Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

Civilinė byla Nr. 3K-3-51/2013

Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorija 113.6.1.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sisteminio modernizavimo grupė“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Spauda“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei,,Sisteminio modernizavimo grupė“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu; tretieji asmenys – akcinė bendrovė SEB bankas, valstybės įmonė Registrų centras, Vilniaus miesto 28 – ojo notarų biuro notarė S. B.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami proceso teisės normų, reglamentuojančių privalomąjį bylos sustabdymą tuo atveju, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka, aiškinimo ir taikymo klausimai.

2003 m. rugsėjo 26 d. šalys sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovas už 3 631 000 Lt pardavė atsakovui 10 000 kv. m spaustuvės patalpų, esančių pastate adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties 2.1 punktą atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu per dvejus metus nuo patalpų visiško atlaisvinimo dienos. Atsakovas už patalpas visiškai atsiskaitė 2008 m. kovo 3 d.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia 2003 m. rugsėjo 26 d. šalių sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį kaip juridinio asmens tikslams prieštaraujantį sandorį ir taikyti dvišalę restituciją (CK 1.82 straipsnis). Ieškovo teigimu, atsakovo sumokėta kaina neatitiko tuometės ginčo nekilnojamojo turto rinkos kainos: reali atsakovo įgytų patalpų vertė Sutarties sudarymo dieną (2003 m. rugsėjo 26 – ąją) buvo 4 650 000 Lt; be to, 2008 m. sausio 30 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi ieškovas išsinuomojo pusę tų pačių patalpų, kurios buvo perleistos atsakovui pagal Sutartį ir įsipareigojo mokėti apie 199 991,54 Lt nuomos mokesčio kas mėnesį. Ieškovo nuomone, tai reiškia, kad ginčo patalpos buvo parduotos atsakovui ieškovui itin nenaudingomis sąlygomis. Ieškovo įstatų 8 punkte nurodyta, kad bendrovės veiklos tikslas – pelno gavimas, tenkinant fizinių ir juridinių asmenų poreikį teikiamoms paslaugoms bei atliekamiems darbams. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas tik 2003 m. rugsėjo 25 d., t. y. vieną dieną prieš Sutarties sudarymą; šios įmonės įstatinis kapitalas buvo tik 10 000 Lt, nors sudaryto sandorio vertė – 3 631 000 Lt; šiuo metu vienintelis atsakovo akcininkas ir direktorius yra A. S., kuris Sutarties pasirašymo metu buvo ieškovo valdybos narys. Ieškovo nuomone, šios aplinkybės patvirtina atsakovo nesąžiningumą sudarant Sutartį, kuri prieštarauja ieškovo, kaip juridinio asmens, veiklos tikslui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas, nustatęs, kad ginčo sandorio sudarymo metu atsakovas buvo įregistruotas Juridinių asmenų registre ir turėjo teisę sudaryti sandorius, jam atstovavo bendrovės vadovas V. S., pirkimo–pardavimo sutarčiai pritarė ne tik ieškovo valdyba, kurios narys buvo A. S., bet ir visuotinis akcininkų susirinkimas, kad tik nuo 2008 m. lapkričio 20 d. A. S. yra atsakovo akcininkas ir vadovas, taip pat kad atsakovo įsigyto nekilnojamojo turto kaina atitiko tuometę rinkos vertę ir sudarytas sandoris neprieštaravo ieškovo, kaip juridinio asmens, tikslams, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą, sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti ginčo pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktą prašymą sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, 2012 m. gegužės 15 d. nutartimi sustabdė šią bylą iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-70-256/2012 dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo.

Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje šalių 2003 m. rugsėjo 26 d. sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis yra ginčijama CK 1.82 straipsnio pagrindu; ieškovas įrodinėja, kad buvęs jo valdybos narys A. S. ir atsakovas UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“, sudarydami šį sandorį, buvo nesąžiningi. Remdamasi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr.1-70-256/2012 dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo, kurioje, be kita ko, nagrinėjamos ir šioje byloje ginčijamos nekilnojamojo turto pirkimo– pardavimo sutarties sudarymo aplinkybės. Atsižvelgdama į nagrinėjamos civilinės bylos ir baudžiamosios bylos dalykus, šalis, įrodinėjimo civilinėje byloje specifiką, teisėjų kolegija sprendė, kad tarp apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos yra toks teisinis ryšys, jog baudžiamojoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją ir prejudicinę galią nagrinėjamai civilinei bylai, dėl to bylą sustabdė, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo (CPK 163 straipsnio 3 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, bylos sustabdymas nepažeis bylos šalių teisių, leis išvengti galbūt prieštaringų teismų sprendimų, tų pačių faktų nustatinėjimo kelis kartus bei užtikrins teisingą bylos išnagrinėjimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, CPK 2, 7 straipsniai).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB,,Sisteminio modernizavimo grupė“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 15 d. nutartį ir prašymą sustabdyti bylą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 163 straipsnio 3 punktą, nukrypo nuo šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl nepagrįstai sustabdė nagrinėjamą bylą. CPK 163 straipsnio 3 punkte reglamentuojamas privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasatoriaus nuomone, sustabdyti bylą šiuo pagrindu galima tik tada, jei dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų taip susijusios, kad vienoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią kitai bylai; vienoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracine tvarka nagrinėjamoje byloje nustatyti faktai turi įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją reikšmę kitai civilinei bylai, jei abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys. Kasatoriaus teigimu, tokios taisyklės formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje pasisakoma dėl vienoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių kaip prejudicinių faktų kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m spalio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB,,Turto bankas” ir kt. v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1185/2002; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-203/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-203/2007">3K-3-203/2007</a>; 2008 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNy8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-37/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-37/2008">3K-3-37/2008</a>; 2008 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. N. v. L. R., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-214/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-214/2008">3K-3-214/2008</a>; 2009 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Fabrikant corporation“ v. UAB „Vilniaus ūkas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-130/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-130/2009">3K-3-130/2009</a>; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyrius v. likviduojama UAB,,Osterotas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-180/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-180/2009">3K-3-180/2009</a>; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB,,Švaresta“ v. Vilkaviškio rajono savivaldybė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-510/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-510/2009">3K-3-510/2009</a>). Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas, sustabdydamas nagrinėjamą civilinę bylą, šia taisykle nepagrįstai nesirėmė. Atsakovas civilinėje byloje yra UAB,,Sisteminio modernizavimo grupė“. Baudžiamojoje byloje ši bendrovė nėra proceso dalyvė, jai nepareikšti kaltinimai (nors už BK 184 straipsnio 2 dalyje nustatytas veikas atsako ir juridinis asmuo (BK 184 straipsnio 6 dalis)), civilinis ieškinys ir pan. Dėl to, kasatoriaus įsitikinimu, nebuvo pagrindo stabdyti šią civilinę bylą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą. Kasatorius pažymėjo, kad nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių ir nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės, susijusios su CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymu, yra labai panašios, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo laikytis šiose nutartyse pateiktų išaiškinimų.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas AB,,Spauda“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Ieškovo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą ne tik dėl to, kad baudžiamojoje byloje bus nustatyti prejudiciniai faktai, bet ir dėl to, jog joje nustatytos aplinkybės ir faktai turės įrodomąją galią sustabdytoje civilinėje byloje; nei įstatyme, nei teismų praktikoje privalomas bylos sustabdymas pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą nesiejamas tik su prejudicinių faktų nustatymu kitoje byloje CPK 182 straipsnio 2 punkto prasme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nurodytas bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje, neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Longlita“ v. UAB,,Ekorida“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-413/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-413/2008">3K-3-413/2008</a>; 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „KRS“ v. TŪB „Energija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-332/2012; kt.); sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neišnagrinėtos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB,,Lavisos garantas“ v. V. B. prekybos įmonė ir kt., bylos Nr. 3K-3-620/2004; kt.). Ieškovo nuomone, tai, kad baudžiamojoje byloje nedalyvauja visi tie patys asmenys, kurie dalyvauja civilinėje byloje, nereiškia, jog nebuvo teisinio pagrindo stabdyti civilinę bylą ir jog baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės ir faktai neturės civilinei bylai teisinės reikšmės. Ieškovo teigimu, tai, kad civilinė byla sustabdyta pagrįstai, patvirtina šios aplinkybės: 1) civilinėje byloje ieškovas yra pareiškęs reikalavimą pripažinti negaliojančia 2003 m. rugsėjo 26 d. šalių sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį kaip juridinio asmens tikslams prieštaraujantį sandorį ir taikyti dvišalę restituciją. Ginčijamo sandorio sudarymo metu A. S., kuris šiuo metu yra kasatoriaus vadovas, buvo ieškovo valdybos narys (generalinio direktoriaus pavaduotojas ir valdybos pirmininko pavaduotojas), t. y. vienas asmenų, priėmusių sprendimą sudaryti nenaudingą sandorį ieškovui; 2) baudžiamojoje byloje A. S. yra kaltinamas didelės vertės turto iššvaistymu, t. y. dėl aplaidaus ieškovo apskaitos tvarkymo (BK 184 straipsnio 2 dalis, 223 straipsnio 1 dalis, 228 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje, be kita ko, tiriamos ir aiškinamos ginčo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybės. Vienas iš kasatoriaus vadovui pareikštų kaltinimų susijęs su tuo, kad pagal išankstinį bendrininkų grupės susitarimą 2003 m. rugsėjo 25 d. V. S. įsteigė UAB,,Sisteminio modernizavimo grupė“ ir tapo jo vienintelis akcininkas bei vadovas ir, nors bendrovė neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti už siekiamas įsigyti patalpas (įstatinis kapitalas – 10 000 Lt) ir nebuvo galimybės atlaisvinti patalpas dėl jose įrengtos laikraščių spausdinimo mašinos, 2003 m. rugsėjo 26 d. V. S. pateikė ieškovui A. S. parengtą UAB,,Sisteminio modernizavimo grupė“ pasiūlymą dėl patalpų įsigijimo, tą pačią dieną buvo sudarytas sandoris dėl ieškovui priklausančio pastato – spaustuvės, kurios tuometė rinkos vertė buvo 4 650 000 Lt, pardavimo už 3 631 000 Lt. Ginčijama sutartimi kasatorius įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu per dvejus metus nuo patalpų atlaisvinimo dienos, tačiau atsiskaitė tik 2008 m. kovo 4 d. skolintomis lėšomis, įkeičiant įsigytas patalpas bankui. Ieškovas nuo 2003 m. rugsėjo 26 d. iki 2008 m. kovo 4 d. sumokėjo 1 672 254,99 Lt už atsakovo nuosavybėn perduotose patalpose suvartotą elektros energiją, vandenį, šildymą, šiukšlių išvežimą ir patalpų valymą, 11 700,57 Lt nekilnojamojo turto mokestį, todėl iš viso patyrė 6 333 955,56 Lt žalos; 3) baudžiamojoje ir civilinėje bylose dalyvauja tarpusavyje susiję asmenys: ieškovas ir kasatorius, atstovaujamas vadovo A. S. Ieškovo įsitikinimu, kadangi bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 punktas), tai vien ta aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje nepareikšti kaltinimai UAB,,Sisteminio modernizavimo grupė“ kaip juridiniam asmeniui, nereiškia teisinio šių dviejų bylų ryšio nebuvimo; 4) faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, gali būti pripažįstami prejudiciniais ne tik tada, kai bylose dalyvauja tie patys asmenys, bet ir kai jie nustatyti sprendimais, kurie sukelia teisinius padarinius byloje nedalyvaujantiems asmenimis (CPK 182 straipsnio 2 punktas), taip pat prejudiciniais faktais pripažįstami asmens nusikalstamų veiksmų padariniai, nustatyti įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Ieškovo nuomone, tuo atveju, jeigu baudžiamojoje byloje būtų priimtas teismo nuosprendis, kuriame būtų konstatuoti ieškovo buvusio valdybos nario ir kasatoriaus dabartinio vadovo A. S. nusikalstami veiksmai, tai jis sukeltų teisinius padarinius ir baudžiamojoje byloje tiesiogiai nedalyvavusiems asmenims, t. y. ieškovui ir kasatoriui. Ieškovo įsitikinimu, toks nuosprendis nagrinėjamoje civilinėje byloje reikštų, kad ginčijamas pirkimo–pardavimo sandoris buvo sudarytas dėl ieškovo buvusio valdybos nario nusikalstamų veiksmų, ieškovui nenaudingas, prieštaraujantis jo veiklos tikslams, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų pagrindą šį naikinti ir taikyti restituciją. Ieškovo nuomone, tik nurodytoje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis ieškovas gali įrodyti atsakovo vadovo nesąžiningumą. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad kasatoriaus pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika netaikytina nagrinėjamoje byloje, nes skiriasi nurodytų nutarčių ir šios bylos faktinės aplinkybės.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo, kai negalima nagrinėti civilinės bylos tol, kol bus išnagrinėta kita baudžiamoji byla

CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytas vienas privalomų civilinės bylos sustabdymo pagrindų – kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. D. v. G. V., bylos Nr. 3K-3-390/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zMTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-311/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-311/2012">3K-P-311/2012</a>; kt.). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kitoje byloje nustatinėjami faktai turės teisinę galią stabdomoje byloje, savaime nesudaro pagrindo taikyti CPK 163 straipsnio 3 punktą ir sustabdyti bylą. Šios normos formuluotė suponuoja išvadą, kad faktų įrodomoji, prejudicinė ar privalomoji galia sustabdomoje byloje turi būti tokia reikšminga, jog, jų nenustačius, sustabdoma byla negali būti išnagrinėta.

Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla reiškia, kad teismas neturi galimybės civilinio proceso tvarka nustatyti faktų, kurie nustatinėjami baudžiamojoje byloje, tačiau yra reikšmingi ir civilinėje byloje. Teismas gali neturėti galimybės gauti įrodymų civilinio proceso tvarka dėl to, kad bylai reikšmingas aplinkybes civiliniame ginče įrodinėja privatūs asmenys, o jų teisės renkant įrodymus yra ribotos, palyginti su baudžiamojo proceso įrodymų rinkimo tvarka, būdais ir galimybėmis. Baudžiamajame procese, naudojant tik šiame procese taikomus įrodymų rinkimo būdus (krata, poėmis, asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, pasiklausymas, slaptas sekimas, galimybė atlikti tyrimo veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės ir kt.), kuriuos gali taikyti tik įgaliotos valstybės institucijos, yra galimybių surinkti daugiau informacijos, galinčios būti įrodymais civilinėje byloje. Ikiteisminio tyrimo metu baudžiamosios bylos duomenys sudaro ikiteisminio tyrimo paslaptį ir negali būti viešinami be sutikimo (BPK 177 straipsnis), perduodant baudžiamąją bylą teismui, jie tampa vieši ir šalių gali būti naudojami kaip įrodymai civilinėje byloje. Sprendžiant dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo nepakanka abstrakčiai nurodyti, kad teismas negali išnagrinėti civilinės bylos tol, kol bus išspręsta kita baudžiamoji byla. Būtina nurodyti, kokios konkrečiai baudžiamojoje byloje nustatinėtinos aplinkybės turės įrodomąją ir (ar) prejudicinę galią stabdomoje civilinėje byloje, taip pat kodėl jų negalima nustatyti civilinio proceso tvarka, taikant civilinio proceso nustatytas priemones. Turi būti pagrindžiama, kad šioms aplinkybėms nustatyti taikytos ar taikomos specialiosios baudžiamojo proceso priemonės, kurios gautos nepažeidžiant BPK ir kitų įstatymų reikalavimų. Jeigu dėl tokių aplinkybių bent dalies civilinės bylos nagrinėjimui reikšmingų įrodymų nėra galimybės gauti civilinio proceso tvarka, tai sudaro pagrindą sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita baudžiamoji byla.

Įrodomoji faktų, nustatytų baudžiamojoje byloje, galia civilinei bylai gali būti vertinama kaip pagrindas sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą tuo atveju, kai šie faktai yra vieninteliai leistini įrodymai tam tikrai aplinkybei nustatyti (patvirtinti ar paneigti) civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas jos sustabdymo klausimas. Tokiems įrodymams priskirtini faktai, kurie pagal įrodymų leistinumo taisykles gali būti nustatyti tik baudžiamąja tvarka, bet iš viso nenagrinėtini civilinio proceso tvarka, pavyzdžiui: aplinkybės, kad asmuo yra padaręs nusikaltimą, ar kad yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Joms įrodyti turi būti pateikiamas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas baudžiamojoje byloje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas, siekdamas nustatyti, ar baudžiamojoje byloje nagrinėjamos aplinkybės yra vieninteliai galimi įrodymai nustatinėtoms civilinėje byloje aplinkybėms patvirtinti ar paneigti, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką civilinėje ir baudžiamojoje bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) šių dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatinėjami kitoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Faktinio pobūdžio aplinkybės, kurios reikšmingos nusikalstamos veikos padarymui konstatuoti, nebūtinai yra nustatinėjamos tik baudžiamojo proceso tvarka. Dėl tų pačių asmens atliktų veiksmų gali kilti baudžiamieji teisiniai padariniai, kvalifikuojami pagal baudžiamuosius įstatymus kaip nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, ir civiliniai teisiniai padariniai, kurie kvalifikuojami pagal civilinės teisės normas. Asmens gyvybės atėmimo, jo sužalojimo, dokumentų klastojimo, turto sunaikinimo, pasisavinimo, perdavimo kitiems asmenims ar iššvaistymo ir kiti faktai gali būti nustatyti tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso tvarka. Nustačius šiuos faktus civilinio proceso tvarka, sprendžiama dėl atsiradusių civilinių teisinių padarinių pašalinimo, pavyzdžiui, žalos atlyginimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, turto priteisimo, išreikalavimo (vindikacijos, restitucijos), iškeldinimo ar kitokio asmens pažeistų teisių gynimo. Baudžiamojo proceso tvarka yra nustatoma, ar šie veiksmai padaryti, ar juos padarė tas asmuo, kuriam pareikštas įtarimas ar kaltinimas, ir ar yra teisinis pagrindas juos vertinti kaip kriminaline bausme baustiną veiką, taip pat, esant pagrindui, sprendžiama dėl bausmės. Baudžiamajame procese yra galimybė išspręsti ieškinį dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, nes tokio ieškinio pateikimas ir išnagrinėjimas yra specialiai reglamentuotas (BPK 109–118 straipsniai). Pažymėtina, kad baudžiamajame procese nereglamentuojama galimybė pareikšti ieškinį dėl kitų nusikalstamų veiksmų padarinių, ne tik padarytos žalos atlyginimo, pašalinimo (turto sugrąžinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovui ginčijant šalių 2003 m. rugsėjo 26 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį kaip pažeidžiantį juridinio asmens veiklos tikslus, remiamasi aplinkybėmis, kad juridinis asmuo (kasatorius), dalyvaudamas civiliniuose teisiniuose santykiuose, yra nesąžiningas, t. y. kad kasatoriaus vadovas A. S., būdamas ieškovo valdybos narys, susitarė su kitu asmeniu įsteigti įmonę ir įsigyti iš ieškovo nekilnojamojo turto daug mažesne nei rinkos kaina. Teisėjų kolegija pažymi, kad sandorio kainos pagrįstumas ir jos nustatymo aplinkybės, juridinio asmens įkūrimo ir veiklos faktai, jo darbuotojų faktiškai atlikti veiksmai ir sprendimai bei kitos aplinkybės, kurios reikšmingos asmens veiksmų vertinimui, t. y. ar jis buvo sąžiningas, ar jo sudarytas sandoris negali būti nuginčytas, gali būti nustatomos remiantis visomis įrodinėjimo priemonėmis ir visais CPK leistinais įrodymais (CPK 177, 180 straipsniai), taip pat ir apkaltinamuoju teismo procesiniu sprendimu, priimtu BPK tvarka, tačiau ne išimtinai juo. CPK nenustatyta, kad nurodytoms aplinkybėms įrodyti turi būti pateiktas teismo nuosprendis ar turi būti kitaip patvirtintas nusikaltimo padarymas. Akivaizdu, kad apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu nustatyti asmens nusikalstami veiksmai patvirtina asmens nesąžiningumą civilinės teisės aspektu, tačiau ne vien tik šia įrodinėjimo priemone galima tai patvirtinti. Dėl to konstatuotina, kad faktai, kurie gali būti nustatyti kitoje – baudžiamojoje – byloje, nagrinėjamoje civilinėje byloje neturi išimtinės įrodomosios galios CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo prasme.

CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant ir taikant šią teisės normą teismų praktikoje pasisakyta, kad CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Armila“ v. V. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-30/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-30/2012">3K-3-30/2012</a>). Remiantis nurodyta proceso teisės norma ir jos išaiškinimais kasacinio teismo praktikoje, darytina išvada, kad baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veiksmų ir jų padarinių nereikia įrodinėti civilinėje byloje, jeigu jie sudaro įrodinėjimo dalyką. Šis civilinėje byloje gali būti platesnis nei baudžiamojoje byloje, t. y. baudžiamojoje byloje konstatuotos aplinkybės sudarys tik dalį įrodinėjimo dalyko civilinėje byloje. Tai reiškia, kad, įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, daliai įrodinėjimo dalyko civilinėje byloje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės turės prejudicinę galią (dėl nusikalstamų veiksmų, jų padarinių, nusikalstamus veiksmus atlikusio asmens), tačiau likusi dalis turės būti įrodinėjama pagal civilinio proceso normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Šioje civilinėje byloje įrodinėjimo dalykas yra platesnis nei baudžiamojoje byloje. Nagrinėjamoje byloje, minėta, esminė įrodinėjama aplinkybė yra kasatoriaus direktoriaus A. S. nesąžiningumas, kuris, ieškovo nuomone, pasireiškė tuo, kad nurodytam asmeniui turint teisę priimti valdingus sprendimus (būnant ieškovo valdybos nariu ir pirmininko pavaduotoju), buvo sudarytas ieškovui nenaudingas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoris. Baudžiamojoje byloje A. S. pareikšti kaltinimai dėl turto iššvaistymo dėl aplaidaus ieškovo apskaitos tvarkymo (BK 184 straipsnio 2 dalis, 223 straipsnio 1 dalis, 228 straipsnio 2 dalis). Taigi baudžiamojoje byloje yra sprendžiama, ar A. S. atliko nusikalstamus veiksmus, kurie sudaro jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėtį. Tai reiškia, kad, teismui baudžiamojoje byloje konstatavus, kad A. S. tokius veiksmus atliko ir yra dėl jų kaltas, bei įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, šios aplinkybės turėtų prejudicinę galią sustabdytoje civilinėje byloje tiek, kiek yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku. Tačiau sustabdytoje civilinėje byloje yra įrodinėjamas ne A. S. nesąžiningumas kaip jo atlikti nusikalstami veiksmai, kvalifikuotini pagal baudžiamosios teisės normas, tačiau nesąžiningumas civilinės teisės požiūriu, t. y. asmens veiksmai, kuriuos nustačius, atsiranda civiliniai teisiniai padariniai ir kurie įrodinėjami remiantis įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis civilinio proceso teisės normomis. Taigi net ir tuo atveju, jeigu baudžiamojoje byloje nebūtų konstatuota direktoriaus A. S. neteisėtų veiksmų baudžiamosios teisės prasme, tai neapriboja galimybės įrodinėti šio asmens nesąžiningumo civiline teisine prasme.

Minėta, kad, taikant CPK 163 straipsnio 3 punktą, būtina atskleisti, kokios konkrečiai baudžiamojoje byloje nustatinėtinos aplinkybės turės prejudicinę reikšmę civilinėje byloje, atsižvelgiant į įrodinėjimo dalyką joje, ir kodėl šios aplinkybės negali būti nustatytos civiliniame procese, taikant civilinio proceso nustatytas priemones, o gali būti nustatytos tik baudžiamajame procese. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad baudžiamojoje byloje yra sprendžiama dėl kasatoriaus vadovo A. S. nusikalstamų veiksmų, be kita ko, ir sudarant ginčijamą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį, tačiau konkrečiai nepagrindė, kokios aplinkybės, nustatytos baudžiamajame procese, turėtų prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje ir kodėl jų negalima nustatyti civilinėje byloje, remiantis civilinio proceso normomis. Vien ta aplinkybė, kad dalis civilinei bylai svarbių aplinkybių (asmens veiksmai, tarp jų – sudaryti sandoriai) yra nagrinėjamos baudžiamojoje byloje ir joje gali būti kvalifikuotos kaip nusikaltimas, nesudaro pagrindo taikyti CPK 163 straipsnio 3 punktą, nes nepakanka argumentų padaryti išvadai, kad dėl baudžiamosios bylos išsprendimo negalima išnagrinėti civilinės bylos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrindė pirmiau nurodytų CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo sąlygų, todėl, sustabdydamas civilinę bylą, nepagrįstai jį taikė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese nustatyti ne tik privalomieji, bet ir fakultatyvieji – CPK 164 straipsnyje įtvirtinti bylos sustabdymo pagrindai, kuriems esant, teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Dėl to, net ir nenustačius CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, byla vis tiek galėtų būti stabdoma teismo nuožiūra remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu. Pažymėtina, kad bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas civilinės bylos sustabdymo klausimą, taikė CPK 163 straipsnio 3 punktą, bet ne 164 straipsnio 4 punktą, kasaciniame skunde dėl to argumentų nepateikta, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl šios normos aiškinimo ir taikymo.

Teisėjų kolegija, remdamasi nagrinėjamai bylai taikytinu teisiniu reguliavimu ir atsižvelgdama į jo aiškinimo ir taikymo klausimais suformuotą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo sąlygas, todėl nepagrįstai nagrinėjamą bylą sustabdė šio punkto pagrindu. Dėl to kasacine tvarka skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina. Pateikto turinio prašymas stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą atmestinas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinės instancijos teismas turėjo 49,83 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, tenkinus kasacinį skundą, priteistinas iš ieškovo (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 15 d. nutartį sustabdyti šią civilinę bylą iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-70-256/2012 panaikinti ir ieškovo AB,,Spauda“ prašymą sustabdyti bylą atmesti.

Priteisti iš ieškovo AB,,Spauda“ valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT247300010112394300, įmokos kodas 5660) 49,83 Lt (keturiasdešimt devyni litus 83 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, turėtų kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Zigmas Levickis

Algis Norkūnas