Dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimo peržiūrėjimo

Nr. DOK-2846

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02979-2020-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2022 m. gegužės 23 d. paduotu suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Suinteresuotas asmuo padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo suinteresuoti asmenys L. M., R. M., S. D., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Suinteresuotas asmuo kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino juridinio fakto nustatymo pagrindus bei sąlygas. Teismo išvada, kad 1959 m. Giluišių, Trumpalio ir Vaičiuliškių kaimo gyventojai apsijungė į žemės ūkio kooperatyvą, padaryta nepagrįstai remiantis įrodomosios reikšmės neturinčiais duomenimis (http://archyvas.punskas.pl bei www.wikipedia.lt.), neaktualaus laikotarpio archyvų duomenimis. Teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl datų neatitikimo (įkeldinimo datos 1939 metų ir kaimų sujungimo datos 1959 metų), nors pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindiniai kriterijai perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą yra žemės turėjimo nuosavybės teise Lenkijos ar Vokietijos teritorijose bei piliečio šeimos įkeldinimo į Lietuvos teritoriją po 1939 metų faktai. Taip pat teismas nepasisakė dėl liudytojų nurodytos faktinės aplinkybės, kad J. B. su šeima buvo atkeldintas iš (duomenys neskelbtini) kaimo, o ne kaip prašo nustatyti pareiškėja, jog ji su šeima buvo įkeldinti į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėto ūkio Lenkijoje, (duomenys neskelbtini). Teismas nepasisakė dėl naujai pateiktų rašytinių įrodymų priėmimo, dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, todėl, suinteresuoto asmens teigimu, yra pagrindas konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą dėl visiško motyvų nebuvimo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Taip pat pažymėtina, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti subjektai, kurie viešojo, valstybės arba savivaldybės intereso gynimo pagrindu buvo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinius, pareiškimus ir priešieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir už kasacinius skundus, tačiau tik tais atvejais, kai jie kasacine tvarka skundžia teismo procesinį sprendimą dėl jų pareikšto ieškinio, pareiškimo ar priešieškinio išsprendimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis). Šiuo atveju suinteresuotas asmuo byloje nepareiškė priešpriešinių reikalavimų, tai skųsdamas teismo procesinį sprendimą turi mokėti žyminį mokestį bendrais pagrindais, tačiau prie skundo nepateikti įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3 dalies reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Nepriimtas kasacinis skundas grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Gediminas Sagatys

Donatas Šernas