Baudžiamoji byla Nr. 2K-104-697/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24869-2020-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
nuteistajam Š. B. ir jo gynėjui advokatui Arūnui Petrauskui,
nukentėjusiųjų P. V. ir E. V. atstovui advokatui Dariui Staškevičiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. B. gynėjo advokato Arūno Petrausko kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis – Š. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo advokato, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovo advokato, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Š. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2020 m. birželio 24 d. apie 18.01 val. Panevėžyje, vairuodamas automobilį, dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 157 punktų reikalavimus – privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, sukdamas į kairę, privalėdamas duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, to nepadarė, antra eismo juosta artėdamas prie pasukimo vietos nebuvo atidus, nepastebėjo priešinga kryptimi antra eismo juosta arčiau pirmosios tiesiai važiuojančio motociklo, kurį vairavo P. V., ir, sukdamas į kairę, įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, su juo susidūrė, dėl to buvo sunkiai sutrikdyta P. V. sveikata.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, panaikino Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendį, kuriuo Š. B. išteisintas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, ir priėmė naują nuosprendį – Š. B. nuteisė pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.
2.1. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimas atliktas neteisingai vertinant visas reikšmingas bylos aplinkybes.
2.2. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Š. B., prieš sukdamas į kairę, buvo neatidus ir, nors niekas jam netrukdė, prieš pradėdamas manevrą, dėl ne nuo objektyvių aplinkybių priklausančių priežasčių laiku nepastebėjo motociklu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančio ir jo matymo lauke esančio P. V., nors tai padaryti galėjo ir privalėjo. Tokie KET aiškiai prieštaraujantys Š. B. veiksmai, kai jis motociklą pastebėjo tik likus ženkliai mažesniam, nei transporto priemonės galėtų saugiai prasilenkti, atstumui, buvo nagrinėjamo įvykio kilimo priežastis.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistojo Š. B. gynėjas advokatas A. Petrauskas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 17 d. nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą ir nuteisė nekaltą asmenį, taip pažeisdamas BPK 1 straipsnį, BK 2 straipsnio 3, 4 dalis. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo Š. B. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas padarė vienareikšmišką išvadą, kad eismo įvykio priežastis buvo tik nuteistojo padaryti KET pažeidimai, bet ne nukentėjusiojo veiksmai. Tokios kategoriškos išvados teisėjų kolegija neturėjo pagrindo padaryti, nes nėra pakankamai duomenų. Nagrinėjamoje byloje galima daryti ne kategorišką išvadą, o tik prielaidą, kuri grindžiama nuosprendyje atliktais skaičiavimais dėl Š. B. nuvažiuoto atstumo, darant posūkį į kairę, kaip vienintelės eismo įvykio kilimo priežasties. Ši prielaida yra nepakankama apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.
3.3. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. vasario 26 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2790(20) specialistas negalėjo atsakyti į esminį klausimą, t. y. negalėjo nustatyti, koks buvo transporto priemonių judėjimo greitis prieš eismo įvykį ir eismo įvykio metu. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas atmetė Š. B. ir A. P., kurie važiavo automobiliu, ir J. G., kuri matė eismo įvykį, parodymus, kad nukentėjusysis P. V. motociklu važiavo viršydamas mieste leistiną 50 km/h greitį. Šių įrodymų vertinimas atliktas pažeidžiant BPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad liudytojų parodymai gali būti patikimas šaltinis, nustatant transporto priemonės greitį įvykio metu, kaip tai išaiškinta kasacinės instancijos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-49/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-49/2013">2K-49/2013</a>. Taigi apeliacinės instancijos teismo nuosprendis prieštarauja kasacinės instancijos teismo išaiškinimams dėl liudytojų parodymų vertinimo tokio pobūdžio bylose.
3.4. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo abejoti liudytojos J. G. parodymais, o apeliacinės instancijos teismas abejojo šios liudytojos parodymų tikrumu ir juos visiškai atmetė kaip aiškiai nepatikimus. Iš bylos duomenų matyti, kad J. G. yra vairuotoja, todėl ji gali ir privalo vertinti visų transporto priemonių judėjimo greitį. Ši patirtis daro liudytojos parodymus patikimus, jeigu byloje nėra surinkta duomenų, tiesiogiai paneigiančių šios liudytojos ar jos parodymų patikimumą. Ši liudytoja tiksliai nurodė eismo įvykio laiką, vietą ir mechanizmą. Vertinant tai, kad procesiniai veiksmai (apklausa ikiteisminio tyrimo metu, apklausa teisme, parodymų patikrinimas vietoje) buvo atlikti pusantrų metų laikotarpiu, neesminiai skirtumai yra galimi ir savaime neįrodo liudytojos nepatikimumo. Be to, Š. B. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad apie liudytoją J. G. tyrėjui pasakė pirmos apklausos metu, tačiau teismas šio prieštaravimo nepašalino – tyrėjo neapklausė.
3.5. Atmetęs liudytojos J. G. parodymus ir nepašalinęs prieštaravimų, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadas, jas grįsdamas savo atliktais skaičiavimais. Kritikuojant šiuos teismo skaičiavimus, atkreipiamas dėmesys, kad Smėlynės gatvėje, kurioje įvyko aptariamas eismo įvykis, kiekviena kryptimi yra po dvi eismo juostas. Abiejų juostų plotis (viena kryptimi) yra 7,2 m. Kadangi motociklui prasilenkti su sukančiu į kairę automobiliu nereikalingas 7,2 m plotis, vadinasi, kad sklandžiai prasilenktų, automobilis neturėjo įveikti visos 7,2 m pločio priešingos krypties eismo juostos. Specialisto išvadoje nurodyta, kad motociklas važiavo ir buvo užstabdytas antrojoje (t. y. arčiau kelio centro) juostoje. Taigi, atsižvelgiant į teismo skaičiavimus, darytina išvada, kad prasilenkiant automobiliui reikėjo įveikti ne visus 7,2 m, bet reikėjo įveikti bent arčiau kelio centro esančią priešingos krypties juostą – 3,6 m. Tai reiškia, kad, vadovaujantis teismo nuosprendyje pateiktais skaičiavimais, automobiliui, kad įveiktų šią atkarpą, užteko pusės teismo nurodyto laiko – 2 sekundžių. Toliau remiantis teismo pateiktais skaičiavimais, motociklas, važiuodamas mieste leidžiamu maksimaliu pastoviu 50 km/h, t. y. 13,89 m/s, greičiu, per šį laiką nuvažiuoja ne mažiau kaip 27,78 m. Šis atstumas iš esmės atitinka specialisto išvadoje (5 punktas) nurodytą 29,2 m atstumą, kai motociklininkas P. V., laiku stabdydamas, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo, jeigu važiavo ne didesniu nei leistinu 50 km/h greičiu. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusysis laiku nestabdė motociklo arba viršijo leistiną greitį, todėl apeliacinės instancijos teismo pateikti skaičiavimai paneigia paties teismo padarytas išvadas.
3.6. KET 128 punkte nustatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 17 punkte padarė iš esmės neginčijamą išvadą, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko antros eismo juostos P. V. važiavimo kryptimi dešinėje pusėje, t. y. apie 3,5 m atstumu nuo gatvės vidurio. Ši išvada reiškia, kad neužimtos antros juostos (P. V. važiavimo kryptimi) pločio visiškai pakako motociklui pravažiuoti, nes arčiau gatvės vidurio buvo likę apie 2 m pločio neužimtos juostos (įvertinus teismo nurodytą automobilio ilgį ir automobilio vietą, kurioje įvyko kontaktas su motociklu). Taigi, atsižvelgiant į pateiktus skaičiavimus ir aplinkybę, kad matomumas Smėlynės gatvėje yra 100 m, o P. V. važiavimo kryptimi jokių važiuojančių transporto priemonių nebuvo, akivaizdu, kad nukentėjusysis turėjo techninę galimybę apvažiuoti automobilį, kuris buvo bebaigiantis atlikti kairio posūkio manevrą (teismo skaičiavimu, nuo manevro pradžios buvo nuvažiavęs apie 6,5 m).
3.7. Byloje nebuvo surinkta duomenų, ar anksčiau P. V. baustas už greičio viršijimą, kiek metų ir kaip dažnai vairuoja motociklą. Eismo įvykio kilimo mechanizmas, kurį iš esmės patvirtino visi eismo įvykio dalyviai ir liudytojai, reiškia, kad motociklininko P. V. veiksmai (jis viršijo leistiną greitį, netinkamai ir ne laiku stabdė, neapvažiavo automobilio laisva eismo juostos dalimi (esančia arčiau centro), nors buvo pakankamas plotis) buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais.
3.8. Nagrinėjamame eismo įvykyje dalyvavo du eismo dalyviai, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo sutelkti itin didelį dėmesį į kiekvieno eismo dalyvio padarytų veiksmų vertinimą kelių eismo saugumo taisyklių požiūriu, t. y. pasisakyti ir dėl priežastinio ryšio tarp motociklą vairavusio P. V. veiksmų (laiku ir tinkamai nestabdė motociklo dviem ratais, neapvažiavo atsiradusios kliūties, nors tokią galimybę objektyviai turėjo) ir atsiradusių padarinių (sveikatos sutrikdymo) buvimo klausimo. Kasacinės instancijos teismas nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2005 yra nurodęs, kad asmuo gali būti pripažįstamas kaltu ir nuteisiamas tik už tą eismo taisyklių pažeidimą, kuris buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Dalis pažeidimų gali būti nesusiję priežastiniu ryšiu su padariniais ir jie negali būti inkriminuoti kaip nusikaltimo sudėties požymiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pripažindamas, jog BK 281 straipsnyje įtvirtinti padariniai kilo pažeidus bendrojo pobūdžio KET reikalavimus, teismas turi nustatyti aplinkybes, pagrindžiančias šių KET reikalavimų pažeidimą (pavyzdžiui, įvertinamos sudėtingos eismo sąlygos, kelio ruožo ypatumai ar kitos aplinkybės, rodančios, kad kaltininkas konkrečiu atveju turėjo būti atsargesnis). Be to, spręsdamas kaltės klausimą, teismas turi atsižvelgti ir į tai, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis KET ir nesukels pavojaus eismo saugumui.
3.9. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad kelyje nebuvo susiklosčiusi jokia ypatinga situacija (eismo įvykio metu kelias buvo sausas, neslidus, matomumas geras), todėl Š. B. neatsirado pareiga imtis ypatingų atsargumo priemonių. Motociklininkui P. V. objektyviai pakako vietos, kad jis apvažiuotų automobilį, jeigu motociklas nebūtų nugriuvęs dėl netinkamo stabdymo (tik priekiniu ratu). Š. B. inkriminuotas bendrojo pobūdžio KET 9 punkto reikalavimo pažeidimas nebuvo priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais – P. V. sveikatos sutrikdymu. Be to, nesutinkama ir su veiksmų teisiniu įvertinimu dėl KET 157 punkto pažeidimo, nes posūkio manevrą nuteistasis pradėjo, kai motociklininko dar nesimatė, todėl Š. B. negalėjo numatyti, kad artėdamas prie automobilio motociklininkas P. V. stabdys tik priekiniu ratu ir beveik sustojęs versis per galvą, o ant P. V. užkris jo motociklas. Motociklininkas P. V. atsitrenkė į automobilio, vairuojamo Š. B., šoną, bebaigiant atlikti posūkį į kairę, todėl automobilio vairuotojas nebeturėjo galimybės išvengti susidūrimo. O motociklininkas, turėdamas realią techninę galimybę sustabdyti arba apvažiuoti manevrą baigiantį automobilį, to nepadarė dėl leistino greičio viršijimo, neatidumo (žiūrėjimo atgal) ar motociklo vairavimo įgūdžių stokos. Vadinasi, paties motociklininko veiksmai yra tiesiogiai susiję su kilusiais padariniais – P. V. sveikatos sutrikdymu. Šio aspekto neįvertinęs ir pagrįstų abejonių nepašalinęs, apeliacinės instancijos teismas neteisingai Š. B. veiksmus kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo Š. B. gynėjo advokato A. Petrausko kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019, 2K-43-489/2020, 2K-143-788/2022, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTM4Ny8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-387/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-387/2022">2K-276-387/2022</a>). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-75-511/2022, 2K-193-648/2022). Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame nurodyti ne tik kasacine tvarka nagrinėtini teisės taikymo klausimai, tačiau taip pat yra kvestionuojamas apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir pateikiamas savas vertinimas (pavyzdžiui, dėl liudytojos J. G. parodymų). Be to, yra pateikiami savi skaičiavimai, siekiant pagrįsti aplinkybę, kad nukentėjusysis viršijo greitį arba laiku nestabdė motociklo, taip pat įrodinėjama, kad nukentėjusysis turėjo techninę galimybę apvažiuoti automobilį, kad, Š. B. pradėjus posūkio manevrą, P. V. nesimatė, ir pan. Vis dėlto, vadovaujantis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, kasacinio skundo argumentai, susiję su faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindą.
6. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis), todėl tik BPK ir BK normų (BPK 1 straipsnis, BK 2 straipsnio 3, 4 dalys) išvardijimas ir jų turinio atskleidimas, deklaratyviai teigiant, kad jos buvo pažeistos, nelaikytini teisiniu argumentu. Juolab atsižvelgiant ir į tai, kad pažeistos gali būti tik BPK nuostatos, o baudžiamasis įstatymas gali būti pritaikytas netinkamai (BPK 369 straipsnio 1 dalis), todėl pirmiau nurodyti deklaratyvūs skundo argumentai paliekami nenagrinėti.
7. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tikrina, ar nebuvo pažeista BPK 20 straipsnio 5 dalis, atliekant įrodymų vertinimą, ir ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 281 straipsnio 3 dalis.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo
8. Kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, yra nepagrįsti.
9. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi bylą nagrinėjančio teismo diskrecija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022).
10. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus, savo iniciatyva, nes bylos nagrinėjime dalyvaujantys asmenys to nepageidavo, atliko įrodymų tyrimą ir iš naujo apklausė visus su įvykiu susijusius asmenis, t. y. išteisintąjį Š. B., nukentėjusįjį P. V., liudytojus A. P., kuris nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, ir liudytoją J. G.. Taigi apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apskųstą išteisinamąjį nuosprendį, nebuvo pasyvus ir aktyviais veiksmais siekė nustatyti realiai susiklosčiusią situaciją.
11. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad buvo vertinti tiek dokumentai (įvykio vietos apžiūros protokolas, planas, nuotraukos, specialisto išvada, vaizdo įrašas), tiek asmenų (išteisintojo Š. B., nukentėjusiojo P. V., liudytojo A. P.) parodymai, tiek specialisto V. V. paaiškinimai. Įvertinęs šiuos, skirtingų šaltinių, įrodymus, juos analizuodamas, lygindamas ir gretindamas tarpusavyje, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad Š. B. į atsiradusią kliūtį sureagavo tik arba prieš pat motociklui (ar motociklininkui) atsitrenkiant į jo automobilį, arba jau po atsitrenkimo. Šią išvadą teismas grindė ir objektyviai įvykio vietos apžiūros protokole nustatytomis aplinkybėmis: eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, esant geram matomumui, nesant intensyviam eismui, motociklui važiuojant su įjungtomis šviesomis, motociklo vairuotojui vilkint ryškius drabužius, be to, Š. B. važiavimo kryptimi matomumas buvo 100 m.
12. Apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas gynybinę versiją, kad nukentėjusysis ženkliai viršijo leistiną greitį, gretino liudytojo A. P. parodymus, specialisto V. V. paaiškinimus ir specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes, susijusias su nedideliais transporto priemonių apgadinimais. Šios išvados pagrįstumui neprieštarauja ir kasacinės instancijos teismo praktikos pavyzdys – kasatoriaus nurodoma kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-49/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-49/2013">2K-49/2013</a>, kurioje apie transporto priemonės viršytą greitį nurodė ne tik liudytojai, matę eismo įvykį, taip pat motociklo keleivis, bet šią aplinkybę grindė ir specialistų išvados.
13. Nors kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu liudytojos J. G. parodymų vertinimu, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti kasatoriui, nes minėtos liudytojos parodymai motyvuotai buvo pripažinti nepatikimais.
14. Įrodymų patikimumo klausimą kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTM4Ny8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-387/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-387/2022">2K-276-387/2022</a>). Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018, 2K-87-719/2019, 2K-73-942/2023).
15. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje detaliai nurodė, kodėl liudytojos J. G., kuri procese atsirado Š. B. iniciatyva, parodymus atmeta kaip aiškiai nepatikimus, kasaciniame skunde nepateikti teisiniai argumentai, kurie paneigtų šią teismo išvadą, todėl teisėjų kolegija ja remiasi. Ši išvada teismo, be kitų aplinkybių, grindžiama ir tuo, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje ji ir Š. B. iš esmės skirtingai nurodė J. G. kontaktų perdavimo Š. B. aplinkybes.
16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, ir juolab pripažinti, kad tokie pažeidimai yra esminiai.
17. Vis dėlto, nors kasatorius neskundžia, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas nuosprendį viešai internete skelbiama informacija, susijusia su automobilio techniniais duomenimis (automobilio ilgiu), pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta pareiga nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Šie duomenys nebuvo išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, jų byloje nėra, todėl jais nebuvo galima grįsti nuosprendžio. Taigi apeliacinės instancijos teismas nuosprendį grindė byloje nesančiais ir teismo posėdyje neištirtais duomenimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis procesas turi vykti sąžiningai ir teisingai, griežtai laikantis BPK nustatytų reikalavimų, todėl įrodymų, kurie nebuvo ištirti teismo posėdyje, panaudojimas motyvuojant priimamus sprendimus yra negalimas ir pažeidžia BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTM4Ny8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-387/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-387/2022">2K-276-387/2022</a>). Vis dėlto šiuo konkrečiu atveju kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo šio pažeidimo pripažinti esminiu, nes nėra pagrindo teigti, kad buvo suvaržytos įstatymu garantuotos Š. B. teisės (kasatorius to net neginčija) ar padarytas pažeidimas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Minėtais duomenimis buvo siekiama nustatyti, kokį atstumą iki susidūrimo buvo nuvažiavęs Š. B., tačiau tai neturi absoliučiai jokios reikšmės nagrinėjamai bylai, nes bylai reikšmingas aplinkybes nustatė specialiųjų žinių turintis asmuo – specialistas, atlikęs objektų tyrimą ir parengęs specialisto išvadą, šis specialistas padarytas išvadas patvirtino apklaustas pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje. Taigi nagrinėjamoje byloje padarytas BPK 301 straipsnio 1 dalies pažeidimas nesukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Atitinkamai kasatoriaus argumentai, susiję su apeliacinės instancijos teismo atliktais skaičiavimais, nustačius minėtą pažeidimą, neturi teisinės reikšmės.
Dėl BK 281 straipsnio 3 dalies taikymo
18. Kasatoriaus argumentas, kad nuteistojo Š. B. veiksmai netinkamai buvo kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, yra nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad P. V. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, tačiau kasatorius teigia, kad Š. B. inkriminuotas KET 9 punkto pažeidimas nėra priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais. Taip pat nesutinkama, kad buvo pažeistas KET 157 punktas.
19. BK 281 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. KET 9 punkte yra nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, o KET 157 punkte nurodyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.
20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Š. B., prieš sukdamas į kairę, buvo neatidus ir, nors niekas jam netrukdė, prieš pradėdamas manevrą, laiku nepastebėjo motociklu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančio ir jo matymo lauke esančio P. V., nors tai padaryti galėjo ir privalėjo. Tai reiškia, kad buvo pažeistas ne tik akivaizdžiai KET 157 punkte nurodytas imperatyvas (duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms), susijęs su posūkio į kairę manevro atlikimu, bet ir pažeista KET 9 punkte įtvirtinta bendroji pareiga, t. y. laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs, kad padariniai kilo dėl paties nukentėjusiojo elgesio, ir įvertinęs byloje surinktų ir įrodymais pripažintų pirmiau aptartų duomenų visetą, pagrįstai konstatavo, kad KET reikalavimus pažeidė nuteistasis Š. B., o šių reikalavimų pažeidimas lėmė kilusius pavojingus padarinius – nukentėjusiojo P. V. sunkų sveikatos sutrikdymą. Šios išvados teisingumo nepaneigia ir kasatoriaus nurodoma kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2005. Vadovaudamasi pirmiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad nebuvo jokios objektyvios priežasties, trukdžiusios Š. B. pamatyti iš priekio atvažiuojantį motociklą ir įvertinti galimybę saugiai atlikti posūkio manevrą.
21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Š. B. pagrįstai buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.
Dėl nukentėjusiojo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti
22. Bylą nagrinėjant kasacine žodinio proceso tvarka, nukentėjusiojo atstovas advokatas prašė iš nuteistojo priteisti nukentėjusiojo naudai 400 Eur kasacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą ir pateikė 2023 m. vasario 8 d. išankstinę sąskaitą už teisines paslaugas bei dokumentą, patvirtinantį, kad šią sąskaitą 2023 m. vasario 14 d. P. V. apmokėjo banko pavedimu.
23. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtų išlaidų atlyginimą advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-25-495/2020, 2K-143-788/2022).
24. Baudžiamoji byla kasacine tvarka išnagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo gynėjo kasacinį skundą, kuris pripažintinas nepagrįstu, todėl atmestas. Nukentėjusiojo P. V. atstovas advokatas D. S. dalyvavo bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, teikė paaiškinimus dėl kasacinio skundo, prašė jį atmesti. Atsižvelgdamas į tai, kad kasaciniu skundu prašoma baudžiamąją bylą nutraukti, o toks prašymas yra susijęs su nukentėjusiojo interesais, nukentėjusysis kreipėsi profesionalios teisinės pagalbos į advokatą ir šis jam atstovavo, teikdamas paaiškinimus posėdyje. Atitinkamai nukentėjusysis turi teisę į patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, o prašoma priteisti suma – 400 Eur – yra proporcinga, todėl priteistina.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo Š. B. gynėjo advokato Arūno Petrausko kasacinį skundą.
Išieškoti iš nuteistojo Š. B. nukentėjusiojo P. V. naudai 400 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.
Teisėjai Algimantas Valantinas
Tomas Šeškauskas
Alvydas Pikelis
