Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 4 d. sprendimo peržiūrėjimo

Nr. DOK-755

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01049-2020-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. vasario 25 d. paduotu kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Agronovus“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 4 d. sprendimo peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Kreditorė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 4 d. sprendimo peržiūrėjimo UAB „BALTKALIS“ bankroto byloje. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. vasario 4 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kuria likviduojama dėl bankroto UAB „BALTKALIS“ pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir nuspręsta ją išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, ir šį klausimą išsprendė iš esmės – likviduojamos dėl bankroto UAB „BALTKALIS“ nemokumo administratoriaus prašymą dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „BALTKALIS“ veiklos pabaigos atmetė.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad jei UAB „Baltkalis“ bankrotas įsitesėjusiu teismo sprendimu būtų pripažintas tyčiniu, tai UAB „Baltkalis“ nemokumo administratorius įgytų pareigą patikrinti UAB „Baltkalis“ sandorius ir juos ginčyti, pareikšti ieškinius dėl žalos atlyginimo buvusiems UAB „Baltkalis“ vadovams. Tačiau toks teismo aiškinimas yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 72 straipsniu, nustatančio nemokumo administratoriaus teisę, o ne pareigą po įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu patikrinti įmonės sandorius ir inicijuoti teisminius procesus dėl tokių sandorių ginčijimo, su CPK 5 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia teisę į teisminę gynybą, nustatant nemokumo administratoriaus teisę, o ne pareigą po įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu teikti tiesioginius ieškinius buvusiems įmonėms vadovams dėl žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo nemokumo administratoriaus pareigą pareikšti ieškinius dėl žalos atlyginimo ir peržiūrėti bei ginčyti UAB „Baltkalis“ sandorius, kuomet šiuo metu galiojančios teisės normos tokių pareigų nenustato. Tokios pareigos buvo nustatytos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje, kuri šiuo metu yra negaliojanti, nors apeliacinės instancijos teismas būtent šia norma rėmėsi. Be to, nemokumo administratorius jau yra patikrinęs sandorius, kaip tai nustato Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 64 straipsnis, priimdamas sprendimą neginčyti UAB „Baltkalis“ sandorių ir nereikšti ieškinių dėl žalos atlyginimo.

2. Apeliacinės instancijos teismo sprendimą susiejus su ateityje galimai įvyksiančiais veiksmais (t. y. UAB „Baltkalis“ bankroto pripažinimu tyčiniu), šis sprendimas yra sąlyginis, kas pažeidžia CPK 263 straipsnio 1 dalį ir 267 straipsnį. Jei neįvyktų sąlyga (UAB „Baltkalis“ bankroto nepripažinus tyčiniu), tai reikštų, kad buvo pagrindai tenkinti UAB „Baltkalis“ nemokumo administratoriaus prašymą dėl UAB „Baltkalis“ išregistravimo, panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas, o jo panaikinimas buvo neteisėtas ir nepagrįstas, UAB „Baltkalis“ nemokumo procedūros apeliacinės instancijos teismo sprendimo pagrindu neribotam laikui buvo pratęstos neteisėtai ir nepagrįstai (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnio, 84 straipsnio 3 dalies pažeidimai).

3. Apeliacinės instancijos teismo sprendimu buvo neapibrėžtam laikui pratęstos UAB „Baltkalis“ nemokumo procedūros, kas pažeidžia Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnį, 84 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą aiškinant teisės normas dėl nemokumo proceso tikslų ir trukmės.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis

Eglė Zemlytė