesuformulavo. Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentais dėl iš ieškovo priteistinos ginčo žemės sklypo kainos.

57. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra priimtiniausias pažeistos savininko pirmenybės teisės gynimo būdas, nes šis gynimo būdas, palyginti su kitais, pvz., sandorio negaliojimo institutu, yra ekonomiškesnis, operatyvesnis ir labiausiai atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-611/2016, 30 punktas; ir kt.). Perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, tik tai, kad buvo pažeista pirmenybės teisė pirkti sklypą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-378/2020 24 punktą, 2024 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-701/2024 29 punktą).

58. Nors bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme nebuvo nustatyta tikroji ginčo žemės sklypo dalies pirkimo kaina, tačiau iš byloje esančių įrodymų ir teismų nustatytų aplinkybių visumos matyti, kad už ginčo žemės sklypo dalį turėjo būti sumokėta jo rinkos kaina. Šiuos teiginius pagrindžia liudytojo V. P. parodymai, kad T. U. siūlė jam pirkti sklypus už 23 000 Eur, o vėliau V. P. SMS žinute siūlytas įsigyti sklypas buvo padovanotas atsakovui M. J.. Be to, patys atsakovai nurodė, kad žemės kaina toje vietoje yra žymiai didesnė – 1 ha kaina gali būti ir 5000 Eur, ir apie 6000 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose ginčo sklypo, kurio bendras plotas 7,4000 ha, rinkos vertė nurodyta 7360 Eur (1/2 dalies vertė – 3680 Eur).

59. Tuo tarpu ieškovas prašo perkelti jam pirkėjo teises, įpareigojant sumokėti atsakovui T. U. 500 Eur. Vadinasi, ieškovas nesutinka, kad jam būtų taikomos tikrosios pridengto sandorio sąlygos, t. y. nesutinka už ginčo žemės sklypo dalį mokėti rinkos kainos. Kad ieškovas nesutinka už ginčo žemės sklypo dalį mokėti jo rinkos kainą, patvirtina ir tai, kad jis apeliaciniu skundu ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovo atsakovui T. U. buvo priteista 3680 Eur (vidutinė ginčo žemės sklypo dalies rinkos vertė pagal Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenis).

60. Pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas reiškia, kad pirkimo–pardavimo sandoris išlieka, tik keičiasi pirkėjas, kuris privalo (iš kurio priteisiama) sumokėti žemės sklypo kainą (sumokėti kainą buvusiam pirkėjui, jei pastarasis yra atsiskaitęs su pardavėju, arba pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis – pardavėjui). Taigi subjektas, siekiantis, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos pagal pirkimo–pardavimo sandorį, negali kartu reikalauti ir pakeisti pirkimo–pardavimo sandorio sąlygas. Šiuo atveju ieškovas, reikalaudamas, kad jam būtų perkeltos ginčo žemės sklypo dalies pirkėjo teisės ir pareigos, siekia pakeisti pirkėjo pareigą sumokėti kainą, t. y. siekia, kad būtų nustatyta kita, nei šalys (atsakovai) buvo sutarusios pridengiamuoju sandoriu, ginčo žemės sklypo dalies kaina.

61. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens prašymas perkelti jam daikto pirkėjo teises ir pareigas reiškia prašymą pripažinti jį daikto savininku ir prašymą priteisti iš jo (sutikimą sumokėti) to daikto kainą. Todėl, nesant asmens prašymo pripažinti jį daikto, į kurį prašoma perkelti pirkėjo teises ir pareigas, savininku arba nesant prašymo priteisti iš jo (sutikimo sumokėti) to daikto kainą, prašymas dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo negali būti tenkinamas.

62. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad ieškovas nepagrįstai dovanojimo sutartyje nurodytą ginčo sklypo dalies vertę tapatina su pirkimo-pardavimo sutarties kaina, kadangi pirkimo-pardavimo sutarties kaina priklauso nuo pirkimo–pardavimo sutarties šalių susitarimo, todėl ji gali neatitikti parduodamo daikto vertės. Kaip matyti iš šios nutarties 58 punkto, ginčo sklypo dalies, į kurią ieškovas prašo perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas, vertė dovanojimo sutartyje buvo nurodyta net keliasdešimt kartų mažesnė už rinkos kainą.

63. Įvertinusi tai, kas nurodyta pirmiau, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl ginčo žemės sklypo pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo negali būti tenkinamas, kadangi ieškovas neprašo priteisti iš jo (nesutinka sumokėti) žemės sklypo, kurio savininku prašo teismo jį pripažinti, kainos (sutinka mokėti tik dalį kainos).

64. Pripažinus 2019 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sandorį apsimestiniu ir nustačius, kad negali būti tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, spręstina, kokios turi būti taikomos apsimestiniu pripažinto sandorio negaliojimo teisinės pasekmės.

65. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kai viena iš sandorio šalių siekia pripažinti sandorį negaliojančiu, nes jis yra apsimestinis pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, restitucijos taikymas priklauso nuo to, ar tikrąją šalių valią atitinkantis sandoris (tas, kurį pridengia apsimestinis sandoris) yra teisėtas. Tuo atveju, kai pripažinus negaliojančiu apsimestinį išorinį sandorį tikrąją šalių valią atitinkantis sandoris yra neteisėtas, restitucija yra galima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018, 50 punktas).

66. Vadinasi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sandorį apsimestiniu ir nesant galimybės taikyti sandorio, kurį pridengia apsimestiniu pripažintas sandoris, teisines pasekmes, restitucija yra galima.

67. Kaip minėta šios nutarties 63 punkte, ieškovo reikalavimas dėl ginčo žemės sklypo pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo negali būti tenkinamas, kadangi ieškovas neprašo priteisti iš jo (nesutinka sumokėti) žemės sklypo, kurio savininku prašo teismo jį pripažinti, kainos (sutinka mokėti tik dalį kainos). Sprendžiant, ar gali būti taikomos sandorio, kurį pridengia apsimestiniu pripažintas sandoris, teisinės pasekmės, t. y. ar gali būti palikta galioti dovanojimo sutartimi atsakovų pridengta de facto (faktiškai) sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, reikšmingas ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį išskiriami šie žemės sklypo pirkimo pirmumo teise procedūros esminiai etapai: 1) žemės sklypo savininkas turi pranešti (pateikdamas informaciją pasirinktam notarui ar Nacionalinei žemės tarnybai) šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantiems asmenims apie ketinimą parduoti žemės sklypą, nurodydamas pardavimo kainą ir kitas sąlygas; 2) šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys asmenys per šio straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą turi pateikti sutikimą arba atsisakymą pirkti. Jei sutinka keli asmenys, tuomet pirmumas suteikiamas pagal ŽŪPŽĮĮ nustatytą eilę, o jei sutinka keli toje pačioje eilėje esantys asmenys, tai parduodamo žemės sklypo savininkas sprendžia, kuriam iš jų parduoti žemės sklypą. Jei suinteresuoti asmenys atsisako pirkti arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, tada Nacionalinė žemės tarnyba išduoda pažymą ir žemės sklypo savininkas gali žemės sklypą perleisti kitiems asmenims; 3) kitiems asmenims žemės sklypas turi būti parduodamas tokiomis pačiomis sąlygomis, nes, keičiant sąlygas, pavyzdžiui, sumažinant pardavimo kainą, turi būti kartojama visa pirmiau nurodyta siūlymo pirmumo teisę turintiems asmenims procedūra.

68. Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2019 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartimi pridengta žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant pirmiau nurodytą imperatyvią ŽŪPŽĮĮ nustatytą žemės sklypo pirkimo pirmumo teise procedūrą, pažeidžiant, be kita ko, ieškovo pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, negali būti palikta galioti dovanojimo sutartimi atsakovų pridengta de facto sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis.

69. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustačius, jog ieškovo reikalavimas dėl ginčo žemės sklypo pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo negali būti tenkinamas, kadangi ieškovas neprašo priteisti iš jo (nesutinka sumokėti) žemės sklypo, kurio savininku prašo teismo jį pripažinti, kainos (sutinka mokėti tik dalį kainos), o dovanojimo sutartimi atsakovų pridengta de facto sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis negali būti palikta galioti, kadangi ši sutartis yra neteisėta dėl to, kad ji sudaryta pažeidžiant ŽŪPŽĮĮ nustatytą imperatyvų žemės sklypų pirkimo pirmumo teise reguliavimą, pripažinus 2019 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu, taikytina restitucija natūra – atsakovo T. U. nuosavybėn grąžinami visi žemės sklypai, kurie šia sutartimi nuosavybės teise buvo perleisti M. J..

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

70. Apibendrindama visus pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias kasacinio teismo nutarties privalomumą, įrodymų vertinimo taisykles, taip nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos šiais klausimais, todėl pirmiau įvertinti kasacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pakeistu ir naujai išdėstytu apeliacinės instancijos teismo sprendimu naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovui, ir dėl šio reikalavimo priimamas naujas sprendimas – ieškovo reikalavimą atmesti, taikyti restituciją – atsakovo T. U. nuosavybėn grąžinti ginčo žemės sklypą (1/2 dalį, t. y. 3,7000 ha (naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu R, sutarties priedas Nr. 4), žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)). Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista. Taip pat atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

71. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos). Šiuo atveju ieškovo reikalavimas tenkintas 50 procentų, todėl šia proporcija ir bus vadovaujamasi skirstant šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas T. U. byloje buvo pateikęs priešieškinį, kurio vėliau atsisakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsisakius priešieškinio, atsakovui T. U. negali būti atlyginamos su priešieškinio rengimu susijusios bylinėjimosi išlaidos, o ieškovui tokios išlaidos turėtų būti atlyginamos visa apimtimi. MB „Mano žemės“ reikalavimas yra atmestas, todėl kitų šalių išlaidos, susijusios su šio trečiojo asmens reikalavimais, atlygintinos visa apimtimi.

72. Teismui patenkinus ieškovo ieškinį 50 proc., jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškinio reikalavimais, dalis priteistina iš atsakovų ir trečiojo asmens ieškovo naudai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą ieškovas patyrė 7124,43 Eur išlaidų, iš kurių 847 Eur sudaro atsiliepimo į T. U. priešieškinį parengimo išlaidos. Ieškovas taip pat patyrė 2582,14 Eur išlaidų už apeliacinio (2021 m.) ir 3505 Eur išlaidų už kasacinio (2022 m.) skundų parengimą. Antrą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 5613,40 Eur išlaidų, iš kurių 2420 Eur sudaro atsiliepimo į MB „Mano žemės“ ieškinį parengimo išlaidos. Ieškovas taip pat patyrė 3277,50 Eur išlaidų bylą antrą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ieškovo bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovui iš atsakovo T. U. priteistina 847 Eur atsiliepimo į atsakovo priešieškinį rengimo išlaidų atlyginimo. Ieškovui iš MB „Mano žemės“ priteistina 2420 Eur atsiliepimo į trečiojo asmens reikalavimus rengimo išlaidų atlyginimo. Ieškovui iš atsakovų T. U. ir M. J. taip pat priteistina po 4708 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose.

73. Atsakovas T. U. pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad jis patyrė 7322,14 Eur bylinėjimosi išlaidų (2020 m. spalio 15 d. prašymą, 2020 m. gruodžio 21 d. prašymą, 2021 m. liepos 28 d. prašymą, 2022 m. spalio 3 d. prašymą), iš kurių 500 Eur sudaro priešieškinio parengimo išlaidos, 200 Eur atsiliepimo į MB „Mano žemės“ reikalavimą rengimo išlaidos. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Atmetus MB „Mano žemės“ reikalavimą, atsakovui iš MB „Mano žemės“ priteistina 200 Eur atsiliepimo į trečiojo asmens reikalavimus rengimo išlaidų atlyginimo. Atsakovui T. U. iš ieškovo taip pat priteistina 3311 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose.

74. Atsakovas M. J. pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad jis patyrė 12 553 Eur bylinėjimosi išlaidų (2020 m. spalio 12 d. prašymą, 2021 m. sausio 6 d. prašymą, 2021 m. liepos 27 d. prašymą, 2022 m. spalio 4 d. prašymą, 2022 m. lapkričio 23 d. prašymą, 2023 m. sausio 10 d. prašymą, 2023 m. birželio 19 d. prašymą). Atsakovo bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, atsakovui M. J. iš ieškovo priteistinas 6276 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose.

75. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovui iš atsakovo T. U. priteisiama 2244 Eur (5555 Eur – 3311 Eur), atsakovui M. J. iš ieškovo – 1568 Eur (6276 Eur – 4708 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

76. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinys atmestas, tad jo patirtos išlaidos taip pat neatlygintinos. Atsakovui T. U. atsisakius priešieškinio, jo išlaidos, patirtos rengiant šį procesinį dokumentą, neatlyginamos.

77. Kasaciniame teisme ieškovas patyrė 4083 Eur žyminio mokesčio, kasacinio skundo parengimo išlaidų, atsakovas T. U. – 2000 Eur atsiliepimo į kasacinį skundą parengimo išlaidų, atsakovas M. J. – 1800 Eur atsiliepimo į kasacinį skundą parengimo išlaidų. Šalių bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl paskirstomos šalims proporcingai patenkintų / atmestų reikalavimų daliai. Ieškovui iš atsakovų T. U. ir M. J. priteisiama po 1020 Eur (4082 Eur x 50 proc./2), atsakovui T. U. iš ieškovo priteisiama 1000 Eur, atsakovui M. J. iš ieškovo – 900 Eur.

78. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovui iš atsakovo T. U. priteisiama 20 Eur (1020 Eur – 1000 Eur), ieškovui iš atsakovo M. J. – 120 Eur (1020 Eur – 900 Eur) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

79. Pašto išlaidų valstybei, kurios, pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sudarė 45,66 Eur, atlyginimas priteistinas iš ieškovo (22,83 Eur) ir atsakovų lygiomis dalimis (po 11,41 Eur), o bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme – 160,51 Eur, jų atlyginimas priteistinas iš ieškovo (53,50 Eur), atsakovų (po 26,75 Eur) ir MB „Mano žemės“ (53,50 Eur). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų išlaidas sudarė 7,83 Eur. Pirmą kartą bylą nagrinėjant kasaciniame teisme buvo patirta 18,81 Eur, o antrą kartą – 43,29 Eur pašto išlaidų. Šių pašto išlaidų atlyginimas, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, priteistinas iš ieškovo (34,96 Eur) ir atsakovų (po 17,48 Eur). Taigi valstybei iš ieškovo priteistina 111,29 Eur, iš atsakovų – po 55,64 Eur, o iš trečiojo asmens MB „Mano žemės“ – 53,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

80. Ši nutartis yra susijusi su žemės sklypų (duomenys neskelbtini) teisiniu statusu, todėl yra pagrindas pranešti apie šioje byloje priimtą sprendimą Nekilnojamojo turto registrui, išsiunčiant šios nutarties kopiją VĮ Registrų centrui (CPK 275 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 12 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškovo R. L. ieškinys dėl pirkėjo teisių perkėlimo bei priteista piniginė kompensacija, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo atmesti. Taikyti restituciją natūra – grąžinti atsakovo T. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn 1/2 dalį, t. y. 3,7000 ha (naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu R, sutarties priedas Nr. 4), žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2244 (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt keturis) Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti ieškovui R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens mažosios bendrijos,,Mano žemės“ (j. a. k. 304058438) 2420 (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt) Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1568 (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti atsakovui T. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens mažosios bendrijos,,Mano žemės“ (j. a. k. 304058438) 200 (du šimtus) Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.“

Priteisti ieškovui R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) 20 (dvidešimt) Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti ieškovui R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 120 (vieną šimtą dvidešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovo R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 111,29 Eur (vieną šimtą vienuolika Eur 29 ct), iš atsakovo T. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) 55,64 Eur (penkiasdešimt penkis Eur 64 ct), iš atsakovo M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 55,64 Eur (penkiasdešimt penkis Eur 64 ct) ir iš trečiojo asmens mažosios bendrijos,,Mano žemės“ (j. a. k. 304058438) 53,50 Eur (penkiasdešimt tris Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Šios nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Artūras Driukas

Algirdas Taminskas

Dalia Vasarienė