S. R. pagal BK 200 str. 2 d., 200 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-6-788/2025

Teisminio proceso Nr. 1-04-4-00017-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.4.2; 2.1.7.5; 2.1.16.1.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui (Sergejus Bekiš),

nuteistojo S. R. (S. R.) gynėjui advokatui Gintui Matulevičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Sergejaus Bekišo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 8 d. nuosprendžio ir nuteistojo S. R. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 8 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžiu S. R. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 200 straipsnio 2 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus S. R. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir užstatą – panaikinti, o sumokėtą 10 000 Eur užstatą grąžinti užstato davėjai – E. J..

Šiuo nuosprendžiu taip pat išteisintas A. R., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu S. R. pagal BK 200 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) nuteistas 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas – keturiolika parų, ir galutinė bausmė S. R. paskirta 92 MGL (4600 Eur) dydžio bauda. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad S. R. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. R. išieškota konfiskuotino turto – krovininio automobilio DAF XF (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir puspriekabės „Kogel“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkanti pinigų suma – 17 200 Eur. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio prokuroro kasacinį skundą atmesti, o nuteistojo kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio prokuratūros kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. S. R. nuteistas už tai, kad, vykdydamas susitarimą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2022 m. kovo 24 d. 1.59 val. krovininiu automobiliu DAF XF (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą atgabeno 20 380 kg juodųjų metalų gaminių, kurių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais 2 982 720 RUB (34 939,59 Eur) ir kurie pagal tranzito deklaraciją MRN 22LTVK3000000315D1 turėjo būti išvežti į Rusijos Federaciją. S. R. 2022 m. kovo 24 d. 8.37 val. tuo pačiu krovininiu automobiliu su puspriekabe nugabeno juodųjų metalų gaminių krovinį adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ten ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje iškrovė deklaruotą 20 380 kg juodųjų metalų gaminių krovinį ir vietoj jo į puspriekabę pakrovė 1485 kg kartoninių dėžių, pripildytų pakavimo granulių. Žinodamas, kad prekės yra sukeistos, S. R. 2022 m. kovo 24 d. 15.48 val. išgabeno juodųjų metalų gaminius imituojantį krovinį iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ir 2022 m. kovo 24 d. 20.41 val. atvykęs į Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto detalaus tikrinimo vietą Šakininkų k., Pagėgių sav., pateikė muitinės procedūrai įforminti tranzito deklaraciją MRN 22LTVK3000000315D1, joje nurodyta, kad 20 380 kg juodųjų metalų gaminių pagal tranzito dokumentus turi būti išgabenta į Rusijos Federaciją gavėjai bendrovei „LLC TEK Kaliningradsky Transit“. Muitinio tikrinimo metu krovininiame automobilyje su puspriekabe buvo rasta 1485 kg kartoninių dėžių, pripildytų pakavimo granulių. Taip S. R. neteisėtai neišvežė iš Lietuvos Respublikos 20 380 kg juodųjų metalų gaminių, kurių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais yra 2 982 720 RUB (34 939,59 Eur) ir kurie pagal tranzito deklaraciją turėjo būti išvežti iš Lietuvos Respublikos.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs S. R. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino S. R. dėl kaltinimo pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 200 straipsnio 2 dalį; teismas padarė neteisingas išvadas, jog byloje nėra surinktas pakankamas kiekis patikimų įrodymų, patvirtinančių S. R. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytų faktinių duomenų visuma, atmetė gynybos argumentus, kad S. R. nežinojo, jog išvežamas krovinys neatitinka tranzito deklaracijoje nurodytų prekių, ir padarė išvadą, kad S. R. veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, kad neteisėtai neišveža iš Lietuvos Respublikos juodųjų metalų gaminių, kurių vertė viršija 400 MGL dydžio sumą ir kurie pagal tranzito dokumentus turi būti išvežti į Rusijos Federaciją, ir norėjo taip veikti.

3. Apeliacinės instancijos teismas atmetė prokurorės prašymą panaudoti S. R. paskirtą užstato sumą baudai sumokėti ir nutarė užstatą (10 000 Eur) grąžinti užstato davėjai E. J.. Toks sprendimas priimtas motyvuojant tuo, kad byloje nėra nei nuteistojo S. R., nei užstato davėjos E. J. sutikimo, kuris pagal baudžiamojo proceso įstatymą tokiais atvejais yra būtinas.

III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistasis S. R. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų vertindamas byloje surinktus įrodymus ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nepagrįstai S. R. veiksmuose nustatė BK 200 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių. Teismas išvadas darė neįvertinęs visų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, padarė klaidų dėl jų turinio, rėmėsi duomenimis, kurie negalėjo būti pripažinti įrodymais dėl jų dviprasmiškumo, tikėtinumo ir duomenų spėjamojo pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį grindė išimtinai netiesioginiais įrodymais, kuriuos vertinant negalima išvada, kad jie sudaro sistemą, nepaliekančią jokių abejonių dėl padarytų išvadų pagrįstumo. Šio teismo padarytų išvadų pagrįstumas yra abejotinas, išvados grįstos prielaidomis, spėliojimais ir iš esmės neteisingos. Be to, inkriminuotos nusikalstamos veikos dispozicija yra blanketinė, tad jos požymius atitinkančios konkrečios nusikalstamos veikos aplinkybės byloje privalėjo būti atskleidžiamos nurodant, kokių konkrečių teisės aktų reikalavimus pažeidė kaltininkas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUzLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-353/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-353/2006">2K-353/2006</a>, 2K-460/2007).

4.2. Apeliacinės instancijos teismas (nuosprendžio 12 punktas) atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad S. R., atvykęs į Šalčininkų pasienio postą ir paprašytas muitinės darbuotojos S. M. suvarstyti lyną, jį varstė gana ilgai ir suvarstė netinkamai, dėl to buvo paprašytas padaryti tai iš naujo. Iš šių duomenų apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad S. R. tikslingai lyną suvarstė netinkamai, siekdamas vėliau atidaryti puspriekabės tentą, nepažeisdamas plombos. Tokia išvada yra spėjamojo pobūdžio, tuo tarpu muitinės darbuotojos parodymai buvo vertinti ne atsižvelgiant į visumą, o vertintas tik atskiras jų fragmentas. Tikėtina, kad S. R. netinkamai lyną suvarstė ne tikslingai, o priešingai – jis, kaip ir muitininkė S. M. (nuosprendžio 11.15 punktas), užtruko dėl aplinkybių (tentas tamsokas, buvo nakties metas, postas apšviestas tik aukštomis lempomis, vaizdas nebuvo visiškai aiškus) ir nekokybiškai suvarstė dėl elementarių žmogiškųjų savybių, nulemtų aplinkos veiksnių. Akivaizdu, jei pareigūnei įvykio vietoje būtų kilę įtarimų, transporto priemonė būtų buvusi išsamiai patikrinta. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog ši apeliacinės instancijos teismo išvada grįsta tik prielaida.

4.3. Apeliacinės instancijos teismas (nuosprendžio 14 punktas) konstatavo, jog S. R. maršrutą nuo Radviliškio keitė tikslingai, kad jo vairuojamas krovininis automobilis DAF su puspriekabe ir kroviniu nebūtų užfiksuotas svarstyklėmis. Kyla klausimas, kiek teisinga ir patikima tokia apeliacinės instancijos teismo išvada, nesant duomenų, kad vykstant kelyje Panevėžys–Šiauliai nebuvo spūsčių ar kitų aplinkybių, pagal kurias navigacija automatiškai koreguotų vykimo maršrutą. Šios išvados nepatvirtina ir vairuotojo kabinos apžiūros protokolas. Šiame protokole konstatuota, kad apžiūrėjus vairuotojo kabiną nebuvo rasta jokių įrodymų, kurie leistų daryti ne spėjamojo pobūdžio, o patikimą išvadą dėl pasirinkto maršruto. Nuosprendžio 15 punkte apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad S. R. į Šiaulius, (duomenys neskelbtini), vyko ne dėl krovininio automobilio starterio remonto, o siekdamas iškrauti tranzitu per Lietuvą gabentas prekes. Tokio pobūdžio išvada, nesant objektyvių duomenų (pvz., išvada, jog automobilis techniškai tvarkingas), niekuo neparemta.

4.4. Taip pat apeliacinės instancijos teismas (nuosprendžio 13 punktas) atkreipė dėmesį į tai, kad kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklūs: pirmoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu jis nenurodė aplinkybių apie starterio gedimą; todėl teismas padarė išvadą, jog kasatoriaus parodymai apie starterio gedimą vertintini kaip gynybiniai. Tiek įtariamasis, tiek kaltinamasis gali naudotis teise tylėti, o darant išvadas dėl aplinkybės, kuri buvo nutylėta ar apie kurią nepaklausta, galima ne tik klaida teisinėse išvadose, tačiau kėsinamasi ir į įstatymo garantuojamas kaltinamojo teises.

4.5. Nuosprendžio 16 punkte apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą nei pirmosios instancijos teismas dėl deklaracijoje nurodytų prekių – juodųjų metalų gaminių įvežimo į Lietuvos Respubliką. Muitinės duomenų saugyklos duomenys niekaip nepaneigia liudytojo V. G. parodymų apie sumaišytą krovinį, kadangi krovinio pakrovimo vieta nėra Lietuvos valstybėje ir byloje nėra duomenų, leidžiančių bent spėlioti dėl krovinio gavėjo šalies. Kita vertus, tokio pobūdžio nuorodų nėra fiksuota ir apžiūros metu, kai buvo apžiūrėtas krovinys, jo pakuotė. Užrašai ant krovinio dėžių (priklijuoti lapai su įrašais „Ferrous metal product“) ir neleidžia daryti kitokios išvados, nei pateikė liudytojas V. G.; logiškai išplaukia tik viena pagrįsta išvada, kad krovėjas sumaišė krovinius. Šie duomenys leidžia pagrįstai abejoti apeliacinės instancijos teismo išvada, kad būtent deklaracijoje nurodytos prekės – juodųjų metalų gaminiai – išties buvo įvežtos į Lietuvą.

4.6. Juodųjų metalų gaminiai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surasti (vienas adresas: Tilžės g., Lumpėnai, esantis navigacinėje sistemoje, atmestas net netikrinant), jų buvimo vieta nenustatyta ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Puspriekabėje rastas krovinys – pakavimo granulės – nesutampa su duomenimis deklaracijoje, tačiau sutampa su S. M. parodymais, kad automobilyje buvo dėžių. Tai, kad muitininkė nesiėmė priemonių kroviniui pasverti, rodo, kad transporto priemonės vizuali ašių apkrova ar bendroji masė nesukėlė įtarimų dėl sunkaus krovinio. Tokio pobūdžio kroviniui iškrauti reikalinga speciali technika, kuri tyrimo metu nebuvo rasta; reikalinga saugojimo patalpa ir teritorija, tačiau ir ji nebuvo nustatyta. Todėl galima tik viena pagrįsta išvada, jog metalo gaminių krovinys neatvyko, jokie krovos darbai nevyko. Faktiniai duomenys leidžia daryti tik vieną išvadą, t. y. kad pakraunant buvo sumaišyti kroviniai ir į Lietuvos Respubliką vietoj juodųjų metalų gaminių įvežta pakavimo granulių (polistireno). Būtent šis krovinys ir surastas S. R. išvykstant iš Lietuvos Respublikos į Kaliningrado sritį. Todėl kyla abejonių, ar nėra kriminalizuojama elementari žmogiškoji klaida.

4.7. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas netiesioginius įrodymus, daugiausia rėmėsi pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Tarnybinis pranešimas ne tik neįeina į įrodymų sąvoką, pateiktą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje, bet jis ir nėra tikrinamas ar patikrinamas BPK nustatytais proceso veiksmais, tai tik pareigūno nuomonė dėl tyrimo krypties, nieko bendro neturinti su objektyvios tiesos kriterijumi. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, susijusios su telefono buvimo vieta ar „Google Lens“ programos informacija, nebuvo tikrinamos. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokie duomenys leidžia tarnybiniuose pranešimuose nurodytas spėjamojo pobūdžio išraiškas („tikėtina“ ir „prielaida“) laikyti neturinčiomis jokių pagrįstų abejonių, neginčytinomis aplinkybėmis, ir dėl jų nepasisakė, juos tiesiog suabsoliutino. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, kad tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys atitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas. Nėra galimybės konstatuoti, kad tarnybiniame pranešime fiksuoti duomenys gauti teisėtu būdu („Google Lens“) ir kad jie patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Nei tarnybiniuose pranešimuose, nei apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra nurodytas nei duomenų šaltinis, nei jo patikimumas. Todėl vertinti šiuos duomenis (tarnybiniuose pranešimuose fiksuotą informaciją) kitaip, nei nurodė patys pareigūnai, kaip „daromą prielaidą“, nėra jokio teisinio pagrindo. Taigi, apeliacinės instancijos teismo išvada dėl tarnybinių pranešimų pripažinimo netiesioginiais įrodymais yra neteisėta, šie duomenys neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų, taip buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai.

5. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras S. Bekišas prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis: 2022 m. gegužės 2 d. prokurorės nutarimu paskirto ir sumokėto užstato sumą panaudoti S. R. paskirtai 92 MGL (4600 Eur) dydžio baudai sumokėti, o užstato sumą, likusią padengus baudos mokėjimą, grąžinti užstato davėjai E. J.. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. BPK 133 straipsnio 7 dalis nustato, kad kai kardomoji priemonė – užstatas – baigiama taikyti, užstatas grąžinamas užstato davėjui, tačiau užstato davėjo ir įtariamojo sutikimu sumokėta užstato suma gali būti panaudota paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtų proceso išlaidų atlyginimui išieškoti. Apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas patenkinti prokurorės apeliacinio skundo dalį dėl paskirto užstato sumos panaudojimo baudai sumokėti ir nusprendęs grąžinti užstatą užstato davėjai, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 119 straipsnio, 133 straipsnio 7 dalies, 139 straipsnio 3 dalies pažeidimus. Nors apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra aiškiai išsprendęs kardomosios priemonės – užstato – taikymo pabaigos ir grąžinimo klausimo, tačiau nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje (33 punkte) jis pakankamai aiškiai nurodė, kodėl nusprendė netenkinti prokurorės prašymo S. R. paskirto užstato sumą panaudoti baudai sumokėti, – todėl, kad nėra nei S. R., nei užstato davėjos E. J. sutikimo. Tačiau, priešingai nei akcentuojama teismo nuosprendyje, baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, jog užstato davėjas sutinka paskirto užstato sumą panaudoti baudai sumokėti. Byloje yra aiškiai išreikšti asmens, kurio lėšos buvo panaudotos užstatui sumokėti, (V. G.) ir užstato davėjos, kuri tiesiogiai įmokėjo V. G. perduotas lėšas į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą, (E. J.) sutikimai panaudoti užstato sumą nuteistajam paskirtai baudai sumokėti, o įvertinus tai, darytina išvada, kad ir nuteistasis neturi pagrindo prieštarauti tokiems sutikimams.

5.2. 2022 m. balandžio 29 d. įtariamojo S. R. prašyme dėl kardomųjų priemonių švelninimo, taikant kitą kardomąją priemonę – užstatą, įtariamasis nurodė, kad jo darbdavys V. G., turintis individualų verslą, iš savo atsiskaitomosios sąskaitos užstatui perdavė 10 000 Eur, bet S. R., kaip Baltarusijos pilietis, neturintis asmens paso, asmeniškai negalėjo įmokėti į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą užstato sumos, todėl užstatą už jį sumokėjo E. J. (nuomojamo buto šeimininko sutuoktinė). 2022 m. balandžio 29 d. prašyme dėl kardomųjų priemonių S. R. švelninimo, taikant kitą kardomąją priemonę – užstatą, užstato davėja E. J. nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes. 2022 m. gegužės 2 d. liudytojos apklausos metu E. J. nurodė, kad sutinka, jog priėmus procesinį sprendimą pinigai pereitų baudai sumokėti. 2022 m. gegužės 19 d. liudytojo apklausos metu V. G. nurodė, kad tai jis perdavė S. R. 10 000 Eur užstatui sumokėti ir sutinka, kad priėmus procesinį sprendimą pinigai būtų įskaityti baudai sumokėti.

5.3. BPK 139 straipsnio 3 dalis nustato, kad kardomosios priemonės baigiamos taikyti suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus vykdyti bausmę. BPK 119 straipsnis nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. 2022 m. gegužės 2 d. prokurorės nutarime pakeisti kardomąją priemonę nurodyta, kad ši kardomoji priemonė – užstatas – paskirta, siekiant užtikrinti ne tik įtariamojo S. R. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, bet ir nuosprendžio įvykdymą. Taigi, baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės sudaro ir teisinį, ir faktinį pagrindą kitaip nei apeliacinės instancijos teismas išspręsti užstato sumos grąžinimo klausimą, tai yra, remiantis BPK 133 straipsnio 7 dalimi, panaudoti užstato sumą nuteistajam paskirtai baudai sumokėti.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo S. R. kasacinis skundas atmestinas, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro S. Bekišo kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl įrodymų vertinimo ir BK 200 straipsnio 2 dalies taikymo

7. Kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 4, 5 dalyse įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, išvadas dėl kasatoriaus kaltės grindė įrodomosios reikšmės neturinčiais tarnybiniais pranešimais ir prielaidomis, nepagrįstai pritaikė BK 200 straipsnio 2 dalį. Šie teiginiai nepagrįsti.

8. Pagal BK 200 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) atsako tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos. Paprastai šia veika siekiama nesumokėti mokesčių, kuriuos privalu būtų sumokėti, jei prekės būtų skirtos realizuoti Lietuvoje, gauti iš to turtinės naudos, įgyti ekonominį pranašumą. Neteisėto prekių ar produkcijos neišvežimo iš Lietuvos Respublikos nusikaltimo subjektas yra asmuo, kuris pagal savo turimus įgaliojimus privalo užtikrinti, kad būtų įvykdyta pareiga išvežti prekes pagal tranzito ar eksporto procedūrą. Prekių neišvežimas dažnai yra susijęs su tokiais veiksmais kaip prekių iškrovimas ar sukeitimas, gabenimo nustatytu maršrutu imitavimas, dokumentų klastojimas ir jų pateikimas, poveikis muitinės pareigūnams, tarnybinis piktnaudžiavimas tikrinant krovinį arba patvirtinant tranzito ir eksporto procedūrų pabaigimą ir pan. Bet kuris fizinis asmuo, atliekantis tokius ar panašius veiksmus ir suprantantis, kad šie veiksmai atliekami tam, kad prekės nebūtų išvežtos iš Lietuvos Respublikos, taip pat gali būti pripažintas kaltu pagal BK 200 straipsnį. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, tokiais atvejais spręstina, kokios rūšies bendrininkavimo požymius atitinka šie veiksmai – vykdytojo, padėjėjo ar kt. Baudžiamoji atsakomybė už nagrinėjamą veiką galima tik esant tiesioginei tyčiai, kuri šiuo atveju reiškia tai, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai nevykdo savo pareigos nustatyta tvarka išvežti prekes ar produkciją iš Lietuvos Respublikos, ir neketina to daryti (nori taip neveikti). Aplinkybės, rodančios, kad prekių ir produkcijos nebuvo ketinama išvežti taip, kaip priklauso pagal tranzito ar eksporto procedūros dokumentus, gali būti faktas, kad jos realizuojamos Lietuvos Respublikos teritorijoje, jų išvežimas įforminamas fiktyviai, pagaminami ar įgyjami suklastoti dokumentai, melagingai rodantys, kad prekės ar produkcija išvežtos, imituojamas išvežti skirtų prekių ar produkcijos pagrobimas ar praradimas, bandoma jas nelegaliai išvežti per valstybės sieną ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA2LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-306/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-306/2014">2K-306/2014</a>, 2K-7-30-788/2017, 2K-7-9-976/2020 ir kt.).

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2022 m. kovo 24 d. S. R. iš Baltarusijos Respublikos per Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą į Lietuvos Respubliką krovininiu automobiliu įvežė prekes, kurios tranzitu per Lietuvos Respubliką turėjo būti išgabentos į Rusijos Federaciją. Įformintoje tranzito deklaracijoje nurodoma, kad vežamas krovinys – 20 380 kg juodųjų metalų gaminių, kurių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais yra 2 982 720 RUB (34 939,59 Eur). Tą pačią dieną S. R. bandant iš Lietuvos Respublikos su kroviniu išvykti į Rusijos Federaciją, Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto pareigūnams atlikus jo vairuoto krovininio automobilio su puspriekabe detalų patikrinimą, nustatyta, kad gabenamos ne tranzito deklaracijoje nurodytos prekės (juodųjų metalų gaminiai), o 1485 kg kartoninių dėžių, pripildytų pakavimo granulių.

10. Į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms arba iš jos išvežamoms prekėms taikomos bendrosios taisyklės ir procedūros, nustatytos Sąjungos muitinės kodekse, patvirtintame 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu. Šio kodekso 233 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už visų ir nepakeisto pavidalo prekių bei būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių atsako Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas. Pagal bylos duomenis, už įvežtoms į Lietuvos Respubliką prekėms (šiuo atveju juodųjų metalų gaminiams) taikomų tranzito procedūros reikalavimų įvykdymą – tranzito deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, pateiktų dokumentų autentiškumą, prekių išvežimą iš Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais – buvo atsakingas šį krovinį gabenęs vairuotojas S. R. (tranzito procedūros vykdytojas).

11. Byloje nėra ginčo dėl to, kad iš Lietuvos Respublikos buvo bandoma išvežti kitas prekes nei tranzito deklaracijoje nurodytus didelės vertės juoduosius metalus, o tai yra esminis faktas, suteikiantis pagrindą įtarti tranzito procedūros vykdytoją dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 200 straipsnio atitinkamoje dalyje. Antai šių prekių išvežimo imitacijos faktą tiesiogiai patvirtina šie įrodymai: S. R. pateikta tranzito deklaracija, kurioje nurodoma, kad tranzitu gabenamos prekės – juodųjų metalų gaminiai (kurių svoris 20 380 kg, vertė 2 982 720 Rusijos rublių (34 939,59 Eur); 2022 m. kovo 14 d. pakrovimo pažyma Nr. 13, kurioje nurodyta, kad pakraunamas krovinys yra juodųjų metalų gaminai, 20 tonų, vairuotojas S. R., transporto priemonė DAF Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. kovo 21 d. CMR važtaraštis, kuriame nurodyta, kad krovinys – juodųjų metalų gaminai, 26 paletės; 2022 m. kovo 24 d. patikrinimo aktas, krovininio automobilio svėrimo pažyma, įvykio vietos apžiūros protokolas, Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto pareigūno, atlikusio vežamo krovinio patikrinimą, parodymai, kuriais nustatyta, kad S. R. vairuojamame krovininiame automobilyje ir puspriekabėje rastos visai kitos prekės, t. y. 1485 kg kartoninių dėžių, pripildytų pakavimo granulių. Taigi byloje tiesioginiais įrodymais nustatyta, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Rusijos Federaciją, Kaliningradą, S. R. bandė išgabenti ne tranzito deklaracijoje nurodytą krovinį (20 380 kg juodųjų metalų gaminių), o kitas prekes.

12. Nuteistasis ir jo gynėjas viso proceso metu (kaip ir nuteistasis savo kasaciniame skunde) reiškė poziciją, kad tranzito deklaracijoje nurodytas krovinys (juodųjų metalų gaminiai) realiai nebuvo įvežtas į Lietuvos Respubliką, t. y. kad krovinio pervežimą užsakiusi įmonė pakrovimo metu galėjo krovinius supainioti. Ši aplinkybė, anot kasatoriaus, leidžia daryti išvadą, kad S. R. veikė neturėdamas tiesioginės tyčios neteisėtai neišvežti prekių iš Lietuvos Respublikos, nes jis nežinojo įvežantis ir išvežantis ne tas prekes, kurios nurodytos atitinkamuose dokumentuose. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo šiuos gynybos keliamus klausimus, tačiau, išsamiai įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, minėtą nuteistojo versiją motyvuotai atmetė.

13. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadas, kad S. R. realiai įvežė juodųjų metalų krovinį į Lietuvos Respubliką ir nusikalstamą veiką padarė tyčia, grindė netiesioginių įrodymų visuma ir nuteistojo parodymų nenuoseklumu. Antai, kaip savo parodymuose tvirtino Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto pareigūnė S. M., atlikusi į Lietuvos Respubliką įvežamo krovinio patikrinimą, jai nekilo įtarimų, kad gabenamos būtent S. R. pateiktuose dokumentuose nurodytos prekės, t. y. juodųjų metalų krovinys. Konstatuodamas aplinkybę, kad S. R. žinojo, jog prekės Lietuvoje bus sukeistos ir nebus išvežtos, ir savo veiksmais prie šios veikos padarymo prisidėjo, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į krovinio gabenimo maršrutą ir aplinkybes, t. y. ir į tai, kad S. R. buvo nuvykęs į Šiauliuose esančią UAB „S“ teritoriją ir ten išbuvo daugiau kaip 3 val. S. R. parodymai, paaiškinantys tokio nukrypimo nuo maršruto ir sustojimo šioje teritorijoje priežastis, buvo nenuoseklūs. Pirmosios apklausos metu jis nenurodė, kad buvo nuvykęs į UAB „S“ teritoriją, o teigė, kad buvo sustojęs ilsėtis kelkraštyje, Šiaulių miesto pakraštyje. Tačiau vėlesnių apklausų metu jis nurodė, kad į minėtą įmonę vyko dėl automobilio starterio gedimo, nors UAB „S“ atstovai liudytojai M. S. ir N. M. tokių S. R. parodymų nepatvirtino. Darant išvadas dėl įvykusio prekių sukeitimo, pagrįstai atsižvelgta ir į tai, kad Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio poste atliekant detalų S. R. vairuoto vilkiko su puspriekabe patikrinimą nustatyta, jog puspriekabės trosas tarp automobilio kabinos ir priekabos buvo pažeistas – trosas sujungtas medvaržčiu. Iš to galima spręsti, kad trosas buvo pažeistas sukeičiant gabenamus krovinius, t. y. siekiant atidaryti tentą nepažeidžiant plombos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atmesdama nuteistojo versiją, taip pat pažymėjo, kad Rusijos Federacijos įmonių (siuntėjo ir gavėjo) vardu buvo įforminta tik viena 2022 m. kovo 24 d. deklaracija MRN Nr. 22LTVK3000000315D1 dėl juodųjų metalų gaminių, o tai leidžia spręsti, kad jokios klaidos pakraunant nebuvo. Atsižvelgta ir į tikslingą važiavimo maršruto keitimą siekiant išvengti krovinio svėrimo, taip pat ir į tai, kad S. R. turėjo suprasti, jog išveža daug lengvesnį krovinį nei virš 20 t sveriančius juodųjų metalų gaminius. Minėtų aplinkybių visuma leido apeliacinės instancijos teismui padaryti teisingą išvadą, kad nuteistojo versija dėl nežinojimo, kokias prekes jis įvežė į Lietuvos Respubliką, gabeno tranzitu ir bandė išvežti iš Lietuvos Respublikos, neatitinka tikrovės.

14. Pažymėtina, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismo rėmimasis minėtais bylos duomenimis, netiesiogiai patvirtinančiais kaltinimo pagrįstumą ir paneigiančiais gynybinę versiją, jokių baudžiamojo proceso normose nustatytų įrodinėjimo taisyklių (BPK 20 straipsnis) nepažeidžia. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog S. R. jam inkriminuotus veiksmus padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

15. Nepagrįsti yra ir kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į S. R. parodymų dėl sustojimo Šiauliuose priežasčių nenuoseklumą, pažeidė BPK įtvirtintą įtariamojo, kaltinamojo teisę neduoti parodymų. Pažymėtina, kad BPK įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą išsamiai išnagrinėti visas sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes. Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą, palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių. Laikydamasis šių reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas palygino tarpusavyje S. R. skirtingu metu procese duotus parodymus, taip pat juos įvertino atsižvelgdamas į kitus bylos duomenis ir motyvuotai juos atmetė. Toks parodymų vertinimas atitinka BPK nustatytus reikalavimus, teismų praktikoje suformuluotas taisykles ir įtariamojo (kaltinamojo) teisių nepažeidžia.

16. Atmestini ir kasatoriaus teiginiai, kad muitinės tarnybiniai pranešimai, kuriais rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Remiantis BPK 20 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, tam, kad tam tikri duomenys būtų pripažinti įrodymais, jie turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, turi būti gauti tik teisėtais būdais ir juos turi būti įmanoma patikrinti BPK nurodytais proceso veiksmais. Nei įstatymas, nei teismų praktika nenustato draudimo teismui išvadas grįsti tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija. Pažymėtina, kad Muitinės kriminalinės tarnybos pranešimuose, kuriais rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, pateikta konkreti informacija apie bylai reikšmingus faktus: S. R. vairuojamo automobilio su puspriekabe muitinio patikrinimo aplinkybes ir rezultatus, pateiktos deklaracijos turinį, krovinio siuntėją ir gavėją, pažeistą trosą tarp automobilio kabinos ir priekabos, krovinio gabenimo maršrutą ir kt. Muitinės kriminalinės tarnybos pranešimuose esanti informacija pagrįsta įvykio vietos, daiktų ir dokumentų apžiūros protokolais, vaizdo įrašais. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nenurodyta, kokių konkrečiai tarnybinių pranešimų turinys neatitinka tikrovės ar prieštarauja kitiems bylos duomenims, kokie konkretūs duomenys gauti neteisėtai ir kodėl daroma tokia išvada. Todėl kasatoriaus teiginiai, jog apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas bylai reikšmingais klausimais, neturėjo remtis tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija, yra deklaratyvūs.

17. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertino visus įrodymais pripažintus bylos duomenis, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, tinkamai patikrino jų patikimumą, faktines aplinkybes nustatė remdamasis tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma, motyvuotai atmetė bylos duomenimis nepatvirtintas nuteistojo versijas. Patikrinusi šį nuosprendį teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad, vertindamas įrodymus, nustatydamas faktines aplinkybes ir argumentuodamas savo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo BPK 20, 304–307 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 200 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija).

Dėl užstato panaudojimo baudai sumokėti

18. Kasaciniu skundu prokuroras prašo už S. R. sumokėto užstato (10 000 Eur) dalį panaudoti jam apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskirtai baudai sumokėti (4600 Eur), o užstato sumą, likusią padengus baudos mokėjimą, grąžinti užstato davėjai E. J.. Prokuroro prašymas tenkintinas.

19. BPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta kardomoji priemonė – užstatas – yra piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis (kaltinamasis), jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama BPK 119 straipsnyje nurodytiems tikslams. Pagal BPK 133 straipsnio 4 dalies nuostatas, skiriant užstatą, nutarime ar nutartyje įtariamajam (kaltinamajam) išaiškinamos ir jo pareigos, nustatytos BPK 133 straipsnio 5 dalyje, ir šių pareigų nevykdymo teisinės pasekmės (BPK 133 straipsnio 6 dalis). BPK 133 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad kai kardomoji priemonė – užstatas – baigiama taikyti, užstatas grąžinamas užstato davėjui. Užstato davėjo ir įtariamojo sutikimu sumokėta užstato suma gali būti panaudota paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtų proceso išlaidų atlyginimui išieškoti. Taigi, galimybė panaudoti užstatą baudai sumokėti priklauso nuo to, ar yra įtariamojo arba užstato davėjo sutikimas.

20. Iš bylos duomenų matyti, kad 2022 m. balandžio 29 d. S. R. ir E. J. pateikė prokuratūrai prašymus dėl kardomųjų priemonių S. R. švelninimo taikant užstatą, o V. G. pateikė patvirtinimą, kad pinigus S. R. užstatui perdavė jis. Šiuose dokumentuose nurodoma, kad V. G. perdavė S. R. 10 000 Eur užstatui, tačiau, šiam nepavykus užstato pervesti į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą, tai už jį padarė E. J., pervesdama pinigus į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą iš savo banko sąskaitos. 2022 m. gegužės 2 d. prokuroro nutarimu S. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – 10 000 Eur dydžio užstatas.

21. Apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas prokuroro prašymo užstatą panaudoti S. R. paskirtai baudai sumokėti, šį sprendimą pagrindė tuo, kad byloje nėra nei S. R., nei užstato davėjos E. J. sutikimo panaudoti užstatą baudai sumokėti. Konstatuotina, kad išvada dėl tokio sutikimo nebuvimo prieštarauja bylos duomenims. 2022 m. gegužės 2 d. ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu E. J. patvirtino, kad užstatą už S. R. į prokuratūros depozitinę sąskaitą pervedė ji, ir nurodė: „kaip užstato davėja sutinku, kad priėmus procesinį sprendimą pinigai pereitų baudos sumokėjimui“ (1 t., b. l. 112). V. G. 2022 m. gegužės 19 d. apklausoje taip pat patvirtino, kad pinigus S. R. užstatui perdavė jis; paklaustas, ar sutinka, kad S. R. užstatui įmokėti pinigai būtų įskaityti į numatytos baudos sumokėjimą, jei teismas ją paskirtų S. R., atsakė „taip, žinoma“ (1 t., b. l. 119). Taip pat byloje yra 2024 m. gegužės 10 d. E. J. prašymas, kuriame nurodoma, kad jai yra žinoma, jog apeliacinės instancijos teismas dėl S. R. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir skyrė jam galutinę subendrintą bausmę – 4600 Eur dydžio baudą. E. J. prašo jai, kaip užstato davėjai, grąžinti likusią, skaičiuojant nuo įneštos į prokuratūros depozitinę sąskaitą 10 000 Eur sumos, užstato dalį, t. y. 5400 Eur, pervedant pinigus į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 18–19). Visos šios aplinkybės patvirtina, kad tiek asmuo, perdavęs S. R. pinigus užstatui sumokėti (V. G.), tiek šį užstatą iš savo sąskaitos į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą pervedusi E. J. aiškiai išreiškė savo sutikimą, kad dalis užstato būtų panaudota S. R. nuosprendžiu paskirtai baudai sumokėti (likusią šiam tikslui nepanaudotą dalį grąžinant užstato davėjai E. J.).

22. Apeliacinės instancijos teismui iš esmės pažeidus BPK 133 straipsnio 7 dalies nuostatas, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 8 d. nuosprendis keistinas (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 punktais,

n u t a r i a :

Nuteistojo S. R. kasacinį skundą atmesti.

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 8 d. nuosprendį.

Už nuteistąjį S. R. sumokėto užstato (10 000 Eur) sumą panaudoti teismo nuosprendžiu jam paskirtai 92 MGL (4600 Eur) dydžio baudai sumokėti. Užstato sumą, likusią padengus baudos mokėjimą, grąžinti užstato davėjai E. J. (banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 8 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Tomas Šeškauskas

Olegas Fedosiukas