Dėl force majeure pažymos panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-69/2013

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-09230-2011-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.3;

94.1; 118.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Linas Agro“ ieškinį atsakovui Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmams dėl force majeure pažymos panaikinimo; trečiasis asmuo – ūkininkas A. N..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas akcinė bendrovė „Linas Agro“ ir trečiasis asmuo ūkininkas A. N. 2009 m. gruodžio 2 d. sudarė rapsų auginimo sutartį, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo savo valdomuose 20 ha ploto žemės sklypuose užauginti ir parduoti ieškovui 40 tonų rapsų. 2010 m. rugsėjo 7 d. trečiasis asmuo pristatė ieškovui tik 1,58 t rapsų, 2011 m. kovo 20 pranešimu informavo, kad nevykdys sutarties nuostatų dėl žiemos šalčių ir vasaros audros, liūčių ir krušos, bei pateikė ieškovui atsakovo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2011 m. balandžio 5 d. išduotą pažymą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.

Ieškovas prašė panaikinti šią atsakovo išduotą pažymą, nurodęs, kad trečiasis asmuo, būdamas rūpestingas, turėjo ir galėjo numatyti tai, kas yra įprasta Lietuvos klimatui, t. y. kad vasaros mėnesiais gali būti ir stiprus lietus, ir audra, ir kruša, taigi nenugalimos jėgos aplinkybės negalėjo būti konstatuotos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad atsakovas, remiantis Pramonės, prekybos ir amatų rūmų įstatymo 5 straipsnio 10 punktu, Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda įvairių formų prekių kilmės dokumentus ir force majeure aplinkybes liudijančias pažymas; sąlygos, kuriomis atsakovas išduoda pažymą apie force majeure aplinkybes, nustatytos Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d. nutarimu „Dėl Nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Tvarka); asmuo, norintis gauti pažymą, atsakovui turi pateikti Tvarkoje nurodytus dokumentus, kuriuos atsakovas įvertina ir priima sprendimą išduoti arba neišduoti nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinančią pažymą. Teismas nustatė, kad ginčijama pažyma išduota vadovaujantis Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu patvirtintomis Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėmis (toliau – Taisyklės) ir Tvarka bei įvertinus trečiojo asmens pateiktus dokumentus: Rapsų auginimo sutartį, Hidrometeorologinės tarnybos išduotą pažymą apie tuo metu vyravusius orus bei Draudimo bendrovės Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialo „VH Lietuva“ raštą. Vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-284/2009 pateiktais išaiškinimais, teismas nurodė, kad atsakovas atlieka tik formalų dokumentų patikrinimą, t. y. konstatuoja, ar būtų pagrindas priimti atitinkamą sprendimą, jeigu pasitvirtintų šalies pateiktų įrodymų turinys, ir išduoda tai patvirtinantį dokumentą. Teismas padarė išvadą, kad pažyma išduota remiantis teisės aktų nustatytais reikalavimais.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovo apeliacinį skundą: panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą ir priėmė naują; panaikino atsakovo išduotą pažymą ir įpareigojo jį trečiojo asmens prašymą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių patvirtinimo išnagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Seimas Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymu ir Vyriausybė, nutarimu patvirtinusi Tvarką, būtent Prekybos, pramonės ir amatų rūmams (įskaitant ir atsakovą) suteikė teisę, kartu ir pareigą konstatuoti nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą arba jų nebuvimą. Pirmosios instancijos teismas išvadą apie tai, kad atsakovas, prieš išduodamas nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančias pažymas, privalo atlikti tik formalų dokumentų patikrinimą, padarė vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Molesta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-338/2009, panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Nors kasacinis teismas nurodytoje nutartyje nepasisakė dėl panaikintoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje padarytos išvados dėl atsakovo pareigos atlikti tik formalų pateiktų dokumentų patikrinimą (tai nebuvo kasacijos objektas), tačiau, kolegijos nuomone, tai nereiškia, jog panaikinta nutartimi galėtų būti formuojama teismų praktika, juolab kad pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Kolegija pažymėjo, kad Tvarkos 5 punkte nustatyta, jog atsakovas išduoda pažymą, jeigu asmens pateikti dokumentai įrodo aplinkybių ir sąlygų, reglamentuotų Taisyklėse ar numatytų sutartyje, egzistavimą, vadinasi, atsakovui nustatyta pareiga ne formaliai patikrinti dokumentus, o nustatyti, ar jam pateikti trečiojo asmens dokumentai įrodo nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą. Kadangi į bylą nepateikta nei trečiojo asmens atsakovui pateikto prašymo kopijos, nei tikslaus su prašymu pateiktų dokumentų sąrašo kopijos, neargumentuota, ar trečiasis asmuo prašė atsakovo imtis veiksmų, padedančių nustatyti nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą, o pats atsakovas klaidingai teigia privalėjęs atlikti tik formalų dokumentų patikrinimą, nesant pažymoje jokių duomenų apie visapusiško, išsamaus ir objektyvaus tyrimo pagal atsakovui teisės aktų suteiktą kompetenciją atlikimą nustatinėjant nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą, tai kolegija neturėjo pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai ir konstatuoti, jog atsakovas ginčijamą pažymą išdavė teisėtai ir pagrįstai.

Tvarkos 8 punkte nustatyta, kad pažymoje, be kita ko, nurodomos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, jų egzistavimo laikotarpis ir pateikti dokumentai. Kolegija nustatė, kad ginčijamoje pažymoje trys sąlygos, išvardytos Taisyklių 2 punkte, neanalizuotos; nurodytos aplinkybės nepagrįstos objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiomis teisės aktų normomis (jų konkrečiais straipsniais ar punktais); nurodyta, jog dalį rapsų pasėlių sunaikino škvalas ir stiprūs liūtiniai lietūs, tačiau ar tai smarki audra, ar ciklonas, ar kita nenugalima jėga – nekonkretizuota; nurodyta, jog, Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 2010 m. rugpjūčio 8 d. stebėti škvalai, smarkus liūtinis lietus, tačiau iš pažymos neaišku, ar tik šios dienos škvalas ir stiprūs lietūs sunaikino dalį rapsų pasėlių, t. y. koks konkretus nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimo laikotarpis buvo konstatuotas, juolab kad atsakovas, remdamasis Hidrometeorologijos tarnybos 2011 m. kovo 7 d. duomenimis, nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą byloje įrodinėja ir liūtimi 2010 m. liepos 13-osios naktį, kai per 9 val. prilijo 59,2 mm. Be to, pažymoje, vadovaujantis draudimo bendrovės Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialo „VH Lietuva“ raštu, nurodoma apie 85 proc. rapsų derliaus 6 ha ploto žemės sklype sunaikinimą, o iš Žalų pranešimo matyti, jog 2010 m. liepos 21 d. trečiasis asmuo pranešė, kad 6 ha ploto rapsams padarytos žalos dydis 75 proc., tai patvirtina ir draudimo bendrovės eksperto padarytas įrašas.

Formalų pažymos formos trūkumą vertindama sistemiškai su aptartais esminiais turinio trūkumais, ginčijamą pažymą kolegija pripažino negaliojančia ir dėl tos priežasties, kad ji nėra patvirtinta atsakovo antspaudu.

Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nors atsakovas, įgyvendinantis verslo savivaldos principus, nelaikytinas viešojo administravimo subjektu, kuriam yra pavesta įgyvendinti vykdomąją valdžią ar atskiras vykdomosios valdžios funkcijas (ABTĮ 2 straipsnio 4 dalis), tačiau, atsižvelgdama į tai, jog tiek Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 5 straipsnio 10 punktu, tiek Tvarka atsakovui pavesta vykdyti funkciją, savo esme labai panašią į viešojo administravimo subjekto veiklą priimant individualius administracinius aktus, kolegija, panaikinusi pažymą, vadovavosi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008; 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012 (CPK 3 straipsnio 6 dalis), ir įpareigojo atsakovą iš naujo nustatyta tvarka išnagrinėti trečiojo asmens prašymą patvirtinti nenugalimos jėgos aplinkybes, nekonstatavusi, jog trečiojo asmens pateikti dokumentai ar rūmų nustatyti faktai neįrodo Tvarkos 5 punkte nustatytų aplinkybių ir sąlygų, bei neįpareigojusi atsakovo tokią pažymą atsisakyti išduoti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl nepagrįsto Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo bei Tvarkos nuostatų plečiamojo aiškinimo. Kasatoriaus nuomone, nei Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymas, nei Vyriausybės nutarimai ar kiti teisės aktai nenumato ir nekonkretizuoja jo kompetencijos aiškinti ir tirti force majeure aplinkybes, t. y. skirti ekspertizes, apklausti liudytojus ir pan., pareigos išsamiai aprašyti nustatytas aplinkybes, jų atitiktį force majeure sąlygoms bei šią analizę pateikti išduodamoje pažymoje. Sistemiškai aiškinant Taisyklių 2 punkto ir Tvarkos 3 punkto nuostatas, akivaizdu, kad kasatoriui pateikiami dokumentai, kuriuose yra kompetentingų institucijų išvados atlikus tyrimus ir vertinimus dėl force majeure aplinkybių egzistavimo bei masto, o kasatoriui tenka pareiga patikrinti, ar šie dokumentai įrodo, jog asmuo negalėjo įvykdyti įsipareigojimų dėl šių aplinkybių, jų nenumatė ir negalėjo paveikti jų taip, kad jų neatsirastų. Argumentas, kad kasatorius atlieka formalų dokumentų patikrinimą (dokumentinį tyrimą), reiškia tai, kad formaliai yra tiriamas ir tikrinamas pateiktų dokumentų turinys siekiant nustatyti Taisyklių 2 punkte įvardytas aplinkybes tam, kad būtų pagrindas išduoti pažymą, tačiau neatliekamas pakartotinis tų aplinkybių tyrimas ir vertinimas, kurį pagal savo įgaliojimus ir funkcijas atliko kitos institucijos. Apeliacinės instancijos teismas plečiamai išaiškino kasatoriaus pareigą savo iniciatyva atlikti papildomus tyrimus, nes to nenumato įstatymas; imdamasis kitoms institucijoms priskirtų funkcijų, kasatorius išeitų už savo kompetencijos ribų. Nei įstatymų leidėjas, nei Vyriausybė nepatvirtino tokio reglamento, pagal kurį būtų tiriami įvykiai, ir nepavedė to padaryti Rūmams. Toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip valstybės valia, kad Rūmai atliktų tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą. Valstybė, nesuteikdama Rūmams įgaliojimų tirti įvykius, galbūt sukėlusius nenugalimos jėgos aplinkybes (nesuteikdama įgaliojimų apklausti liudytojus, skirti ekspertizes ir pan.) elgiasi nuosekliai ir sistemiškai, nes tokius įvykius tiria kitos institucijos pagal savo kompetenciją, todėl nėra prasmės tų funkcijų dubliuoti. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad, be force majeure pažymų, prekių kilmės dokumentai (sertifikatai), taip pat išduodami atlikus pareiškėjo pateiktų dokumentų formalią patikrą ir tik išimtiniais atvejais, kilus abejonių, kasatorius gali imtis papildomų priemonių ir atlikti dokumentų ekspertizę. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad asmens prašymu Rūmai gali imtis veiksmų, padedančių nustatyti force majeure aplinkybių egzistavimą, tačiau toks nurodymas nėra privalomas, o vykdomas tik tada, kai tokį prašymą išreiškia pareiškėjas. Analizuojamu atveju, net ir nesant pareiškėjo prašymo, kasatorius domėjosi viešai prieinama informacija, kuri tik patvirtino faktą, jog tuo metu siautusi audra buvo neįprasta, nebūdinga Lietuvos klimatui ir atnešė milžiniškus nuostolius. Net tokiai institucijai, kaip teismas, CPK nustatytos labai ribotos galimybės elgtis aktyviai ir rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis), todėl kasatorius taip pat turi elgtis tik įstatymų nustatyta tvarka ir atlikti tik formalų dokumentų patikrinimą neišeinat už savo kompetencijos ribų. Teisės aktuose nenustatyta kasatoriaus pareigos pažymose nurodyti aplinkybes bei motyvus, kuriais remiantis jos išduodamos, nepatvirtinta nei pažymos standartinė forma, nei turinys. Tvarkos 5 punkte nustatyta kasatoriaus pareiga pateikti motyvus tik tokiu atveju, jei pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodo force majeure aplinkybių.

2. Dėl proceso teisės normų (CPK 7, 183, 265 straipsnių) pažeidimo. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų, pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei jų pagrindu padarytos išvados, kad yra pakankamas pagrindas pažymai išduoti, paliko neišspręstą šalių ginčą, nes kyla grėsmė, jog, kasatoriui vykdant teismo sprendimą bei pakartotinai išdavus trečiajam asmeniui pažymą, ieškovas galbūt vėl kreipsis į teismą dėl jos panaikinimo tuo pagrindu, kad aplinkybės neatitinka force majeure sąlygų. Neatsakius į pagrindinį klausimą dėl force majeure aplinkybių, konstatuotinas naujas šalių teisinio ginčo šaltinis. Teismas netyrė ir neatsižvelgė į draudimo bendrovės raštą, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymas. Šiuo atveju toje pačioje vietoje vienas po kito pasireiškė trys gamtiniai reiškiniai, tai sustiprino jų neigiamą poveikį. Ieškovas, teikdamas duomenis apie Lietuvoje pasireiškusius atskirus gamtos reiškinius, nenurodė, kad per paskutinius šimtą metų Lietuvoje būtų įvykęs dar bent vienas toks panašus atvejis, taigi įvykusi gamtinių reiškinių visuma nelaikytina būdinga Lietuvos klimatui, tikėtina ar galima numatyti. Be to, į bylą pateikti įrodymai apie 2010 m. rugpjūčio 8 d. vyravusių reiškinių padarinius: kad audra ne tik padarė nuostolių turtui bei gamtai, bet ir nusinešė keturių žmonių gyvybes, dar keturis sunkiai sužeidė, tai tikrai nėra įprasta bei nuspėjama, siautėjant paprastai vasariškai audrai.

3. Dėl vienodo teisės aiškinimo bei taikymo praktikos užtikrinimo. Siekiant pašalinti bet kokias abejones taikant materialiosios teisės normas, turi būti atsakyta į kasatoriaus iškeltą klausimą dėl Rūmų kompetencijos ribų tiriant pareiškėjų pateiktus dokumentus bei išduodant force majeure pažymas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas akcinė bendrovė „Linas agro“ prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl tariamai nebūdingų Rūmams pareigų nustatymo teismo sprendimu. Sprendimu kasatoriui nenustatyta pareigų ex officio rinkti įrodymus siekiant nustatyti force majeure aplinkybių buvimą, o tik pareiga nustatyti, ar trečiojo asmens pateikti dokumentai įrodo nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą. Ši teismo išvada atitinka Tvarkos 5 punkto reikalavimus ir jų esmę. Pareiga surinkti įrodymus ir juos pateikti priskirta ne kasatoriui, o tik trečiajam asmeniui. Teisės aktai (CK 6.212 straipsnio 1 dalis, Tvarkos 5 punktas, Taisyklių 2 punktas) ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pajūrio viešbučiai“ ir kt. v. AB bankas SNORAS, bylos Nr. 3K-3-268/2012) priskiria įrodinėjimo pareigą pareiškėjui. Pareiškėjai dėl force majeure pažymų visais atvejais būna verslininkai ir turi padidintą rūpestingumo ir apdairumo pareigą. Trečiasis asmuo turėjo ir galėjo surinkti visus reikiamus įrodymus dėl force majeure aplinkybių, jeigu siekia jomis remtis, vengdamas sutartinės atsakomybės, todėl turi pareigą veikti aktyviai ir rinkti force majeure pagrindžiančius įrodymus (Tvarkos 5 punktas) arba prašyti kasatoriaus pagalbos (Tvarkos 6 punktas). Kasatorius turi pareigą patikrinti trečiojo asmens pateiktus dokumentus, atlikti išsamų jų tyrimą ir vertinimą ir tik įsitikinus force majeure aplinkybių buvimu, išduoti pažymą arba jos neišduoti, sugebant tokį sprendimą adekvačiai motyvuoti. Rūmai yra vienintelė institucija, kuri turi kompetenciją vertinti ir tirti duomenis apie force majeure ir tuo pagrindu išduoti pažymas. Kitos institucijos tirti ir vertinti force majeure aplinkybes nėra įgaliotos, pvz., Hidrometeorologijos tarnyba Respublikos teritorijoje atlieka hidrometeorologinius stebėjimus ir teikia asmenims stebėjimų duomenis, tačiau neatlieka teisinio vertinimo (kvalifikavimo), ar atlikti stebėjimai yra force majeure. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog kasatoriaus teisinis statusas ir atliekama funkcija savo esme labai panaši į viešojo administravimo subjekto veiklą priimant individualius administracinius aktus. Vadinasi, kasatoriaus veiklos standartas išduodant pažymas nustatomas inter alia pagal administracinės teisės principus ir reikalavimus. Kasatoriaus diskreciją išduoti force majeure pažymą riboja trys dalykai: Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1991 m. lapkričio 21 d. sprendime, priimtame byloje Technische Universität München v Hauptzollamt München-Mitte, Nr. C-269/90, nustatyti diskrecinių sprendimų pagrįstumo reikalavimai, t. y. kasatorius turi pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visus su sprendimo priėmimu susijusius reikšmingus aspektus ir juos atskleisti adekvačiai motyvuojant sprendimą; pažymos išdavimo tikslas – konstatuoti sudėtinį juridinį faktą, kuris gali būti konstatuotas tik ištyrus ir nustačius visas jo egzistavimui reikšmingas aplinkybes; skaidrumo ir objektyvumo principai, kurie, anot Konstitucinio Teismo, reikalauja, kad priimami sprendimai būtų pagrįsti, aiškūs, kad juos prireikus būtų galima racionaliai motyvuoti.

2. Dėl tariamų pažeidimų, kad esą teismas nepasisakė dėl visų proceso dalyvių reikalavimų ir tariamai netinkamai ištirtų įrodymų. Teismas teisingai nustatė, kas yra įrodinėjimo dalykas, tyrė tuos šalių pateikiamus įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos esmę ir įrodinėjimo dalyką sudarė šalių ginčas dėl teisės turinio – kokias pareigas kasatorius turi įvykdyti prieš išduodamas pažymą (ypač pagal Tvarkos 5 punktą). Kasatorius pripažino, kad atliko tik formalų (iš esmės – jokio) jam pateiktų dokumentų vertinimą. Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Aplinkybės, kuriomis šalys rėmėsi procese, buvo vienodai kvalifikuotos tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismo, kaip įrodančios (arba neįrodančios) padarytų esminių procedūrinių pažeidimų išduodant pažymą. Kasatorius, prisidengdamas įrodymų netinkamo ištyrimo argumentu, siekia bylos faktų nustatinėjimo kasaciniame teisme, nors šis tokios funkcijos neatlieka (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Ginčijamas sprendimas nesukelia naujų šalių ginčų. Jeigu apeliacinės instancijos teismo sprendimas bus paliktas nepakeistas, kasatoriui reikės tik įvertinti, ar trečiasis asmuo įrodė visų teisės aktuose ir teismų praktikoje suformuluotų force majeure egzistavimo sąlygų buvimą.

3. Dėl force majeure aplinkybių neegzistavimo. Pagal CK 6.212 straipsnį, Taisyklių 2 punktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-621/2004, Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutarčių 79 straipsnį ir UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principų 7.1.7 straipsnį nenugalimos jėgos aplinkybių požymiai yra nenumatomumas ir neišvengiamumas. Pasikartojantys reiškiniai, kurių šalis negali kontroliuoti, tokie kaip karas, apie kurį buvo pranešta prieš kelis mėnesius, potvyniai, įvykstantys daugmaž kiekvienais metais, nėra laikomi force majeure. Bylos duomenimis Lietuvoje kiekvieną vasarą pasireiškia ir smarkios liūtys, ir škvalai, be to, ir kelis kartus smarkesni nei tie, kuriuos kasatorius nurodė pažymoje. Trečiasis asmuo savo 2011 m. kovo 20 d. pranešime ieškovui nurodė, kad 2010 m. liepos 18 d. buvo smarki liūtis ir išguldė 75 proc., o 2010 m. rugpjūčio 13 d. audra, lietus ir kruša išguldė 85 proc. pasėlių. Tačiau Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos 2011 m. kovo 30 d. pažymoje, kurią pats trečiasis asmuo pateikė kasatoriui, neminima nė viena iš trečiojo asmens nurodytų datų, tik liūtis 2010 m. liepos 13-osios naktį ir lietus su škvalu 2010 m. rugpjūčio 8-osios naktį. Trečiasis asmuo buvo privačiai apsidraudęs nuo žalos dėl įvykusių gamtos reiškinių, o Vyriausybė kompensuoja didžiąją dalį tokių draudimo išlaidų. Tai rodo, kad įvykęs įvykis ne tik yra numatomas, bet ir buvo numatytas trečiojo asmens. Trečiasis asmuo neįrodė, kad negalėjo kontroliuoti gamtos reiškinių poveikio sutarties vykdymui. Sutarties 2 punkte nurodyta, kad trečiasis asmuo gali už pirktas prekes atsiskaityti ir užaugintais grūdais, ir pinigais. Galimybei sumokėti pinigais oro sąlygos įtakos neturėjo. Sutarties 5 punkte ir Sutarties 1 priedo 1 punkte šalys susitarė, kad trečiasis asmuo rapsus augins 20 ha ploto žemės plote, bet neidentifikavo, kuriuose tiksliai laukuose. Trečiojo asmens pateiktuose įrodymuose kalbama tik apie du 14,3 ha bendro ploto sklypus; ginčijamoje pažymoje minimas tik vienas 6 ha ploto žemės sklypas. Vadinasi, trečiasis asmuo augino rapsus ir kituose žemės plotuose, apie kuriuos jokios informacijos nepateikta. Nepateikus įrodymų, nėra pagrindo kasatoriui teigti, kad trečiasis asmuo negali įvykdyti sutarties, nes jis galėjo užauginti reikiamą rapsų kiekį ir kituose laukuose, apie kuriuos nutyli. Kasatorius klaidingai nurodo gamtos reiškinių skaičių, nes 2010 m. rugpjūčio 8 d. (šios datos įvykiams išduota pažyma) įvyko tik škvalas ir smarkus lietus, o ne kruša.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl Prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduotos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų ginčijimo tvarkos

Prekybos, pramonės ir amatų rūmai išduoda force majeure aplinkybes liudijančias pažymas, remdamiesi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 5 straipsnio 10 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 222 patvirtinta Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarka. Pažymos išduodamos juridiniams asmenims, juridinio asmens teisių neturinčioms įmonėms ir fiziniams asmenims (toliau vadinama – asmenys), kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi komercine–ūkine veikla (Tvarkos 2 punktas). Tvarkos 10 punkte nustatyta, kad ginčai, kilę tarp asmens ir rūmų dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo, nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje Tvarkos nuostatoje nurodyta apie ginčus, kilusius tarp Prekybos, pramonės ir amatų rūmų ir asmenų, kurie kreipėsi į juos dėl pažymos išdavimo. Nagrinėjamos bylos atveju ginčas kilęs ne tarp asmens, kuris kreipėsi į Rūmus dėl pažymos išdavimo (trečiojo asmens ūkininko A. N.) ir Rūmų, bet tarp ieškovo akcinės bendrovės „Linas agro“, kurį su trečiuoju asmeniu sieja sutartiniai santykiai ir kuriam šis buvo pateikęs byloje ginčijamą Rūmų išduotą pažymą, ir Rūmų. Tokių ginčų nagrinėjimo Tvarkos 10 punkte nenustatyta.

Teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė asmens teisių ir laisvių apsaugos garantija – Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį teisme dėl kasatoriaus Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų trečiajam asmeniui ūkininkui A. N. išduotos force majeure pažymos panaikinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu atveju visų pirma turi būti nustatyta, kokia yra Prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduotos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančios pažymos reikšmė ir jos išdavimo padariniai ieškovui, t. y. ar ji pažeidžia ieškovo teises arba įstatymų saugomą interesą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduota nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijanti pažyma, kaip tokia, nesukuria materialinių teisinių padarinių. Materialinius teisinius padarinius, t. y. atleidimą nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, civilinės atsakomybės netaikymą (CK 6.212, 6.253 straipsniai) lemia nenugalimos jėgos aplinkybių buvimas, bet ne jas liudijančios pažymos išdavimas. Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijanti pažyma turi tik procesinę teisinę reikšmę, nes vertintina tik kaip įrodymas civilinėje byloje dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar civilinės atsakomybės taikymo (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Ieškovas nagrinėjamoje civilinėje byloje siekia ginčo teisena nuginčyti įrodymą, kurio pagrįstumui patikrinti taikytinos civilinio proceso normos, reglamentuojančios įrodymų rinkimą, jų tyrimą bei vertinimą (CPK 176–185 straipsniai). Ieškovas turi galimybę paneigti ginčijamą pažymą civilinėje byloje dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar civilinės atsakomybės taikymo kitais įrodymais, pagrįsdamas force majeure aplinkybių nebuvimą. Tokiu būdu jam yra užtikrinama teisė į teisminę gynybą: šios pažymos kaip įrodinėjimo priemonės įvertinimas teismo tvarka dėl jos išdavimo ir joje išdėstytų faktinių duomenų (įrodymų apie force majeure aplinkybes) pagrįstumo patikrinimo.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įrodymas, kuris vertintinas konkretaus ginčo byloje pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalykas atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka. Teismas, gavęs tokį ieškinį, turi atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiami teismų procesiniai sprendimai naikintini, o byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 293 straipsnio 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą bei Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą ir bylą nutraukti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Zigmas Levickis

Algis Norkūnas