S. B. pagal BK 281 str. 3 d., 281 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-94-696/2017

Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00175-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.15.1.2; 1.2.25.4.2.2; 2.8.9.1

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Rakauskienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Vytauto Piesliako (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. gynėjo advokato Nerijaus Plėdžio ir civilinio atsakovo UAB „E.“ atstovo advokato Dževaldo Joneliūno kasacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 20 d. nutarties.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nuosprendžiu S. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant įpareigojimą tęsti darbą. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. V. priteista: iš nuteistojo S. B. 869 Eur teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti, iš civilinio atsakovo draudimo kompanijos „BTA Insurance Company SE“ filialo Lietuvoje – 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti; iš civilinio atsakovo UAB „E.“ – 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civiliniam ieškovui UAB „S.“ iš civilinio atsakovo draudimo kompanijos „BTA Insurance Company SE“ filialo Lietuvoje priteista 17 377 Eur turtinei žalai atlyginti. Kita UAB „S.“ civilinio ieškinio dalis atmesta.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 25 d. nuosprendžiu panaikintas Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo S. B. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V., civilinio ieškovo UAB „S.“ ir civilinio atsakovo UAB „E.“ apeliaciniai skundai atmesti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V. ir civilinio ieškovo UAB „S.“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi panaikintas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 25 d. nuosprendis ir perduota byla iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 20 d. nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nuosprendis pakeistas ir civiliniam ieškovui UAB „S.“ pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl jo dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Iš nuteistojo S. B. priteista 2000 Eur nukentėjusiajam R. V. teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V., civilinio atsakovo UAB „E.“, nuteistojo S. B. apeliaciniai skundai atmesti. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pakeistu apeliacinės instancijos teismo nutartimi, S. B. nuteistas už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, būtent: 2013 m. gegužės 20 d., apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini) 55,450 km, vairuodamas UAB „E.“ priklausantį vilkiką „Volvo FH12.420“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe „Schmitz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET); (redakcija, galiojusi iki 2014 m. spalio 11 d.) 9, 28, 105, 106, 122, 123, 125 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, priartėdamas prie priešinga kryptimi važiavusio UAB „S.“ priklausančio sunkvežimio „MAN 26.372“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamo R. V., pavojingai manevruodamas prasilenkimo metu važiavo priešpriešine eismo juosta, taip sudarydamas kliūtį, tada sugrįžo dešiniojo kelkraščio link į savo eismo juostą ir susidūrė su šiuo sunkvežimiu; dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam R. V. dėl atviro skeveldrinio dešinės blauzdos IV laipsnio kaulų lūžimo su plačiomis plėštinėmis žaizdomis ir kraujagyslių bei nervų pažeidimu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

2. Kasaciniu skundu nuteistojo S. B. gynėjas advokatas N. Plėdys prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 20 d. nutartį ir S. B. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 281 straipsnio 3 dalį – ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, o apeliacinės instancijos teismas dar ir 320 straipsnio 3 dalies bei 332 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismams išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tik išdėstė nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, tačiau jų neišnagrinėjo ir į juos neatsakė.

2.1. Skunde aptariama BK 281 straipsnio 3 dalies dispozicija ir pažymima, kad, taikant šią blanketinę normą, būtina nustatyti joje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą (eismo įvykio mechanizmą); faktą, kad buvo pažeistos kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės; kokie KET pažeidimai buvo padaryti; kurie eismo dalyviai pažeidė šias taisykles; kuris pažeidimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2006, 2K-450/2013, 2K-1/2013, 2K-157-895/2016, 2K-154-699/2016). Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamoje byloje teismai nenustatė visų aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymių, nenurodė, kokiais veiksmais ir kokius konkrečius kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių konkrečiuose punktuose numatytus reikalavimus pažeidė nuteistasis. Taip teismai pažeidė dar ir BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatas. Anot kasatoriaus, skundžiamuose teismų sprendimuose nurodyta abstrakti frazė „KET prasme nesaugūs veiksmai“ negali būti pakankama nustatyti blanketinį objektyvųjį požymį ir konstatuoti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 3 dalyje.

2.2. Teismai nenustatė ir kito būtinojo objektyviojo požymio – priežastinio ryšio, t. y. kad būtent nuteistojo padarytas konkretus KET pažeidimas lėmė BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytų padarinių atsiradimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539/2010, 2K-143-976/2015). Kasatorius pažymi, kad priežastinis ryšys eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, sieja būtent su konkrečiu kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimu, todėl nenustačius konkretaus pažeidimo negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys su padariniais, kilusiais būtent dėl šio pažeidimo. Dėl to kasatorius teigia, kad teismai nenurodė, kokiais veiksmais ir kokiuose KET konkrečiuose punktuose numatytus reikalavimus pažeidė nuteistasis ir klaidingai pritaikė priežastinio ryšio nustatymo taisykles, taikomas tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-127/2010, 2K-522/2010, 2K-73/2011, 2K-470/2011). Kasatorius nurodo, kad tokiais atvejais (kai KET pažeidžia keli asmenys) priežastinio ryšio nustatymas apima būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Nustatant priežastinio ryšio pobūdį reikia nustatyti, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Padaryta veika (KET pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų. Dėl to kasatorius nesutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad pagrindinė nagrinėjamo eismo įvykio kilimo priežastis buvo ne nukentėjusiojo veiksmai ar jo vairuojamos transporto priemonės techninė būklė (techniškai netvarkingi stabdžiai), bet būtent nuteistojo veiksmai įvykio metu vairuojant vilkiką su puspriekabe. Anot kasatoriaus, teismai netinkamai pritaikė priežastinio ryšio nustatymo taisyklę, pagal kurią privalėjo įvertinti, ar vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam juos pažeidus eismo įvykis būtų įvykęs.

2.3. Kasatorius teigia, kad, net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė – pasitikėjimas arba nerūpestingumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-434-788/2015). Tačiau nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas tinkamai nenustatė subjektyviojo požymio – kaltės, nenurodė jos formos, neatskleidė turinio, skundžiamoje nutartyje neišdėstė kaltę pagrindžiančių įrodymų, nepateikė jų vertinimo ir neišnagrinėjo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų dėl šio požymio neteisingo nustatymo.

2.4. Kasaciniame skunde kasatorius aptaria BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pažymi, kad eismo įvykio ekspertizės akte pateikiamos specialisto (eksperto) išvados yra tik prielaida teisinei išvadai. Teismas negali apsiriboti tik šių išvadų atkartojimu, nes priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, kurio įrodinėjimas yra teismo kompetencija, o rėmimasis vien tik eksperto išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-976/2015). Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad nukentėjusysis pažeidė KET 15, 125 punktų reikalavimus ir susidūrimas nebūtų įvykęs, jei nukentėjusiojo transporto priemonė būtų buvusi techniškai tvarkinga. Anot kasatoriaus, tai reiškia, kad teismai, vertindami eismo įvykio priežastis, rėmėsi išimtinai specialistų išvadomis, kuriose ir buvo nurodyta, kad nuteistojo veiksmai buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti. Tačiau teisiniu požiūriu, t. y. kokiu būdu ir kokius konkrečius KET reikalavimus nuteistasis pažeidė, teismai nepagrįstai neįvertino ir nuteistojo veiksmus apibūdino tik kaip nesaugius KET prasme. Dėl to kasatorius mano, kad teismai, neįvertindami aplinkybės, kiek nukentėjusiojo ir kiek nuteistojo veiksmai galėjo lemti eismo įvykį, nukrypo nuo teismų praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2005).

2.5. Be to, teismai netinkamai vertino byloje esančius įrodymus: nukentėjusiojo R. V. parodymus (kad nuteistasis neva buvo užmigęs prie vairo), kurie, anot kasatoriaus, prieštarauja bylos medžiagai (tachografo duomenims, teismo medicinos specialisto išvadoms); aplinkybės, kad nukentėjusiojo automobilis buvo neapdraustas civilinės atsakomybės draudimu (todėl būtent nukentėjusysis, pripažinus jį kaltu dėl eismo įvykio, privalėtų atlyginti eismo įvykiu padarytą didelę turtinę žalą); nuteistojo parodymus, kad jis lenkė mikroautobusą, lenkimo manevras buvo baigtas, jis spėjo grįžti į savo krypties eismo juostą, o vilkikas užstojo pralenktą automobilį, kurio nukentėjusysis dėl savo būklės (iš karto po smūgio neteko sąmonės) net negalėjo matyti; tokius nuteistojo parodymus traktavo tik kaip versiją, kuria siekiama pateisinti veiksmus, lėmusius eismo įvykio kilimą ir atsiradusias pasekmes. Skunde teigiama ir tai, kad teismai privalėjo imtis visų priemonių nustatyti įvykio liudytoją – pralenkto mikroautobuso vairuotoją, ir taip patvirtinti nuteistojo parodymus apie įvykio metu pralenktą transporto priemonę ir paneigti nukentėjusiojo parodymus, jog nuteistasis neva užmigo prie vairo. Dėl to kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje nuteistojo kaltė grindžiama prielaidomis, teismai nesilaikė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo nuostatų ir iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

3. Kasaciniu skundu civilinio atsakovo UAB „E.“ atstovas advokatas D. Joneliūnas prašo pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 20 d. nutarties dalis dėl iš civilinio atsakovo UAB „E.“ priteisto nukentėjusiajam civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydžio ir jį sumažinti iki 5000 Eur. Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismų sprendimų dalys dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydžio nustatymo yra neteisėtos ir nepagrįstos, nes teismai neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, netinkamai įvertino bylos duomenis, o apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma civilinio atsakovo UAB „E.“ apeliaciniame skunde, kuris buvo neargumentuotai atmestas.

3.1. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad būtent S. B. veiksmai (išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą) lėmė eismo įvykio kilimą, jie buvo padaryti neatsargios kaltės (nusikalstamo nerūpestingumo) forma ir turėjo tiesioginį priežastinį ryšį tarp nuteistojo veikos bei kilusių padarinių. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2013 m. rugsėjo 19 d. išvadas Nr. 11-2336 (13); neįvertino, ar pats nukentėjusysis nėra pažeidęs KET 15, 134, 235 punktų reikalavimus, ar šis pažeidimas, susijęs su techniškai netvarkingos transporto priemonės eksploatavimu, turėjo įtakos eismo įvykiui; tinkamai neišsprendė priežastinio ryšio klausimo tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir BK 281 straipsnyje numatytų padarinių. Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai nenustatė, kad nukentėjusysis taip pat šiurkščiai pažeidė KET 15, 235, 236 punktų reikalavimus, todėl išvažiuodamas su techniškai netvarkinga transporto priemone prisiėmė riziką, kad atsiradus kliūčiai negalės laiku sustabdyti sunkvežimio ir išvengti eismo įvykio, nesilaikė reikalavimų saugiai apvažiuoti kliūtį ir, matydamas, kad vilkiko „Volvo“ vairuotojas grįžta į savo važiuojamosios kelio dalies pusę, neįsitikinęs, kad netrukdys kitiems eismo dalyviams, pats įvažiavo į priešingą eismo juostą. Anot kasatoriaus, tokios aplinkybės turi būti vertinamos kaip didelis neatsargumas.

3.2. Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir nustatydamas jos dydį, visiškai neargumentavo savo sprendimo dėl civilinio atsakovo UAB „E.“ atstovo argumentų dėl paties nukentėjusiojo padarytų KET pažeidimų, susijusių su vairavimu techniškai netvarkingos transporto priemonės ir neatsargiu kliūties apvažiavimu, o tai sumažino jo galimybes pastebėjus kliūtį tinkamai imtis visų atsargumo priemonių, t. y. lėtinti automobilio greitį iki sustabdymo, ir saugiai apvažiuoti kliūtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195/2007). Apeliacinės instancijos teismas šių argumentų, išdėstytų civilinio atsakovo apeliaciniame skunde, neišnagrinėjo ir į juos neatsakė, todėl liko nepagrįstai nenustatyta, ar pats nukentėjusysis nėra padaręs KET pažeidimo, turinčio įtakos eismo įvykiui ir reikšmės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį.

3.3 Kasatoriaus nuomone, teismai, kaip pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, nepagrįstai pripažino tik nuteistojo padarytus KET pažeidimus ir nevertino nukentėjusiojo padarytų KET pažeidimų, turėjusių įtakos eismo įvykiui kilti. Nukentėjusiojo padaryti KET pažeidimai ir jų santykis su eismo įvykiu bei jo metu patirta žala akivaizdžiai turi juridinę reikšmę sprendžiant civilinio ieškinio klausimą, t. y. nustatant nukentėjusio asmens didelį neatsargumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-465/2008, 2K-272/2011). Esant paties nukentėjusiojo kaltei dėl padarytos žalos atsiradimo arba padidėjimo, teismas privalo priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio atitinkamai sumažinti žalos atlyginimą arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio 1 dalis, 6.253 straipsnio 1, 5 dalys). Kasatorius teigia, kad paties nukentėjusio didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, todėl teismo priteistos neturtinės žalos dydis turi būti sumažintas per pusę.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į nuteistojo S. B. gynėjo advokato N. Plėdžiaus ir civilinio atsakovo UAB „E.“ atstovo advokato D. Joneliūno kasacinius skundus prašo šiuos skundus atmesti.

4.1. Prokuroras nesutinka su nuteistojo gynėjo advokato kasacinio skundo teiginiais, kad S. B. nuteistas už veiką, kuri neatitinka nusikaltimo sudėties, teismai klaidingai taikė priežastinio ryšio nustatymo taisykles ir tarp veikos bei kilusių pasekmių priežastinio ryšio iš viso nenustatė. Atsiliepime pažymima, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog tiriamas eismo įvykis kilo būtent dėl nuteistojo veiksmų (vairuodamas vilkiką su puspriekabe, pažeidė KET reikalavimus, suartėdamas su priešinga kryptimi važiavusiu nukentėjusiojo vairuojamu sunkvežimiu, išvažiavo į priešingą eismo juostą, t. y. į eismo juostą, kuria važiavo R. V., taip sudarė šiam kliūtį), dėl kurių nukentėjusysis, reaguodamas į kliūtį ir vengdamas susidūrimo, buvo priverstas išvažiuoti į priešingą eismo juostą, tačiau tada nuteistasis grįžo į savo krypties eismo juostą ir susidūrė su nukentėjusiojo vairuotu automobiliu), kurie buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti.

4.2. Be to, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismai įvertino tiek specialisto išvadas, kad ir R. V. veiksmai (esant netvarkingiems jo vairuoto automobilio stabdžiams, neturint techninės galimybės iki betarpiško priartėjimo prie nuteistojo vairuoto automobilio kiek galima arčiau kelio dešiniojo krašto sustoti, nusukimas vairuoto automobilio į kelio kairę pusę) techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, tiek ir šio specialisto pateiktus skaičiavimus, ir pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusysis nagrinėjamoje situacijoje veikė teisingai. Prokuroras, aptardamas specialisto išvadas ir techninius skaičiavimus, kurie patvirtina būtent nukentėjusiojo parodymus, teigia ir tai, kad teismai tinkamai nustatė eismo įvykio aplinkybes (tarp jų ir tai, kad S. B. prieš eismo įvykį jokio automobilio nelenkė) ir priežastinį ryšį.

4.3. Prokuroro teigimu, teismai nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir kasatorius neteisingai nurodo, kad teismai nuteistojo kaltę išimtinai grindė specialisto išvada, neįvertino nukentėjusio padarytų KET pažeidimų (išvažiavo į kelio priešpriešinio eismo juostą, vairavo techniškai netvarkingą, privalomuoju draudimu neapdraustą automobilį). Prokuroras teigia, kad šie kasatoriaus nurodyti automobilio trūkumai ir jo neapdraudimas privaloma įstatymų nustatyta tvarka savaime (nuteistajam neatlikus veiksmų, dėl kurių kilo eismo įvykis) neturėjo įtakos nagrinėjamam eismo įvykiui kilti.

4.4. Nuteistojo gynėjas nepagrįstai teigia ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė esminį BPK pažeidimą, nes neišsamiai išnagrinėjo nuteistojo apeliacinį skundą. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą išnagrinėjo ir atsakė į jame išdėstytus argumentus dėl nukentėjusiojo padarytų KET pažeidimų, vairuoto automobilio netvarkingumo ir pirmosios instancijos teismo padarytų BPK pažeidimų. Teismas, konstatuodamas, jog S. B. prieš eismo įvykį nelenkė jokio automobilio, vadovavosi ištirtais byloje įrodymais (nukentėjusio parodymais, kad nuteistasis prieš eismo įvykį jokio automobilio nelenkė; specialisto atliktais techniniais skaičiavimais, kuriuos įvertino su nuteistojo parodymais, kad jam aplenkus automobilį ir važiuojant prieš jį 3-5 metrus, intensyviai stabdant apie 90 km/h važiuojantį krovinį automobilį, be abejonės, aplenktojo automobilio vairuotojas galėjo tapti šio eismo įvykio dalyviu) ir argumentuotai atmetė nuteistojo versiją dėl automobilio lenkimo, jo trumpo išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą ir nukentėjusiojo kaltės dėl eismo įvykio.

4.5. Apibendrindamas prokuroras teigia, kad abiejų instancijų teismai teisingai nustatė įvykio aplinkybes, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepadarė esminių BPK pažeidimų ir kad priimti sprendimai atitinka teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-332-693/2015).

4.6. Taip pat prokuroras nesutinka ir su civilinio atsakovo UAB „E.“ atstovo kasacinio skundo argumentais dėl priteisto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydžio ir pažymi, kad neturtinės žalos dydis yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vadovaudamiesi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Anot prokuroro, civilinio atsakovo atstovas nepagrįstai teigia, kad nukentėjusiojo veiksmai (išvažiavimas į kelio priešpriešinio eismo juostą ir netvarkinga automobilio stabdžių sistema) vertintini kaip turėję įtakos eismo įvykiui ir tai yra pagrindas mažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad tokie paminėti R. V. veiksmai būtų buvę nepateisinami ar rizikingi, todėl jie negali būti pripažinti kaip pagrindas mažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Juolab kad nukentėjusiojo apsisprendimui pakeisti važiavimo kryptį (išvažiuoti į kelio priešpriešinio eismo juostą) lemiamą reikšmę turėjo ne tai, kad jo transporto priemonė netinkamai stabdė, o tai, kad jo eismo juostoje prieš jį atvažiuojantis automobilis nekeitė važiavimo krypties.

4.7. Be to, civilinio atsakovo atstovo kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama ir dėl didelio nukentėjusiojo neatsargumo, t. y., esant stabdžių sistemos gedimui, nukentėjusysis iš viso neturėjo eksploatuoti automobilio. Atsiliepime prokuroras pažymi, kad nukentėjusysis neparodė pastebėjęs automobilio stabdžių gedimą, o specialistas kategoriškai nenurodė, kad automobilio stabdžių sistema neveikė, ir nurodė tik tai, kad automobilis lėtėjo per ilgai. Dėl to prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, ir teisingai nustatė šios žalos atlygintiną dydį (15 000 Eur).

4.8. Atsiliepime teigiama ir tai, kad civilinio atsakovo atstovo kasacinio skundo argumentai dėl neišnagrinėto jo apeliacinio skundo ir padarytų esminių BPK pažeidimų yra nepagrįsti. Prokuroras pažymi, kad kasacinio skundo argumentai (dėl nukentėjusiojo veiksmų įvertinimo ir priteistos neturtinės žalos dydžio) yra iš esmės analogiški apeliacinio skundo argumentams, kuriuos apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir dėl jų pasisakė. Apibendrindamas prokuroras teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis.

5. Nuteistojo S. B. gynėjo advokato N. Plėdžio ir civilinio atsakovo UAB „E.“ atstovo advokato D. Joneliūno kasaciniai skundai netenkinami.

Dėl S. B. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį pagrįstumo

6. Kasatorius nuteistojo S. B. gynėjas teigia, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai nuteisė S. B. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Kasatorius teigia, kad teismai nenustatė, kokį KET pažeidimą padarė nuteistasis, ir klaidingai pritaikė priežastinio ryšio nustatymo taisykles, taikomas tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai. Be to, apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus manymu, tinkamai nenustatė subjektyviojo požymio – kaltės, nenurodė jos formos, neatskleidė turinio, skundžiamoje nutartyje neišdėstė kaltę pagrindžiančių įrodymų.

7. S. B. nuteistas už tai, kad 2013 m. gegužės 20 d., apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini) 55,450 km, vairuodamas UAB „E.“ priklausantį vilkiką „Volvo FH12.420“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe „Schmitz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeidė KET, galiojusių iki 2014 m. spalio 11 d., 9, 28, 105, 106, 122, 123, 125 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, priartėdamas prie priešinga kryptimi važiavusio UAB „S.“ priklausančio sunkvežimio „MAN 26.372“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamo R. V., pavojingai manevruodamas prasilenkimo metu važiavo priešpriešine eismo juosta, taip sudarydamas kliūtį, tada sugrįžo dešiniojo kelkraščio link į savo eismo juostą ir susidūrė su ten išvažiavusiu sunkvežimiu „MAN 26.372“; dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam R. V. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

8. Kasatorius teigia, kad teismai klaidingai taikė priežastinio ryšio nustatymo taisykles, taikomas tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai. Kadangi BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, priežastinis ryšis yra vienas iš sudėties požymių, kuris turi būti nustatytas byloje. Tačiau, prieš imantis nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto pažeidimo ir kilusių padarinių, kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose svarbu nustatyti, vienas ar keli eismo dalyviai pažeidė Kelių eismo taisykles. Kasaciniame skunde teigiama, kad KET pažeidė abu eismo dalyviai. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, teismai padarė išvadą, kad Kelių eismo taisykles pažeidė tik vienas eismo dalyvis – S. B.. Nors kasatorius teigia, kad teismai neįvardijo S. B. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, toks teiginys neatitinka tikrovės. Teismo nuosprendyje aiškiai įvardyta, kad S. B., nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, priartėdamas prie priešinga kryptimi važiavusio UAB „S.“ priklausančio sunkvežimio „MAN 26.372“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamo R. V., pavojingai manevruodamas, prasilenkimo metu važiavo priešpriešine eismo juosta, taip sudarė kliūtį, t. y. pažeidė KET 9, 28, 105, 106, 122, 123, 125 punktų reikalavimus (iki 2014 m. spalio 11 d. galiojusi redakcija). Apylinkės teismas konstatavo, kad iš nukentėjusiojo parodymų matosi, kad jis suprato, kad šis artėjantis automobilis VOLVO galimai ir toliau važiuos kaire eismo juosta ir kad dėl to neišvengiamai įvyks abiejų transporto priemonių susidūrimas jo važiavimo eismo juostoje, bei dėl to priėmęs sprendimą stabdyti savo vairuojamą automobilį, bei siekdamas išvengti susidūrimo pasuko į kairę eismo juostą, norėdamas palikti savo eismo juostą laisvą pravažiuoti iš priekio atvažiuojančiai kaltinamojo vairuotai transporto priemonei. Taigi esamoje situacijoje S. B. vairuojamam automobiliui išvažiavus į priešingą eismo juostą, kurį laiką ja važiuojant ir artėjant prie priešpriešiais važiuojančio nukentėjusiojo R. V. automobilio, S. B. nereaguojant į R. V. duodamus signalus ir toliau darant pažeidimą, esant neaiškumui dėl tolesnio automobilio „Volvo“ vairuotojo elgesio kelyje, R. V. neliko nieko kito, kaip tik siekiant išvengti susidūrimo sukti vairą į dešinę ar į kairę kelio pusę. Taigi nors apeliacinės instancijos teismas neįvardijo jo veiksmų teisinio vertinimo, pripažindamas, kad nukentėjusysis buvo priverstas pasitraukti iš savo eismo juostos, teisėjų kolegija laiko, kad tokia išvada reiškia ne ką kitą, kaip nuorodą į būtinojo reikalingumo situaciją. R. V. byloje nustatytomis aplinkybėmis pateko į būtinojo reikalingumo situaciją, kai baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, o būtent R. V., taip pat ir S. B. sveikatai ir gyvybei bei įmonių turtui iškilo pavojus. Pavojui pašalinti šioje situacijoje, nenumatant tolimesnių S. B. veiksmų, vienintelė galimybė buvo pasitraukti iš savo eismo juostos, o tai R. V. ir padarė. Stabdymas savo eismo juostoje nieko neduotų, neeliminuotų susidūrimo, jei kito automobilio vairuotojas taip pat staiga nestabdytų savo automobilio. Taigi problemų su R. V. automobilio stabdžiais nebuvimas šioje situacijoje ir stabdymas savo eismo juostoje nepadėtų išvengti eismo įvykio, jei S. B. automobilis liktų R. V. automobilio judėjimo eismo juostoje. Atvirkščiai, stabdymas savo eismo juostoje, „Volvo“ automobiliui nepasitraukus į savo eismo juostą, ne tik kad nepadėtų išvengti eismo įvykio, bet, atvirkščiai, automobiliui „Volvo“ nesugrįžus į savo eismo juostą, sukeltų susidūrimą kaktomuša ir labai tikėtina, kad sukeltų dar sunkesnius padarinius negu tie, kurie šiuo atveju atsirado. Taigi kilę padariniai traktuotini kaip lengvesni negu tie, kurie galėjo kilti, jei R. V. vairuojamas automobilis nebūtų pasitraukęs iš savo eismo juostos, o būtų tik stabdęs. R. V. veiksmai visiškai atitinka būtinojo reikalingumo požymius. Tokiu atveju, net jei R. V. padarytas KET pažeidimas (išvažiavimas į priešingą eismo juostą ir tariamai netvarkingi stabdžiai) ir būtų susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, jis nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nes būtinasis reikalingumas yra aplinkybė, šalinanti asmens baudžiamąją atsakomybę. Tačiau pažymėtina, kad teismai pagrįstai pripažino, jog pagrindinė šio eismo įvykio kilimo priežastis buvo ne R. V., kaip vairuotojo, veiksmai ar jo vairuojamos transporto priemonės techninė būklė, o būtent S. B. veiksmai įvykio metu vairuojant vilkiką „Volvo“ su puspriekabe ir išvažiuojant bei tęsiant važiavimą priešinga eismo juosta. Tuo tarpu R. V. automobilio stabdžių problemos – techniškai netvarkingi stabdžiai – nebuvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga šioje eismo įvykio situacijoje ir teismai pagrįstai padarė tokią išvadą.

9. Kasaciniame skunde keliamas ir kaltės klausimas. Teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nenustatė subjektyviojo požymio – kaltės, nenurodė jos formos, neatskleidė turinio, skundžiamoje nutartyje neišdėstė kaltę pagrindžiančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad kaltinamojo veiksmai – išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą – lėmė eismo įvykio kilimą ir kad toks išvažiavimas buvo padarytas neatsargios kaltės – nusikalstamo nerūpestingumo – forma. O dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, tai, kaip matyti iš S. B. apeliacinio skundo, jis skunde tokio klausimo nekėlė.

10. Kasatorius teigia, kad teismai nesiėmė visų priemonių nustatyti mikroautobuso, kurį lenkė S. B., vairuotoją. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad tokie S. B. parodymai kelia pagrįstų abejonių, nes, atsižvelgiant į eismo įvykio aplinkybes, toje pačioje eismo juostoje kaip ir S. B. važiavęs automobilio vairuotojas ne tik būtų buvęs šio eismo įvykio liudytojas, bet ir galimai būtų to paties eismo įvykio dalyvis, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Be to, esant S. B. nurodytai situacijai prieš eismo įvykį, R. V. neabejotinai nebūtų sukęs į kitą eismo juostą, nes būtų matęs tiek lenkiamą, tiek ir lenkiantį automobilius, t. y. kad abi eismo juostos prieš jį yra užimtos transporto priemonių. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su tokiu apeliacinės instancijos teismo situacijos vertinimu.

Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio

11. Civilinio atsakovo UAB „E.“ atstovas prašo priteistą nukentėjusiajam civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydį sumažinti iki 5000 Eur. Savo prašymą argumentuoja abipuse abiejų eismo dalyvių kalte.

12. Teismai, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujasi CK 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum – visiškas teisių atkūrimas) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) įvykio pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Taigi asmens kaltė yra vienas iš kriterijų, nulemiančių priteistinos žalos dydį. Tačiau teisėjų kolegija, šioje nutartyje pasisakydama dėl nuteistojo gynėjo kasacinio skundo argumentų, jau pažymėjo, kad nėra pagrindo kalbėti apie abipusę kaltę dėl įvykusio eismo įvykio. Nukentėjusysis šioje situacijoje veikė esant būtinojo reikalingumo būklei ir nėra pagrindo kalbėti apie jo kaltę dėl eismo įvykio. Be to, pasibaigęs vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas, apie kurį užsimenama kasaciniame skunde, nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su įvykusiu eismo įvykiu, todėl nėra pagrindo mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Šis nukentėjusiojo padarytas pažeidimas, numatytas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 6 dalyje, ir jo atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas administracinių teisės pažeidimų teisenos numatyta tvarka.

13. Teismai konstatavo, kad padarytas neatsargus nusikaltimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo KET pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios KET pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek). Nuteistasis nevykdė KET reikalavimų, tačiau jis vairavo blaivus, eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo, tačiau buvo padarytas šiurkštus KET pažeidimas. Nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas – jam amputuota koja ir konstatuotas pirmos grupės neįgalumas. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija laiko, kad priteista 10 000 Eurų žala, atsižvelgiant į eismo įvykio aplinkybes ir padarinius, nėra per didelė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo S. B. gynėjo advokato Nerijaus Plėdžio ir civilinio atsakovo UAB „E.“ atstovo advokato Dževaldo Joneliūno kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Tomas Šeškauskas

Vytautas Piesliakas