Civilinė byla Nr. 3K-3-266-969/2015
Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00820-2010-0
Procesinio sprendimo kategorija 40.2 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės,,Eisiga-Plastyk“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Suza“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Eisiga-Plastyk“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eisiga-Plastyk“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Suza“, tretieji asmenys Lietuvos kariuomenė, uždaroji akcinė bendrovė „Eisiga“, uždaroji akcinė bendrovė „Eiresta“, dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje keliamas klausimas dėl šalių tarpusavio reikalavimų įskaitymo bankroto procese.
Ieškovas UAB „Suza“ 2010 m. birželio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Eisiga-Plastyk“, prašydamas priteisti iš atsakovo 23 000,30 Lt (6661,35 Eur) skolą, 10 253,25 Lt (2969,55 Eur) palūkanų, 8,28 proc. procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nevisiškai atsiskaitė ir liko skolingas pagal šalių 2007 m. rugpjūčio 21 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį.
Atsakovas UAB „Eisiga-Plastyk“ 2010 m. rugpjūčio 11 d. pateikė priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovo UAB „Suza“ 106 080 Lt (30 722,89 Eur) skolą, 7,98 proc. procesines palūkanas. Atsakovas nurodė, kad pagal šalių sudarytą 2007 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį ieškovas pateikė 4962 vienetus kariuomenės lauko uniformų, tačiau 780 vienetų kostiumų neatitiko kokybės reikalavimų, todėl ieškovas privalo grąžinti už šias prekes sumokėtus pinigus (CK 6.333 straipsnio 1 dalis, 6.344 straipsnio 5 dalis).
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 18 d. nutartimi atsakovui UAB „Eisiga-Plastyk“ iškėlė bankroto bylą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 28 d. nutartimi ieškovo UAB,,Suza“ ieškinį atmetė, o atsakovo UAB,,Eisiga-Plastyk“ priešieškinį patenkino ir priteisė atsakovui iš ieškovo 106 080 Lt (30 722,89 Eur) be pagrindo įgytų lėšų, 7,98 proc. procesinių palūkanų. Teismas nustatė, kad UAB,,Eisiga“, laimėjęs Lietuvos kariuomenės skelbtą konkursą, sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo parduoti 15 000 vienetų lauko uniformos kostiumų. Užsakymui įvykdyti UAB,,Eisiga“ pasitelkė atsakovą UAB,,Eisiga-Plastyk“, o šis – ieškovą UAB,,Suza“, su šiuo 2007 m. rugpjūčio 21 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal šią sutartį ieškovas įsipareigojo pateikti 4962 kostiumus už 674 832 Lt kainą (vieneto kaina – 136 Lt), atitinkančius šalių patvirtintą kostiumo pavyzdį – etaloną. Ieškovas, pristatęs 4962 vienetus lauko uniformų, 2008 m. sausio 17 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą 674 832 Lt sumai, tačiau atsakovas sumokėjo tik dalį šios sumos. Teismas nustatė, kad dalis ieškovo pristatytų lauko uniformų – 780 vienetų – neatitiko kokybės reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, kad pirkėjo pareiga sumokėti už jam pristatytas prekes kyla tik tuo atveju, kai jam perduotos prekės yra tinkamos kokybės, teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 23 000,30 Lt skolą pagal 2007 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir sprendė, kad ieškovas privalo grąžinti atsakovui visa tai, ką be teisinio pagrindo įgijo, t. y. grąžinti už 780 vienetų brokuotų kostiumų sumokėtus 106 080 Lt.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. birželio 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartį pakeitė: sumažino atsakovui BUAB,,Eisiga-Plastyk“ iš ieškovo UAB,,Suza“ priteistą 106 080 Lt (30 722,89 Eur) sumą ir atsakovui iš ieškovo priteisė 83 079,70 Lt (24 061,54 Eur), 7,98 proc. procesinių palūkanų; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sprendė, kad iš esmės pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovo atsakovui priteisė 106 080 Lt už netinkamos kokybės prekes, nes 780 vienetų netinkamos kokybės uniformų pateikė UAB „Suza“. Vis dėlto kolegija pažymėjo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog 2008 m. sausio 17 d. PVM sąskaita faktūra buvo apmokėta nevisiškai, t. y. ieškovas, pristatęs atsakovui 4962 vienetus lauko uniformų, 2008 m. sausio 17 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą 674 832 Lt sumai, tačiau atsakovas sumokėjo tik dalį šios sumos (651 831,70 Lt) ir liko nesumokėjęs 23 000,30 Lt. Kolegijos teigimu, atsakovas turi teisę reikalauti, kad jam būtų grąžinti už 780 vienetų netinkamos kokybės kostiumų sumokėti pinigai (106 080 Lt). Kita vertus, ieškovui taip pat turi būti atlyginta už pristatytą tinkamos kokybės uniformų siuntą. Iš pateiktų 4962 vienetų lauko uniformų netinkamos kokybės buvo 780 vienetų, taigi 4182 vienetai uniformų buvo tinkamos kokybės ir už jas ieškovui turėjo būti sumokėti 568 752 Lt (4182 vnt. x 136 Lt). Nustačiusi, kad atsakovas iš viso buvo sumokėjęs 651 831,70 Lt, nors turėjo sumokėti 568 752 Lt, teisėjų kolegija sprendė, jog atsakovo permoka už tinkamos kokybės produkciją yra 83 079,70 Lt (651 831,70 Lt - 568 752 Lt). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį sumažindama atsakovui iš ieškovo priteistą sumą už netinkamos kokybės lauko uniformas nuo 106 080 Lt iki 83 079,70 Lt.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas BUAB,,Eisiga-Plastyk“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 17 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartį. Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius, nepagrįstai savo iniciatyva taikė šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą CK 6.130 straipsnio prasme ir pažeidė imperatyviąsias Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasatoriaus teigimu, nuo 2012 m. kovo 1 d. ĮBĮ nuostatų pakeitimo draudimas įskaityti priešpriešinius reikalavimus, kai vienai iš įmonių iškeliama bankroto byla, išskyrus mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą, grindžiamas ne tik sisteminio teisės normų aiškinimo pagrindu suformuota teismų praktika, bet ir tiesiogiai įstatymo nuostatomis. Taigi apeliacinės instancijos teismas priėmė nutartį, prieštaraujančią egzistuojančiai pozityviajai teisei. Manydamas, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, teismas turėjo remtis ĮBĮ 35 straipsniu ir patvirtinti ieškovo kreditoriaus reikalavimą atsakovo bankroto byloje.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB,,Suza“ prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Atsiliepime ieškovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl įskaitymo yra pagrįsta ir teisinga, nes nagrinėjamu atveju buvo visos būtinos sąlygos atlikti įskaitymą, t. y. šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, vykdytini. Vis dėlto, ieškovo teigimu, teismai pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, neužtikrino ieškovo teisių gynybos, neįsigilino į faktinę situaciją, nes netyrė, ar netinkamos kokybės kostiumai buvo grąžinti ieškovui, ar jie buvo taisomi šalinant trūkumus. Be to, teismai, konstatuodami, kad netinkamos kokybės prekes patiekė ieškovas, rėmėsi tik prielaidomis, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 353 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamos bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribos: kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinio skundo ribas suformuoja kasatorius, skunde nurodydamas prašymą (kasacinio skundo dalyką) ir jį pagrindžiančius argumentus (kasacinio skundo pagrindą). Teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Nurodytų pagrindų peržengti kasacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nekonstatuoja, todėl bylą nagrinėja neperžengdama kasacinio skundo ribų.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju kasatorius, ginčydamas apeliacinės instancijos teismo nutartį, kasaciniame skunde nesiremia argumentais, jog teismai būtų pažeidę proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, taip pat neteigia, kad teismų padarytos išvados dėl faktinių aplinkybių nustatymo nemotyvuotos ar neatitinka byloje surinktų įrodymų. Kasatorius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 17 d. nutartį ginčija vienu aspektu – nurodydamas, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai vykstant atsakovo bankroto procesui savo iniciatyva taikė šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Atsižvelgdama į tai, kad kasacinis teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja, o kasatorius neginčija pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytų faktinio pobūdžio išvadų, teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisako kasaciniame skunde keliamu klausimu dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo instituto (ne) taikymo egzistuojant konkrečioms nagrinėjamame ginče teismų nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Dėl šalių tarpusavio reikalavimų įskaitymo sąlygų
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius, nepagrįstai savo iniciatyva taikė šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą CK 6.130 straipsnio prasme ir pažeidė įskaitymą bankroto procese draudžiančias imperatyviąsias ĮBĮ nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
Pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nutartimi pakeisdamas pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą nesirėmė CK 6.130 straipsnio nuostatomis, todėl nagrinėjant kasacinį skundą pirmiausia būtina nustatyti, ar apeliacinės instancijos teismas taikė kasatoriaus nurodomą teisinį institutą – priešpriešinių šalių tarpusavio reikalavimų įskaitymą.
Siekiant atsakyti į šį klausimą, tikslinga atkreipti dėmesį į šalių tarpusavio reikalavimų įskaitymo sąlygas. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatyme nustatytos tam tikros sąlygos: pirma, tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; 2009 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-293/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-293/2009">3K-3-293/2009</a>; 2010 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB,,Ekomanija“ v. UAB,,LIT-INVEST“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-179/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-179/2010">3K-3-179/2010</a>; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB,,Pamario produktai“ v. UAB,,Nordnet“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-445/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-445/2013">3K-3-445/2013</a>; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Raimeta“ v. UAB „Eivora“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-710/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-710/2013">3K-3-710/2013</a>; kt.). Taigi, viena iš būtinų įskaitymo, atliekamo pagal CK 6.130 straipsnį, sąlygų – abi šalis saistančios priešpriešinės prievolės. Atsižvelgiant į tai, kad įskaitymas galimas tik esant priešpriešinėms vienarūšėms prievolėms, teismas, taikydamas šį institutą, privalo nustatyti esant tokias prievoles.
Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teisėjų kolegija nenustatė, jog ginčo šalis saisto tokios priešpriešinės prievolės, be to, netyrė ir kitų įskaitymui taikyti būtinų sąlygų buvimo klausimo. Byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pagal 2007 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį atsakovo UAB,,Eisiga-Plastyk“ piniginė prievolė ieškovui UAB,,Suza“ buvo ne 674 832 Lt, o 106 080 Lt mažesnė, t. y. kad už pateiktas sutarties sąlygas atitinkančias prekes atsakovas UAB,,Eisiga-Plastyk“ turėjo mokėti ieškovui UAB,,Suza“ 568 752 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas UAB,,Eisiga-Plastyk“ pagal ginčo sutartį ir 2008 m. sausio 17 d. sąskaitą faktūrą sumokėjo ieškovui ne 568 752 Lt, o 651 831,70 Lt, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas UAB,,Eisiga-Plastyk“ permokėjo, ir dėl to nustatė esant ieškovo UAB,,Suza“ prievolę grąžinti atsakovui UAB,,Eisiga-Plastyk“ permokėtą sumą – 83 079,70 Lt. O priešpriešinės piniginės prievolės, t. y. atsakovo UAB,,Eisiga-Plastyk“ prievolės ieškovui UAB,,Suza“, teismas nenustatė. Priešingai, teismas nustatė, kad pagal ginčo pirkimo–pardavimo sutartį atsirado mažesnė ieškovo UAB,,Suza“ reikalavimo teisė atsakovui UAB,,Eisiga-Plastyk“: ne 674 832 Lt, o tik 568 752 Lt. Byloje nustačius, kad atsakovas UAB,,Eisiga-Plastyk“ sumokėjo ieškovui UAB,,Suza“ 651 831,70 Lt, laikytina, kad tokiu būdu atsakovo UAB,,Eisiga-Plastyk“ prievolė pagal ginčo pirkimo–pardavimo sutartį pasibaigė jos įvykdymu. Kasatorius neginčija teismo išvados dėl to, kad jo permoka pagal sutartį sudaro 83 079,70 Lt. Taigi, neegzistuojant priešpriešinei vienarūšei prievolei įskaitymo CK 6.130 straipsnio prasme teismas negalėjo padaryti ir, priešingai nei teigia kasatorius, nepadarė.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius klaidingai aiškina byloje apeliacinės instancijos teismo nustatytas ir vertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei jų kvalifikavimą, todėl nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva taikė šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad šis teisinis institutas nebuvo taikytas.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl teisės normų, draudžiančių atlikti įskaitymą bankroto proceso metu, aiškinimo bei taikymo ir dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos šio instituto taikymo klausimu neturi teisinės reikšmės. Dėl to kasacinis skundas atmestinas, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus kasacinį skundą, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Ieškovas duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, turėtas kasaciniame teisme, nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas patyrė 13,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovo kasacinio skundo ir palikus galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės,,Eisiga-Plastyk“ (j. a. k. 110487080) 13,79 Eur (trylika Eur 79 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Gediminas Sagatys
Dalia Vasarienė
